Geležinkeliai kitose Europos šalyse

[jan]

Idiotiškas palyginimas. Latvijoje greitis trečdaliu mažesnis nei Lietuvoje, nors manau savaime aišku kad ten greitis mažesnis tik dėl to kad praktiškai kiekvienas maršrutas stoja Rygos priemiestinėse stotelėse. Lietuvoje tiesiog nėra tiek priemiestinių stotelių kur galėtų traukiniai stoti. Ar čia Latvijoje būtent dėl to traukiniai prastesni?

Nustokime lyginti bananus su kumpiu, nesuprantu kodėl žmonėms atrodo kad tokie žemėlapiai yra geri.

Čia manai dėl poros priemiestinių stotelių Rygoje taip ilgai traukiniai važiuoja tarp miestų?
Ryga - Valmiera 2.5h
Ryga - Daugpilis 3.5h
Ryga - Liepoja 3h

Reiktų palyginti su Vilnius-Kaunas, Šiauliai, Klaipėda vidurkiais.
Jei tikrai trečdaliu mažesni Latvijoje tai gal jiems reiktų nestoti tose poroje priemiestinių stotelių ir patobulinus priemiestinius traukinius turėti greitesnį tarpmiestinį susisiekimą?
O gal visgi problema ne tame o visiškai nudėvėtoje tarpmiestinių traukinių infrastruktūroje?

[bato_usai]

Ypatingai neįtikėtinai atrodo – koks duomenų šaltinis?

[bato_usai]

Nori parodysiu kaip esi maustomas. Nesupaprastinta penkių metų senumo versija čia:

[eigh]

Neseniai teko išbandyti naują tarpvalstybinį maršrutą tarp Prancūzijos ir Belgijos, kuris, manau, galėtų būti pavyzdys maršrutui Vilnius- Ryga. Dalinuosi keliais įspūdžiais ir nuotraukomis.

Naujas lėtasis traukinys Paryžius (Gare du Nord) - Briuselis (Bruxelles-Midi / Brussel Zuid)

Iki šiol tarp Paryžiaus ir Briuselio kursavo tik Eurostar (prieš rebrandingą Thalys) greitieji traukiniai, kurie 260 km (tiesia linija) atstumą įveikia per maždaug 1 val. 20 min. Tai yra labai populiarus maršrutas, kuriuo traukiniai kursuoja praktiškai kas valandą nuo ankstaus ryto iki vakaro (kai kada ir po kelis reisus per valandą). Tačiau jie dažniausiai sausakimši, o kelionės į vieną pusę kaina gali viršyti ir 100 eurų. Akivaizdu, kad reikia daugiau pajėgumų, bet trukdo perkrauta linija, kadangi ja kursuoja ir Eurostar traukiniai į Londoną, vietiniai Prancūzijos vežėjo SNCF traukiniai iš Lilio ir Briuselio.

Todėl per Paryžiaus vasaros olimpines žaidynes vykdytas eksperimentas - laikinai keliskart per dieną paleistas lėtasis traukinys Paryžius-Briuselis alternatyvia linija per Belgijos miestą Mons. Po kelių mėnesių paskelbta, kad eksperimentinis traukinys išliks ir nuo 2024-ųjų gruodžio pradėjo kursuoti reguliariai.

Kelionė prasideda pagrindinėje Prancūzijos geležinkelio stotyje Gare du Nord, iš kurios išvyksta ir greitieji traukiniai į Briuselį/Amsterdamą bei Londoną.



Išvykimų lenta. Į Briuselį vien per artimiausią valandą trys traukiniai (12.22 ir 12.55 - greitieji, vienas iš jų, atkabinęs vieną sąstatą, tęsia kelionę į Amsterdamą). Maniškis (lėtasis) išvyksta 12.28.





Iš viso tarp Paryžiaus ir Briuselio kursuoja trys lėtųjų traukinių poros kasdien (iš abiejų pusių išvyksta 7-8 val., 12-13 val. ir 18-19 val.) Nuotraukoje kairėje - vietinis prancūzų SNCF traukinys. Dešinėje - Belgijos geležinkelių kompanijos SNCB/NMBS iš Briuselio rytiniu reisu atvykęs lokomotyvas.



