Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

[Sula]

Prie ko čia amerikonai? Naftą išgaunančios šalys parduoda savo naftą gerooookai brangiau už jos savikainą. Ypač kai kyla "neramumai". Tai gal patys arabai, ar rusai, ar Čavesas juos ir organizuoja?
Amerikonai jau seniai gali padidinti savo biokuro ir eko-energijos gamybą, bet, pirma - kol kas tai neracionalu, antra - tuomet kaip tik "skurtantiems" naftininkams bus nepyragai.

[suoliuojantis]

Kalbant apie naftos kompanijas ir kas valdo pasaulio naftą reikia bent žinoti kai kuriuos faktus tiksliau. Tiek pas mus, tiek pasaulyje vis dar gajus įsitikinimas apie didžiąsias Amerikos ir Europos kompanijas - "septynias sesris" - valdančias pasaulio naftą. Kažkada tai buvo tiesa: apie 1960 metus "septynios seserys" išties valdė apie 65 proc. pasaulio naftos rinkos, tačiau dabar šios kompanijos valdo tik apie 15 proc. naftos.
Šiuo metu 77 proc. naftos valdo taip vadinamos nacionalinės kompanijos - valstybinės šalių, turinčių daug naftos, kompanijos. Pagal valdomus rezervus didžiausių kompanijų pradžia atrodo taip:
1) Saudi Aramco (100 proc. priklauso Saudo Arabijos valstybei)
2) National Iranian Oil (100 proc. Irano vyriausybei)
3) Qatar General Petroleum (100 proc. Kataro valstybei)
4) Petroleos de Venezuela (100 proc. Venesuelos vyriausybei)
5) Abu Dhabi National Oil (100 proc. JAE vyriausybei)
ir t.t.

Aukščiausiai iš Vakarų šalių kompanijų yra ExxonMobil, užimanti garbingą 17-tą vietą ...

Pagal naftos išgavimą pradžia atrodo taip:
1) Saudi Aramco (pagal gavybą ši kompanija daugiau nei dvigubai lenkia bet kurią kitą kompaniją ; manoma, kad šios kompanijos vertė apie 2,2 trilijono USD ir tai pati brangiausia kompanija pasaulyje, toli aplenkianti bet kokius Exxonus, GeneralElectric ar Microsoft);
2) National Iranian Oil
3) Petroleos de Venezuela
4) ExxonMobil
5) China National Petroleum Corporation (ši kompanija yra daugiausia naftos užsienio šalyse išgaunanti kompanija)
6) British Petroleum

Kita vertus sudėjus dviejų didžiausių Rusijos kompanijų - Lukoil ir Rosneft - gamybą, bendra kompanija pakiltų į antrą- trečią vietą. O iš BP atėmus jos 50 proc. akcijų Rusijos kompanijoje TNK-BP, tuomet pagal gamybą anglai išlėktų iš pirmo dešimtuko.
Taigi patys žiūrėkite kam naudinga kylančios naftos kainos ir kam ne

[andyour]

Greitu laiku pasidarys efektyvu. Kai amerikonai su savo ekspansine politika ims verzti visiem naftos kilpas. Karta jau buvo pasokusios naftos kainos, kurios isprovokavo dideli susidomejima alternatyviais energijos saltiniais. Greitai vel bus tas pats, taigi, geotermine bent jau susilygins su dujomis pagal savikaina.

Jeigu žmonės daugiau judintų savo subines, naudotusi viešuoju transportu, naftos nebūtų kur kišti, o arabai pardavinėtų, kad dykumose badu nenumirti. Dabar dėl savanaudžių lochų, visas pasaulis turi veltis į karus, žūsta žmonės.

[ViR2]

na, nevisai taip visasis transportas nera tiek isvystytas, o taip pat daug kas turi individualiu poreikiu, taciau alternatyvi energija, o tiksliau elektra, buvo uzhspausti dar pries pirmaji pasaulini. Nes kaip zinia iki jo vidaus degimo varikliu varomos transporto priemones iki jo sudare maziau nei 20%, o visa kita buvo elektra

