Jo ta atsimenu, kad žadejo padovanot
. O del nuotrauku dydžio pasirinkimo pries dedant lyg ir nebuvo
. O del nuotrauku dydžio pasirinkimo pries dedant lyg ir nebuvo


O jei rimtai, tai taip yra skirstomi vagonai. Sakykime, atvyko i Vaidotu stoti traukinys is Baltarusijos. Tame traukinyje yra 10 vagonu i Kauna (sie vagonai nera vienoje vietoje is eiles), 5 vagonai i Vilniu, 10 i Klaipeda, 5 i Panevezi ir t.t. Aisku, kad Vaidotu stotyje si traukini reikia isformuoti, nes dauguma vagonu turi vykti i skirtingas puses. Todel juos reikia pastatyti i kelius, kuriuose kaupiami atitinkamos krypties vagonai. Jeigu manevrus reiketu daryti su visu sastatu paprastu budu - tada reiketu vaziuoti i 25 kelia, atkabinti pora vagonu ir vel traukti sastata atgal, po to vykti i 38 kelia, is kurio, palikus 5 vagonus vel vaziuoti atgal ir t.t Toks manevravimo budas uzimtu labai daug laiko. Todel ir yra sugalvota sastatu skirtymo technologija - vagonai stumiami i kalneli, ant kurio keteros reikiamas vagonu kiekis atlabinamas ir nurieda jie i reikiama kelia. Taip paprastai nesustojant (letai lokomotyvui stumiant vagonus i kalniuka) isskirstomas visas sastatas. Tik su visu satatu vaziuojama ir paliekami vagonai, kuriuos nuo kalnelio leisti draudziama (pvz cisternos su dujomis, vagonai dozatoriai ir t.t). Palikus tokius vagonus atitinkamame kelyje, visas satatas vel traukiamas i kalniuka ir vel tesiamas iprastas skirstymas. Dabar gali kilti klausimas, kaip vagonai nuo kalnelio riededami ir atsitrenke nesuduzta? Ogi tam didelese skirstymo stotyse naudojami pneumatiniai stabdikliai (spaudziantys is sonu vagono ratus), kuriuos valdo tam skirti darbuotojai - kalnelio operatoriai. Tokie stabdikliai buna 1 ir 2 stabdymo pozicijose (jos buna skirstymo kalnelio iesmynuose). Trecioje pozicijoje (kuri buna jau kaupiamuju keliu pradzioje), vagonus ratstabdziais stabdo ratstabdininkai. Jie su specialiomis sakemis po vagono ratais pakisa ratstabdi (toki pati, kokiu uztvirtinami stovintys vagonai), ant kurio uzvaziuoja vagono ratas ir pradeda begiu ciuozti, taip sukeliant gana nemaza stabdymo jega. Begiu ratstabdis ciuozia tol, kol nepravaziuoja specialaus begiu intarpo, kuris ratstabdi tiesiog numeta i sona, o vagonas toliau nurieda jau nestabdomas. Sitas ratstabdziu kisimas po ratais savotiskas menas, nes reikia jausti, kur deti ratstatbdi - jei padesi labai arti mineti ismetejo, vagonas trumpai ciuos su ratstabdziu ir nesuletes tiek kiek reikia, jei padesi labai toli nuo ismetejo - vagonas sustos ratstabdziui neprivaziavus jo... (dar turi dideles reiksmes, vagonas tuscias ar krautas, nes kaip nebutu keista, krautas greiciau leteja, nes didesne jega spaudzia ratstabdi prie begio) Tai labai nepatiks kalnelio budetojui, nes jei nuo kalniuko vel reiks leisti vagona i si kelia, to padaryti nebus galima, nes sustojes vagonas bus stabdymo pozicijoje, ir nuo kalnelio paleistas vagonas gali atsitrenkti ir suduzti, nes ji stabdyti nebus vietos. Tada kalnelio budetojas tures lokomotyva su visu skirstomu sastatu leisti nuo kalnelio ir prastumti ta sustojusi vagona, ir paskui vel traukti skirstoma sasata i kalniuka ir testi skirstyma.
