Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Geležinkelių eismo organizavimas ir kiti techniniai klausimai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Jo ta atsimenu, kad žadejo padovanot . O del nuotrauku dydžio pasirinkimo pries dedant lyg ir nebuvo
    Не мы такиe, жизнь такaя...

    Comment


      Šiandien teko apsilankyti Vaidotų stoty ir matyti keistą vaizdą: vagonai vieni važinėja. Ką jie valdomi distanciniu valdymu?

      Comment


        Parašė RAW Rodyti pranešimą
        Šiandien teko apsilankyti Vaidotų stoty ir matyti keistą vaizdą: vagonai vieni važinėja. Ką jie valdomi distanciniu valdymu?
        Tikrai ne vieni šiap sau važinėjasi ir ne distanciniu valdymu valdomi.

        Matytas vaizdelis - vagonų skirstymas nuo kalnelio. T.y. manevrinis šilumvežis ant kalniuko užtraukia sąstatą ir nuo jo paleidžia ristis vagonus į skirstymo kelyną. Tokiu būdu patys vagonai nurieda į tuos kelynus, kur jiems ir reikia. Tokiu būdu formuojami prekiniai traukiniai.

        Comment


          O kaip greitį vagonų reguliuoja? Priklauso nuo įkalnės?

          Comment


            Parašė RAW Rodyti pranešimą
            O kaip greitį vagonų reguliuoja? Priklauso nuo įkalnės?
            O ten yra tokie specialus vagonu pristabdytojai, kurie suspaudzia rata is dvieju pusiu ir pristabdo. Galutiniame etape, jau reikalingame kelyje, dedule su oranzine liemene su specialiu irankiu dar pakisa po vagono ratu specialu daikta (rusai vadina bashmaku) kuris galutinai pristabdo vagona

            Comment


              Parašė AB13 Rodyti pranešimą
              O ten yra tokie specialus vagonu pristabdytojai, kurie suspaudzia rata is dvieju pusiu ir pristabdo. Galutiniame etape, jau reikalingame kelyje, dedule su oranzine liemene su specialiu irankiu dar pakisa po vagono ratu specialu daikta (rusai vadina bashmaku) kuris galutinai pristabdo vagona
              ...arba, būna, ir trenkiasi į stovinčius vagonus. Jei autosankaba stipri, atlaiko.

              Comment


                Parašė robertas Rodyti pranešimą
                ...arba, būna, ir trenkiasi į stovinčius vagonus. Jei autosankaba stipri, atlaiko.
                Ypac kai dedule nespeja nubegt iki tam tikro kelio. Ot tada per garsiakalbius pasigirsta.....
                Tik Vaidotuose sunku prieit kad visa tai pamatyt is arciau ir pasiklausyt-aplink tvoros ir visur apsauga laksto per kameras pamate....

                Comment


                  Chebra, kas gali man papasokoti apie kelyno budėtojo darbą?

                  Comment


                    Parašė RAW Rodyti pranešimą
                    Chebra, kas gali man papasokoti apie kelyno budėtojo darbą?
                    Kelyno budetojas, kartais anksciau dar vadintas parko budetoju - yra didesnes stoties darbuotojas. Auksciausios klases stotyse (pvz. Paneriai, Vaidotai, Radviliskis ir kt.) kelyno budetojas paprastai uzsiima ispejamuju lapeliu (taip pat ivairiu kelio leidimu uzimti tarpstoti, kai neveikia SCB irengimai) israsymu ir pristatytmu masinistams, o taip pat dokumentu nunesimu ir parnesimu is krovininio traukinio masinisto. Taip pat kelyno budetojas reikalui esant perveda iesmus suktuku (reikalui esant uzkabina ir pakabinamas spynas ant ju). Mazesnese stotyse (pvz. Vievis, Silainiai, N. Vilnia ir kt.) kelyno budetojui tenka atlikti ir daugiau pareigu, kurias didelese stotye atlieka butent tam skirti darbuotojai (pvz. satatu surasymas, vagonu uztvirtinimas ir kt.).