[suoliuojantis]

taciau alternatyvi energija, o tiksliau elektra, buvo uzhspausti dar pries pirmaji pasaulini. Nes kaip zinia iki jo vidaus degimo varikliu varomos transporto priemones iki jo sudare maziau nei 20%, o visa kita buvo elektra

na irgi ne visai taip )) Elektra pradžioje dominavo ne todel, kad labai visi norėjo jos, bet , kad iki tol nebuvo kaip užvesti benzininio variklio. Žinai, reikėdavo naudoti tokį geležinį kablį ir ilgai, ilgai sukti, kol užsives Tuometiniai akumuliatoriai leisdavo nuvažiuoti iki 10 km be pakrovimo O tada vienas gudročius išmastė starterį ir vidaus degimo variklis nugalėjo labai ilgam, nes elektromobiliai nieko negalėjo priešpastatyti nei pagal nuvažiuotą atstumą, nei pagal kainą, nei pagal patogumą. Net ir dabar elektromobiliui labai sunku konkuruoti tiek kaina, o svarbiausia nuvažiuotu atstumu iki pakrovimo.

[RamasN]

Manau, kad vienas esminių elektromobilių nepakankamo populiarumo faktorių - ribotas jo panaudojimas. Dabar jis skirtas tiems, kas važinėja sąlyginai trumpus atstumus, kas gali leisti sau "pastatyti į garažą pasikrauti". Tai reiškia, kad elektromobilis nėra toks universalus, kaip turintis benzininį variklį. Iš tiesų turbūt yra 2 dalykai, kurie galėtų padėti universalizuoti elektromobilius:

1. Super greitas įkrovimas, daugmaž prilygstantis benzino bako užpildymo laikui. Tada galima būtų užvažiuoti į "įkrovimo punktą" trumpam ir tęsti kelionę. Pasirodo, ta linkme jau yra daromi tyrimai ir berods sėkmingi, galima pasiskaityti įvairiose svetainėse, pvz technologijos.lt ir pan.

arba

2. Akumuliatorių nuomos/keitimo sistema, kai užvažiavęs į degalinę, galėtum priduoti seną, iškrautą, gauti naują, įkrautą akumą, kad galėtum tęsti kelionę. Tiesa, jei sugebės įgyvendinti Nr.1, tai šis punktas galbūt neteks prasmės.

Na ir prie viso to turi būti išplėtotas įkrovimo punktų tinklas. Bet jaučiu, kad sąlyginai lengvai tą padarys dabartinių degalinių tinklai, nebent kas nors kardinaliai bus nesuderinama, kaip rizika, kad kraunantis koks trumpas sujungimas pasprogdins šalia pilamą benziną

[digital]

Estų degalinių tinklas diegs elektromobilių krovimo stoteles

[LAZAS_]

Ar tiesa, kad atominė elektrinė pigiau už alternatyvius energijos šaltinius?

Įvairių ekspertų, studijų ir šaltinių teigimu, nauja 2 reaktorių atominė elektrinė Lietuvoje kainuotų apie 20 mlrd. litų (5-6 mlrd. eurų), o jos teikiamos elektros savikaina sieks minimaliai 16-20 centų už kilovatvalandę. Tai būtų tiesa, jei skaičiuotume tik būsimos infrastruktūros kūrimo ir naujų reaktorių statybos kainą. Tačiau, jei skaičiuotume TATENA rekomenduojamą darnios kainos metodiką, kurioje pridedama ir atidirbusio branduolinio kuro saugojimo savikaina, kilovatvalandės kaina minimaliai kiltų iki 50 lietuviškų centų.

http://www.technologijos.lt/n/techno...-18170&l=2&p=1

[Eimantas]

Šiauliuose pradėta statyti nauja termofikacinė elektrinė

Nauja biokuro jėgainė per metus pagamintų apie pusę Šiauliams reikalingos šilumos energijos, o taip pat apie 60 gigavatų elektros energijos, kurią supirktų skirstomieji tinklai.

[Eimantas]

http://www.shipspotting.com/gallery/...hp?lid=1278206

2009 metų nuotrauka iš Klaipėdos uosto.

[Eimantas]

2011-03-29, 12:00
Vėjo jėgainių parką Šilutės r. planuojama užbaigti iki kitų metų
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/m...tu-metu-341522

[Al1]

Prie ko čia amerikonai? Naftą išgaunančios šalys parduoda savo naftą gerooookai brangiau už jos savikainą. Ypač kai kyla "neramumai". Tai gal patys arabai, ar rusai, ar Čavesas juos ir organizuoja?
Amerikonai jau seniai gali padidinti savo biokuro ir eko-energijos gamybą, bet, pirma - kol kas tai neracionalu, antra - tuomet kaip tik "skurtantiems" naftininkams bus nepyragai.

