Maršrutas Vilnius-Ryga

[Salvijus]

Šiandienos "Šiaulių krašte" yra straipsnis apie turistus Šiaulių krašte
ir įdomi citata: "Turistai taip pat klausia, kodėl negalima traukiniu nuvažiuoti iš Šiaulių į Rygą, jei žemėlapyje mato geležinkelio liniją tarp šių miestų."

http://www.skrastas.lt/?data=2010-08...&id=1281276608

[Vitas]

Šiandienos "Šiaulių krašte" yra straipsnis apie turistus Šiaulių krašte
ir įdomi citata: "Turistai taip pat klausia, kodėl negalima traukiniu nuvažiuoti iš Šiaulių į Rygą, jei žemėlapyje mato geležinkelio liniją tarp šių miestų."

http://www.skrastas.lt/?data=2010-08...&id=1281276608

Po kelių dienų www.skrastas.lt to straipsnio nerasime
Nors apie keleivinius traukinius ten vos vienas sakinys:
Turistai taip pat klausia, kodėl negalima traukiniu nuvažiuoti iš Šiaulių į Rygą, jei žemėlapyje mato geležinkelio liniją tarp šių miestų.
Iš tikrųjų, tai Lt ir LV geležinkelių gėda, nes maršrutas Ryga-Jelgava-Šiauliai šiais laikais (kai beveik neegzistuoja LT/LV siena) kažkuo panašus į maršrutą Vilnius-Kaišiadorys-Kaunas.
Įdomu, kiek laiko šią gėdą (arba kokią jos dalį) sau prisiims LG ir LR Susisiekimo ministerija??

[Carnifex]

Kol LG ir LDz taip smarkiai „draugaus“, kaip iki šiol, tol mes jokių traukinių į Rygą nematysime.

[Salvijus]

Na ir ko jūs čia vienas kitam į atlapus kimbat?

Traukinys su vagonų perkabinimu, žinoma, nieko vertas. Turėtų būti du reisai per parą Šiauliai-Ryga ir atgal, suderinti su atitinkamais dviem Vilnius-Klaipėda ir atgal reisais. Vienas organizuojamas visiškai LDz, kitas organizuojamas visiškai LG, jokių lokomotyvų keitimų. Latviai neprašytų infrastruktūros mokesčių iš lietuvių, lietuviai neprašytų latvių. Tam tiesiog reikia LG ir LDz suaugti ir nustoti peštis kaip vaikams smėlio dėžėje, o pradėti derinti bendrus projektus. Žinau, kad nuo Pabaltijo Geležinkelio laikų abi pusės turi gilių nuoskaudų, bet jau 20 metų praėjo, gal metas kirvius užkasti?

Lietuvoje tuo klausimu kaip ir viskas aišku - keleivių pervežimo operatorius ir infrastruktūros valdytojas yra tas pats - LG. Būtų lengviau sutarti ir suderinti problemas. Bet ką daryti su Latvijos puse? Infrastruktūra atskirta - priklauso LDZ, keleiviniai "PV" - atskira bendrovė, kurios steigėjas Susisiekimo ministerija (SM), kuri moka infrastruktūros mokesčius tai pačiai LDZ, o SM tai dotuoja, "L-ekspresis" - privati rusų kompanija registruota Estijoje.
Kai savaitgalį važiavau traukiniu į Liepoją tai pakalbintas konduktorius sakė, kad tie reikalai juda, tačiau neaišku kiek tose kalbose yra tiesos grūdo.

P.S. Šiek tiek nušokot nu bėgių - t. y. nuo temos.

[oranger]

Ar važiuoja dabar traukinys iš Vilniaus iki Rygos? Kas žino?
LG puslapis visišką grybą pjauna

[udrius]

Aišku kad nevažiuoja, galimas variantas tik Vilnius - Daugpilis, Daugpilis - Ryga

[oranger]

Aišku kad nevažiuoja, galimas variantas tik Vilnius - Daugpilis, Daugpilis - Ryga

Ačiū
O kodėl "aišku"? Juk tai absurdas kad nėra tiesioginio traukinio...

