Ankstesnį fotoreportažą Radviliškis - Šiauliai baigiau Šiaulių stotimi. Naują fotoreportažą pradedu vėl Šiaulių stotyje. Per kelis metus įvyko kai kurie pokyčiai.
Stoties pastatas. Čia pokyčiai minimalūs.
Atvyksta RA2-037.
Atvyko traukinys į Klaipėdą. 740ML-004 ir 006.
Berods pernai Lietuvos stotyse atsirado štai tokio tipo lentelės su rodyklėmis kas į kurią pusę. Deja, kai kurie krypčių pavadinimų parinkimai ne tik kad neinformatyvūs, bet ir nereikalingi. Kad ir nuoroda į Latviją vietoje Mažeikių. Arba linijoje Vilnius - Turmantas vietoj Turmanto irgi nurodoma Latvija. Kuo remiantis Latvija aktualiau nei Ignalina ir Turmantas?
Kitoje lentelėje ant stoties pastato jau yra Mažeikiai.
Šio projekto pilnas aprašymas buvo paskelbtas žurnale BRM Nr.10 dar 2010 metais. Projektas vykdomas buvo ilgai dėl nerealiai didelių žemės darbų, Juk čia yra unikali vietovė, tai buvo stačiausia geležinkelio įkalnė Lietuvoje, taip sakant pats sudėtingiausias geležinkelio ruožas Jame visą laiką budėdavo papildomas lokomotyvas pastumdantis krovininius sąstatus įkalnėn. Kad atsisakyti šių problemų ir buvo sugalvota rekonstruoti problematiškiausią tarpstotį Lietuvoje, be to dar ir paversti jį dvikeliu. Manau, kad kiti ruožai turėtų pasiduoti greičiau.
Dėkui už paaiškinimą Vitas2. O šiaip del įdomumo ar kas nors turėtu šio ruožo dabartini žemelapį? T.y. kur butu sužymėta kur yra vienkeliai ir kur dvikeliai, manau būtu įdomu ne vienam forumiečiui pamatyti kiek dar tų kelių reikes dvejinti kol šią linija bus galima naudoti pilnu pajėgumu
Šio projekto pilnas aprašymas buvo paskelbtas žurnale BRM Nr.10 dar 2010 metais. Projektas vykdomas buvo ilgai dėl nerealiai didelių žemės darbų, Juk čia yra unikali vietovė, tai buvo stačiausia geležinkelio įkalnė Lietuvoje, taip sakant pats sudėtingiausias geležinkelio ruožas Jame visą laiką budėdavo papildomas lokomotyvas pastumdantis krovininius sąstatus įkalnėn. Kad atsisakyti šių problemų ir buvo sugalvota rekonstruoti problematiškiausią tarpstotį Lietuvoje, be to dar ir paversti jį dvikeliu. Manau, kad kiti ruožai turėtų pasiduoti greičiau.
Iš tikrųjų tai finansavimas buvo trupinamas gabalais. Ir ne vienas tai buvo projektas, o keli. Deja, su tokia darbų organizacija nutiesti 100 km geležinkelio dabar reikėtų kelių dešimtmečių, kai caro laikais užtekdavo poros metų...
Atsitiktinai užmačiau šį neseniai įkeltą video vienoje iš šio ruožo dalių (Telšiai- Lieplaukė)
Kas labiausiai kliuvo tai statybų trukmė. Žiūrint video pabaigoje rodo kad projekto pradžia buvo 2014-tų pabaiga ir projektas baigtas tik mažiau negu mėnesį atgal, tai seriously, jiem prireikė beveik PENKIŲ METŲ kad nutiesti vienuoliką km. antro kelio ir rekonstruoti 8 km esamo? Kažkaip nesueina man, vis del to ne kilometrinius tunelius ir tiltus statė, su tokiais jų tempais tai viso sudvejinto ruožo tarp Kaišiadorių ir Klaipėdos tektu laukti iki 22-ro amžiaus...
Ar čia kažko mes nesuprantame tinkamai, gal kas nors galėtu paaiškinti?
„Lietuvos geležinkeliai" baigia vykdyti tarptautinį rangos darbų pirkimą skelbiamų derybų būdu dėl projekto „Antrojo kelio statyba ruože Plungė – Šateikiai projektavimo ir rangos darbai" bei nustatė pasiūlymų eilę. Geriausią pasiūlymą pateikė AB „Kauno tiltai", o antrąjį geriausiąjį pasiūlymą - jungtinės veiklos partneriai UAB „Hidrostatyba, Leonhard Weiss RTE AS ir AS „A.C.B." Numatoma sudaryti sutarties vertė siekia 46,7 mln. Eur (be PVM)...
...Antrojo kelio statybos ruože Plungė – Šateikiai projektu numatoma rekonstruoti 13,9 km esamo geležinkelio kelio, pastatyti 13,9 km naujo geležinkelio kelio, rekonstruoti esamus tiltus ir pralaidas, iešmus, pervažas, įrengti triukšmo slopinimo sienutes, rekonstruoti esamas elektros, signalizacijos ir ryšių sistemas, įrengti tvoras, lietaus bei drenažo sistemas, pertvarkyti esamas Plungės ir Šateikių geležinkelio stotis, pailginant pagrindinių bei atvykimo ir išvykimo kelių naudingą ilgį. Siekiant efektyvinti manevrinį darbą, patenkinti klientų poreikius bei pagerinti jų aptarnavimą, Plungės sotyje bus vykdoma papildomo atvykimo/išvykimo kelio statyba.
Šiuo metu Plungė – Šateikiai ruože leistinas greitis yra 120 km/h keleivinių ir 90 km/h prekinių traukinių, o įgyvendinus šį projektą greičiai padidės atitinkamai iki 160 km/h ir iki 120 km/h. Tuo pačiu geležinkelio kelio ašies apkrova bus padidinta nuo 22,5 t (220,5 kN) iki 25 t (245 kN)...
ten raso, kad bus ir daugiau dvikeliu. tarp ju - ir Kretingos - Kulupenu tarpstotis. pastaraji nelabai megsta prekiniu traukiniu masinistai. nes kai reikia sustot Kretingoj, kad praleisti is Kulupenu vaziuojanti traukini, paskui i kalna vos ne vos isiropscia.
Visiems tokia tvarka. Tik kyla klausimas, nafig ta elektrifikacija buvo reikalinga, jei tik 4 poros elektrinių į Minską ja naudojasi. Net priemiestis iki Kenos dyzelinis... Beje, kur pernai gale buvo paskelbti naujų elektrinių traukinių pirkimui preliminarios specifikacijos (kurios dar bus derinamos), numatoma pirkti tik elektrinius traukinius maršrutui Vilnius - Klaipėda. O kaip Radviliškis - Klaipėda priemiestis? Irgi liks dyzelinis? Genialu! LG turėtų nusipirkti bent 5-6 elektrinius traukinius priemiesčiui, tiek Kenos, tiek Trakų, tiek ir Klaipėdos - Radviliškio ruožams.
Lokomotyvus keičia Kenoje matyt dėlto, kad būtent sutrumpėtų stovėjimo laikas Vilniuje. RŽD vis trumpina ir nori toliau trumpinti traukinio "Gintaras" važiavimo laiką. Matyt dėlto ir derinasi su BČ/LG. Bet ar kitiems RŽD traukiniams irgi tokią tvarką padarė?
Komentuoti: