Geležk. Kazlų Rūda-Šeštokai-Trakiškiai (>Alytus)

[statyba]

na juk matosi, kad palaidi gelzgaliai vagonuose metosi ypac kai pasilipi ant kalniuko prie Giluiciu buvusios stoteles - viskas kaip ant delno: kas ka ir kiek ir kaip veza Is kitos puses - dziugu, jog dar yra ka vezti is arba i Alytu, nes kalbos apie sios linijos panaikinima jau buvo pasigirdusios...

[Al1]

Nebeliko stambiosios pramones, nelabai yra ka vezti. Kuras (akmens anglys, mazutas, suskystintos dujos), siek tiek statybiniu medziagu, metalu, gal dar medienos i Alytu, o is Alytaus - metalo lauzas, siek tiek medienos, gelzbetonio. Gal dar grudu.

[railman]

Nežinau kada, bet prižadu įdėti foto su dvigubu D1 važiuojančiu per Alytų...

Taigi, nuotraukos paieška truko daugiau nei metus... Šiandien vakare nuskenuosiu ir įdėsiu

[Al1]

Laukiam, is anksto dekojam...

[statyba]

Taigi, nuotraukos paieška truko daugiau nei metus... Šiandien vakare nuskenuosiu ir įdėsiu

tikrai bus super idomu pasiziureti toki kadra

[2Pack]

Is kur tiek metalo kasdien?

Taigi vien kiek metalo laužo iš bankrutavusios ir dabar išparduodamos Alytaus tekstilės...

[railman]

...pagaliau dvi žadėtos nuotraukos iš šeimos archyvo, gal ne tokios geros, kaip tikėjotės, bet jose istorija. Pirmoje nuotraukoje, matosi tik dalis traukinio, bet iš jos galima lengvai nustatyti vietą: ties Naujosios ir Petkevičiaus (dabar Naujosios, Vilties ir Jazminų) gatvių sankryža. Data - maždaug 1973...


Antroje foto - tai kas žadėta:

..

[Linas]

Ilgą laiką tekdavo važinėti šiuo ruožu, tai atsimenu, būdavo atvejų, ypač po didesnių švenčių, kai važiuodavo dvigubas D1 ir kartais jau Simno - Šeštokų tarpe užsipildydavo sėdimos vietos (Kauno kryptimi).

[2Pack]

Ir vis dėlto, ar nebuvo padaryta klaida, išardžius geležinkelį per Alytų? Juk iki pat berods galo dar buvo vežami ir kroviniai. Kokiios buvo pagrindinės geležinkelio demontavimo priežastys ?

[Al1]

