Biokuro bei atliekų deginimo kogeneracinės elektrinės

[Eidvis]

Kuo greičiau - tuo geriau. Šilumos ūkyje sukas milžiniškos lėšos, tokio dydžio, kad šįmet atpigusi šiluma ekonomikai gali turėti daugiau įtakos, nei visokios Rusijos sankcijos padarys žalos. O kai Vilniuje Zuokas su Rubiconu taip įsismarkavę - tai būtina sutramdyti per įstatymus. Šiuo metu biržoje perkamas biokuras yra daug pigesnis, nei kad visokių Rubiconų perkamas per dvišales sutartis, juk kuo brangesnis įsigijamas biokuras - tuo didesnis pelnas. Tiesa, nebus prievolės 100% biokuro pirkti per biržą, bet bus prievolė pasitikrinti ar biržoje negalima įsigyti pigiau ir tik tuo atveju, jeigu dvišaliu susitarimu biokuras pigesnis, galės jo nepirkti iš biržos.

[Arunasx]

Tai kad yra projekte 100% nuo 2016 be sąlygų tiesioginiams sandoriams. Bent jau taip straipsnyje.

[Eidvis]

Siūloma nustatyti, kad šilumos tiekėjai, reguliuojami nepriklausomi šilumos gamintojai ir bendri šilumos ir elektros energijos gamintojai, kurie elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti naudoja biokurą, privalėtų teikti pirmenybę energijos išteklių biržai įsigydami šią elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti reikalingo biokuro kiekio dalį

turėtų teikti pirmenybę. Dėl to šiek tiek apgaulingas straipsnis, nes nepaaiškina kas tas pirmenybės teikimas yra. Kitaip sakant prieš sudarant dvišalę sutartį, būtų privaloma pasitikrinti ar biržoje negalima nusipirkti pigiau ir jei galima - biržai turėtų būti teikiama pirmenybė.

[Arunasx]

Pagalių kaišiojimas įstatymui:
Biokuro aukso puodas: mūšis dėl milijonų persikėlė į Seimą
Ši nuostata itin nepatinka Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijai (LŠTA), siejamai su koncernu „Icor“, kurio valdoma bendrovė „Bionovus“ dominuoja biokuro rinkoje ir priešinasi ketinimams prekybą biokuru vykdyti ne tiesioginiais sandoriais, o tik per biržą.
Vieno lizdo paukščiai
Tas stambiausias biokuro tiekėjas Lietuvoje yra bendrovė „Bionovus“, priklausanti koncernui „Icor“, kurio poziciją atspindi LŠTA.
LŠTA Tarybai dar neseniai vadovavo koncerno „Icor“, su kuriuo susijusios įmonės ir gamina šilumą, ir prekiauja biokuru, vadovas Andrius Janukonis. Tačiau lapkričio 20 d. jis pasitraukė iš pareigų esą dėl užimtumo, nes plečia koncerno veiklą užsienyje. Tačiau jau kitą dieną pasirodė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pranešimas, kad A.Janukonio bei kitų su juo susijusių asmenų byla perduodama teismui.
Kitos su A.Janukoniu susijusios bylos dar tiriamos. Pareigūnai bando įrodyti įtarimus, kad UAB „Vilniaus energija“ tiekiamos šilumos kaina galėjo būti dirbtinai didinama įsigyjant kurą, naudojamą šilumos gamybai.
FNTT 2012 m. skelbė, kiek pelno iš „Vilniaus energijai“ tiekiamo biokuro uždirbo „Bionovus“.
„UAB „Bionovus“, perparduodama biokurą „Vilniaus energijai“, vien tiktai per 2007-2011 m. uždirbo 53 mln. Lt pelno. Grynojo pelno. Tas pelnas – žinote, kas jį sumokėjo. Sumokėjo Vilniaus miesto šilumos vartotojai“, – tuomet delfi.lt sakė FNTT direktorius Kęstutis Jucevičius.
„Bionovus“ įsigalėjimą biokuro rinkoje yra viešai pasmerkusi ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Matome, kad formuojasi monopolis ir biokuro rinkoje – tai „Bionovus“, – vasarį pareiškė valstybės vadovė.
Didžiausi „Bionovus“ klientai – „Dalkia“ priklausančios „Litesko“ (įvairiuose miestuose turinti 8 filialus) ir „Vilniaus energija“. Dalį sunaudojamo biokuro „Bionovus“ tiekia didžiausiam šalyje biomasės vartotojui – Mažeikių šilumos tinklams.
Tai, kad „Bionovus“ laimi viešuosius „Dalkia“ priklausančių įmonių konkursus, neturėtų stebinti. „Icor“ yra netiesiogiai susijusi su „Vilniaus energija“, šio koncerno akcininkai yra ir bendrovių „Vilniaus energija“ bei „Dalkia Lietuva“ vadovai.
http://www.15min.lt/naujiena/verslas...ima-664-472091