Prie ko čia amerikonai? Prie daug ko. Čavesas tai tikrai ne prie ko - ne Venesuela įtakoja pasaulines naftos kainas. Taip pat ir ne rusai.

Kalbant apie naftos kompanijas ir kas valdo pasaulio naftą reikia bent žinoti kai kuriuos faktus tiksliau. Tiek pas mus, tiek pasaulyje vis dar gajus įsitikinimas apie didžiąsias Amerikos ir Europos kompanijas - "septynias sesris" - valdančias pasaulio naftą. Kažkada tai buvo tiesa: apie 1960 metus "septynios seserys" išties valdė apie 65 proc. pasaulio naftos rinkos, tačiau dabar šios kompanijos valdo tik apie 15 proc. naftos.
Šiuo metu 77 proc. naftos valdo taip vadinamos nacionalinės kompanijos - valstybinės šalių, turinčių daug naftos, kompanijos. Pagal valdomus rezervus didžiausių kompanijų pradžia atrodo taip:
1) Saudi Aramco (100 proc. priklauso Saudo Arabijos valstybei)
2) National Iranian Oil (100 proc. Irano vyriausybei)
3) Qatar General Petroleum (100 proc. Kataro valstybei)
4) Petroleos de Venezuela (100 proc. Venesuelos vyriausybei)
5) Abu Dhabi National Oil (100 proc. JAE vyriausybei)
ir t.t.

Aukščiausiai iš Vakarų šalių kompanijų yra ExxonMobil, užimanti garbingą 17-tą vietą ...

Pagal naftos išgavimą pradžia atrodo taip:
1) Saudi Aramco (pagal gavybą ši kompanija daugiau nei dvigubai lenkia bet kurią kitą kompaniją ; manoma, kad šios kompanijos vertė apie 2,2 trilijono USD ir tai pati brangiausia kompanija pasaulyje, toli aplenkianti bet kokius Exxonus, GeneralElectric ar Microsoft);
2) National Iranian Oil
3) Petroleos de Venezuela
4) ExxonMobil
5) China National Petroleum Corporation (ši kompanija yra daugiausia naftos užsienio šalyse išgaunanti kompanija)
6) British Petroleum

Kita vertus sudėjus dviejų didžiausių Rusijos kompanijų - Lukoil ir Rosneft - gamybą, bendra kompanija pakiltų į antrą- trečią vietą. O iš BP atėmus jos 50 proc. akcijų Rusijos kompanijoje TNK-BP, tuomet pagal gamybą anglai išlėktų iš pirmo dešimtuko.
Taigi patys žiūrėkite kam naudinga kylančios naftos kainos ir kam ne

Pamiršti dar kelis niuansus, kaip amerikonai įtakoja naftos kainą ir kaip jos didininimas gali būti naudingas JAV kapitalui, visų pirma finansiniam. Pirma, naftos prekyba vyksta ir pasaulinės kainos formuojamos spekuliatyvinėse biržose, kurios randasi kur? Niujorke. Taip, yra dar ir Londono, Tokijo biržos... Finansinis kapitalas yra pasaulinis ir savo saitais apraizgęs visą pasaulį, todėl skirtinguose kontinentuose esančių biržų spekuliacinė veikla yra koordinuota. Antra, absoliuti didžioji dalis prekybos nafta vyksta JAV doleriais. Todėl JAV naftos kainų šuolis naudingas, nes palaiko ir taip šlubuojantį dolerį.
Ir svarbiausias dalykas - dauguma tų naftą išgaunančių arabų šalių yra marionetiniai JAV režimai (ir Libija greitai tokia taps). Todėl jie menkai sprendžia už kiek ir kam parduos naftą ir jos produktus. Visokie Opec'ai ir kt. yra marionetinės JAV spec. tarnybų sukurtos organizacijos, neva tai atstovaujančios arabų ar kitų trečiojo pasaulio šalių-dalyvių intersus. Deja, viską ten sprendžia JAV per savo įtakingiausias arabų šalis-dalyves, todėl visokių Venesuelų ar Libijų, nors ir priklauso Opec, jų balsas nieko nelemia.
JAV netgi verčia arabų šalis dalį mokamų už naftą dolerių investuoti pačiose JAV. Todėl didesnės naftos kainos vėlgi naudingos JAV, nes palaiko šlubuojančią JAV ekonomiką. Realiai, naftos kaina JAV gaunasi mažesnė, nes arabams įkišami JAV kompanijų vertybiniai popieriai, o doleriai taip ir neiškeliauja už JAV ribų...
Be to Vakarų naftos kompanijos kaip subkontraktoriai dalyvauja naftos gavyboje, t.y. jų paslaugas perka valstybinės arabų ar kai kurių kitų šalių nafos kompanijos.