Apie ruozo isardyma buvo kalbu dar prie tarybu valdzios. Ju padaugejo atgimimo laikotarpiu.
Dar prie tarybu valdzios keleivine stotis buvo iskelta uz miesto. Todel per miesta buvo gabenami tik kroviniai. Gelezinkelis miesta dalijo i dvi dalis. Susiekimas su nauju Vidzgirio mikrorajonu buvo tik per sabartine Santaikos (tuomet Krataviciu g.) gatve. Arba per Kepyklos (tuomet Metalistu g.) gatveje esancia pravaza po gelezinkeliu, bet tik lengvaisiems automobiliams. Apie 1987-1988 m. pastate pervaza ties poliklinika ir nutiese antraja Naujosios gatves dali tarp Zuvinto ir dabatines Vilties g. (tuomet Petkeviciaus g.).
Zmones naudojosi gelezinkeliu kaip pesciuju taku, daug zmoniu eidvo begiais nuo pat Gardino g. iki Putinu. Todel ivykdavo nelaimingu atsitikimu. Taip pat buvo kalbama, kad gelezinkelis neva tai tersia ora ir kelia triuksma. Kaip pagrindinis galimo nuardymo argumentas, aisku, buvo miesto padalinimas i dvi dalis, kas neva trukde miesto pletrai...
Taciau kol dirbo pramone, gelezinkelis buvo reikalingas. Tarybu valdzia nespejo perkelti krovinines stoties uz miesto, todel pramoniniam miestui ji buvo reikalinga ir gelezinkelis nebuvo nuardytas. Taciau jo bukle buvo nekokia. Daug supuvusiu pabegiu, dalis begiu linijoje per miesta dar caro laiku. Tai rodo, kad net atstatomai linija buvo naudojami seni begiai, nes gelezinkeli atsitraukdami vokieciai buvo isarde iki pat Sestoku.
Zlungant miesto pramonei, prekiu stotis tapo nereikalinga. Kroviniu buvo mazai. Be to pramones imones siaurineje miesto dalyje turejo atsakas. Gardino gatves stotyje buvo iskraunamos akmens anglys, naftos bazen buvo vezamas kuras. Bet pacia baze uzdare anksciau nei isarde gelezinkeli, nes ji kele pavoju ir buvo uztersusi dideles miesto dalies pozeminius vandenis. Tarsa ir dabar likusi...
Taip pat Kepyklos g. buvo rajono agropramoninis susivienijimas (ar kaip ten), i kuri veze trasas, zemes ukio technika ir t.t. Nelikus kolukiu, sandeliai stovejo tusti, veliau isikure parduotuves... Kepyklos g. salia duonos kepyklos (dabartines "Maximos" vietoje) buvo "Alitos" rampa. Joje is cisternu i sunkvezimius buvo perpilamas vyno pusfabrikatis, kuri atvezdavo is buv. TSRS respubliku. "Alita" po truputi perejo (dar iki iosardant gelezinkeli) prie vakarietisku ar kitu ne TSRS saliu vyno pusfabrikaciu. O vezasi juos autocisternomis.
Nepriklausomybes pradzioje tapo nebepaklausia ir Alytaus kalejimo produkcija - mokykliniai baldai. Todel kalejimui sava atsaka irgi pasidare nebereikalinga. Gal kiek labiau reikejo atsakos AB "Astra", kuri gamino metalo gaminius. Taip pat i stoti Gardino g. buvo vezamos statybines medziagos, ir vagonai (daugiausiai su cementu, siferiu, skarda, plytomis) paduodami i tuo metu didziausias statybiniu medziagu parduotuves Gardino g. ir Kepyklos g.

Be to gelezinkelio linijos bukle per miesta buvo prasta. Gelezinkelio isardyme labai suinteresuota buvo savivaldybe. Juk isardyto gelezinkelio begiai buvo perduoti savivaldybei. Buvo kiles skalndalas del begiu pasisavinimo ar tai machinaciju juos parduodant, bet jis jau seniai uzmirstas...

[2Pack]

Dėl teiginio, kad žmonės vaikščiojo geležinkeliu ir buvo nesaugu - aš manau, kad dabar yra priemonių tam išvengti - pavyzdžiui, apsauginė tvora iš abiejų pusių. O apie savaivaldybės interesą išardyti liniją per miestą viena ausim esu girdėjęs...

[Al1]

Apsaugine tvora ne iseitis. Tik nedideliam ruozui ji tinka. Bet ne keliu kilometru ilgio linijai mieste, kai is abieju pusiu gyvenamieji rajonai... Vis tiek prakirptu, landziotu. Gelezinkelio pylimas labai patogus mieste susisiekimui pesciomis. Todel vien tik aptverimas nebutu pagerines situacijos. Reiketu is abieju pusiu irengti pesciuju takus, padaryti daugiau praejimu po begiaisi is vienos gelezinkelio puses i kita. O tai milzininsko investicijos 90-siems metams.

[Kosovo]

Taciau jo bukle buvo nekokia. Daug supuvusiu pabegiu, dalis begiu linijoje per miesta dar caro laiku. Tai rodo, kad net atstatomai linija buvo naudojami seni begiai, nes gelezinkeli atsitraukdami vokieciai buvo isarde iki pat Sestoku.

