Elektros energetikos sistemos integracija į Europos elektros energetikos sistemas

[mantasm]

Įdomu kokio riebaus kliento Nagevičiui nesigavo pralobinti.

[Arunasx]

Strateginiai Lietuvos energetikos projektai: nuo ilgų ginčų su estais iki jūroje paskendusios konkurencijos www.vz.lt

Girdime daug pranešimų apie naujus saulės ir vėjo jėgainių parkus, rekonstruojamas linijas ir šimtamilijonines investicijas, transformuojant Lietuvos energetikos sektorių. Visgi strateginiu lygmeniu pokyčiai vyksta lėčiau, nei daugelis norėtų.
Apie eksperto įvardytus iššūkius byloja ir teisiniai ginčai su rangovais, vis dar lydintys šį strateginį projektą. Pavyzdžiui, Vilniaus komercinio arbitražo teismas nagrinėja Lietuvos ir Estijos statybų kompanijos „Enersense“ ginčą su „Litgrid“, rangovė prašo 11,8 mln. Eur padidinti dviejų oro linijų rekonstrukcijos sutarčių kainą ir pratęsti darbų terminą.
Artūras Lapinskas, buvęs „Enersense“ vadovas, anksčiau VŽ pasakojo, kad pagal pirminį projektą pamatai turėjo būti iš Rusijos ir Baltarusijos. Visas metalas – rusiškas, o vėliau viskas apsivertė aukštyn kojomis.
„Kai prasidėjo karas, mums teko perprojektuoti, ką iš ko imsime, nes rusiškų ir baltarusiškų medžiagų nebuvo galima naudoti. Be to, spaudė laikas. Derėjomės su jais metus, tik po metų pradėjo kalbėtis, kai pasakėme, kad nestatysime linijos“, – konflikto užkulisius atskleidė jis. Vadovas pridūrė, kad jį labiausiai stebino operatorės nenoras padėti spręsti situaciją.
„Išėjo taip, kad investavome 11 mln. Eur nuosavų lėšų, kad jie galėtų pasigirti, jog pirmi pasiruošė sinchronizacijai. Tai yra kelių žmonių pasipūtimo, noro pasirodyti reikalas. Derybose niekada nedalyvavo Rokas Masiulis, man tai atrodo keista“, – apie „Litgrid“ vadovą kalbėjo A. Lapinskas ir kartu pridūrė, kad įmonė iš rinkos trauktis nežada, o sukauptas žinias išnaudos kituose segmentuose.
Kalbėdamas apie jūrinio vėjo jėgainių parkų projektus, M. Nagevičius atkreipia dėmesį į praleistą progą įtikinti investuotojus iš užsienio: „Nutarėme gudrauti, keitėme aukcionų tvarką, viską padarėme, kad nubaidytume investuotojus. Dabar su gana geromis sąlygomis nepritraukiame. Apmaudu, kad gaišome laiką. Gal reikėtų padaryti pauzę, palaukti, kol situacija pasikeis.“

[Arunasx]

Nelabai suprantu kodėl negalima naudoti Lenkijos jungties komerciniams srautams? Ypač kai ta linija po sinchronizacijos būtų galima perduoti dvigubai daugiau energijos negu dabar (nes antro keitiklio taip ir nepastatė)

No idea. Tiesiog tai pasakė be jokių paaiškinimų.
Pagalvojau dar tokį aspektą, kad LT būdama EE<>FI 1000 MW linkų trečdalio akcininkė ir vienintelė iš Baltics 700 MW linko su SE4 "valdo" 60% visų Baltics jungčių arba kitaip sakant jei to nebūtų, Baltics situacija būtų labai ženkliai šūdinesnė panašiai kaip dujų atveju be Klaipėdos terminalo.

[Arunasx]

Sinchronizavimo komisijoje – „Harmony Link“ tiesimo sausumoje alternatyva

https://www.vz.lt/pramone/energetika...abaiga--2030-m

Pradinė viso 700 megavatų (MW) galios „Harmony Link“ vertė buvo 680 mln. Eur, iš jų 493 mln. Eur – europinė parama.

