Aš irgi planuoju pabandyti iš Kauno grįžti traukiniu ir tikrai labai norėtųsi išbandyti naujuosius traukinius, bet panašu, kad čia tiesiog loterija, kaip pasiseks taip .
75 proc. kad pateksi į dviaukštį. Kiek būdavau Kauno GS tai vis pataikydavau kai būdavo dviaukštis. Važiavau šiemet kelis kartus ir visą laiką pasitaikydavo dviaukštis (išskyrus kai buvo 3 reisai per diena 2008-9 m.)
noriu paklausti, gal kas zino kokiais marsrutais bus tie vienaauksciai nauji traukiniai. pernai kai tunelis kaune sanciuose pirma karta maziau. pries pora dienu vaziavau dviauksciu traukiniu is vilniaus, jau maciau viena puse is depo istemta o kita kitoje puseje ( stoties puseje) stovinti.
Kodėl šiandien vietoj dviaukščio traukinio nr. 878 išvykstantis iš Kauno 9:11 h buvo pamodernizuotas ER9M ??? ir vietoj kitų dviaukščių buvo ER9M (išskyrus nr. 821 iš Kauno 15:30)....Ar jau pradėjo gesti?
Šiandien 13:40 iš Kauno važiavo vieno aukšto elektrinis traukinys, nors turėtų važiuoti dviaukštis, kadangi apie tai iš anksto buvo pranešta, neturiu priekaištų LG. Tačiau man nepatiko kaina - kodėl turiu mokėti 17 lt., jeigu traukinys važiuoja lėčiau ir pati kelionė mažiau patogesnė... ?
PS. Kontrolierius sakė, jog dviaukštis nevažinės apie savaitę, nes jam atliekamas kapitalinis remontas.
Šiandien 13:40 iš Kauno važiavo vieno aukšto elektrinis traukinys, nors turėtų važiuoti dviaukštis, kadangi apie tai iš anksto buvo pranešta, neturiu priekaištų LG. Tačiau man nepatiko kaina - kodėl turiu mokėti 17 lt., jeigu traukinys važiuoja lėčiau ir pati kelionė mažiau patogesnė... ?
PS. Kontrolierius sakė, jog dviaukštis nevažinės apie savaitę, nes jam atliekamas kapitalinis remontas.
Šiandien 7:27-8:12h Kauno geležinkelio stotyje mačiau 1-ąją dviaukštį (gautą pirmiausia), tai nejaugi "kapitaliniame" atsidūrė antras arba trečias? Šiandien iš Kauno į Vilnių 6:25h išvažiavo taip pat dviaukštis (iš Vilniaus jis 5:05h), tik numerio nemačiau.
O dėl kitokių techninių reikmių kažkada (po kažkiek km) depo ceche atsiduria kiekvienas riedmuo. Ir ne visada tiems remonto ir techninio aptarnavimo darbams pakanka vienos nakties. Todėl kol dar nėra dviaukščio ketvirto, tai nėra tikra, kad iš Vilniaus 7:30 ir 11:15, iš Kauno 9:11 ir 13:40 važiuos tikrai dviaukštis, tai norintiems išbandyti dviaukštį šiais laikais važiavimą pasirinkti nerekomenduočiau.
P.S.: apie remonto tipus nelabai žinau, todėl manau, kad visiškai normalu to nežinoti konduktoriui ar kontrolieriui (rezizoriui).
noriu paklausti, gal kas zino kokiais marsrutais bus tie vienaauksciai nauji traukiniai. pernai kai tunelis kaune sanciuose pirma karta maziau. pries pora dienu vaziavau dviauksciu traukiniu is vilniaus, jau maciau viena puse is depo istemta o kita kitoje puseje (stoties puseje) stovinti.
Į Šančių depą nuvaryto elektrinio traukinio nemačiau nuo pat 1976 metų. Pats elektrinis į Šančių depą nenuvažiuos (bėgiai neelektrifikuoti).
Tikriausiai Šančių depe matei dyzelinius DR1A, kurie kaip ir vienaaukščiai elektriniai ER9M pagaminti Rygos vagonų gamykloje, todėl labai panašūs.
Į Šančių depą nuvaryto elektrinio traukinio nemačiau nuo pat 1976 metų. Pats elektrinis į Šančių depą nenuvažiuos (bėgiai neelektrifikuoti).
Tikriausiai Šančių depe matei dyzelinius DR1A, kurie kaip ir vienaaukščiai elektriniai ER9M pagaminti Rygos vagonų gamykloje, todėl labai panašūs.
Čia, turbūt, kalbama apie Šančių depą. Jei šis pranešimas labiau tiktų kitoje temoje, galima jį perkelti kitur.
Ištrauka:
Kaune daug nenaudojamų pramoninių objektų ir teritorijų, bet šį kartą kalbėsime apie tokį, kuris pasislėpęs nuo pašaliečių akių ir retai kam žinomas – tai lokomotyvų depas, įsikūręs prie pat Nemuno. Lietuvoje išlikę tik du tokios paskirties įrenginiai – Vilniuje ir Kaune. Nors depo teritorija geležinkeliečiai ir rūpinasi, tačiau jos „galiojimo laikas“ eina į pabaigą. Tad ateičiai būtų galima pasiūlyti keletą idėjų, kurios padėtų geriau pažinti geležinkelių paveldą, atsiskleisti jo žavesį ir tuo pačiu neleistų šiai vietovei iki galo sunykti.