Traukinio vagonai taip pat belgiški, bet papuošti Prancūzijos vežėjo Ouigo spalvomis. Tai yra Prancūzijos geležinkelių kompanijai SNCF priklausantis mažų kainų brand'as, kuris įkurtas ruošiantis rinkos liberalizavimui. Pagrindinis skirtumas nuo tradicinio SNCF band'o InOui - kiek griežtesnė bagažo politika, restorano nebuvimas ir, žinoma, kaina (jos mažesnės). Teko skaityti, kad Paryžius-Briuselis traukinys Ouigo spalvomis papuoštas dėl marketingo - šis mažų kainų brand'as yra puikiai žinomas Prancūzijoje.



Naujasis traukinys važiuoja gerokai lėčiau nei greitasis (~1.20 val. vs. ~3 val.), tačiau jo kaina taip pat pastebimai mažesnė. Galima rasti bilietų už 10 eurų į vieną pusę, įprasta kaina - 20-40 eurų. Nustatytos lubos yra 59 eurai, bet tai gerokai pigiau nei greitieji Eurostar, kurie, kaip ir minėjau, gali kainuoti ir per 100 eurų. Tad nenuostabu, kad lėtasis traukinys yra sausakimšas (nuotrauka padaryta dar prieš traukiniui užsipildant).



Sėdynės nė kiek neprimena pigių skrydžių oro linijų, jos - gana erdvios, daug vietos kojoms, kiekvienai porai yra elektros lizdas (tiesa, kiek keistoje vietoje - viršuje). Kaip ir rašiau anksčiau, Ouigo traukiniuose restorano nebūna, tad ne išimtis ir šis maršrutas. Vietomis traukinys išvysto 150 km/h greitį.



Lėtasis traukinys (raudona) stoja tris kartus (du Prancūzijoje, vieną Belgijoje). Mėlyna spalva nubrėžiau greitąjį Eurostar traukinį, kuris tarp Paryžiaus ir Briuselio lekia niekur nestodamas.

[Arunasx]

Europa siekia iki 2040 m. išvystyti greitųjų traukinių tinklą https://www.vz.lt

Europos Komisija planuoja pasiekti, kad per artimiausią dešimtmetį greitaisiais traukiniais iš Berlyno į Kopenhagą būtų galima nuvykti ne per 7, o per 4 valandas. Tai leistų, pavyzdžiui, pietus pavalgyti Sofijoje, o prieš vakarienę dar spėti atvykti į Atėnus. „Tikrai europietiškas“ greitųjų traukinių tinklas žemyne galėtų būti išplėtotas iki 2040 m., portalui „The Guardian“ sakė Europos Komisijos atstovas.
Planuojama, kad traukiniai, ten, kur įmanoma, išvystytų iki 250 km/h greitį.
Sutrumpinti kelionę iš Berlyno į Kopenhagą planuojama jau iki 2030 m. Iš Sofijos Bulgarijoje iki Atėnų Graikijoje būtų galima nuvykti vos per 6 valandas, kai šiuo metu kelionė trunka apie 14 valandų.
Nebūtų pamirštos ir Šiaurės Europos šalys – planuojama, kad iš Rygos į Taliną traukinys nuvyktų greičiau nei per 2 val.
Apostolosas Tzitzikostas, Europos transporto komisaras, save vadinantis „traukinių vyruku“, teigia, jog visas greitųjų traukinių tinklas bus išvystytas iki 2040-ųjų ir šios plėtros tikslas yra padaryti traukinius patrauklesniu kelionės būdu, kad europiečiai į juos persėstų iš palyginti trumpais atstumais skraidančių lėktuvų.
Vis tik „The Guardian“ pastebi, jog tarptautiniai greitieji traukiniai Europoje vis dar yra retenybė – traukinių operatoriai didesnį dėmesį skiria maršrutų plėtojimui šalies viduje. Nepakanka infrastruktūros, pernelyg skiriasi skirtingų šalių keleivių vežimo taisyklės, o kur dar komplikuota bilietų pardavimo ir tikrinimo sistema.
Europa jau turi 12.000 km greitųjų traukinių bėgių ir jie sukoncentruoti Vakarų Europos valstybėse: Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje. Likusios, ypač Rytų šalys, yra „prastai susisiekiančios“. Tam, kad šis tinklas išsiplėstų trigubai, reikėtų 546 mlrd. Eur.