                    Comment


                      Parašė LT-1 Rodyti pranešimą
                      Kelyno budetojas, kartais anksciau dar vadintas parko budetoju - yra didesnes stoties darbuotojas. Auksciausios klases stotyse (pvz. Paneriai, Vaidotai, Radviliskis ir kt.) kelyno budetojas paprastai uzsiima ispejamuju lapeliu (taip pat ivairiu kelio leidimu uzimti tarpstoti, kai neveikia SCB irengimai) israsymu ir pristatytmu masinistams, o taip pat dokumentu nunesimu ir parnesimu is krovininio traukinio masinisto. Taip pat kelyno budetojas reikalui esant perveda iesmus suktuku (reikalui esant uzkabina ir pakabinamas spynas ant ju). Mazesnese stotyse (pvz. Vievis, Silainiai, N. Vilnia ir kt.) kelyno budetojui tenka atlikti ir daugiau pareigu, kurias didelese stotye atlieka butent tam skirti darbuotojai (pvz. satatu surasymas, vagonu uztvirtinimas ir kt.).
                      Daug darbų kaip vienam žmogui
                      Не мы такиe, жизнь такaя...

                      Comment


                        Parašė _TuaReG_ Rodyti pranešimą
                        Daug darbų kaip vienam žmogui
                        Taip, tikrai, dideleje stotyje, kur eismas intensyvus, tenka daug vaikscioti siam darbuotojui.. Kita vertus uz darba o ne uz sedejima moka atlyginima..

                        Comment


                          Dauguma smulkūs darbai, bet labiausiai domina atsakingiausia ir svarbiausia dalis - perspėjimų rašymas: jie rašomi tik krovininiams traukiniams, ir kokiu principu? Jau kažkur būna surašyti greičio apribojimai ir pan. tau tik reikia juos perrašyti tam tikram reisui ar kaip?

                          Comment


                            Parašė RAW Rodyti pranešimą
                            Dauguma smulkūs darbai, bet labiausiai domina atsakingiausia ir svarbiausia dalis - perspėjimų rašymas: jie rašomi tik krovininiams traukiniams, ir kokiu principu? Jau kažkur būna surašyti greičio apribojimai ir pan. tau tik reikia juos perrašyti tam tikram reisui ar kaip?

                            kažka esu girdejes apie kaskokius lapelius duodamus mašinistams. Kas juose buna surašyta?
                            Не мы такиe, жизнь такaя...

                            Comment




                              Ką šis ženklas reiškia?
                              Не мы такиe, жизнь такaя...

