Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė suoliuojantis Rodyti pranešimą
    Sutinku. Šita vieta apie apie CO2 buvimo atmosferoje svarbą man pasirodė išvis komiška. Labai aiškiai straipsnyje išskirta dalis, kuri Lietuvoje viešoje erdvėje labai retai aptariama - galios svyravimai dėl kintamo vėjo. Danų energetikos kompanijos vadovas nesenai teigė, kad vėjas negali sudaryti daugiau kaip 25 proc. energijos balanse kitaip sistema ilgesniu laikotarpiu tampa nevaldoma. Mums kiek labiau pasisekė - turim Kruoni, galim apie 30 proc. iš vėjo gamintis nebijodami stabilumo svyravimų Bet vis vien dar 70 proc. iš kažkur reikia paimti. O vienas žinomas ekonomikos ekspertas prieš kelias dienas vėl viešoje erdvėje sapaliojo, kad "taip pingant vėjo jėgainėms mes 2020 visą energiją iš vėjo pasigaminti galėsim, nereiks atominės". Dėl atominės aišku diskutuoti galima, bet kaip niekas "nepaprotija" žinomų asmenų prieš kalbant viešai tokius dalykus ...
    Šią problemą sprendžia "Smart Grid" technologijos. Pagal IT gigantų metamas pajėgas alternatyvų bus nemažai:








    Šaltinis: http://www.youtube.com/results?searc...mart+grid&aq=f

    P.S. Nežinia kada, tai pasieks Lietuvą, tačiau pradžiai galėtų liberalizuoti centralizuotą šilumos tiekimą.

    Comment


      Parašė Lettered Rodyti pranešimą
      Bet juk elektros vartojimas augs, vien automobiliams kiek reiks po kelių dešimtmečių, taip, kad Kruonio su vėjo jėgainėmis nebeužteks užtikrinti stabilų 50% šalies elektros energijos tiekimo. O durpės ar šiukšlės irgi tik laikinas reikalas...
      Problema ne tik energijos galios kaupime, bet ir pačiuose elektros tinkluose. Juolab Vakarų Lietuvoje jie yra silpnoki. Vėjininkai neskaičiuoja tų išlaidų, nors jos šiaip jau viršyja pačių oro jėgainių kainą. Ypatingai brangūs srovės lygintuvai.

      Comment


        Gana kontraversiškas, tačiau įdomus sprendimas:



        <...> Krematoriumą modifikuoti buvo nuspręsta po to, kai aplinkosaugos atlikti tyrimai parodė, kad iš jo kaminų išmetama per daug dūmų. Suplanavus vieną patobulinimą natūraliai kilo idėja kitam. Kaip patys idėjos autoriai pripažįsta, bekalbant apie gamtosaugos klausimus "pokalbio tema savaime pasujo energijos taupymo linkme". "Esmė ta, kad kremacijos metu suvartojama nemažai energijos, kurią vietoj to, kad išmesti į orą, būtų galima kaip nors panaudoti. Iki šiol ji tiesiog veltui kilo į dangų", sako Halmstad'o kapinių direktorius Lennart'as Andersson'as.
        Kremuojant žmonių palaikus gali išsiskirti toksinai, tokie kaip gyvsidabris iš dantų plombų ar kitokios nuodingos medžiagos, todėl šias medžiagas filtruoti yra ypač svarbu. Norint išvalkyti išskirtas dujas, jas tenka ataušinti nuo maždaug 1000°C iki žemesnės nei 150°C temperatūros. Šios temperatūros "surinkimas" leis apšildyti ne tik krematoriumo pastatus - energijos perteklius bus perduodamas į bendrą miesto viešojo šildymo sistemą, taip mažinant išlaidas.
        www.technologijos.lt

        Comment


          Dumblių Aliejaus Pramonės Užuomazgos:


          Fotogalvaniniai dažai:

          Paskutinis taisė LAZAS_; 2011.02.18, 00:07.

          Comment


            Saulės baterijos ant latvių stogų

            Latvija skatina ir remia gyventojus, įsirengiančius saulės, vėjo ir kitą atsinaujinančią energiją naudojančią technologinę įrangą.

            Latvijos aplinkos ir regioninės plėtros ministerija pradėjo priiminėti paraiškas tų gyventojų, kurie nori įsirengti ant savo individualių arba daugiabučių namų įrangą, gaminančią šilumos bei elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių. Tai pranešė Latvijos laikraštis „Biznes&Baltija“.

            Padengs pusę išlaidų

            Paraiškos pagal programą „Atsinaujinančių energijos resursų panaudojimas gyvenamųjų namų sektoriuje“ bus priimamos iki kovo pabaigos. Bendrajam šios programos finansavimui skirtų Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų suma sudaro 11 mln. 399,5 lato. ES lėšomis bus finansuojama 50 proc. projekto vertės. Kiekvienam jų galima tikėtis iki 7000 latų paramos. Tai bus gera paspirtis žmonėms, kurie nori įsirengti, pavyzdžiui, giluminį šilumos siurblį, saulės baterijas, vėjo jėgaines ar pan.

