Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Geležinkelių eismo organizavimas ir kiti techniniai klausimai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #41
    Labai dziaugiuos rades si foruma!

    Tikrai idomios diskusijos...

    Turiu ir as klausimuka...Ka reiskia melyna spalva degantis sviesaforas?

    Comment


      #42
      Parašė paukstis Rodyti pranešimą
      Labai dziaugiuos rades si foruma!

      Tikrai idomios diskusijos...

      Turiu ir as klausimuka...Ka reiskia melyna spalva degantis sviesaforas?
      Melyna spalva degantis sviesoforas reiskia ta pati ka ir raudona sviesa. Tik jie yra naudojami stotyse ir naudojami manevram.
      PS. Manevrai tai sastato isformavimas arba sastato suformavimas.
      Paskutinis taisė K a J o t; 2008.01.27, 15:06.

      Comment


        #43
        Parašė K a J o t Rodyti pranešimą
        Melyna spalva degantis sviesoforas reiskia ta pati ka ir raudona sviesa. Tik jie yra naudojami stotyse ir naudojami manevram.
        PS. Manevrai tai sastato isformavimas arba sastato suformavimas.
        Gal nesupyks atsakovas, taciau noreciau truputi pataisyti. Raudona ir melyna - tai nera tas pats. Jei taip butu, nebutu 2 atskiru spalvu. O pradeti gal reiketu nuo to, kad traukiniams vaziuoti yra parengiami marsrutai - pervedami iesmai i reikiama padeti, uzdegami atitinkami sviesoforo signalai. Marsrutai buna 2 rusiu - traukininiai ir manevriniai. Traukininiams marsrutams naudojamos sios spalvos - raudona, geltona ir zalia (keletu atveju ir balta). Beje, siu spalvu kombinaciju buna visokiausiu - pvz. du geltoni, is kuriu virsutinis mirksi; trys geltoni; zalias mikrsintis, geltonas degantis ir t.t. Sie marsutai rengiami traukiniui is stoties (ar pro ja) isvykti i tarpstoti.
        Manevriniams marsrutams naudojamos 2 spalvos - balta ir melyna. Balta - leidziamasis signalas, melyna - draudziamasis. Manevriniai marsutai rengiami tada, kai reikia vaziuoti stoties viduje (pvz pervaryti vagonus is vieno kelio i kita, nuvaziuoti lokomotyvui nuo sastato i depa ir t.t.).
        Kai traukiniui parengtas traukininis marsrutas (isvykti i tarpstoti), melyni signalai neturi jokios reiksmes - juos galima pravaziuoti, tarsi ju nebutu. Taciau jei parengtas manevrinis marsutas (vaziavimui stoties viduje), tada raudonas ir melynas turi tokia pacia reiksme - Stot! Signala pravaziuoti draudziama.
        Kai bus laiko ir noro, pravesiu "paskaitele" apie sviesoforus ir ju signalus
        Paskutinis taisė LT-1; 2008.01.27, 19:08.

        Comment


          #44
          Ačiū už atsakymą apie mėlyną šviesą!

          Ir labai lauksim paaiškinimo apie šviesaforus

          Comment


            #45
            Parašė paukstis Rodyti pranešimą
            Ačiū už atsakymą apie mėlyną šviesą!

            Ir labai lauksim paaiškinimo apie šviesaforus
            Signalų aprašymas (angliškai):
            http://mysite.du.edu/~etuttle/rail/russrail.htm
            It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

            Comment


              #46
              Parašė Tomas Rodyti pranešimą
              Signalų aprašymas (angliškai):
              http://mysite.du.edu/~etuttle/rail/russrail.htm
              Na tikrai tvarkingai isdestyta viskas, tik gal ne visi angliskai supranta.. Tad tada nepasakosiu kaip zadejau apie sviesoforus, o jei kam kas bus neaisku - paklauskite - pabandysime atsakyti
              Paskutinis taisė LT-1; 2008.01.27, 19:13.