[Zorro]

Todėl, kad LG ir LDZ nedraugauja.

[oranger]

Todėl, kad LG ir LDZ nedraugauja.

Tai dar vienas pavyzdys iškreiptos konkurencijos. Manau, kad tokie dalykai turi būti valstybinės reikšmės. Taip pat būtų gerai turėti tiesioginius susitarimus tarp miestų valdžios.

[Lettered]

Tai dar vienas pavyzdys iškreiptos konkurencijos. Manau, kad tokie dalykai turi būti valstybinės reikšmės. Taip pat būtų gerai turėti tiesioginius susitarimus tarp miestų valdžios.

Užtat autobusas važiuoja, tiek į Rygą, tiek į Taliną.

[Wycka]

Juk tai absurdas kad nėra tiesioginio traukinio...

Užtat autobusas važiuoja, tiek į Rygą, tiek į Taliną.

Ne tik yra tiesioginiai autobusų maršrutai iš Vilniaus į Rygą ir Taliną, bet ir tiesioginiai skrydžiai. Tik va su traukiniais sunkiau...

[Eimantas]

Manau į šią temą tiks labiausiai:

Kada vėl keliausime traukiniu iš Talino į Vilnių ?


Vyresnioji mūsų žurnalo skaitytojų karta dar puikiai prisimena prieš keletą dešimtmečių tarp Talino, Rygos ir Vilniaus kursavusį keleivinį traukinį, pavadintą gražiu jūrinio paukščio vardu – „Žuvėdra“. Ar įmanomas traukinio, kuris sujungtų tris Baltijos valstybių sostines, renesansas? Kokių sąlygų tam reikia? BRM tokį klausimą uždavė Baltijos šalių transporto ir turizmo kompanijų vadovams, dirbantiems keleivių vežimo geležinkeliais srityje.

Iki antrojo pasaulinio karo dėl skirtingo geležinkelio vėžės pločio tiesioginio traukinių maršruto tarp trijų šalių nebuvo. Tačiau buvo traukiniai Talinas – Ryga ir Ryga – Kaunas – Berlynas. Jų tvarkaraštis buvo suplanuotas taip: Talinas – Ryga (7.00 - 15.00), Ryga – Kaunas (15.25 -19.03). Palyginkime - 1991 metais traukinys „Žuvėdra“ vykdavo taip: Talinas -7.02 – Ryga -14.24-14.42-Vilnius – 20.12.
Po antrojo pasaulinio karo, 1950 metais, vengriški dyzeliniai traukiniai buvo pirmieji, kurie pradėjo važinėti atskirais maršrutais tarp Vilniaus ir Rygos bei Rygos ir Talino. Jų tvarkaraščiai tarpusavyje derinami nebuvo. Pirmą kartą tvarkaraščiuose traukinys Talinas-Ryga-Vilnius atsirado 1963 metais, o traukinys Talinas- Minskas - 1964 metais. Nuo 1977-05-22 dienos traukinys „Žuvėdra" Nr. 187/188 maršrutu Таlinas –Minskas pradėjo važinėti kasdien. Kelyje pastovai būdavo trys sąstatai, suformuoti Taline. Prie traukinio būdavo kabinamas vagonas Brestas-Talinas, priklausęs Baltarusijos geležinkelių apygardai bei vasaros sezono metu - vagonas Talinas – Simferopolis, kuris vykdavo iš Talino. Vilniuje, - vagonas Talinas – Simferopolis buvo kabinamas prie traukinio Nr.182 ( Simferopolis-Ryga).