            Neoficialiais duomenimis, ši programa sulaukė itin didelio susidomėjimo ir dabar konsultantai turi daugybę užsakymų parengti gyventojų projektus bei paraiškas tokiai paramai gauti. Tokios paslaugos užsakovui kainuoja iki 200 latų.

            Visus paraiškos dokumentus galima parengti ir savarankiškai. Kaip laikraščiui sakė ministerijos atstovė spaudai Kristina Barščevska, visoje Latvijoje ši ministerija rengia nemokamų seminarų ciklą. Rygoje jau įvyko du tokie renginiai. Kiekviename iš jų dalyvavo po 160 susidomėjusių žmonių. Jeigu po savaitės surengus trečiąjį seminarą susidomėjimas neslūgs, ministerija sostinėje tokias viešas konsultacijas, kaip pasinaudoti ES parama, gyventojams teiks ir toliau. Be to, seminarai bus surengti ir kituose Latvijos miestuose - Ventspilyje, Daugpilyje, Jelgavoje ir kitur, o išsami informacija pateikiama ir šios ministerijos interneto portale.

            Remia aplinkai nekenksmingas technologijas



            Pagal šią programą padengiamos išlaidos, kurias patiria pirkėjas, įsigydamas ir įsirengdamas aplinkai nekenksmingas technologijas, kurios naudoja atsinaujinančius energijos šaltinius. Paraiškas paramai gauti gali teikti ir individualūs gyventojai, ir daugiabučių namų bendrijos, nesiverčiančios ūkine veikla. Pareiškėjai negali turėti mokestinių skolų, didesnių nei 100 latų. Projektus reikės įgyvendinti per metus, skaičiuojant nuo susitarimo sudarymo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2012 metų liepos 1 dienos. Avansinio pinigų išmokėjimo nenumatyta, taigi paramos lėšos išmokamos projektą įgyvendinus.

            Gavusieji paramą ir tokias aplinkai nekenksmingas technologijas pritaikę gyventojai ir vėliau gali tikėtis lengvatų mokėdami už elektros energiją. Latvijoje įsigaliojus Atsinaujinančios energetikos įstatymui, tie individualių namų gyventojai, kurie įsirengė mažai energijos vartojančius prietaisus ir specialius skaitiklius, galinčius suktis į abi puses, gali pretenduoti į užskaitas.

            Tuo metu, kai nešvies saulė ir nurims vėjas, toks elektros vartotojas galės energiją gauti iš „Latvenergo“. Bet kai paties vartotojo įsirengtas generatorius pradės gaminti energijos perteklių, ši perteklinė energija galės tekėti į „Latvenergo“ tinklus, o skaitiklis suksis į priešingą pusę. Taip įvyks užskaita - galbūt vartotojui net visai nereikės mokėti už energiją, panaudotą iš tinklo, jeigu jo generatorius pagamins jos perteklių.

            Faktai

            Pagal atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo gyvenamųjų namų sektoriuje programą Latvijoje remiama tokia technologinė įranga: biokurą naudojantys katilai ir židiniai iki 50 kW galingumo, saulės kolektoriai iki 25 kW, giluminiai šilumos siurbliai iki 50 kW, saulės baterijos iki 10 kW, vėjo generatoriai iki 10 kW ir kombinuotos minėtos įrangos sistemos.
            Didžiulis pagyrimas latviams !! /\ Lietuvos vyriausybė apgailėtina...
            Mes siekiame gyventi geriau- suriko valdžia ! Mes tai jau senai matome- atsiduso liaudis.

            Comment


              Nauji reikalavimai keis statybų verslą

              Remiantis pernai pavasarį Europos Komisijos patvirtinta direktyva nuo 2020 m. Europos Sąjungoje galima bus statyti tik energetiškai efektyvius pastatus. Šie reikalavimai turės įtakos ir statybų verslui Lietuvoje.


              Šalies architektai sunerimo, kad lig šiol pasirengti įgyvendinti naujas normas skiriama per mažai dėmesio, o kai kurie plėtotojai jau ima rengti eksperimentinius projektus.

              Pernykštę gegužę Europos Komisija patvirtino direktyvą, joje nurodyta, kad reikalavimas statyti beveik nulinės energijos namus nuo 2018 m. bus taikomas statant viešuosius pastatus, o po dvejų metų – nuo 2020-ųjų – ir visiems gyvenamiesiems bei komercinės paskirties pastatams.

              Lietuvos architektų sąjungos (LSA) pirmininkas Gintautas Blažiūnas, pasakoja, kad prieš aštuonis mėnesius priėmus ambicingą direktyvą ES šalys įvairaus lygio susitikimuose ir konferencijose jau aktyviai planuoja, kaip ją įgyvendinti, o Lietuvoje toli gražu ne visi architektai ir projektuotojai žino apie naujus keliamus statybos reikalavimus.