              Comment


                #47
                Ten apskritai daug įdomios informacijos:
                http://mysite.du.edu/~jcalvert/railway/railhom.htm
                It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                Comment


                  #48
                  Manau, daug kam idomus sviesoforu parodymai gelezinkelyje. Neseniai buvo ideta nuoroda su Rusijos gelezinkeliu signalais. Jie praktiskai analogiski (su mazias skirtumais), bet peteikti anglu kalba. Tad pateiskiu apie 90 proc. LG sviesoforu parodymu. Tai galima sakyti nuorasas is galiojanciu signalizacijos taisykliu. Kokybisku foto nepavyksta prisegti, tad kas nores - parasykite - atsiusiu i maila prisegta failiuka su kokybiskais paveiksiukais. Kils klausimu - klauskite
                  Attached Files

                  Comment


                    #49
                    LT-1, paaiškink man, jaunam, kvailam... Jei ne gel. stoty susikerta du geležinkelio kelio, dvi atšakos susijungia į vieną. Prie susijungimo yra šviesoforas, tai kaip žinot kuris šviesoforas skirtas kairiajai, o kuris - dešiniajai atšakai?
                    www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!

                    Comment


                      #50
                      Čia tik mano spėjimas, bet šviesoforas skirtas keliui kuriame esi turėtu būt iš dešinės. Šiaip stotyje ten žymima L# šviesoforai kuriems keliam skirti, tai gal ir čia kažkas panašaus būna

                      Comment


                        #51
                        Parašė amiko Rodyti pranešimą
                        LT-1, paaiškink man, jaunam, kvailam... Jei ne gel. stoty susikerta du geležinkelio kelio, dvi atšakos susijungia į vieną. Prie susijungimo yra šviesoforas, tai kaip žinot kuris šviesoforas skirtas kairiajai, o kuris - dešiniajai atšakai?
                        Na teisingai, sviesoforas paprastai statomas is desines kelio puses. Nors buna isimciu - gal kas atkreipe demesi, kad pries kai kurias stotis (dvikeliuose ruozuose) kairiojo kelio kaireje puseje yra mazas (nykstukinis) ileidziamasis sviesoforas. Kadangi tarp keliu ji pastatyti neuztenka vietos (nes butu pazeistas gabaritas), jis statomas kaireje puseje. Naudojamas priimti i stoti traukiniams, atvykstantiems neteisingu keliu (kairiuoju). Prie sviesoforo visda buna ir lentele. Raide zymi eismo krypti (L - lygine, N - nelygine), ant kai kuriu sviesoforu ju tipa A - antrinis, K - kalnelio ir t.t, Skaicius zymi sviesoforo numeri. Tas skaicius paprastai buna kelio, rprie kurio stovi sviesoforas, numeris. Taciau pvz manevriniai sviesoforai numeruojami ir kitaip - tiesiog is eiles.

                        Comment


                          #52
                          Kaip nurodyta, Lietuvoje atskiruose ružuose įdiegtos 3 tvarkdarinės centralizacijos sistemos (ar tai tuo pačiu yra automatinės blokuotės sistemos?): Ebilock 950, NEVA, LUČ. Būtų įdomu sužinoti, kokiais metai buvo diegiama kiekviena šių sistemų, kodėl jų 3 (kiek suprantu, NEVA ir LUČ buvo diegiamos dar LTSR metu) ir kaip jos tarpusavyje sąveikauja. Kokie ateities planai - ar viskas bus keičiama į Ebilock 950?