Dar 1993 metų tvarkaraštyje šis traukinys egzistavo. Kurį laiką jo pakaitalu buvo galima laikyti 1993-1997 m. maršrutu Talinas-Ryga-Kaunas-Šeštokai važinėjusį Estijos traukinį "Balti-ekspres". Šeštokų stotyje keleiviai persėsdavo į Lenkijos traukinį, važiuojantį į Varšuvą. Tačiau jo buvo atsisakyta dėl mažo keleivių skaičiaus ir finansinių nuostolių.
2002 metų birželio – rugsėjo mėnesiais Estijos komanija EVR Express vėl paleido keleivinį traukinį Talinas – Minskas, bet vėliau pripažino, kad dėl mažo keleivių skaičiaus ekspermentas nepasiteisino.

Šiuo metu iš Vilniaus pasiekti Rygą ar Taliną galima autobusais ir lėktuvais. Kelionė autobusu iš Vilniaus į Taliną trunka 9 val. 20 min. (bilieto kaina į vieną pusę 108 Lt.), iš Vilniaus į Rygą - 4 val. (kaina į vieną pusę 50 Lt.). Kelionė autobusu iš Rygos į Taliną trunka 4 val. 25 min., bilieto kaina į vieną pusę - apie 62 Lt. (18.80 EUR).

Skrydis lėktuvu iš Vilniaus į Taliną vidutiniškai trunka nuo 3 iki 5 val., o miestus galima pasiekti jungiamaisiais skrydžiais per Rygos oro uostą. Taigi, pridedant vidutiniškai dvi valandas, keliones į oro uostą ir iš jo, registraciją ir patį skrydį, kelionės laikas tampa panašus kaip ir autobusu - apie 9 val.

Šiuo metu Estijoje tarptautinius keleivių pervežimus geležinkeliu vykdo kompanija AS GO Rail. Ši firma yra traukinio Talinas – Maskva operatorė. Pasak kompanijos valdybos nario Alar Pinsel, juos domina traukinių maršrutas tarp Baltijos šalių, tačiau perspektyvą matytų tik tada, kai būtų užtikrintas pakankamas važiavimo greitis. „Kai geležinkelių infrastruktūra leis keleiviniams traukiniams važiuoti greičiau nei autobusams, tuomet bus galima kalbėti apie tokio reiso atsiradimą“,- sakė Alar Pinsel.

Latvijoje tarptautinius keleivių pervežimus vykdo SIA ”L-Ekspresis”. Šios įmonės traukiniai važinėja maršrutais Ryga-Maskva ir Ryga – Sankt-Peterburgas. Kompanijos valdybos narys Boris Cholodniuk sakė BRM, kad jie visada pasiruošę vežti keleivius bet kur. Svarbu, kad būtų užsakymas, būtų pelninga, ir jeigu tai padeda kokiam nors politiniam dialogui tarp šalių . Žinoma, jeigu yra ir keleivių, kurie nori važiuoti šiuo maršrutu.

Pašnekovo nuomone, problemos slypi ne tik greityje. Visos geležinkelių kompanijos surištos su infrastruktūra, kurią reikia išlaikyti ir už kurios naudojimą reikia mokėti mokestį. Pavyzdžiui, autobusams du kartus per metus atliekama valstybinė techninė apžiūra. Po to kompanijos viduje jie gali laisvai reguliuoti pervežimų kainas, atsižvelgiant į metų laikotarpį, keleivių srautus ir t.t. Tuo tarpu geležinkelių kompanijos moka už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą. Pašnekovui atrodo, kad geležinkelio keleivių vežėjai turi nelygias ekonomines sąlygas.

Jeigu būtų užsakymas sujungti trijų Baltijos valstybių sostines į vieną maršrutą , pirmiausia reikėtų atlikti keleivių srautų tyrimus, nustatyti potencialų keleivių skaičių. Jeigu toks maršrutas būtų paleistas, juo turėtų kursuoti traukiniai - ekspresai, nes jie turėtų greičiu ir kainomis konkuruoti su autobusų vežėjais. Nacionalinių geležinkelių administracijos turi teisę tokiems traukiniams sumažinti infrastruktūros mokestį, kad šie galėtų konkuruoti su autobusais. Pavyzdžiui, Geležinkelių administracijos prisiimtų infrastruktūros kaštų dengimą ir infrastruktūros mokestis nebūtų įskaičiuotas į bilieto kainą. Jeigu kelionės bilietas iš Rygos iki Vilniaus kainuotų apie 30-35 litus (6-7 latus), pašnekovo nuomone, visiškai galima konkuruoti su autobusais. Žmonės važiuotų, juolab , kad valstybių sienos atviros.