[Arunasx]

O kur tai yra:

Vilniuje pradėtos jau trečios biokuro katilinės statybos
Vilniuje „Danpower Baltic“ biokuro katilinės statybų aikštelėje įmūryta simbolinė atminimo kapsulė – jau kitą šildymo sezoną šioje vietoje iš lietuviško biokuro planuojama gaminti šilumą sostinės gyventojams.
Bendrai Vilniaus miesto šilumos ūkyje naudojama apie 22 proc. biokuro. VKEKK duomenimis, 2014 m. lapkričio mėnesį šilumos gamybai Vilniuje buvo naudojama 32 proc. biokuro.
Bendras biokuro katilinių galingumas – 144,4 Mw iš vidutinio 650 Mw poreikio ( 22 proc.). Planuojama, kad iki 2015 m. rugsėjo šilumos tiekimą pradės UAB „Grigiškės“ (18 MW), UAB „Danpower“ (25 MW), UAB „ E-energija“ (20 MW).
Atsiradus naujiems pajėgumams, šilumos gamyba iš biokuro sudarys iki 32 procentų. Šiuo metu išduota 10 techninių sąlygų biokuro katilinėms projektuoti – iš viso 285 Mw galingumui.
http://www.15min.lt/naujiena/verslas...bos-664-472270

[Arunasx]

Jau kitą žiemą du trečdaliai šilumos bus iš vietinio kuro
2015-2016 metų šildymo sezono metu, kai pradės veikti virš 60 šiuo metu statomų biokuro jėgainių, iš vietinio kuro Lietuvoje bus pagaminama du trečdaliai centralizuotai tiekiamos šilumos, skelbia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija.

Skaičiuojama, kad kito šildymo sezono metu šilumos tiekimo įmonių katilinėse ir kogeneracinėse elektrinėse bus suvartota apie 512.000 tne (tona naftos ekvivalento) biokuro ir 278.000 tne gamtinių dujų. 2013 metais buvo sunaudota 308.000 tne biokuro ir 634.000 tne dujų.

„Šiemet biokuro ir importuojamų dujų santykis išsilygino – šilumos gamyboje naudojama po 50% šių kuro rūšių. 2015-2016 m. šildymo sezono metu biokuras sudarys du trečdalius bendrame kuro balanse“, - cituojamas Vytautas Stasiūnas, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas.
http://vz.lt/article/2015/1/12/jau-k...-vietinio-kuro

[dr-rox]

Dėl naftos ir dujų kainų kritimo ar tik nebus, kad biokuras taps gerokai brangesnis nei degint mazutą/dujas ir pan prieš tai brangią medžiagą bei nieko mes galų gale nesutaupysim?

[Perfect]

Dėl naftos ir dujų kainų kritimo ar tik nebus, kad biokuras taps gerokai brangesnis nei degint mazutą/dujas ir pan prieš tai brangią medžiagą bei nieko mes galų gale nesutaupysim?

Minimum sutaupysim ant užsienio prekybos balanso.

[ONV_]

Biokuro ruosimo islaidos lieka salyje gpm, pvm, akcizu ir kitu mokeciu pavidalu, o ne sumokama chuilostanui.
Atsiprasau nes negaliu rasyti teisingomis raidemis.

[Torkas]

Biokuro ruosimo islaidos lieka salyje gpm, pvm, akcizu ir kitu mokeciu pavidalu, o ne sumokama chuilostanui.
Atsiprasau nes negaliu rasyti teisingomis raidemis.

Nesutikti - sunku. Bet negalim sau leist už produktą mokėt keliagubai daugiau vien dėl to, kad bus mokami mokesčiai. Resursus reikia naudoti maksimaliai efektyviai, tame tarpe ir žmogiškuosius.

[Eimantas]

O kuom pagrįstas teiginys, kad keliagubai daugiau?