                              Comment


                                Parašė RAW Rodyti pranešimą
                                Šiandien teko apsilankyti Vaidotų stoty ir matyti keistą vaizdą: vagonai vieni važinėja. Ką jie valdomi distanciniu valdymu?
                                Jo, distanciniu budu valdomi is Maskvos O jei rimtai, tai taip yra skirstomi vagonai. Sakykime, atvyko i Vaidotu stoti traukinys is Baltarusijos. Tame traukinyje yra 10 vagonu i Kauna (sie vagonai nera vienoje vietoje is eiles), 5 vagonai i Vilniu, 10 i Klaipeda, 5 i Panevezi ir t.t. Aisku, kad Vaidotu stotyje si traukini reikia isformuoti, nes dauguma vagonu turi vykti i skirtingas puses. Todel juos reikia pastatyti i kelius, kuriuose kaupiami atitinkamos krypties vagonai. Jeigu manevrus reiketu daryti su visu sastatu paprastu budu - tada reiketu vaziuoti i 25 kelia, atkabinti pora vagonu ir vel traukti sastata atgal, po to vykti i 38 kelia, is kurio, palikus 5 vagonus vel vaziuoti atgal ir t.t Toks manevravimo budas uzimtu labai daug laiko. Todel ir yra sugalvota sastatu skirtymo technologija - vagonai stumiami i kalneli, ant kurio keteros reikiamas vagonu kiekis atlabinamas ir nurieda jie i reikiama kelia. Taip paprastai nesustojant (letai lokomotyvui stumiant vagonus i kalniuka) isskirstomas visas sastatas. Tik su visu satatu vaziuojama ir paliekami vagonai, kuriuos nuo kalnelio leisti draudziama (pvz cisternos su dujomis, vagonai dozatoriai ir t.t). Palikus tokius vagonus atitinkamame kelyje, visas satatas vel traukiamas i kalniuka ir vel tesiamas iprastas skirstymas. Dabar gali kilti klausimas, kaip vagonai nuo kalnelio riededami ir atsitrenke nesuduzta? Ogi tam didelese skirstymo stotyse naudojami pneumatiniai stabdikliai (spaudziantys is sonu vagono ratus), kuriuos valdo tam skirti darbuotojai - kalnelio operatoriai. Tokie stabdikliai buna 1 ir 2 stabdymo pozicijose (jos buna skirstymo kalnelio iesmynuose). Trecioje pozicijoje (kuri buna jau kaupiamuju keliu pradzioje), vagonus ratstabdziais stabdo ratstabdininkai. Jie su specialiomis sakemis po vagono ratais pakisa ratstabdi (toki pati, kokiu uztvirtinami stovintys vagonai), ant kurio uzvaziuoja vagono ratas ir pradeda begiu ciuozti, taip sukeliant gana nemaza stabdymo jega. Begiu ratstabdis ciuozia tol, kol nepravaziuoja specialaus begiu intarpo, kuris ratstabdi tiesiog numeta i sona, o vagonas toliau nurieda jau nestabdomas. Sitas ratstabdziu kisimas po ratais savotiskas menas, nes reikia jausti, kur deti ratstatbdi - jei padesi labai arti mineti ismetejo, vagonas trumpai ciuos su ratstabdziu ir nesuletes tiek kiek reikia, jei padesi labai toli nuo ismetejo - vagonas sustos ratstabdziui neprivaziavus jo... (dar turi dideles reiksmes, vagonas tuscias ar krautas, nes kaip nebutu keista, krautas greiciau leteja, nes didesne jega spaudzia ratstabdi prie begio) Tai labai nepatiks kalnelio budetojui, nes jei nuo kalniuko vel reiks leisti vagona i si kelia, to padaryti nebus galima, nes sustojes vagonas bus stabdymo pozicijoje, ir nuo kalnelio paleistas vagonas gali atsitrenkti ir suduzti, nes ji stabdyti nebus vietos. Tada kalnelio budetojas tures lokomotyva su visu skirstomu sastatu leisti nuo kalnelio ir prastumti ta sustojusi vagona, ir paskui vel traukti skirstoma sasata i kalniuka ir testi skirstyma.
                                Beje, tokios mechanizuotos 1 ir 2 stabdymo pozicijos yra tik Vaidotuose, Radvliskyje, Draugysteje ir Bugeniuose. Kitose stotyse - Paneriuose, Vilniuje, Klaipedoje, Palemone, Kaune - yra tik 1 stabdymo pozicija, kurioje vagonus stabdo ratstabdininkai. Taciau siose stotyse ir kalniukas mazesnis, nes nuo auksto kalniuko paleistu vagonu tik sia pozicija nebutu imanoma sustabdyti. Beje, Vaidotu stotyje siuo metu atliekama rekonstrukcija, ten stabdikliai bus pakeisti naujais, jie taip pat bus irengti ir 3 stabdymo pozicijoje (bus nereikalingi ratstabdininkai, nebent koks vienas del viso pikto vaikscios..).
                                Po paskutines stabdymo pozicijos vagonai turi vaziuoti tokiu greiciu, kad susijungtu su kitais kelyje stovinciais vagonais ne didesniu kaip 5 km/h greiciu.
                                Kai tokiu budu skirstant vagonus susikaupia pilnas kelias vagonu (yra pakankamas vagonu kiekis pagal ilgi arba pagal svori suformuoti traukiniui), vagonai sustumiami (jei buna tarpu tarp ju), yra apziurimi vagonu (ziuri technine vagonu puse) ir komercines (ziuri krovinio itvirtinimo teisinguma, plombu buvima ir t.t.)apziuros tarnybu darbuotoju, dokumentu skyrius sutvarko dokumentus, skiriamas silumvezis ir traukinys vaziuoja toliau.
                                Jei prisiminsime pradzioje minetus vagonus, tai vykstancius i Klaipeda vagonus Vaidotu stotis nukreips i kelia, is kurio veliau suformuos traukini tiesiai i Klaipeda (sis traukinys Radviliskio stoti pravaziuos neperformuotas). Vagonus i Panevezi pastays i traukini, vykstanti i Radviliski, o pastaroji stotis ji isformuos ir vagonus analogiskai nukreips i atitinkamus kelius.
                                Taip vagonai ir vaziuoja - reikiamoje stotyje isformuojami ir kaupiami keliuose, kol vel bus sufomuotas traukinys atitinkama kryptimi. Taip kartais pravaziuojami ir keli ar dar daugiau tukstanciu kilometru. Buna gerai, kai skirstymo stotis formuoja traukinius, kurie bus isformuoti uz kuo didesnio kilometru skaiciaus, taciau tada gali labai ilgai uztrukti vagonu kaupimo procesas, tad pasirenkamas aukso vidurys..).
                                Marsrutiniai sastatai (kai visas sastatas vyksta is vienos stoties i kita, pvz is Maskvos i Klaipeda), atvyksta keleta kartu greiciau, nes vagonams nereikia gaisti laiko vagonu kaupimo procese. Toks satatas niekur nebuna isformuojamas (nebent atkabinami techniskai netvarkingi vagonai), tik keiciami lokomotyvai, todel atvyksta pakankamai greitai.
                                Gal ir painiai as cia parasiau, bet norejau abstrakciai, nesigilinant i smulkmenas papasakoti apie kroviniu gabenimo gelezinkeliais procesa. O jei kam bus tai dar nors siek tiek idomu - tai isvis bus saunu
                                Paskutinis taisė LT-1; 2008.07.13, 21:13.