              „Neseniai rengėme konferenciją „Nulinės energijos pastatų link“. Skaičiuojame, kad Lietuvoje dirba apie 3.000 architektų, tad juos visus supažinti su šiomis naujomis taisyklėmis irgi yra problema“, – teigia p. Blažiūnas.

              Anot jo, savaime suprantama, kad statant beveik nulinės energijos pastatus reikės naudoti alternatyvios energijos šaltinius, kitaip bus neįmanoma apšiltinti pastatų, pašildyti vandens, užtikrinti elektros energijos tiekimo. Tam visų pirma reikia patvirtinto Alternatyvios energijos įstatymo bei atsinaujinančios energetikos naudojimo skatinimo.

              „Jeigu norime įgyvendinti direktyvą, reikia pradėti galvoti, kaip tai padaryti. Pirmiausia turi būti valstybės strategijos, reikia apie tai kalbėti, diskutuoti. Tarp kitų šalių architektų taip pat yra didelis sujudimas, visos kalbos sukasi apie tai, kaip pasiekti, kad pastatų energijos sąnaudos būtų beveik nulinės, o pas mus net kalbų nėra“, – diskusijų viešojoje erdvėje stoka skundžiasi LSA pirmininkas.

              Laukia įstatymo

              Edita Meškauskienė, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorė, teigia, kad architektų nerimas dėl direktyvos įgyvendinimo yra kiek per ankstyvas.

              „Direktyva priimta tik pernai, ją įgyvendinti tik šiemet bus pradėta pačioje ES, bus pradėti rengti metodiniai standartai“, – dėsto ji.

              Ponios Meškauskienės teigimu, tai, ką apibrėžia naujoji direktyva, pamažu bus perkeliama į nacionalinę teisę, Statybų įstatymą, tad bėgti įvykiams už akių nereikia.

              Ji pasakoja, kad neseniai buvo parengti techniniai reikalavimai, taikytini statant pasyviuosius, mažai energijos sunaudojančius namus. Iš jų akivaizdu, kad labai aukšto energinio naudingumo pastate, kuriame energijos sunaudojimas beveik lygus nuliui arba yra labai mažas, didžiąją dalį energijos turės sudaryti atsinaujinantys ištekliai – pagaminti vietoje arba netoliese.

              Jonas Šimėnas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas ir darbo grupės Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo projektui parengti vadovas, mini, jog kovo pradžioje pagaliau turėtų būti priimtas ir Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymas.

              „Įstatymui buvo pritarta paskutinėmis rudens sesijos dienomis, dabar beliko tik priėmimo stadija“, – pažymi jis.

              Praėjusių metų pabaigoje buvo iškilusi grėsmė, kad šio įstatymo atsiradimas bus nukeltas neribotam laikui. Tada kilo diskusija, kad dvejus metus iki Seimo durų keliavusio įstatymo negalima svarstyti, kol neparengta artimiausių 40 metų šalies energetikos strategija. Vėliau Seimo narių pozicija pasikeitė.

              Naujasis įstatymas apibrėš, kiek šalyje pagaminamos energijos turi būti gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, nustatys gamintojų ir vartotojų teises, 12 metų užtikrins iš atsinaujinančios energijos šaltinių pagamintos elektros supirkimą nustatytu tarifu. Individualiems vartotojams numatyta galimybė kompensuoti dalį atsinaujinančių išteklių įrengimo išlaidų.

              Eksperimentuos

              Įgyvendinti ES pastatų energinio naudingumo naująją direktyvą po truputį rengiasi ir nekilnojamojo turto plėtotojai. Tiesa, jie pripažįsta, kad šioje bendruomenėje apie tai kalba ar konkretesnių planų turi kol kas vos kelios bendrovės, joms suskaičiuoti pakaktų vienos rankos pirštų.

              Robertas Dargis, UAB „Eika“ vadovas, pasakoja, kad jie planuoja kelis eksperimentinius beveik nulinės energijos projektus, kad galėtų įvertinti, kiek šalies sąlygomis atsieina tokius pastatyti.

              „Tai nebus masinė statyba, tačiau iki 2015 m. norime pabandyti įgyvendinti kelis tokius projektus“, – planus pristato pašnekovas.

              Pasak p. Dargio, tokios statybos neabejotinai bus brangesnės ir investicijų reikės daugiau: „Esame jau anksčiau skaičiavę: be atodairos investuoti tik tam, kad pastatytume nulinės energijos namus, kol kas neapsimoka. Geriau, kad pastatas šiek tiek energijos vartotų, tada jį pigiau pastatyti ir jis įperkamesnis didesniam pirkėjų ratui.“

              Projektuojant mažai energijos suvartojančius pastatus svarbios ne tik statybinės medžiagos ar alternatyvios energijos technologijos, bet ir architektūra, orientacija pasaulio šalių atžvilgiu, langų dydis, efektyvi vėdinimo ir vėsinimo sistema.

              www.vz.lt

              Comment


                Parašė ead Rodyti pranešimą
                Nauji reikalavimai keis statybų verslą

                Edita Meškauskienė, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorė, teigia, kad architektų nerimas dėl direktyvos įgyvendinimo yra kiek per ankstyvas.

                www.vz.lt
                Vokietijoje bei Austrijoje pasyvūs namai pradėti statyti prieš 20 metų, bet aišku mūsų biurokratai geriau žino ko mums reikia...