„Praėjusiais metais mes planavome paleisti traukinį Ryga-Vilnius-Minskas-Gomelis“,- sakė Boris Cholodniuk. „Jis net buvo įtrauktas į 2009 metų tvarkaraščius. Į BRM klausimą, kodėl jis nevažinėjo, paaiškėjo, kad nesusikalbėjo šalių geležinkelių administracijos. Kalbant apie kitus metų planus, mes dar neatsisakome minčių dėl keleivinio traukinio Ryga-Vilnius-Minskas-Gomelis paleidimo. Mes dar turime vilties, kad nacionalinių geležinkelių administracijos susikalbės tarpusavyje“,- kalbėjo Boris Cholodniuk.

Lietuvos geležinkelių specialistai, kalbėdami apie minėtą traukinį, BRM sakė: nuomonės su latviais išsiskyrė dėl traukinio važiavimo laiko per Lietuvos teritoriją. Pagal latvių siūlomą tvarkaraštį, jis būtų važiavęs kažkada naktį, todėl sunku tikėtis, kad traukinys būtų buvęs patrauklus Lietuvos gyventojams.

Lietuvoje tarptautinius keleivių pervežimus bėginiu transportu vykdo AB ‚Lietuvos geležinkeliai“ keleivių vežimo direkcija. Į mūsų klausimą, kada vėl važiuosime iš Vilniaus į Rygą ar Taliną traukiniu, direkcijos direktorius Raimondas Burkovskis išsakė nuomonę, jog pirmiausia reikia išspręsti klausimą dėl nuostolių už tokio traukinio eksploataciją, jeigu jis būtų nuostolingas? Kol trys šalys nesutars dėl išlaidų pasidalijimo, tokio traukinio tikėtis nerealu.

„Reikia pripažinti,- kalbėjo direktorius- šiandien šis produktas nėra patrauklus.“ LG keleivių vežimo direkcijos atlikti skaičiavimai rodo, kad dabar kelionė iki Rygos traukiniu vidutiniškai truktų apie 5 valandas, o bilieto kaina būtų dvigubai didesnė nei autobuso.

Šiuo metu yra geras susisiekimas autobusais tarp Rygos ir Vilniaus. Jie dažnai važiuoja, o ir keleivių nėra tiek daug, kad jų užtektų dar ir geležinkeliams, teigė direktorius. Geležinkelių ir autobusų konkuravimas dėl šio maršruto gali sumažinti keleivių srautus. Iš to neturės naudos nei vienas vežėjas.

„Manyčiau, kad keliaujančiųjų srautas šiuo metu yra per mažas tokiam maršrutui, nebent būtų valstybių politinis sprendimas, kad trys Baltijos šalys turi būti sujungtos bendru keleiviniu traukiniu“,- kalbėjo R.Burkovskis. „Jeigu tokie politiniai šalių susitarimai būtų, tai toks traukinys gali būti jau nuo kito sezono. Jeigu norime konkuruoti su autobusais, tai turime nenusileisti ne tik greičiu, kaina, bet turi būti patogus ir maršruto grafikas“.