                                Comment


                                  Parašė RAW Rodyti pranešimą
                                  Dauguma smulkūs darbai, bet labiausiai domina atsakingiausia ir svarbiausia dalis - perspėjimų rašymas: jie rašomi tik krovininiams traukiniams, ir kokiu principu? Jau kažkur būna surašyti greičio apribojimai ir pan. tau tik reikia juos perrašyti tam tikram reisui ar kaip?
                                  Lapeliai rasomi visiems, tiek keleiviniams tiek kroviniams traukiniams, tiek ir drezinoms bei kitoms infrastrukturos remonto masinoms. Paprastai juos isduoda stoties, is kurios isvyksta traukinys, stoties budetojas (kelyno budetojas). Jei marsrutas ilgas, lapelius isduoda ir kitos stotys (kas vaziuos traukiniu is Vilniaus i Klaipeda, gales pastebeti, kad Radviliskio stotyje masinistas gaus ispejamaji lapeli, kuriame bus surasyti perspejimai iki Klaipedos, nes Vilniaus stoties parko budetojas bus isdaves juos tik iki Radviliskio stoties.
                                  O tuose lapeliuose buna surasyti greicio ribojimai, perspejimai apie kelyje dirbancius darbininkus, naujai pastaytus sviesoforus ir t.t.
                                  Stotyje, isduodancioje siuos lapelius, yra speciali programa (tokios yra vaidotu ir Radviliskio stotyse). ten labai paprasta - tik paspaudi atitinkamus laukelius, ivedi reikiamus duomenis, ir is printerio islenda perspejamasis lapelis. Kitose stotyse yra spacialus zurnalas, kuriame surasomi veikiantys perspejimai. Jie nuolat atnaujinami ir irasomi i zurnala. Kai rasomas lapelis, visi perspejimai, be abejo, nerasomi, o itraukiami tik tie, kurie galioja marsute, per kuri vaziuos traukinys.
                                  dar yra ir kitokie popireliai, duodami masinistui. Pvz. jei susgede SCB irengimai ir traukinys isleidziamas traukiniu eisma tvarkant telefonu, masinistas gauna lapeli - kelio leidima (jis leidzia pravaziuoti raudona signala ir vykti iki kitos stoties). Yra dar daugybe kitokiu leidimu (pvz. kai lokomotyvas vyksta i uzimta tarpstoti partempti sugedusio traukinio ir t.t.).
                                  Paskutinis taisė LT-1; 2008.07.10, 20:03.