Klausantis VZ podcasto:
1. G. Uloza: kaip Lietuvai tapti elektros Šveicarija (II) „Verslo žinių“ podkastai 2024-08-02
pasakė porą dalykų:
1. Labai trūksta jungčių su kitomis šalimis. Esama su Lenkija bus naudojama sinchronizacijai, bet negalės būti naudojama komerciniams srautams.
2. Antros planuojamos su PL nėra aiškus galingumas ir bet kuriuo atveju bus gan mažas lyginant su planuojamais 2 jūrų parkais bei jau esamais/būsimais parkais Lietuvoje
3. Iš viso šito seka išvada, kad bus labai dideli kainų šuoliai, gamintojai bus priversti stabdyti gamybą negalėdami parduoti.
4. Bet kokios atominės energetikos projekto elektros kaina yra > €100/MW, būtų nužudžiusi visus saulės ir vėjo projektus, nes niekas nerizikuotų juos vystyti nežinant kaip bus po atominės paleidimo ir neturėtume iki šiol nieko iš viso.
p.s. saitas https://harmonylink.eu/ neveikia iš viso

[Romas]

Išsamus interviu su "Litgrid" vadovu R.Masiuliu

LRT 2024.08.01
Kainuos 1,6 mlrd. eurų, o vartotojai turėtų net nepajusti: kam reikia atsijungti nuo BRELL

- 2025 m. vasario 7 d. nutrūks vadinamosios BRELL sutarties galiojimas. Vasario 8 d. laukia izoliuoto darbo bandymas, o vasario 9 d. sinchronizacija su kontinentine
- Prieš metus, kai prasidėjo kalba apie aiškesnes datas dėl išėjimo iš BRELL, Lietuva jau buvo pasirengusi tai padaryti. Taip, techniškai mes esame pasirengę, bet kaip ir visais kitais atvejais, kiekviena diena atneša pozityvių dalykų, nes nauji darbai yra padaromi, kas nors naujo įdiegiama: ar nauja linija, ar įrenginys, kuris mus stiprina, lengvina, gerina, atpigina mūsų veiklą.
Darbai, kurie yra likę iki sinchronizacijos, visi yra tokio pobūdžio. Tai nėra mirtinai reikalingi darbai, bet tiesiog jie nepakenks, pagerins mūsų situaciją.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...ngti-nuo-brell

[transpondster]

https://www.vz.lt/pramone/energetika...-veikti-2035-m
p.s. 650 megavatų galios „Estlink 2“ ilgame 7 mėn. remonte iki 09.01

šiaip VŽ gerai tik sužinot kas naujo, aš asmeniškai labiau mėgstu LitGrid ar šiuo atveju Elering puslapius informacijai:
https://elering.ee/en/estlink-3-deve...places-estonia

[Arunasx]

Estijos perdavimo tinklų operatorė „Elering“ pranešė pateikusi Regionų reikalų ir žemės ūkio ministerijai paraišką dėl specialiosios valstybinio planavimo procedūros trečiosios elektros jungties tarp Estijos ir Suomijos „EstLink 3“ antžeminės infrastruktūros statybai.Be to, Estijos vartotojų teisių apsaugos ir techninės priežiūros departamentas praėjusią savaitę pradėjo leidimų išdavimo procedūrą „EstLink 3“ povandeninės dalies (nuolatinės srovės kabelio) tiesimui.
„Estlink 3“ galia būtų 700 megavatų nuolatinės srovės. Jungties tiesimą tikimasi užbaigti 2035 metais. Pirmoji Estijos-Suomijos nuolatinės srovės elektros jungtis per jūrą „Estlink 1“, kurios pralaidumas – 350 megavatų, pradėjo veikti 2006 metais, o 650 megavatų galios „Estlink 2“ – 2014-aisiais.

https://www.vz.lt/pramone/energetika...-veikti-2035-m
p.s. 650 megavatų galios „Estlink 2“ ilgame 7 mėn. remonte iki 09.01

[digital]

Žingsnis žengtas ir parašai sudėti: Baltijos šalys trauksis iš BRELL

Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriai „Litgrid“, AST ir „Elering“ išsiuntė pranešimą Rusijos ir Baltarusijos operatorėms apie BRELL sutarties nepratęsimą. Sutartis nustos galioti 2025 m. vasarį.

Pranešimu, kurį trijų operatorių vadovai pasirašė šiandien Rygoje, informuojama, kad sutartis nutrūks 2025 metų vasario 7 dieną. Vasario 8 d. Baltijos šalių operatorės atjungs Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros energetikos sistemas nuo IPS / UPS sistemos ir pradės bendrą izoliuoto darbo bandymą.

Planuojama, kad Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacija su kontinentinės Europos sinchronine zona įvyks 2025 metų vasario 9 dieną.

„Šiandien išsiųstas pranešimas žymi kertinio sinchronizacijos programos etapo pabaigą. Nuo šiol visiškai aišku, kada tiksliai nutrauksime paskutinius energetinius saitus su Rusija. Jau daugiau nei dvejus metus neimportuojame rusiškos elektros, o po pusmečio mes ne tik atsijungsime nuo rusiško ir baltarusiško elektros tinklo, bet ir išmontuosime paskutines likusias elektros linijas.