[Jopapa]

Kuria naujus „Kauno energijos“ biokuro katilus http://vz.lt/article/2015/1/19/uzkur...iokuro-katilus

[Arunasx]

Klaipėdos šilumai – dar daugiau biokuro
AB „Klaipėdos energija“ uostamiesčio rajoninėje katilinėje įrengė du biokuro katilus ir dūmų kondensacinį ekonomaizerį. Skaičiuojama, kad naujieji katilai per metus turėtų sudeginti apie 73.000 tonų biokuro.
Šiuo metu dar vienas biokuro katilas yra statomas bendrovės padalinyje Gargžduose. Taip pat ruošiamasi teikti paraišką ES fondams, kad būtų finansuojamas dar vieno biokuro katilo statybos projektas Klaipėdos rajoninėje katilinėje.
http://vz.lt/article/2015/1/23/klaip...augiau-biokuro

[Eimantas]

Šilutės plente esančioje "Klaipėdos energijos" katilinėje vakar buvo pristatyti naujieji biokuro katilai, miestui tiekiantys ne tik pigesnę šilumą, bet ir tausojantys orą.
"1985 metais pradėję bendrovės veiklą deginome anglį, vėliau - mazutą, 2013-aisiais į miestą atėjo komunalinių atliekų energija, o 2014 metais pradėjome deginti biokurą", - istoriją prisiminė "Klaipėdos energijos" generalinis direktorius Vytautas Valutis.
Katilinės atnaujinimo projektas pradėtas įgyvendinti 2012 m. Itin ilgai užtruko jo derinimas.
Statybą vykdžiusios bendrovės "Axis Technologies" generalinis direktorius Giedrius Vaitkevičius akcentavo, jog naujieji įrenginiai buvo pastatyti išskirtinai lietuvių rankomis.

http://www.ve.lt/naujienos/ekonomika...tilus-1306425/


Klaipėdoje atidaryta moderni biokuro katilinė

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/k...atiline-671322

[Arunasx]

Interesų frontas prieš „Lietuvos energijos“ projektus
Į Vilniaus ir Kauno šilumos gamybos įmones ketinančią investuoti UAB „Lietuvos energija“ (LE) rinkos dalyviai įspėja dėl investicijų pertekliaus sektoriuje.
Rytoj Energetikos ministerijoje planuojamas viešai neskelbiamas uždaras pasitarimas, kuriame ministerijos, energetikos įmonių atstovai, investuotojai ir ekspertai mėgins sudėlioti taškus dėl Vilniaus ir Kauno šilumos gamybos sektoriaus pertvarkos. Vyriausybė dar pernai apsisprendė, kad reforma bus vykdoma valstybės kontroliuojamai „Lietuvos energijai“ dviejuose didžiausiuose šalies miestuose įsteigus antrines įmones – specialiosios paskirties bendroves (SPB) ir valdant ne mažiau kaip 51% jų akcijų.
Nerijus Rasburskis, praėjusią savaitę paskirtas LE Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktorius, sako, kad šiuo metu bendrovė konkurso būdu atsirenka galimus investuotojus, pretenduojančius į 49% antrinių įmonių kapitalo. 2015 m. numatyta kartu su pasirinktais partneriais įregistruoti SPB, pasirašyti bendradarbiavimo bei akcininkų sutartis, gauti leidimus rinkai koncentruoti, paskelbti įrangos pirkimo konkursą, gauti ES finansavimą ir atsirinkti technologijos tiekimo rangovą. Pirmąsias šilumos ir elektros kilovatvalandes ketinama pagaminti 2017 m.
http://vz.lt/article/2015/1/28/inter...ijos-projektus
p.s. toliau neprieinu, gal kas turi prisijungimą tai galėtų įmesti straipsnį pilnai.

[Arunasx]

Susijęs straipsnis:
8 kliūtys Vilniaus ir Kauno biokuro kogeneracinių jėgainių projektams
Kol kas planuojami „Lietuvos energijos“ šilumos gamybos projektai Vilniuje ir Kaune patinka tik Vyriausybei.
Nerijus Rasburskis, UAB „Lietuvos energija“ (LE) Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktorius, tvirtina, kad kogeneracinių jėgainių Vilniuje ir Kaune galios viršutinės ribos gali būti persvarstytos atsižvelgiant į padėtį rinkoje. LE skelbia planuojanti Vilniuje pastatyti iki 145 MW elektrinės ir 274 MW šiluminės galios kogeneracinę jėgainę bei 41 MW elektrinės ir 134 MW šiluminės galios kogeneracinę jėgainę Kaune. Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros programoje numatyta investicijų suma – 328,4 mln. Eur (Vilniuje) ir 138,4 mln. Eur (Kaune). Tačiau oponentų šie projektai turi daugiau nei rėmėjų.

1. Abejonės dėl biokuro potencialo

Biokuro konversijos rėmėjai tvirtina, kad biomasės potencialo Lietuva turi pakankamai, vis dėlto įmonės, kurios verčiasi ne tik biokuro gamyba, bet platesne veikla medienos ir miškininkystės sektoriuose, dėl to reiškia abejonių. Jeigu kiltų biokuro trūkumas ir jį tektų importuoti, ši kuro rūšis prarastų dalį savo, kaip vietinės kilmės energijos ištekliaus, patrauklumo.
http://vz.lt/Default.aspx?Publicatio...5-e2eda50eae37
p.s. toliau neprieinu, gal kas turi prisijungimą tai galėtų įmesti straipsnį pilnai. Aš tada ištrinčiau savo žinutę, kad taupyti vietą.