Pala pala, kokių caro laikų? Juk geležinkelis atstatytas buvo tik 1955, taigi nemanau, kad virš 11 metų išardytam ruožui sovietai dėjo senus pabėgius, tai daugiau negu nelogiška. Aišku nesakau, gal kokį vieną kitą ir panaudojo seną, bet netikiu kad dauguma

P.S. juk mediniai impregnuoti pabėgiai berods tarnauja max 25 metus

[Eimantas]

Bėgius, o ne pabėgius.

[Beniux]

Vinčų geležinkelio stotis. Tikėtina, kad ją projektavo garsus Kauno architektas E. Frykas. Neseniai restauruota.


Fasadine rytinė pusė:








Kitos pastato sienos ar fragmentai:

[Vitas]

Bėgių per sieną nėra, tai sakyčiau, kad buvusiu geležinkeliu...

Sovietmečiu per Lenkijos sieną nebuvo bėgių tuomet neveikusiame geležinkelyje Šeštokai-Trakiszki-(Suvalkai). Kažkur 1990-1991m. jie atsirado, nuo 1992m. liepos 7 d. iš Lietuvos į Lenkiją vyksta reguliarus traukinių eismas.

Kad bėgių nėra Vilniaus-Gardino geležinkelio atkarpoje per Lietuvos-Baltarusijos sieną, - ne tragedija. Prie gerų norų būtų greitai nutiesti.

[Al1]

Siaip tai pastatas tipinis. Toks dar yra Kalvarijos stotyje. Ne stoties pastatas. Bet galbut jis buvo stoties pastatu, kol tarybiniais laikais pastate nauja silikatiniu plytu dvieju aukstu stoti. Gal kas zino?

[aesde]

Sovietmečiu per Lenkijos sieną nebuvo bėgių tuomet neveikusiame geležinkelyje Šeštokai-Trakiszki-(Suvalkai). Kažkur 1990-1991m. jie atsirado, nuo 1992m. liepos 7 d. iš Lietuvos į Lenkiją vyksta reguliarus traukinių eismas.

Kad bėgių nėra Vilniaus-Gardino geležinkelio atkarpoje per Lietuvos-Baltarusijos sieną, - ne tragedija. Prie gerų norų būtų greitai nutiesti.

kodėl nebuvo? viskas buvo, tik nenaudoti tie bėgiai. o ta 1992 m. data tiesiog eismo atidarymo data

[Al1]

kodėl nebuvo? viskas buvo, tik nenaudoti tie bėgiai. o ta 1992 m. data tiesiog eismo atidarymo data

Pernai rudeni per LTV rode dokumentini filma "Pastabos zemelapiu pakrasciuose". Sukurtas 1990 m. Buvo keli kadrai is Mockavos stoties. Ant begiu buvo ar tai uzdeti betono blokai, ar tai ant begiu islietas betono luitas... Ir prekiniai vagonai...
Filma turiu, tai tuos kadrus imesiu i interneta.

[Beniux]

Siaip tai pastatas tipinis. Toks dar yra Kalvarijos stotyje. Ne stoties pastatas. Bet galbut jis buvo stoties pastatu, kol tarybiniais laikais pastate nauja silikatiniu plytu dvieju aukstu stoti. Gal kas zino?

Apie kurią stotį tu čia mąstai? Apie Vinčų?

Taigi, ji ne dviaukštė, o vienaaukštė, su dabar išryškinta mansarda. Pastatyta Smetonos laikais - 1930 m. nuotraukoje jau stovi. Tuo metu Edmundas Frykas dirbo visai šalia - prie Sasnavos bažnyčios projekto įgyvendinimo. To meto "Šaltinis" rašė, kad stotį projektavo E. Frykas. Kitokių šio fakto patvirtinimų nėra. Tos šviesesnės plytos irgi yra senovinės (ne silikatinės), o pagamintos šalia buvusioje Surgučių plytinėje. Iš tokių "sintetinių" plytų XIX a. pab. pastatė pusę Kalvarijos kareivinių.