Vienos didžiausių turizmo agentūrų Baltijos šalyse - UAB „West Ekspress“- pagrindinė veiklos sritis - komercinis turizmas. Įmonė organizuoja daug verslo kelionių bei konferencijų. Pagrindiniai klientai - skandinavai, Beneliukso šalys ,Vokietija. „West Ekspress“ yra oficialus Vokietijos geležinkelių bendrovės DEUTSCHE BAHN atstovas Lietuvoje. Kompanijos valdybos pirminkas Arkadijus Maizelis BRM išsakė nuomonę, kad kelionės traukiniu į Taliną šiuo metu galėtų būti įdomios tiems žmonėms, kurie keliauja ne verslo, o poilsio reikalais ir tiems, kurie ieško labai pigaus poilsio bei kelionių. Pasak jo, kol vidutinis kelionės traukiniu greitis iki Talino sieks 100 km/h, vargu ar surasime daug norinčių jais keliauti. Pasak West Ekspress vadovo, jie Lietuvoje parduoda nemažai bilietų į Vokietijos traukinius, nes ten keliauti nėra brangu. Be to, žymiai maloniau ir įdomiau. Traukinių privalumas yra tas, kad jie išvyskta ir atvyksta į miesto centrą. Važiuodamas traukiniu gali dirbti nešiojamu kompiuteriu, atlikti kitus savo darbus, o skrendant lėktuvu tai ne visada įmanoma. Reisas į Taliną ir iš jo turėtų būti naktinis. Mes savo klientams, važiuojantiems iš užsieno, galėtume parduoti kelionių paketus po visas tris Baltijos valstybes. Ir jie galėtų važinėti traukiniais, tačiau pirmiausia reikalingi greičiai...

Žilvinas Urbutis

"Baltic railways magazine"

[Salvijus]

Amžina tema - susisiekimo problemos tarp Šiaulių ir Rygos.

http://www.skrastas.lt/?data=2011-03...289276&step=10

Traukinys neapsimoka

Raimundas Burkovskis, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojas, Keleivių vežimo direkcijos direktorius, nesuteikė vilčių, kad Šiaulių krašto žmonės turės traukinį į Rygą.

R. Burkovskis prisiminė, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ keleivinis traukinys maršrutu Vilnius— Ryga— Vilnius kursavo kas antrą dieną iki 2004 metų sausio 15 dienos. Dėl labai mažų keleivių srautų — vienu reisu vidutiniškai buvo pervežama apie 70 keleivių ir bendrovės šiame maršrute patiriamų didelių ekonominių nuostolių — apie 726 tūkstančių per metus, reisas buvo atšauktas.

Dėl tų pačių priežasčių 2008 metų rugsėjo 16 dieną buvo nutrauktas ir Latvijos geležinkelių keleivinio traukinio, važiavusio maršrutu Ryga— Šiauliai— Vilnius— Simferopolis, kursavimas.

„Maršruto Vilnius— Ryga atnaujinimo galimybę “Lietuvos geležinkeliai“ inicijavo dar 2007 metų vasarą, — teigė R. Burkovskis. — Įvyko keletas pasitarimų su Latvijos geležinkelių įmone AB “Latvijas Dzelzcelš“, tačiau nepavyko rasti kompromiso dėl prognozuojamo nuostolingo maršruto finansavimo.

Jeigu finansavimo nuostolius padengtų AB „Lietuvos geležinkeliai“, per metus nuostoliai viršytų 3 milijonus litų — vien tik Latvijos geležinkelių infrastruktūros mokestis sudarytų apie 0,8 milijono litų.“

2008 metais AB „Lietuvos geležinkeliai“ kreipėsi į Susisiekimo ministeriją dėl šio maršruto atnaujinimo tikslingumo. Tais pačiais metais “Lietuvos geležinkeliai“ dar kartą kreipėsi į AB “Latvijas Dzelzcelš“, prašydami papildomai peržiūrėti maršruto finansavimo galimybes, tačiau atsakymas negautas.

Keleivių vežimo direkcija, pažymėjo R. Burkovskis, vykdydama socialiai būtinus, bet nuostolingus keleivių pervežimus, per 2010 metus patyrė apie 140 milijonų litų nuostolį, todėl šiuo metu įmonė nepajėgi vien savo lėšomis atkurti senus ar kurti naujus tarptautinio susisiekimo keleivinių traukinių maršrutus.