[Arunasx]

Krinta biokuro kainos, didėja konkurencija
Rinkos dalyvių nuomone, šilumos gamybai naudojamo biokuro kainos krinta dėl perteklinės pasiūlos, kuri radosi dėl šiltos žiemos ir silpnos popiermalkių bei plokščių gamybai skirtos medienos paklausos.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) paskelbta biokuro rinkos 2014 m. III ketvirčio stebėsenos ataskaita rodo reikšmingus pokyčius: iš esmės nesikeičiant paklausai ir didėjant pasiūlai, dar vienas svarbus veiksnys, kuris žaliavos kainas tempė žemyn, buvo didėjanti prekyba biržoje. Ji 2014 m. išaugo nuo 5,2% iki 34,5%. Biokuro kaina biržoje buvo 15,24% mažesnė už tą, kurią šalys fiksavo sudarydamos dvišalius susitarimus dėl biokuro tiekimo.
Praėjusių metų sausį, biržoje perkant ir parduodant tik 3,4% viso suvartojamo biokuro, prekybos biržoje sandorių kaina (202 Eur už toną naftos ekvivalento, tne) tik nesmarkiai skyrėsi nuo prekybos dvišalių sutarčių pagrindu fiksuotų rodiklių (205 Eur už tne). Iki gruodžio prekybai biržoje išaugus iki 34,5%, skirtumas tapo reikšmingesnis – atitinkamai 172 Eur už tne ir 194 Eur už tne.
http://vz.lt/Default.aspx?Publicatio...d-1bd14a6b7086

..

[Arunasx]

Vilniuje pradėjo veikti nauja biokuro katilinė
Ketvirtadienį bandymo-derinimo režimu pradėjo veikti energetikos įmonių grupės „E energija“ biokuro katilinė, į kurią buvo investuota 7 mln Eur, dalis jų (1,7 mln. Eur) – ES lėšos, rašoma įmonės pranešime.
Katilinėje sumontuoti du po 8 megavato galios biokuro katilai ir dūmus valantis kondensacinis ekonomaizeris, bendrą galią padidinantis dar 3,2 megavato. Visu pajėgumu veikiančioje katilinėje per dieną šildymo sezono metu bus sunaudojama apie 600 kubinių metrų biokuro.
Žiemą katilinė gamins apie 5% Vilniui reikalingos šilumos energijos, o vasarą ji galės patenkinti apie penktadalį karšto vandens poreikio.
„Mūsų katilinė yra pirmoji reguliuojama nepriklausomo šilumos gamintojo katilinė Vilniuje, kuriai šilumos kainą nustatys Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija“, – sakė Gediminas Uloza, „E energija“ grupei priklausančios bendrovės „Pramonės energija“ direktorius.
Analogiška katilinė Kaune dirba nuo praėjusių metų balandžio, Klaipėdoje – beveik dešimtmetį.
http://vz.lt/article/2015/2/19/vilni...okuro-katiline

[Jopapa]

Nuo kovo 1 d. Kaune šilumos kaina mažinama 15,1% – nuo 7,05 euro ct/kWh (su PVM) iki 5,98 euro ct/kWh (su PVM), praneša šilumos ir elektros energijos gamintoja AB „Kauno energija“.

Plačiau: http://vz.lt/article/2015/2/25/silum...#ixzz3Sm4nvOy6

[Arunasx]

Valstybės energetikos grupė UAB „Lietuvos energija“ įsteigė dvi specialios paskirties bendroves: vieną kogeneracinių projektų vykdymui Vilniuje, o kitą – Kaune.
„Lietuvos energija“, kuriai Vyriausybė pavedė įgyvendinti valstybinius šilumos gamybos projektus Vilniuje ir Kaune, vykdo partnerių atrankos procedūras.
Įsteigus bendroves 100% bendrovių akcijų priklauso „Lietuvos energijai“, atrinktiems partneriams gali būti siūloma įsigyti dalį naujai įsteigtų bendrovių akcijų, neviršijant 49%.
VŽ rašė, kad statydama biokuro ir atliekų kogeneracines jėgaines, „Lietuvos energija“ planuoja užimti 60% Vilniaus ir Kauno šilumos ūkio. Kita vertus, pastaruoju metu šilumos rinkos dalyviai kalba, kad kyla „perinvestavimo galimybė“.
http://vz.lt/article/2015/2/27/lietu...ams-projektams