                STACCATO projekto daugiabučių renovacijos rezultatai Budapešte:

                The capital of Budapest is divided into 22 districts. One of the biggest local governments is the district, called Óbuda – Békásmegyer. It has 127.000 inhabitants and is the 6th biggest municipality of Hungary. The City Council of Óbuda approved a development plan of the district in which one of the main duties is the energy efficiency reconstruction of the blockhouses. In total there are 33.981 flats built with an industrial prefabricated concrete system. This prefabricated construction has a very bad condition concerning the windows, walls and roof insulation and the efficiency of the central heating system. Energy and cost saving are of a great importance for the people who live in these blockhouses.


























                Šaltiniai:
                http://www.concerto-staccato.eu/proj...-budapest.html

                http://www.faluhaz.eu/info/wp-conten...t%C3%B3nak.zip
                Paskutinis taisė LAZAS_; 2011.02.19, 13:57.

                Comment


                  Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                  Bet juk elektros vartojimas augs, vien automobiliams kiek reiks po kelių dešimtmečių, taip, kad Kruonio su vėjo jėgainėmis nebeužteks užtikrinti stabilų 50% šalies elektros energijos tiekimo. O durpės ar šiukšlės irgi tik laikinas reikalas...
                  Be galo augti niekas negali Iš kur toks įsitikinimas, kad tas augti būtinai yra pramonė, bei tai yra masinė gamyba? Sąvartynai perpildyti, mašinų gatvės perpildytos, vanduo ir oras užterštas, miškai iškirsti, žmonių sveikata sugadinta.

                  Comment


                    Parašė ead Rodyti pranešimą
                    Nauji reikalavimai keis statybų verslą

                    Remiantis pernai pavasarį Europos Komisijos patvirtinta direktyva nuo 2020 m. Europos Sąjungoje galima bus statyti tik energetiškai efektyvius pastatus. Šie reikalavimai turės įtakos ir statybų verslui Lietuvoje.


                    Šalies architektai sunerimo, kad lig šiol pasirengti įgyvendinti naujas normas skiriama per mažai dėmesio, o kai kurie plėtotojai jau ima rengti eksperimentinius projektus.

                    Pernykštę gegužę Europos Komisija patvirtino direktyvą, joje nurodyta, kad reikalavimas statyti beveik nulinės energijos namus nuo 2018 m. bus taikomas statant viešuosius pastatus, o po dvejų metų – nuo 2020-ųjų – ir visiems gyvenamiesiems bei komercinės paskirties pastatams.

                    Lietuvos architektų sąjungos (LSA) pirmininkas Gintautas Blažiūnas, pasakoja, kad prieš aštuonis mėnesius priėmus ambicingą direktyvą ES šalys įvairaus lygio susitikimuose ir konferencijose jau aktyviai planuoja, kaip ją įgyvendinti, o Lietuvoje toli gražu ne visi architektai ir projektuotojai žino apie naujus keliamus statybos reikalavimus.

                    „Neseniai rengėme konferenciją „Nulinės energijos pastatų link“. Skaičiuojame, kad Lietuvoje dirba apie 3.000 architektų, tad juos visus supažinti su šiomis naujomis taisyklėmis irgi yra problema“, – teigia p. Blažiūnas.

                    Anot jo, savaime suprantama, kad statant beveik nulinės energijos pastatus reikės naudoti alternatyvios energijos šaltinius, kitaip bus neįmanoma apšiltinti pastatų, pašildyti vandens, užtikrinti elektros energijos tiekimo. Tam visų pirma reikia patvirtinto Alternatyvios energijos įstatymo bei atsinaujinančios energetikos naudojimo skatinimo.

                    „Jeigu norime įgyvendinti direktyvą, reikia pradėti galvoti, kaip tai padaryti. Pirmiausia turi būti valstybės strategijos, reikia apie tai kalbėti, diskutuoti. Tarp kitų šalių architektų taip pat yra didelis sujudimas, visos kalbos sukasi apie tai, kaip pasiekti, kad pastatų energijos sąnaudos būtų beveik nulinės, o pas mus net kalbų nėra“, – diskusijų viešojoje erdvėje stoka skundžiasi LSA pirmininkas.

                    Laukia įstatymo

                    Edita Meškauskienė, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorė, teigia, kad architektų nerimas dėl direktyvos įgyvendinimo yra kiek per ankstyvas.

                    „Direktyva priimta tik pernai, ją įgyvendinti tik šiemet bus pradėta pačioje ES, bus pradėti rengti metodiniai standartai“, – dėsto ji.

                    Ponios Meškauskienės teigimu, tai, ką apibrėžia naujoji direktyva, pamažu bus perkeliama į nacionalinę teisę, Statybų įstatymą, tad bėgti įvykiams už akių nereikia.