                          Comment


                            #53
                            Parašė fow Rodyti pranešimą
                            Kaip nurodyta, Lietuvoje atskiruose ružuose įdiegtos 3 tvarkdarinės centralizacijos sistemos (ar tai tuo pačiu yra automatinės blokuotės sistemos?): Ebilock 950, NEVA, LUČ. Būtų įdomu sužinoti, kokiais metai buvo diegiama kiekviena šių sistemų, kodėl jų 3 (kiek suprantu, NEVA ir LUČ buvo diegiamos dar LTSR metu) ir kaip jos tarpusavyje sąveikauja. Kokie ateities planai - ar viskas bus keičiama į Ebilock 950?
                            Siuo metu veikia 3 tvarkdarines centralizacijos sistemos. Naujausia, firmos Bombardier transportation, idiegta ruoze Siauliai - Kaisiadorys pries keleta metu. Tai sistema su labai didelemis galimybemis. Diegiant sia sistema beveik visose stotyse reliniai irengimai buvo pakeisti mikroprocesorianiais.
                            Neva ir Luc buvo idiegtos dar sovietmeciu. Eismas buvo valdomas mygtuku paspaudimu. Pries pora metu ir siu sistemu valdymas buvo modernizuotas - tvarkdariai eisma valdo peles paspaudimu (stotyse liko tie patys valdymo irengimai - reles). Sios sistemos tarpusavyje nesaveikauja, nes jos pagamintos (tiek naujoji Epilock tiek Neva ir Luc) pagal musu gelezinkeliuose galiojancius standartus ir taisykles. Tad jos skiriasi tik galimybemis. Visuose tvarkdarines centralizacijos ruozuose yra irengta automatine blokuote (be jos tvarkdarine centralizacija butu irengti nelogiska). Kadangi gelezinkelio 100 proc. akciju priklauso valstybei, visiems projektams igyvendinti reuikia skelbti konkursus. Konkursa Siauliu - Klaipedos ruoze irengti tvarkdarine centralizacija laimejo SIEMENS. Jie diegs savo sistema, bet pritaikyta pagal musu gelezinkeliu standartus ir taisykles. Kitiems ruozams taip pat bus skelbiami konkursai, o kas juos laimes pamatysime veliau.

                            Comment


                              #54
                              apie automatine blokuote buvo pasakota siek tiek anksciau viename is pranesimu. Jos esme - tarpstotyje gali buti keli traukiniai atskirti bent per traukinio stabdymo kelia (apie 1km) - tarpstotis suskirstytas i blokavimo ruozus, pusiau automatines ir kitose tarpstotyje vienu metu yra tik 1 traukinys - tarpstotis laikomas vienu ruozu, ir kol traukinys nuvaziuoja is vienos stoties i kita, kitas i tarpstoti neleidziamas

                              Comment


                                #55
                                Parašė mskapss Rodyti pranešimą
                                apie automatine blokuote buvo pasakota siek tiek anksciau viename is pranesimu. Jos esme - tarpstotyje gali buti keli traukiniai atskirti bent per traukinio stabdymo kelia (apie 1km) - tarpstotis suskirstytas i blokavimo ruozus, pusiau automatines ir kitose tarpstotyje vienu metu yra tik 1 traukinys - tarpstotis laikomas vienu ruozu, ir kol traukinys nuvaziuoja is vienos stoties i kita, kitas i tarpstoti neleidziamas
                                Taip, teisingai. Placiau apie tai parasyta pranesime Nr. 1343

                                Comment


                                  #56
                                  Du klausimai klausimai Lietuvos Railfans
                                  1. Ar didžiausios geležinkelio stotys Lietuvoje (Radviliškio ir Vaidotų berods), turi kupras? ar tikslinga tas stotis vadinti "Hump yards" (kupros jardais) ?
                                  2. Didžiausios geležinkelio įkalnės Lietuvoje gradiantais, ar yra kur nors daugiu kaip 1,5 ar 2 gradiantų? Kiek žinau įkalnė 2,5 gradiantų laikoma laibai stačia, nors būna ir statesnių.