O jei rimtai, tai taip yra skirstomi vagonai. Sakykime, atvyko i Vaidotu stoti traukinys is Baltarusijos. Tame traukinyje yra 10 vagonu i Kauna (sie vagonai nera vienoje vietoje is eiles), 5 vagonai i Vilniu, 10 i Klaipeda, 5 i Panevezi ir t.t. Aisku, kad Vaidotu stotyje si traukini reikia isformuoti, nes dauguma vagonu turi vykti i skirtingas puses. Todel juos reikia pastatyti i kelius, kuriuose kaupiami ataitinkamos krypties vagonai. Jeigu manevrus reiketu daryti su visu sastatu paprastu budu - sakysim reiketu vaziuoti i 25 kelia, atkabinti pora vagonu ir vel traukti satata atgal, po to vykti i 38 kelia, is kurio, palikus 5 vagonus vel vaziuoti atgal ir t.t Toks manevravimo budas uzimtu labai daug laiko. Todel ir yra sugalvota sastatu skirtymo technologija - vagonai stumiami i kalneli, ant kurio keteros reikiamas vagonu kiekis atlabinamas ir nurieda jie i reikiama kelia. Taip paprastai nesustojant (letai lokomotyvui stumiant vagonus i klaniuka) isskirstomas visas sastatas. Tik su visu satatu vaziuojama ir paliekami vagonai, kuriuos nuo kalnelio leisti draudziama (pvz cisternos su dujomis, vagonai dozatoriai ir t.t). Palikus tokius vagonus atitinkamame kelyje, visas satatas vel traukiamas i kalniuka ir vel tesiamas iprastas skirstymas. Dabar gali kilti klausimas, kaip vagonai nuo kalnelio riededami ir atsitrenke nesuduzta. Ogi tam didelese skirtymo stotymo stotyse naudojamai pneumatiniai stabdikliai (spaudziantys is sonu vagono ratus), kuriuos valdo tam skirti darbuotojai - kalnelio operatoriai. Tokie stabdikliai buna 1 ir 2 stabdymo pozicijose (jos buna skirtymo kalnelio iesmynuose). Trecioje pozicijoje (kuri buna jau kaupiamuju keliu pradzioje), vagonus ratstabdziais stabdo ratstabdininkai. Jie su specialiomis sakemis po vagono ratais pakisa ratstabdi (toki pati, kokiu uztvirtinami stovintys vagonai), ant kurio uzvaziuoja vagono ratas ir pradeda begiu ciuozti, taip sukeliant gana nemaza stabdymo jega. Begiu ratstabdis ciuozia tol, kol nepravaziuoja specialaus begiu intarpo, kuris ratstabdi tiesiog numeta i sona, o vagonas toliau nurieda jau nestabdomas. Sitas ratstabdziu kisimas po ratais savotiskas menas, nes reikia jausti, kur deti ratstatbdi - jei padesi labai arti mineti ismetejo, vagonas trumpai ciuos su ratstabdziu ir nesuletes tiek kiek reikia, jei padesi labai toli nuo ismetejo - vagonas sustos ratstabdziui neprivaziavus jo ir vagonas sustos (dar turi dideles reiksmes, vagonas tuscias ar krautas, nes kaip nebutu keista, krautas greiciau leteja, nes didesne jega spaudzia ratstabdi prie begio)..Tai labai nepatiks kalnelio budetojui, nes jei nuo kalniuko vel reiks leisti vagona i si kelia, to padaryti nebus galima, nes sustojes vagonas bus stabdymo pozicijoje, ir nuo kalnelio paleistas vagonas gali atsitrenkti ir suduzti, nes ji stabdyti nebus vietos. Tada kalnelio budetojas tures lokomotyva su visu skirstomu sastatu leisti nuo kalnelio ir prastumti ta sustojusi vagona, ir paskui vel traukti skirstoma sasata i kalniuka ir testi skirstyma. Beje, tokios mechanizuotos 1 ir 2 stabdymo pozicijos yra tik Vaidotuose, Radvliskyje, Draugysteje ir Bugeniuose. Kitose stotyse - Paneriuose, Vilniuje, Klaipedoje, Palemone, Kaune - yra tik 1 stabdymo pozicija, kurioje vagonus stabdo ratstabdininkai. Taciau siose stotyse ir kalniukas mazesnis, nes nuo auksto kalniuko paleistu vagonu tik sia pozicija nebutu imanoma sustabdyti. Beje, Vaidotu stotyje siuo metu atliekama rekonstrukcija, ten stabdikliai bus pakeisti naujais, jie taip pat bus irengti ir 3 stabdymo pozicijoje (bus nereikalingi ratstabdininkai, nebent koks vienas del viso pikto vaikscios..). 

SCB - signalizacija, centralizacija, blokuote.
Comment