                    Ji pasakoja, kad neseniai buvo parengti techniniai reikalavimai, taikytini statant pasyviuosius, mažai energijos sunaudojančius namus. Iš jų akivaizdu, kad labai aukšto energinio naudingumo pastate, kuriame energijos sunaudojimas beveik lygus nuliui arba yra labai mažas, didžiąją dalį energijos turės sudaryti atsinaujinantys ištekliai – pagaminti vietoje arba netoliese.

                    Jonas Šimėnas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas ir darbo grupės Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo projektui parengti vadovas, mini, jog kovo pradžioje pagaliau turėtų būti priimtas ir Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymas.

                    „Įstatymui buvo pritarta paskutinėmis rudens sesijos dienomis, dabar beliko tik priėmimo stadija“, – pažymi jis.

                    Praėjusių metų pabaigoje buvo iškilusi grėsmė, kad šio įstatymo atsiradimas bus nukeltas neribotam laikui. Tada kilo diskusija, kad dvejus metus iki Seimo durų keliavusio įstatymo negalima svarstyti, kol neparengta artimiausių 40 metų šalies energetikos strategija. Vėliau Seimo narių pozicija pasikeitė.

                    Naujasis įstatymas apibrėš, kiek šalyje pagaminamos energijos turi būti gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, nustatys gamintojų ir vartotojų teises, 12 metų užtikrins iš atsinaujinančios energijos šaltinių pagamintos elektros supirkimą nustatytu tarifu. Individualiems vartotojams numatyta galimybė kompensuoti dalį atsinaujinančių išteklių įrengimo išlaidų.

                    Eksperimentuos

                    Įgyvendinti ES pastatų energinio naudingumo naująją direktyvą po truputį rengiasi ir nekilnojamojo turto plėtotojai. Tiesa, jie pripažįsta, kad šioje bendruomenėje apie tai kalba ar konkretesnių planų turi kol kas vos kelios bendrovės, joms suskaičiuoti pakaktų vienos rankos pirštų.

                    Robertas Dargis, UAB „Eika“ vadovas, pasakoja, kad jie planuoja kelis eksperimentinius beveik nulinės energijos projektus, kad galėtų įvertinti, kiek šalies sąlygomis atsieina tokius pastatyti.

                    „Tai nebus masinė statyba, tačiau iki 2015 m. norime pabandyti įgyvendinti kelis tokius projektus“, – planus pristato pašnekovas.

                    Pasak p. Dargio, tokios statybos neabejotinai bus brangesnės ir investicijų reikės daugiau: „Esame jau anksčiau skaičiavę: be atodairos investuoti tik tam, kad pastatytume nulinės energijos namus, kol kas neapsimoka. Geriau, kad pastatas šiek tiek energijos vartotų, tada jį pigiau pastatyti ir jis įperkamesnis didesniam pirkėjų ratui.“

                    Projektuojant mažai energijos suvartojančius pastatus svarbios ne tik statybinės medžiagos ar alternatyvios energijos technologijos, bet ir architektūra, orientacija pasaulio šalių atžvilgiu, langų dydis, efektyvi vėdinimo ir vėsinimo sistema.

                    www.vz.lt
                    Puiku! Tik kodėl taip vėlai bus tai įgyvendinama?
                    Ar tik man taip atrodo, nes gyvenu šalyje, kurioje tai standartas?

                    Comment


                      Ekonomika ir ekologija gali veikti išvien. Įrodyta! Kaip? Švedų patirtis:


                      Lietuvoje per 90% komunalinių atliekų vis dar keliauja į sąvartynus. O štai Švedijoje – vos 1%. Švedams šiukšlės – vertingas išteklius, jos rūšiuojamos ir perdirbamos arba sudeginamos šilumai bei elektrai gauti.
                      Švedijoje 1976 m. buvo priskaičiuojama 1.600 komunalinių atliekų sąvartynų, į juos patekdavo nemaža dalis namų ūkių atliekų.