                                  Comment


                                    Aisku idomu. Stebejau ne karta sita procesa Vaiduotuose.

                                    Comment


                                      Ačiū, labai išsamus straipsnis.
                                      MIX diskusijų forumas

                                      Comment


                                        Parašė LT-1 Rodyti pranešimą
                                        Jo, distanciniu budu valdomi is Maskvos O jei rimtai, tai taip yra skirstomi vagonai. Sakykime, atvyko i Vaidotu stoti traukinys is Baltarusijos. Tame traukinyje yra 10 vagonu i Kauna (sie vagonai nera vienoje vietoje is eiles), 5 vagonai i Vilniu, 10 i Klaipeda, 5 i Panevezi ir t.t. Aisku, kad Vaidotu stotyje si traukini reikia isformuoti, nes dauguma vagonu turi vykti i skirtingas puses. Todel juos reikia pastatyti i kelius, kuriuose kaupiami ataitinkamos krypties vagonai. Jeigu manevrus reiketu daryti su visu sastatu paprastu budu - sakysim reiketu vaziuoti i 25 kelia, atkabinti pora vagonu ir vel traukti satata atgal, po to vykti i 38 kelia, is kurio, palikus 5 vagonus vel vaziuoti atgal ir t.t Toks manevravimo budas uzimtu labai daug laiko. Todel ir yra sugalvota sastatu skirtymo technologija - vagonai stumiami i kalneli, ant kurio keteros reikiamas vagonu kiekis atlabinamas ir nurieda jie i reikiama kelia. Taip paprastai nesustojant (letai lokomotyvui stumiant vagonus i klaniuka) isskirstomas visas sastatas. Tik su visu satatu vaziuojama ir paliekami vagonai, kuriuos nuo kalnelio leisti draudziama (pvz cisternos su dujomis, vagonai dozatoriai ir t.t). Palikus tokius vagonus atitinkamame kelyje, visas satatas vel traukiamas i kalniuka ir vel tesiamas iprastas skirstymas. Dabar gali kilti klausimas, kaip vagonai nuo kalnelio riededami ir atsitrenke nesuduzta. Ogi tam didelese skirtymo stotymo stotyse naudojamai pneumatiniai stabdikliai (spaudziantys is sonu vagono ratus), kuriuos valdo tam skirti darbuotojai - kalnelio operatoriai. Tokie stabdikliai buna 1 ir 2 stabdymo pozicijose (jos buna skirtymo kalnelio iesmynuose). Trecioje pozicijoje (kuri buna jau kaupiamuju keliu pradzioje), vagonus ratstabdziais stabdo ratstabdininkai. Jie su specialiomis sakemis po vagono ratais pakisa ratstabdi (toki pati, kokiu uztvirtinami stovintys vagonai), ant kurio uzvaziuoja vagono ratas ir pradeda begiu ciuozti, taip sukeliant gana nemaza stabdymo jega. Begiu ratstabdis ciuozia tol, kol nepravaziuoja specialaus begiu intarpo, kuris ratstabdi tiesiog numeta i sona, o vagonas toliau nurieda jau nestabdomas. Sitas ratstabdziu kisimas po ratais savotiskas menas, nes reikia jausti, kur deti ratstatbdi - jei padesi labai arti mineti ismetejo, vagonas trumpai ciuos su ratstabdziu ir nesuletes tiek kiek reikia, jei padesi labai toli nuo ismetejo - vagonas sustos ratstabdziui neprivaziavus jo ir vagonas sustos (dar turi dideles reiksmes, vagonas tuscias ar krautas, nes kaip nebutu keista, krautas greiciau leteja, nes didesne jega spaudzia ratstabdi prie begio)..Tai labai nepatiks kalnelio budetojui, nes jei nuo kalniuko vel reiks leisti vagona i si kelia, to padaryti nebus galima, nes sustojes vagonas bus stabdymo pozicijoje, ir nuo kalnelio paleistas vagonas gali atsitrenkti ir suduzti, nes ji stabdyti nebus vietos. Tada kalnelio budetojas tures lokomotyva su visu skirstomu sastatu leisti nuo kalnelio ir prastumti ta sustojusi vagona, ir paskui vel traukti skirstoma sasata