Dalis kitų kompanijų, tokių kaip BP, Shell ar netgi kai kurios rusiškos, yra daugiau mažiau susijusios su JAV kapitalu. Todėl toms kompanijos ir valstybėms, valdančioms tų kompanijų akcijų pakeltus apdidėjusios naftos kainos naudingos. Čia kaip Lietuvoje, atrodo, vartotojams ir verslui nenaudingas PVM didėjimas yra naudingas šalies biudžetui...
Todėl realiai nuo JAV nepriklausomos naftos kompanijos, pavyzdžiui, kaip Venesuelos, iš padidėjusių kainų irgi išlošia, nors valstybė ir niekaip neįtakoja globalių įvykių... Kiniečiai praktiškai iš didėjančių kainų neturi jokios naudos, nes viską jie suvartoja patys.

Manau, kad vienas esminių elektromobilių nepakankamo populiarumo faktorių - ribotas jo panaudojimas. Dabar jis skirtas tiems, kas važinėja sąlyginai trumpus atstumus, kas gali leisti sau "pastatyti į garažą pasikrauti". Tai reiškia, kad elektromobilis nėra toks universalus, kaip turintis benzininį variklį. Iš tiesų turbūt yra 2 dalykai, kurie galėtų padėti universalizuoti elektromobilius:

1. Super greitas įkrovimas, daugmaž prilygstantis benzino bako užpildymo laikui. Tada galima būtų užvažiuoti į "įkrovimo punktą" trumpam ir tęsti kelionę. Pasirodo, ta linkme jau yra daromi tyrimai ir berods sėkmingi, galima pasiskaityti įvairiose svetainėse, pvz technologijos.lt ir pan.

arba

2. Akumuliatorių nuomos/keitimo sistema, kai užvažiavęs į degalinę, galėtum priduoti seną, iškrautą, gauti naują, įkrautą akumą, kad galėtum tęsti kelionę. Tiesa, jei sugebės įgyvendinti Nr.1, tai šis punktas galbūt neteks prasmės.

Na ir prie viso to turi būti išplėtotas įkrovimo punktų tinklas. Bet jaučiu, kad sąlyginai lengvai tą padarys dabartinių degalinių tinklai, nebent kas nors kardinaliai bus nesuderinama, kaip rizika, kad kraunantis koks trumpas sujungimas pasprogdins šalia pilamą benziną

Supergreitas įkrovimas nėra įmanomas dėl fizikinių priežasčių. Tiesiog įkrovimas ne superlaidininkų sistemoje negali būti 100 proc. našumo. T.y. energijos dalis neišvengiamai išsiskiria šilumos pavidalu dėl varžos. Kuo greičiau krausis (didesne srove arba pratekančių elektronų kiekis per laiko vienetą), tuo daugiau šilumos išsiskirs ir akumuliatorius perkais, sudegs, išsilydys. Aušinimas kažkiek gali padėti, bet... Iš kitos pusės vėlgi gaunais energijos švaistymas tiesiog šildant vandenį ar orą. Todėl greitasis įkrovimas tikrai nebus toks trumpas kaip benzino bako užpylimas.
Akumuliatorių keitimas irgi rizikingas dalykas. Dėl garantijos, kad keičiamas akumuliatorius tikrai bus geras ir pilnai užpildytas. Kad nebūtų taip, jog nuvažiavus 20 km, automobilis sustos laukuose... Be to reikalinga akumuliatorių standartizacija iki 2-3 tipų, o geriau iki 1-2.

[TH1]

Prie ko čia amerikonai? Prie daug ko. Čavesas tai tikrai ne prie ko - ne Venesuela įtakoja pasaulines naftos kainas. Taip pat ir ne rusai.