                      Šiandien vaizdas neatpažįstamai pasikeitęs, sąvartynų likę 80, į juos 2009 m. pateko tik 1,4% visų komunalinių atliekų, tad jie dabar daugiausia priima įvairių rūšių pramonines atliekas.
                      „Per pastaruosius dešimtmečius tiek sąvartynų skaičių, tiek į juos atgabenamus atliekų kiekius pavyko sumažinti radikaliai. Komunalinių atliekų laidojimas sąvartyne Švedijoje šiandien jau beveik neegzistuoja. Mūsų politika – kad kuo daugiau atliekų būtų perdirbama ar kitaip panaudojama, o nepatektų į sąvartyną“, – pasakoja Hansas Wradhe, Švedijos aplinkos apsaugos agentūros Produktų ir atliekų skyriaus vadovas.
                      Tai, kaip Švedija tvarkosi su šiukšlėmis, dažnai pateikiama kaip pavyzdys kitoms šalims. Šiukšlių rūšiavimas švedams – kasdienis įprotis. Apie tai liudija, pvz., pakuočių atliekų perdirbimo mastai.
                      „Švedijoje, palyginti su kitomis šalimis, išrūšiuojama ir perdirbama labai daug senų pakuočių, pvz., PET butelių – net 84%, stiklinių pakuočių – 94%, aliumininės gėrimų taros – 91%“, – vardija p. Wradhe.
                      Palyginti, Lietuvoje perdirbama [B]maždaug pusė visų pakuočių[/B], tačiau ekspertai teigia, jog ši statistika dirbtinai išpūsta ir neatspindi tikrovės.
                      Elektros ir elektorinės įrangos atliekų per metus vienam gyventojui Švedijoje surenkama ir perdirbama 16–17 kg, Lietuvai kol kas nepavyksta įvykdyti ES reikalavimų per metus perdirbti 4 kg žmogui.
                      Švedijoje perdirbama 35% komunalinių atliekų.
                      Pasak p. Wradhe's, biologiškai perdirbamų atliekų dalis sparčiai didėja. Nemažai autobusų ir taksi automobilių Švedijoje yra varomi iš atliekų gautomis biodujomis.
                      Tai, kas neperdirbama, – maždaug 50% visų komunalinių atliekų – patenka į deginimo gamyklų krosnis ir virsta šiluma bei elektra. Šalyje veikia 31 gamykla, deginanti namų ūkių atliekas. „Apie 20–25% centrinio šildymų sistemų Švedijoje gauna šilumą iš šiukšlių deginimo“, – pasakoja agentūros atstovas.

                      Švediškas receptas

                      Apsikuopti pavyko ne per vieną dieną – procesas truko dešimtmečius.
                      Ponas Wradhe pasakoja, kad radikaliai sumažinti sąvartynuose laidojamų atliekų kiekius, padidinti rūšiavimo ir perdirbimo mastą padėjo visas kompleksas priemonių, Švedijos valdžia jas įgyvendino per pastaruosius dvidešimt metų. Svarbų vaidmenį atliko ir informacinės kampanijos, skirtos gyventojų sąmoningumui kelti.
                      „Į sąvartynus patenkančių atliekų kiekiai gerokai sumenko įvedus sąvartyno mokestį ir uždraudus sąvartyne laidoti organines atliekas. Palyginti su kitomis šalimis, sąvartyno mokestis Švedijoje gan aukštas, taigi yra ekonominis interesas nelaidoti atliekų sąvartyne“, – vardija jis.
                      Sąvartyno mokestis Švedijoje buvo įvestas 2000 m., jis siekia apie 40 EUR už toną ir taikomas beveik visoms atliekų rūšims.
                      „Laidoti atliekas sąvartyne Švedijoje yra brangu, šitaip skatinama kuo daugiau šiukšlių dar kartą perdirbti ar kitaip panaudoti“, – pažymi specialistas.
                      2005 m. uždrausta sąvartynuose laidoti visų rūšių organines atliekas. „Tai reiškia, kad jei organinės atliekos negali būti kompostuojamos ar naudojamos biodujų gamybai, jos turi būti sudeginamos“, – sistemą aiškina agentūros atstovas.

                      Padėjo užstatas

                      Pasiekti gana aukštą pakuočių ir jų atliekų surinkimo lygį padėjo ir užstato sistema gėrimų pakuotėms. Pavyzdžiui, Lietuvoje užstatas galioja tik kai kuriems stikliniams gėrimų buteliams, idėja įvesti užstatą PET tarai sukėlė gamintojų ir prekybininkų pasipriešinimo audrą ir kūnu netapo.
                      Švedijoje užstatas jau senokai taikomas ir aliumininėms gėrimų skardinėms (~0,05 EUR už skardinę), taip pat PET buteliams (0,1 ir 0,4 EUR but.) „Kai perki alaus ar kito gėrimo, už tarą sumoki, pvz., 1 kroną papildomai, o ją susigrąžini, kai atneši tarą į parduotuvę“, – pasakoja p. Wradhe.
                      Šiukšlių rūšiavimas ir perdirbimas pagyvėjo ir dėl gamintojų atsakomybės už jų gaminių atliekų tvarkymą įvedimo. Ji reiškia, kad gamintojai privalo finansuoti savo produktų atliekų surinkimą ir tvarkymą.
                      Tokia atsakomybė prieš keletą metų įvesta ir Lietuvoje. Tačiau Švedija, pasak p. Wradhe's, tai padarė gerokai anksčiau – viena pirmųjų ES. Pakuotei, laikraštiniam popieriui, padangoms – 1994 m., automobiliams – 1997 m., biuro popieriui (savanoriško susitarimo pagrindu) – 1998 m., 1995 m. – statybos ir pastatų griovimo atliekoms (savanoriškas susitarimas), elektros ir elektroninei įrangai – 2000 m., žemės ūkyje naudojamam plastikui – 2002 m. ir t.t.
                      Pakuočių, popieriaus, elektronikos prietaisų gamintojai finansuoja šių atliekų surinkimą ir perdirbimą. O už tų namų ūkių atliekų, kurios nepatenka į gamintojų atsakomybės lauką, rinkimą ir tvarkymą Švedijoje atsakingos savivaldybės“, – aiškina jis.