[Eidvis]

„Litgrid“ tariasi su Vokietijos „50Hertz“ dėl jūrinio kabelio tiesimo

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pradėjo pokalbius su Vokietijos operatore „50Hertz“ dėl didelės galios jūrinio kabelio tarp Lietuvos ir Vokietijos tiesimo.

„Litgrid“ teigimu, tokia jungtis Lietuvoje vystomų vėjo ir saulės energijos gamintojams išplėstų eksporto galimybes ir užtikrintų geresnes sąlygas vandenilio gamybos plėtrai, antradienį pranešė „Litgrid“.

Jo teigimu, per artimiausius metus bus pasiektas lūžio taškas, kai 100% Lietuvai reikalingos energijos šalis pasigamins iš atsinaujinančių išteklių, o perteklių eksportuos.

„Litgird“ kartu su Lenkijos operatore PSE netrukus planuoja priimti galutinį sprendimą dėl 700 megavatų (MW) galios sausumos jungties su Lenkija „Harmony Link“ projekto.

Dabartinė „LitPol Link“ jungtis su Lenkija po sinchronizavimo 2025 metų vasarį bus naudojama sistemos saugumui užtikrinti, tačiau numatoma, kad dalis jos pralaidumo bus ir toliau naudojama prekybai.

„Litgrid“ ir Latvijos operatorė AST taip pat planuoja plėsti šalis jungiančias linijas, iki 2035 metų padvigubinant jų pralaidumą.

[Arunasx]

R. Pocius: Baltijos šalių elektros rinka galėtų būti sujungta 2027 m. https://www.vz.lt/pramone/energetika...ujungta-2027-m

dabar veikia trys prekybos zonos Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje, jos yra pakankamai mažos ir nedomina rinkos dalyvių iš Vakarų, o jas sujungus padidėtų prekybos apimtis, atsirastų daugiau rinkos žaidėjų ir tai teigiamai veiktų kainas.
Energetikos viceministrė Inga Žilienė sutiko, kad bendros Baltijos šalių elektros rinkos sukūrimas yra reikalingas. Tačiau, pasak jos, dėl skirtingo elektros gamybos augimo tempo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje tam reikalingos investicijos į elektros perdavimo infrastruktūrą.
„Latvijoje ir Estijoje tie tempai (elektros gamybos augimo – BNS) yra lėtesni. Tai reiškia, kad visa pagaminta elektros energija negalės būti suprekiauta kitoje prekybos zonoje vien dėlto, kad perdavimo infrastruktūra yra nepakankama, jos pralaidumai yra nepakankami“, – ekonomikos forume „Lietuvos Davosas“ teigė I. Žilienė. Jos teigimu, sujungus Baltijos šalių elektros prekybos zonas, tačiau tarp jų esant nepakankamai perdavimo infrastruktūrai gali tekti riboti elektros iš atsinaujinančių išteklių gamybą, dėl to mokėti kompensacijas gamintojams, o tai persikeltų į perdavimo tarifą, kuris yra sudėtinė galutinės elektros kainos dalis.
„Link to (bendros rinkos – BNS) reikia judėti, tačiau yra siūlymas įvertinti visas aplinkybes. Kad neatsitiktų taip, kad mūsų perdavimo sistemų operatoriai negaus perkrovų pajamų, tačiau kartu ribodami atsinaujinančių energijos išteklių gamintojus (...) mokės jiems kompensacijas. Jos eis į perdavimo tarifą, kurį mes visi sumokame“, – kalbėjo viceministrė.
VERT pirmininkas R. Pocius teigė, kad Lietuvoje išaugus vietinei gamybai, sumažėtų jungties su Latvija, per kurią šiuo metu importuojama dalis elektros, apkrovimas. Be to, elektros gamybos netolygumą, pasak jo, leis išlyginti kaupimo baterijos.
Anot elektros tiekėjos „Enefit“ vadovo Vytenio Koryznos, bendra Baltijos šalių elektros zona gali teigiamai paveikti didmeninę rinką. Vis dėlto, jo teigimu, bendros rinkos kūrimas priklausys nuo politinės valios Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
„Dėl mažmeninės rinkos – jau dabar tarp visų trijų šalių matome milžiniškus skirtumus. Skirtumai vertinant gaminančius vartotojus (...), pereinant nuo „net metering“ prie „net billing“ sistemos – Latvijoje ir Estijoje tas jau seniai įdiegta“, – forume kalbėjo V. Koryzna.

[Savitarnos kasa]

gan skambios frazės

Darė gi atsijungimo bandymus, problemų nebuvo, rezultatai geri. Galimai tiesa?