Pamiršti dar kelis niuansus, kaip amerikonai įtakoja naftos kainą ir kaip jos didininimas gali būti naudingas JAV kapitalui, visų pirma finansiniam. Pirma, naftos prekyba vyksta ir pasaulinės kainos formuojamos spekuliatyvinėse biržose, kurios randasi kur? Niujorke. Taip, yra dar ir Londono, Tokijo biržos... Finansinis kapitalas yra pasaulinis ir savo saitais apraizgęs visą pasaulį, todėl skirtinguose kontinentuose esančių biržų spekuliacinė veikla yra koordinuota. Antra, absoliuti didžioji dalis prekybos nafta vyksta JAV doleriais. Todėl JAV naftos kainų šuolis naudingas, nes palaiko ir taip šlubuojantį dolerį.
Ir svarbiausias dalykas - dauguma tų naftą išgaunančių arabų šalių yra marionetiniai JAV režimai (ir Libija greitai tokia taps). Todėl jie menkai sprendžia už kiek ir kam parduos naftą ir jos produktus. Visokie Opec'ai ir kt. yra marionetinės JAV spec. tarnybų sukurtos organizacijos, neva tai atstovaujančios arabų ar kitų trečiojo pasaulio šalių-dalyvių intersus. Deja, viską ten sprendžia JAV per savo įtakingiausias arabų šalis-dalyves, todėl visokių Venesuelų ar Libijų, nors ir priklauso Opec, jų balsas nieko nelemia.
JAV netgi verčia arabų šalis dalį mokamų už naftą dolerių investuoti pačiose JAV. Todėl didesnės naftos kainos vėlgi naudingos JAV, nes palaiko šlubuojančią JAV ekonomiką. Realiai, naftos kaina JAV gaunasi mažesnė, nes arabams įkišami JAV kompanijų vertybiniai popieriai, o doleriai taip ir neiškeliauja už JAV ribų...
Be to Vakarų naftos kompanijos kaip subkontraktoriai dalyvauja naftos gavyboje, t.y. jų paslaugas perka valstybinės arabų ar kai kurių kitų šalių nafos kompanijos.

Dalis kitų kompanijų, tokių kaip BP, Shell ar netgi kai kurios rusiškos, yra daugiau mažiau susijusios su JAV kapitalu. Todėl toms kompanijos ir valstybėms, valdančioms tų kompanijų akcijų pakeltus apdidėjusios naftos kainos naudingos. Čia kaip Lietuvoje, atrodo, vartotojams ir verslui nenaudingas PVM didėjimas yra naudingas šalies biudžetui...
Todėl realiai nuo JAV nepriklausomos naftos kompanijos, pavyzdžiui, kaip Venesuelos, iš padidėjusių kainų irgi išlošia, nors valstybė ir niekaip neįtakoja globalių įvykių... Kiniečiai praktiškai iš didėjančių kainų neturi jokios naudos, nes viską jie suvartoja patys.

[Al1]

Jokios konspiracijos čia nėra. Tik nereikia skaityti vien lietuvišką beždžioniškai mėgžiojančią spaudą. Pakankamai informacijos galima surasti rimtojoje, o ne geltonojoje Vakarų paudoje. Bėda tame, kad informaciniai pranešimai tik skelbia tam tikras žinias, o dauguma žmonių nemoka analizuoti ir sugretinti skirtinguose šaltiniuiose skirtingu metu pateiktos infromacijos, todėl sužino tik dėlionės fragmentą, o visa dėlionė lieka neaiški.

[LAZAS_]

Over the past few years you will have become familiar with developments in the area of electric transport through various channels. But how sustainable is electrically-powered driving really? What is the distance that a car can cover in normal daily driving on one fully charged battery? What design choices have to be made in the development of an electric vehicle?

TU/e has opted to develop a lightweight, state-of-the-art electric vehicle, a process that has generated plenty of knowledge and experience as well as a vehicle that offers a lot of research value for the future.

Elektromobilių įkrovimo vieta


VW Lupo EL prototipo "energijos klasė"


VW Lupo EL prototipo vienas iš trijų LiFePO3 akumuliatorių


Kas slepiasi po VW Lupo EL prototipo variklio dangčiu


VW Lupo EL prototipo vienas iš trijų LiFePO3 akumuliatorių


VW Lupo EL prototipo "Powertrain" schema


VW Lupo EL


VW Lupo EL


Elektromobilio įkrovimo laidas






Vienas iš galimų standartinių elektromobilio įkrovimo lizdų


Vienas iš galimų standartinių elektromobilio įkrovimo lizdų su besikeičiančiu LED pašvietimu

http://w3.wtb.tue.nl/nl/nieuws/artik...ash=5d6131528e

[bebop]

Indija nusprendė statyti plaukiojančią Saulės jėgainę

Įmonė „Tata Power“, savo mažosiomis mašinomis „Tata Nano“ išgarsėjusios korporacijos „Tata Group“ padalinys, paskelbė kartu su Australijos įmonė „Sunengy“ statysianti plaukiojančią Saulės jėgainę.