                      Rūšiuoti paprasta

                      Šiukšles rūšiuoti pasišovusiems lietuviams neretai koją pakiša tai, jog ne visur pastatyti šiukšlių rūšiavimo konteineriai. Tenka pasukti galvą, kur dėti seną sofą ar neberodantį televizorių, – mat ne visos savivaldybės yra įrengusios aikšteles, į kurias galima atvežti stambias atliekas.
                      Švedijoje sukurta žmonėms patogi šiukšlių rūšiavimo ir surinkimo infrastruktūra. Pvz., yra įrengta 5.800 atliekų surinkimo punktų, juose gyventojai į atskirus konteinerius gali išrūšiuoti ir išmesti tas atliekas, kurioms galioja gamintojo atsakomybė – tai yra popierines, plastikines, metalines, stiklines pakuotes, laikraštinį popierių. 1.500-ams gyventojų tenka vienas toks surinkimo taškas.
                      Taip pat įkurta 700-ai savivaldybių atliekų perdirbimo centrų, juose iš gyventojų priimamos stambiagabaritės atliekos, pvz., seni baldai, metalo laužas, sena elektronika, pvz., televizoriai, buitinė technika ir pan. 10.000–25 000 gyventojų tenka vienas toks centras.
                      Kiekvienoje savivaldybėje yra bent po vieną ar kelis perdirbimo centrus, į juos žmonės gali nuvežti ir palikti stambias atliekas, pvz., elektronikos prietaisus. Už elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą iš gyventojų sumoka gamintojai, o už kitų stambiagabaričių atliekų – savivaldybė“, – pasakoja agentūros atstovas.
                      Šiukšlių surinkimu iš namų ūkių Švedijoje rūpinasi savivaldybės.
                      Ši veikla finansuojama iš atliekų surinkimo mokesčio, kurį sumoka gyventojai. Šis mokestis gali būti naudojamas kaip įrankis padidinti išrūšiuojamų ir perdirbamų šiukšlių dalį: pvz., mokestis mažesnis, jei maisto atliekos surenkamos atskirai, mokesčio dydis gali priklausyti nuo atliekų svorio – 2008 m. tokią politiką taikė 27 savivaldybės“, – kalba jis. <..>
                      Už gyventojų šiukšlių tvarkymą Stokholme atsakinga savivaldybė Ponas Lundkvistas pasakoja, kad maisto atliekos iš kavinių, restoranų ar namų ūkių surenkamos atskirai ir naudojamos biodujų ir biotrąšų gamybai. Pavojingas atliekas, tokias kaip chemikalai ar klijai, gyventojai gali išmesti surinkimo punktuose prie degalinių ir perdirbimo centruose. Kai kurie dažų pardavėjai priima dažų ir skiediklių atliekas. Daug parduotuvių, degalinių priima senas baterijas. Senus vaistus, medikamentus priima vaistinės. Pavojingos atliekos Stokholme nemokamai surenkamos ir iš anksto paskelbus apie mobiliąsias tokių atliekų rinkimo akcijas.

                      Šaltinis: www.vz.lt

                      Priminsiu, jog aplinkosauga yra vienas pagrindinių Švedijos ekonomikos "varikliukų".
                      Tikiuosi, nebuvo labai nuobodu skaityti ir galima kai ko pasimokyti.
                      Manau, jog tai yra puiki sritis skatinti ne tik žmonių sąmoningumą, bet ir ekonimiką. Juk išteklio, t.y. šiukšlių bus visada, tad kodėl jų nepanaudojus naudingai?
                      Paskutinis taisė Silber418; 2011.02.24, 01:00.

                      Comment


                        Labai vienpusiškas straipsnis - Vėjo jėgainių plėtra – kryžkelėje.

                        Comment


                          Parašė Silber418 Rodyti pranešimą
                          Gana kontraversiškas, tačiau įdomus sprendimas:


                          Apie krematoriumų (priklausančių bažnyčioms) šilumos panaudojimą Olandijoje skaičiau prieš kelis metus.


                          Parašė LAZAS_ Rodyti pranešimą
                          Vokietijoje bei Austrijoje pasyvūs namai pradėti statyti prieš 20 metų, bet aišku mūsų biurokratai geriau žino ko mums reikia...
                          Kokiais mastais? Biurokratai biurokratais, bet pasyvių namų statyba nėra pigi, todėl tokie namai mūsuose mažai kam įkandami net ir prie geriausių norų. Jei tai būtų tik šiek tiek brangiau, tai nereikėtų jokio skatinimo, žmonės patys statytųsi.

                          Comment


                            Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                            Apie krematoriumų (priklausančių bažnyčioms) šilumos panaudojimą Olandijoje skaičiau prieš kelis metus.
                            Mano skelbtas straipsnis taip pat kelių metų senumo. Tiesiog buvau jį suradęs gana neseniai ir nusprendžiau juo pasidalinti su jumis.