Straipsnyje nutylėta kaip LG 2009 m. padėjo numarinti LDZ iniciatyvas paleisti Ryga-Gomelis ir šiemet Ryga-Minskas.
Taip pat nutylėta, kad ministrai yra susitarę dėl tokio maršruto, tačiau stabdo 2 įmonių konfliktas.

[Tomas]

R. Burkovskis prisiminė, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ keleivinis traukinys maršrutu Vilnius— Ryga— Vilnius kursavo kas antrą dieną iki 2004 metų sausio 15 dienos.

Turbūt XIXa. traukiniai kursavo dažniau.

Turint omeny, kad iš Šiaulių į Ryga lengvuoju automobiliu tėra pora valandų kelio, traukinys iš Šiaulių į Rygą turėtų kursuoti panašiu intervalu (t.y. kas 2h, o ne kas 2d.), kad būtų konkurencingas. Vargu ar verta tikėtis pakankamo keleivių srauto vien iš Šiaulių, taigi toks traukinys turėtų būti "maitinamas" iš Vilniaus+Kauno ir Klaipėdos krypčių. Nesunku suprasti, kad tokia užduotis Lietuvos Geležinkeliams yra neįveikiama.

[Al1]

Tai kad net autobusai vos keli per dieną važiuoja.
Klaipėdos AP, Luxexpress - kasdien po vieną reisą, Ecolines - 2 kartus per savaitę. Dar važiuoja Kaliningradas - Šiauliai - Ryga. Berods kas antrą dieną.

[Aleksio]

Amžina tema - susisiekimo problemos tarp Šiaulių ir Rygos.
Taip pat nutylėta, kad ministrai yra susitarę dėl tokio maršruto, tačiau stabdo 2 įmonių konfliktas.

Jeigu ministrai susitarė, o jiems pavaldžios įmonės dėl kažkokio konflikto negali paleisti traukinio, tai galimi keli variantai:
1. nieko nebuvo sutarta, o žmonėm kabina makaronus;
2. ministrai negali nurodyti savo pavaldiniams ką daryti, o tai reiškia, kad ministras netinka šiom pareigom;
3. ministrai išmeta iš darbo geležinkelių vadovus, naujai paskirti direktoriai paleidžia traukinį.
Prašau rinktis, kuris variantas čia tinkamesnis.

[sknts]

....ministrai išmeta iš darbo geležinkelių vadovus, naujai paskirti direktoriai paleidžia traukinį.

Pritariu šiai minčiai. Mano manymų reikia riboti valstybinių įmonių vadovų kadencijas. Taip pat jų atlyginimus susieti su visuomenes nuomone apie tų įmonių darbą.

[Salvijus]

"Šiaulių krašte" platus straipsnis dėl susisiekimo geležinkeliu su Ryga per Šiaulius.
Kalbinti atstovai iš Susisiekimo ministerijos nežinojo, kad atidarytas susisiekimas iš Rygos su Talinu ir Minsku.

http://www.skrastas.lt/?data=2011-06...&id=1307631292

[Al1]

Tai tokie ir darbuotojai ministerijoje... Žinau vieną žmogų, kuris studijavo Vileišio transporto fakultete informacinių sistemų programą ir nei karto traukinio nėra matęs... Bent pats taip gyrėsi...

[2pajuris]

Tai tokie ir darbuotojai ministerijoje... Žinau vieną žmogų, kuris studijavo Vileišio transporto fakultete informacinių sistemų programą ir nei karto traukinio nėra matęs... Bent pats taip gyrėsi...

Ir tokie sėdi ministerijose, keleivių vežimo direkcijoje, o protingų žmonių, kurie tikrai išmano šių darbų specifiką, nėra, nes jie tiesiog nepatenka ten. Kodėl? Todėl, kad neturi gerų dėdžių ar giminių, kurie juos įkištų. O visokie iš Vileišio "Profkės" sėdi, nes juos įkiša giminės, jei turėtum gerą giminatį, tai užtektų ir dešimt klasių pabaigt, kad galėtum kokiam nors kabinete sėdėti...