Ją sudarys didelis lengvų iš plastiko pagamintų stačiakampių lęšių masyvas, fokusuojantis šviesą į nedidelio ploto Saulės elementus. Valdymo sistema lęšius visą laiką laikys nukreiptus į Saulę, taip maksimaliai išnaudojant šviesųjį dieno laiką. Taip pat lęšiai galės panirti į vandenį, esant didesniam banguotumui, išsaugant juos nuo galimos žalos. Pati jėgainė bus tarsi didelis plaustas, kurį galima nuplukdyti į norimą vietą ir pritvirtinti inkarais.

Filo Konoro (Phil Connor), „Sunengy“ vadovo ir šios jėgainės išradėjo teigimu, Indija dėl savo šilto klimato yra gera vieta jos išmėginimui, ir jau numatyta pradinė vieta bandymams – ji bus kiek žemiau vienos hidroelektrinės užtvankos, taip palengvinant prisijungimą prie elektros tinklo ir dubliuojant hidroelektrinės darbą.

Plaukiojanti Saulės jėgainė, be to, kad neužima žemės, turi ir kitų privalumų – jos įdiegimo ir aptarnavimo sąnaudos turėtų būti mažesnės nei panašių ant žemės esančių jėgainių, nes jai nereikalingos stiprios laikančios struktūros, Saulės elementų aušinimo sistema gerokai paprastesnė.

Tiesa, dar nėra aišku, kaip ji atlaikys stiprius ciklonus, kartas nuo karto kylančius Indijoje, bet tai vienas iš klausimų, į kuriuos ir norima gauti atsakymą mėginimais lauko sąlygomis, kurie prasidės jau rugpjūtį.

[VIMEO]5485278[/VIMEO]

[LAZAS_]

Nissan Leaf bandomasis važiavimas Anglijoje ir akumuliatoriaus pakrovimas iš atsinaujinančių energijos šaltinių (mikrohidroelektrinės)

http://youtu.be/1cG6XjxHjoc

[LAZAS_]

Geoterminės energijos svarba bendrame atsinaujinančių energetinių resursų kontekste.

One of the myths about geothermal energy is assumption that its price is not competitive. Several analyses showed that construction of geothermal power plants is not profitable. A main finding found in recent times is the fact that its price is comparative to other energy sources. That is the reason why geothermal energy can be a key player in a 2050 non-carbon energy scenario.

“Things must change if Europe is to reach its energy decarbonisation objective, and that will not be possible without a substantial contribution from geothermal energy”, said Dr. Burkhard Sanner, President of EGEC during geothermal energy conference GeoPower 2010. His words are supported by comparison of geothermal energy with other sources of energy. “Providing a renewable base load, geothermal energy does not have external costs such as storage, grid infrastructure or waste management. Conventional geothermal power is already a most competitive energy source, but only possible in certain regions. EGS (Enhanced Geothermal Systems), a breakthrough technology successfully demonstrated, will allow a geothermal development anywhere in Europe. EGS will become competitive within a few more years”, added Sanner.

One of the main advantages of geothermal energy is its load factor. It is the average power produced by certain power plant divided by the peak power, over a period of time. In comparison with other energy sources, geothermal energy has the highest load factor which reaches 95%. Very disappointing are load factors of currently supported renewables such as solar or wind energy. Their load factors reach less than 25%.

To sum up, geothermal energy has the best features to become a baseload energy source for next decades. “Geothermal will be a key player in an optimal energy mix”, added Sanner. We can add that to reach this aim is necessary to strengthen the support to geothermal research and development

http://geothermania.blogspot.com/201...r-optimal.html

[LAZAS_]

Interaktyvus Islandijos Hellisheiði geoterminės jėgainės veikimo principo pristatymas. (Paspauskite ant paveiksliuko norėdami atidaryti interaktyviąją versiją)

http://geothermania.blogspot.com/201...sentation.html

[bebop]

Papildau temą apie geoterminę energiją
Geoterminė energetika Lietuvoje: dabartis ir perspektyvos