                                  Comment


                                    #57
                                    Parašė Miningan Rodyti pranešimą
                                    Du klausimai klausimai Lietuvos Railfans
                                    1. Ar didžiausios geležinkelio stotys Lietuvoje (Radviliškio ir Vaidotų berods), turi kupras? ar tikslinga tas stotis vadinti "Hump yards" (kupros jardais) ?
                                    Nesu labai susipazines su Anglijos gelezinkeliu sistema, taciau manau - kad tos "kupros" tai vagonu skirstymo kalneliai. Sie irenginiai padeda greitai isskirstyti traukini. O daroma taip: sakysim atvyko is Baltarusijos i Vaidotu stoti traukinys, kuriame yra grupe vagonu i Kaliningradą, Klaipėdą, Panerius, po viena vagoną sakysim i Telsius, Ignalina, Kybartus. Visi sie vagonai ir ju grupes nuo Vaidotu stoties tures vaziuoti skirtingais traukiniais. Tad aisku, kad si traukini reikes isformuoti. Atvykusi traukini apziuri vagonu tarnybos darbuotojai, kita tarnyba (komercines apziuros) patikrina krovinio itvirtinima (jei krovinys atvirame riedmenyje), plombas, ziuri, ar nera krovinio nutekejimo is cisternu ir t.t. Tuo pat metu stoties skyrius, uzsiimantis dokumentu tvarkymu, tikrina traukinio dokumentus (kiekvienas vagonas paprastai turi atskira dokumenta, taciau neretai didele vagonu grupe (gali buti ir visas satatas), vykstanti is vieno siuntejo vienam gavejui, ir pakrauta tokiu pat kroviniu, turi tik viena dokumenta visiems vagonams).
                                    Po apziuros vagonai, kuriuose buvo rasta techniniu gedimu, problemu su krovinio bukle (plombomis), kuriu netvarkingi dokumentai (krovini taip pat gali sulaikyti ir ne gelezinkelio tarnybos - muitine, maisto ir veterinarijos tarnyba ir kt.) skirstymo metu nukreipiami i kelia, kuriame jie sulaikomi, kol trukumai bus pasalinti.
                                    Toks traukinys, kuri reikia isformuoti, visada atvyksta i atvykimo parka (pvz radviliskio stotis turi ir tranzitini parka, i kuri priimami traukiniai, kuriu nereikia performuoti). Kai visos tarnybos (isskyrus dokumentu tvarkyma) apziuri sastata, ji tada galima isformuoti. Tada manevrinis lokomotyvas letai (atsizvelgiant i atkabu skaiciu, dydi greitis buna 3-10 km/h) pradeda sastata stumti link kalnelio. Prie kalnelio keteros stovi traukiniu derintojas, kuris pagal kalnelio budetojo komandas atkabina reikiama vagonu skaiciu. Vagonai staciu kalneliu "pabega" nuo sastato, prie kurio buvo prikabinti. Nuo kalnelio vagonus galima leisti mazdaug i 20 skirtingu kaupiamojo parko keliu, priklausomai, i kur atkabinti vagonai turi vaziuoti. Gali kilti klausimas, o kaip vagonai, vaziuodami nuo stataus kalnelio nesuduzta atsitrenke i kaupiamamojo kelyno keliuose stovincius kitus vagonus. tam didelese stotyse yra vagonu stabdymo pozicijos. Pvz Vaidotu stotyje ju yra 3. 1 ir 2 pozicijose vagonai stabdomi mechanizuotai - pneumatiniais stabdikliais, kuriuos valdo kalnelio budetojo operatoriai. Siais stabdikliais vagonai pristabdomi, o trecioje pozicijoje vagonus iki reikiamo greicio rankiniu budu (specialiomis sakemis pakisdami po vagono ratais ratstabdzius, kurie paskui specialiu kelio intarpu nuo begio numetami) stabdo ratstabdininkai. Po ju stabdymo vagonas turi riedeti iki 5 km/h greiciu. Tokiu greiciu atsitrenkus i jau stovincius vagonus kelyje, nenukencia nei vagonas nei krovinys. Beje, yra vagonu, kuriu nuo kalnelio leisti negalima (tai cisternos su propano dujomis, kitomis pavojingosiomis medziagomis. Yra vagonu, kuriuos reikia leisti nuo kalnelio atsargiai (pvz. refrizeratoriniai vagonai). Tokie vagonai labai neparankus skirstymo metu - juos manevrinis kalnelio lokomotyvas (vaziuodamas su visu skirstomu sastatu) prijungia prie kaupimo kelyje stoviciu vagonu. Paskui su visu skirstomu sastatu vaziuoja vel uz kalnelio ir skirstyma tesia toliau.