Pirmiausia pažvelkime, ką seno ir įdomaus tame depe galima pamatyti? Esama čia tik geležinkeliui būdingų įrengimų: garvežių grąžos ratas, kuriuo į remonto dirbtuves buvo įvežami didžiuliais garų kamuoliais springstantys garvežiai, viena pirmųjų elektrinių Kaune, smėlio (kuriuo ir dabar stabdomi nevaldomi traukiniai), medinių pabėgių džiovyklos, drezina, kurią daugelis matę tik filmuose ir dar daug kitų keistų įrengimų. Depo teritorijoje išlikę keletas XIX a. pastatų, atspindinčių geležinkelių statybos pradžią Rusijos imperijoje. Depo kompleksas priklausė Sankt Peterburgo – Varšuvos geležinkelio trasai, tai buvo pirmoji geležinkelio linija, nutiesta per Lietuvą. Depo teritorija jau dabar traukia technikos mėgėjus, tačiau be leidimo į ją patekti neįmanoma. O kas gi nenorėtų pasmalsauti, kaip atrodo išlikę įrenginiai?
[...]
Vakarų Europos miestuose senieji pramoniniai pastatai paverčiami gyvenamaisiais namais, viešbučiais, meno galerijomis, biurais ir kitokiais objektais, kuriems reikia daug erdvės. Taigi, naujų funkcijų skalė gana plati. Tačiau geležinkelio statinius, kurių įranga labai specifinė, sudėtinga pritaikyti kitai paskirčiai. Kauno depo atveju labai dėkinga objekto geografinė vieta – pastatai yra visai prie pat miesto centro (Šančiuose, šalia „žaliojo“ geležinkelio tilto). Ši vieta puikiai tiktų miestiečių laisvalaikio praleidimui ir galėtų savitai reprezentuoti miesto istoriją. Toks pramoninis kraštovaizdis būtų patrauklus ir miesto svečiams, ir patiems miestiečiams, mėgstantiems laisvalaikį leisti netoli nuo gyvenamųjų vietų.
Kauno depo teritorijoje galėtų įsikurti teminis parkas. Teminio parko idėja dar tik pradeda populiarėti pasaulyje. Tokio parko nereikia tapatinti su Disneyland‘u. Nors jis turi komercinį pamatą, tačiau protingai ir atsakingai suderinus komerciją ir paveldo pažinimą, galima sukurti patrauklią visuomeninę laisvalaikio erdvę. Ji taptų puikiu postūmiu vietovės urbanistinei regeneracijai – skatintų jos prikėlimą naujam gyvenimui. Autentiški geležinkelio depo įrenginiai pasitarnautų paveldo pažinimo gyvinimui (kitaip dar vadinamam animavimu, animacija).
Čia rastų tinkamą aplinką jau nebenaudojami lokomotyvai, drezinos, geležinkeliečių darbo įrankiai ir kiti veiklos atributai. Tai būtų gyvas muziejus – visus įrenginius ir daiktus būtų galima liesti, išbandyti, tiesiogiai patirti technikos istoriją. Autentiškoje aplinkoje galėtų atsirasti kavinės, kuriose padavėjai vilkėtų stilizuotas geležinkeliečių uniformas, specializuoti knygynai, čia rinktųsi antikvarinės technikos mylėtojai, aktyvių žaidimų ir veiklos rastų tiek vaikai, tiek paaugliai, galėtų vykti muzikos vakarai ir kiekvienas užklydęs ar šiaip smalsaujantis rastų pramogų ir poilsio vietelę, šalia nebenaudojamų besiilsinčių traukinių.
Jei bus nutiesta "RailBaltica", tai reikės 1435 mm riedmenų (lokomotyvų ir vagonų) remontą atlikti. O kur, jei ne Kaune geriausia įrengti 1435 mm riedmenų depą?
tiesa pasakius jau radau kas per traukiniai tenais buvo. Ten as turejau omenyje naujus dyzelinius keleivinius traukinius, o sanciuose ne depe maciau, o ten tarp aptarnaujanciu vagonu, netoli pervazos, prie lukoil degalines.
Šiandien (rugsėjo 3 d.) 5:05h iš Vilniaus į Kauną vietoje dviaukščio elektrinio traukinio išvažiavo ER9M. Į Kauną atvažiavo pavėlavęs beveik 10 min. Prieš jį RŽD greitasis "Gintaras" pravažiavo laiku.
Iš Kauno į Vilnių paprastasis vietoje dviaukščio išvažiavo 6:25h.
Taigi, dėl dviaukščio traukinio pasitaikančių pakeitimų paprastu - (kaip tarė O.Benderis) - podėdis tęsiamas.
Vis tik , manau - iš Kauno 9:11 arba 13:40h. vietoje dviaukščio važiuojant paprastam 17 Lt bilieto kaina neleistina. Juo labiau, kad šiais reisais važiuoja kaip ne greitasis. Jei man pačiam papuls taip kad laukiant dviaukščio atvažiuos paprastas, nustatyta tvarka rašysiu pretrenziją. Siūlau tą daryti kitiems.
Comment