i kalniuka ir testi skirstyma. Beje, tokios mechanizuotos 1 ir 2 stabdymo pozicijos yra tik Vaidotuose, Radvliskyje, Draugysteje ir Bugeniuose. Kitose stotyse - Paneriuose, Vilniuje, Klaipedoje, Palemone, Kaune - yra tik 1 stabdymo pozicija, kurioje vagonus stabdo ratstabdininkai. Taciau siose stotyse ir kalniukas mazesnis, nes nuo auksto kalniuko paleistu vagonu tik sia pozicija nebutu imanoma sustabdyti. Beje, Vaidotu stotyje siuo metu atliekama rekonstrukcija, ten stabdikliai bus pakeisti naujais, jie taip pat bus irengti ir 3 stabdymo pozicijoje (bus nereikalingi ratstabdininkai, nebent koks vienas del viso pikto vaikscios..).
                                        Po paskutines stabdymo pozicijos vagonai turi vaziuoti tokiu greiciu, kad susijungtu su kitais kelyje stovinciais vagonais ne didesniu kaip 5 km/h greiciu.
                                        Kai tokiu budu skirstant vagonus susikaupia pilnas kelias vagonu (yra pakankamas vagonu kiekis pagal ilgi arba pagal svori suformuoti traukiniui), vagonai sustumiami (jei buna tarpu tarp ju), yra apziurimi vagonu (ziuri technine vagonu puse) ir komercines (ziuri krovinio itvirtinimo teisinguma, plombu buvima ir t.t.)apziuros tarnybu darbuotoju, dokumentu skyrius sutvarko dokumentus, skiriamas silumvezis ir traukinys vaziuoja toliau.
                                        Jei prisiminsime pradzioje minetus vagonus, tai vykstancius i Klaipeda vagonus Vaidotu stotis nukreips i kelia, is kurio veliau suformuos traukini tiesiai i Klaipeda (sis traukinys Radviliskio stoti pravaziuos neperformuotas). Vagonus i Panevezi pastays i traukini, vykstanti i Radviliski, o pastaroji stotis ji isformuos ir vagonus analogiskai nukreips i attitinkamus kelius.
                                        Taip vagonai ir vaziuoja - reikiamoje stotyje isformuojami ir kaupiami keliuose, kol vel bus sufomuotas traukinys ataitnkama kryptimi. Taip kartais pravaziuojami ir keli ar dar daugiau tukstanciu kilometru. Buna gerai, kai skirtymo stotis formuoja traukinius, kurie bus isformuoti uz kuo didesnio kilometru skaiciau, taciau tada gali labai ilgai uztrukti vagonu kaupimo procesas, tad renkamasi ausko vidurio..).
                                        Marsrutiniai sastatai (kai visas sastatas vyksta is vienos stoties i kita, pvz is Maskvos i Klaipeda), atvyksta keleta kartu greiciau, nes vagonams nereikia gaisti laiko vagonu kaupimo procese. Toks satatas niekur nebuna isformuojamas (nebent atkabinami techniskai netvarkingi vagonai), tik keiciami lokomotyvai, todel atvyksta pakankamai greitai.
                                        Gal ir painiai as cia parasiau, bet norejau abstrakciai, nesigilinant i smulkmenas papasakoti apie kroviniu gabenimo gelezinkeliais procesa. O jei kam bus tai dar nors siek tiek idomu - tai isvis bus saunu

                                        Na čia iformacijos bele kiek. Kaip iš kokio vadovėlio ar knygos Ir klausimas-kas tie SBC įrengimai?
                                        Не мы такиe, жизнь такaя...

                                        Comment


                                          Parašė _TuaReG_ Rodyti pranešimą
                                          Na čia iformacijos bele kiek. Kaip iš kokio vadovėlio ar knygos Ir klausimas-kas tie SBC įrengimai?
                                          Na per ilga laika vadovelis galvoje susiformuoja SCB - signalizacija, centralizacija, blokuote.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X