                                    Kai kaupiamajame kelyje tokiu budu is isformuojamu satatu susikaupia reikiamas vagonu skaicius (turi buti reikiamas svoris arba ilgis), vagonai sustumiami (nors paprastai skirstymo metu vagonai praleidziami tokiu greiciu, kad susijungtu su jau stovinciais), juos apziuri (ir sujungia stabdziu zarnas) vagonu ir komercines tarnybu atstovai. (gal verta pamineti, kad vaidotu stotyje traukinys yra isleidziamas is kaupimo kelyno, o Radviliskio stotyje suformuotiems traukiniams isleisti yra atskiras isvykimo kelynas, i ji is kaupiamojo satata nutempia manevrinis lokomotyvas). Jei viskas tvarkoje, satatas paruosiamas isvykimui. Dokumentu skyrius tada surenka visu tame traukinyje esanciu vagonu dokumentus ir juos paruosia (surisa, uzantspauduoja) iteikti masinistui (traukinio dokumentus visada veza masinistas). Pagal grafika atejus laikui isvykti, prie paruosto sastato kabinamas lokomotyvas, vagonu tarnybos darbuotojai patikrina, ar veikia stabdziai, ir traukinys isvaziuoja iki kitos dideles stoties, kur galbut vel bus mano papasakotu budu isformuotas.
                                    Kaip matote, tokiu budu ir vyksta vagonai. Jei vaziuoja is labai toli, tai performuojami buna net kelis ar keliolika kartu. Tad noriu pastebeti, kad krovinys atvaziuos zymiai greiciau, jei bus marsrutine siunta (visas satatas i ta pacia stoti). Tada skirstymo stotyse tokio sastato nereikia performuoti, negaistamas laikas vagonu kaupimui (kol susikaups reikiamas vagonu skaicius traukiniui suformuoti, o tas laikas kartais trunka ir para, jei ta kryptimi vaziuoja nedaug vagonu). Tokiems satatams atvykus, juos tik apziuri vagonu ir komercines tarnybos, patikrinami dokumentai, kabinamas kitas lokomotyvas ir traukinys vyksta toliau.
                                    Griztant prie stociu, turinciu kalnelius, Lietuvoje yra 2 dideles skirstymo stotys - Radviliskis ir Vaidotai. Ju kalneliai patys auksciausi. Vaidotu stotis siuo metu rekonstruojma (statomi papildomi keliai, kiti keliai ilginami, bus keiciami vagonu stabdikliai, 3 pozicijoje taip pat bus irengti mechanizuoti stabdikliai). Mazesnius kalnelius Lietuvoje turi dar stotys Vilnius, Paneriai, Palemonas, Kaunas, Klaipeda. mechanizuotu stabdikliu siose stotyse nera, vagonu greiti vieninteleje pozicijoje reguliuoja rankiniu budu ratstabdininkai (kadangi siose stotyse kalneliai neauksti, to pakanka) Siek tiek didesni kalneli turi Draugystes stotis (joje taip pat 1 ir 2 stabdymo pozicijos mechanizuotos).
                                    Dar papasakosiu apie dideleje stotyje eismo valdymu uzsiimancius ir darba organizuojancius darbuotojus. Kaip pvz. paimsiu Radviliskio stoti. Pagrindinis darbo organizatorius yra Stoties tvarkdarys. Ji galima butu vadinti pamainos virsininku. Jis planuoja kokius traukinius isleisti (pagal pateiktas is Vilniaus eismo valdymo tarnybos uzduotis), stebi, kad kitos stoties grandys dirbtu suderintai, laikytusi taisykliu ir t.t. Po sios einanti pareigybe - manevru tvarkdarys. Jis organizuoja manevrus stotyje, suzymi traukinio lapus isformavimui (i kuriuos kelius vagonus nukreipti skirstymo metu) ir t.t. manevru tvarkdario komandas vykdo kitas darbuotojas - kalnelio budetojas. Butent jis ir vadovauja paciam vagonu skirstymui nuo kalnelio. Jam padeda kalnelio budetojo operatoriai - jie valdo 1 ir 2 pozicijos vagonu stabdiklius. Kita labai svarbi stoties pareigybe - stoties budetojas. Jis isleidzia ir priima traukinius is/i tarpstociu. Taip pat valdo dauguma keliu ir pacioje stotyje (tik skirtymo parko kelius ir iesmus nuo kalnelio puses valdo kalnelio budetojas. Visi stoties budetojai operatyviai pavaldus traukiniu eismo tvarkdariui (ju yra 7 jie dirba vilniuje, kiekvienas vadovaudamas savo ruozo stotims) ir privalo nedelsdamo vykdyti visus ju nurodymus. Radviliskio stotyje stoties budetojai yra net du. Vienas valdo lygine, kitas nelygine stoties puse. Beje, tai vienintele stotis LG, kurioje dirba 2 stoties budetojai. Visose kitose yra po viena stoties budetoja. Cia paminejau svarbiausius stoties darbuotojus, o ju dar yra tikrai daug, uzsiimanciu ivairiausiais darbais.
                                    Turbut uzteks cia pasakoti... Gal ir suplaktai as cia parasiau, bet tikiuosi kazkas supras ir bus idomu
                                    Paskutinis taisė LT-1; 2008.03.01, 10:33.