[Arunasx]

Kreivys – apie Lietuvos energetikos laukiantį istorinį žingsnį: sistema yra pasakiškai gera https://www.delfi.lt/verslas/energet...-gera-95914005

„Rugpjūčio mėnesį nematau jokių kliūčių, kad paliksime BRELL. Jokių kalbų nėra. Realiai, (2025 metų – red.) vasario pradžioje visos Baltijos šalys išeiname į nepriklausomo veikimo bandymą.
BRELL sutartis automatiškai pratęsiama vasario 7 dieną, o apie planus jos nebetęsti reikia informuoti prieš pusmetį – vėliausiai iki rugpjūčio 7 dienos. Šį rugpjūtį trys Baltijos šalys turi pranešti, kad nepratęsia BRELL sutarties, o dar po pusmečio, palikti šį žiedą (arba IPS/UPS elektros sistemą). „Traukinys toli nuvažiavęs. Techniniai tinklo parametrai, diegiant visas technologijas, eina į pabaigą. Su ENTSO-E visi katalogo pakeitimai suderinti. Iš techninės pusės tiek paneuropiniu mastu, tiek mūsų tinkle, viskas yra padaryta, bendras sutarimas yra“, – patikino ministras D. Kreivys. Pasak jo, vertinant Lietuvos elektros jungtis, dažnio valdymo, inercijos palaikymo ir kitas sistemas, šalies elektros energetika po metų bus dar saugesnė nei dabar. „Baltijos šalių sistema niekados nebuvo tokia saugi, kokia bus kitų metų kovo mėnesį. Jau dabar galime atsijungti, bet (kitų metų – red.) vasario mėnesį sistema bus viena stipriausių visoje Europoje. Sistema pasakiškai gera“, – teigia D. Kreivys.

gan skambios frazės

[digital]

Sinchronizavimo komisijoje – „Harmony Link“ tiesimo sausumoje alternatyva

Premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama vyriausybinė elektros tinklų sinchronizavimo su Europa koordinavimo komisija penktadienį, BNS žiniomis, ketina spręsti dėl siūlomos alternatyvos „Harmony Link“ jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos tiesti ne Baltijos jūroje, o sausumoje.

Alternatyva preliminariai numato, kad nedidelė dalis jungties trasos – apie 4 kilometrai iš maždaug 30-ies – Lietuvoje eis šalia europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ sankasos nuo sienos su Lenkija iki Kauno.

Lietuvoje didžiąją jungties dalį turėtų sudaryti antžeminė linija, tuo metu Lenkijoje ketinama tiesti požeminį kabelį – jam taip pat reikalinga „Rail Baltica“ sankasa.

Todėl jungties projektas tiesiogiai priklauso nuo „Rail Baltica“ įgyvendinimo – veiksmus turi derinti ne tik už energetiką, bet ir už geležinkelių infrastruktūrą atsakingos abiejų valstybių įmonės ir institucijos. BNS žiniomis, ši priklausomybė turėtų būti konstatuota ir sinchronizavimo komisijos posėdyje penktadienį.

[transpondster]

Toks įtarimas kad baterijų darbo grafikėliai "truputi" neteisingai atvaizduojami Litgrid'o:

[transpondster]

LFP, neturėtų degt, beto gi ten po 1 ar 2 MW vienas kubas lyg

[ZYKLON-B]

Saules elektrines Kruonyje jau skendo, vejo jegaines Akmeneje jau krito, beliko kad BESS graziai uzsidegtu kaledu proga...

O dabar truputi naujenu is BALTSO krastu - pirmajame Estlinke kitamet rudeni keis C&P, tai reiskia -350MW is Suomijos kokiam pusmeciui ar net daugiau.

[DeSadas]

cia gal labiau svarbu kad greitai per sekunde gali uzsikurt, tada kruonis o tada jau elektrenu duju katilas.

[Sula]

Baterijų galia 200 MW, o kiek laiko jos tą galią gali palaikyti? Neradau straipsnyje, kad apie talpą kalbėtų.

Šiaip tai "baterijų galia" gana kvailas rodiklis šiuo požiūriu. Grubiai valandai būtų nurodyta galia.

„Energy cells“ į Lietuvos energetikos tinklą integruojamos energijos kaupimo įrenginių sistemos bendra suminė galia ir talpa sieks 200 MW ir 200 MWh

https://esinvesticijos.lt/naujienos/...stavimo-darbai

[digital]

Na tiek mano pacituota - "Tokiu atveju baterijos į tinklą galią atiduos per mažiau nei 1 sekundę ir veiks ne trumpiau nei 30 minučių."

[Riedutis]

I.Šimonytė: energijos baterijų parkai – startas „Naujos kartos Lietuvos“ planui

Baterijų galia 200 MW, o kiek laiko jos tą galią gali palaikyti? Neradau straipsnyje, kad apie talpą kalbėtų.