                            Comment


                              Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                              Kokiais mastais? Biurokratai biurokratais, bet pasyvių namų statyba nėra pigi, todėl tokie namai mūsuose mažai kam įkandami net ir prie geriausių norų. Jei tai būtų tik šiek tiek brangiau, tai nereikėtų jokio skatinimo, žmonės patys statytųsi.
                              Šiuo metu iš viso ~20000 pasyvių pastatų.

                              Lietuviai pagaili pinigų individualių namų projektams, tai kad savaime "investuotu" į tokius dalykus, tai mažai tikėtina... Retas kuris žino apie tokius standartus ir galimybes... Kaip prie "svoietų"- kol pirštu nepastumi tol nekurst...
                              Paskutinis taisė LAZAS_; 2011.03.05, 17:53.

                              Comment


                                Tokioje Vokietijoje tik 20000 tūkst. Kuri yra turtinga šalis. Be to ir klimatas švelnesnis, todėl techninė realizacija paprastesnė ir santykinai pigesnė.

                                Comment


                                  Skrendant giedrą dieną lėktuvu per Europą teko pastebėt, jog didžiausias vėjo jėgainių tankis yra Danijoje (pajūryje ir jūroje bei žemės ūkio laukuose) ir Nyderlanduose (palei kanalus, naujai sukurtose teritorijose ir žemės ūkio laukuose), nemažai jų instaliuota Vokietijoje (žemės ūkio rajonuose), kiek mažiau Prancūzijoje ir daugybė naujai pastatytų virtinėmis išsidėsčiusių Ispanijos kalnynuose.
                                  Tik nepakantumas teisės pažeidimams ir optimizmo skleidimas atves mūsų valstybę į tiesos kelią :)

                                  Comment


                                    2011-03-17, 14:57
                                    Klaipėdos rajono sąvartynuose - vėjo jėgainių parkai
                                    http://klaipeda.diena.lt/naujienos/m...-parkai-339045
                                    GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                    Comment


                                      "Geotermai" vėl skamba pavojaus varpai


                                      Profesorius Povilas Suveizdis "Vakarų ekspresui" yra sakęs, kad 1989 m. atrasta Vakarų Lietuvos geoterminė anomalija yra unikali. 2 km gylyje esančio vandens temperatūra čia siekia 80-90 laipsnių. Kilometro gylyje jo temperatūra siekia 30-45 laipsnius.

                                      "Niekur kitur Baltijos šalyse nėra tokio geoterminės energijos potencialo. Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijos lygumoje geoterminis vanduo yra šaltesnis 2-3 kartus. Lietuva turi neišsenkančią Dievo dovaną, kurią reikia žymiai plačiau išnaudoti", - prieš keletą metų sakė profesorius.

                                      Vakarų Lietuvos geoterminė anomalija apima Klaipėdos, vakarinę Jurbarko ir Kelmės, pietinę Kretingos, Plungės, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių rajono teritorijas. Tad potencialūs geoterminių išteklių vartotojai yra Klaipėdos, Palangos, Kretingos, Plungės, Gargždų, Nidos, Šilutės, Šilalės miestai.
                                      Profesorius Povilas Suveizdis "Vakarų ekspresui" yra sakęs, kad 1989 m. atrasta Vakarų Lietuvos geoterminė anomalija yra unikali. 2 km gylyje esančio vandens temperatūra čia siekia 80-90 laipsnių. Kilometro gylyje jo temperatūra siekia 30-45 laipsnius.

                                      "Niekur kitur Baltijos šalyse nėra tokio geoterminės energijos potencialo. Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijos lygumoje geoterminis vanduo yra šaltesnis 2-3 kartus. Lietuva turi neišsenkančią Dievo dovaną, kurią reikia žymiai plačiau išnaudoti", - prieš keletą metų sakė profesorius.

                                      Vakarų Lietuvos geoterminė anomalija apima Klaipėdos, vakarinę Jurbarko ir Kelmės, pietinę Kretingos, Plungės, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių rajono teritorijas. Tad potencialūs geoterminių išteklių vartotojai yra Klaipėdos, Palangos, Kretingos, Plungės, Gargždų, Nidos, Šilutės, Šilalės miestai.
                                      Tai kodėl praktiškai nulinis išnaudojimas?
                                      GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                      Comment


                                        Parašė Eimantas Rodyti pranešimą
                                        Tai kodėl praktiškai nulinis išnaudojimas?
                                        Todėl, kad "neefektyvu". Biurokratiškai perskaičiavus, geoterminė energija gaunasi brangesnė nei dujinė.

                                        Comment


                                          Greitu laiku pasidarys efektyvu. Kai amerikonai su savo ekspansine politika ims verzti visiem naftos kilpas. Karta jau buvo pasokusios naftos kainos, kurios isprovokavo dideli susidomejima alternatyviais energijos saltiniais. Greitai vel bus tas pats, taigi, geotermine bent jau susilygins su dujomis pagal savikaina.
                                          Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                                          Comment

                                          Working...
                                          X