                                    Comment


                                      #58
                                      Parašė Miningan Rodyti pranešimą
                                      2. Didžiausios geležinkelio įkalnės Lietuvoje gradiantais, ar yra kur nors daugiu kaip 1,5 ar 2 gradiantų? Kiek žinau įkalnė 2,5 gradiantų laikoma laibai stačia, nors būna ir statesnių.
                                      Lietuvoje ikalnes (nuokalnes) matuojamos promilemis (zenklas - toks kaip procentu, tik su 2 rutulikais apacioje). Dabar nepasakysiu kiek LG ikalnes turi promiliu - nenesioju tokios info galvoje (pasiziuresiu ir pasakysiu veliau). Galiu pamineti keleta staciu ikalniu - Prie Telsiu stoties (link Klaipedos), Uz Panevežio - (link Daugpilio). Siose ikalnese, vaziuojant sunkiam traukiniui, nadojamas papildomas lokomotyvas - stumtuvas (paprasciausias manevrinis lokomotyvas).
                                      Labai stati nuokalne yra Kirtimai-Vilnius. Ja vazineja tik keleiviniai traukiniai ir lokomotyvai be vagonu. Pasakojo, kad kazkada karo metu dingo garvezio ir sastato (prikrauto sporgmenu) stabdziai, tai po avarijos ivairios detales metesi net prie dabartines MAXIMOS Mindaugo gatveje
                                      Paskutinis taisė LT-1; 2008.03.01, 10:59.

                                      Comment


                                        #59
                                        Parašė Vitas Rodyti pranešimą
                                        Kažin ar Lietuvos geležinkeliuose yra įkalnę, statesnė už esančią į Aleksoto kalną Kaune? Nors čia geležinkelis - ne magistralinis.
                                        Įdomu būtų apie įvertinimą tokių įkalnių kaip iš Jiesios stoties į Mauručius ir Rokus. Seni garvežių mašinistai pasakoja važiuojant į Mauručius problemų turėdavę. Anot jų, kartais sąstatą tekdavę tempti dalimis. Kiek juodų dūmų leidžia "Gintarą" iš Jiesios į Rokus tempiantis TEP-60, mačiau ne kartą.
                                        Privaziavimo keliuose aisku ikalnes buna kur kas didesnes. Uztat paskui del eismo saugumo reikia vezioti (vaziuojant nuo kalno) po kelis ar keliolika vagonu. Jiesia-Mauruciai yra iklane nemaza, bet tikrai nelaikoma labai stacia. Paprastas nemodernizuotas 2M62 i ja tempia 5000 t. satata be didesniu problemu. Buna, kad sugedus sioje ikalneje (ypac pries pat mauruciu st.) vienai silumvezio sekcijai, kita nepajegia uztempti (buksuoja ratai). Tada tokiam traukiniui suteikiama pagalba - atvaromas kitas lokomotyvas, kuris padeda partemti traukini i stoti. Jiesios-Roku tarpstotis niekada nekelia problemu.
                                        Paskutinis taisė LT-1; 2008.03.01, 11:21.

                                        Comment


                                          #60
                                          Pora klausimų žinantiems. Viename gale tilto radau va tokią tinklinę akmenų dėžę. Kodėl jie čia sudėti ir kam naudojami?


                                          Dar įdomesnis daiktas - ši garsiai tiksinti spyna užrakinta dėžė, stora viela sujungta su vienu iš bėgių. Ką ji daro?


                                          Nebusiu tikras 100 proc. atsakydamas i klausima, taciau manau, kad akmenis reikalui esant keliu ukio darbuotojai naudoja slaitui sutvirtinti. O ta tiksinti deze - tai autoimatikos ukio dalis, tiksi joje rele. O tokiose dezese paprastai yra tarpstocio blokuotes, sviesoforu ir kt. valdymo prietaisai.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X