Nenutiesti geležinkelio ruožai

[udrius]

Šiaip buvo geležinkelis Darbėnai- Šventoji, bet taip ir nebuvo iki galo baigtas ir naudotas, buvo straipsniai ta tema...

[disident]

Įdomu, ar nebuvo kada planų nutiesti liniją Klaipėda-Palanga ar Šventoji. Jeigu kursuotų modernūs, greiti, patogūs traukiniai, kurortai labiau integruotųsi su miestu, galbūt naudinga būtų ir ne atostogų sezono metu...

Kažkada ėjo svaiguliai apie tramvajaus liniją Klaipėda - Palanga.

[Kosovo]

Įdomu, ar nebuvo kada planų nutiesti liniją Klaipėda-Palanga ar Šventoji. Jeigu kursuotų modernūs, greiti, patogūs traukiniai, kurortai labiau integruotųsi su miestu, galbūt naudinga būtų ir ne atostogų sezono metu...

Šiuo metu, manau, stebuklas būtų, jeigu nutiestų nors nuo Kretingos iki Palangos

[Sou3less]

Įdomu, ar nebuvo kada planų nutiesti liniją Klaipėda-Palanga ar Šventoji. Jeigu kursuotų modernūs, greiti, patogūs traukiniai, kurortai labiau integruotųsi su miestu, galbūt naudinga būtų ir ne atostogų sezono metu...

[Al1]

1913 metais buvo numatyta užbaigti geležinkelių tiesimo galimybių studijas:
5) Mogiliovas - Pastovys - Švenčionys - Panevėžys, su atšaka per Daugpilį iki Varšuvos- Peterburgo linijos - 500 varstų

Kaip tai būtų galima suprasti? Siaurasis geležinkelis būtų buvęs konvertuotas į platųjį, ar visgi būtų nauja trasa nutiestas platusis?

[Romas]

"Kurjer Kolejowy i Reasekuracyjny"
1911.02.15
Program studjów nowych kolej / Naujų geležinkelių tiesimo studijos

1911 metais buvo numatyta užbaigti galimybių studijas
7) Lyda - Varėna - Bieloviežas - Liniewo (?) - 130 varstų

1913 metais buvo numatyta užbaigti geležinkelių tiesimo galimybių studijas:
5) Mogiliovas - Pastovys - Švenčionys - Panevėžys, su atšaka per Daugpilį iki Varšuvos- Peterburgo linijos - 500 varstų

http://ebuw.uw.edu.pl/dlibra/plain-content?id=78750

[Kitas Džiugas]

Bet kodėl pilama demagogija, jog Lietuvos teritorija iš Kauno į Klaipėdą nebuvo galima nuvažiuoti iki 1932?..

[Romas]

Varėna-Lyda-Brianskas, Mažeikiai-Palanga, Kaunas-Krūstpilis, Šiauliai-Tauragė

Varšuvoje leidžiamas dvisavaitinis laikraštis "Kurjer Kolejowy i Reasekuracyjny"
1912.07.15


Plan rozwoju rosyjskiej sieci kolejowej
Rusijos Imperijos geležinkelių vystymo planas



Apibrauktą gabaliuką gal reikėtų išversti

Rygos geležinkelių apygardoje numatyta nutesti linijas Buj - Rybinsk, Muravjovo / Mažeikiai - Palanga (pagaliau!), Mintauja /Jelgava - Tauragė, Kaunas - Kreuzburg / Krūstpils, Bologoje - Babajevo
Varšuvos apygardoje turėtų būti nutiestos linijos Chełm - Semki (350 varstų) Briansk - Lyda - Orany / Varėna (750 varstų)

Šaltinis : e-biblioteka Universytetu Warszawskiego (Varšuvos universiteto e-biblioteka)
http://ebuw.uw.edu.pl/dlibra/plain-content?id=78783

Taigi, Rygos - Jelgavos - Šiaulių - Pagėgių - Tilžės liniją nutiesė vokiečiai I pasaulinio karo metais, o ją planavo tiesti ir rusai...

[Romas]

Apie Geldapės - Šeštokų geležinkelį rašoma ir lenkiškame formume apie Kvidzyno miesto Rytprūsiuose (lenk. Kwidzyn, vok. Marienwerder) geležinkelius.

Plany bliżej nieokreślonej magistrali "na wschód", musiały dojrzewać grubo przed 1909 r. Odpowiednio zaprojektowany most i drugi tor od Kwidzyna do Prabut (1905-1909 r.) były pierwszymi oznakami przyszłej roli węzła Kwidzyn. Wojna z sierpnia 1914 r. spowodowała, że plany stały się konkretne i zaczęto w pośpiechu wcielać je w życie. Właściwy sens 2 toru między Kwidzynem a Prabutami ujawnił się, gdy wielkim nakładem środków zbudowano jego kontynuację czyli linię Prabuty - Myślice (nie istnieje od 1945 r.). Budowa, mimo wojny, postępowała szybko i 15 maja 1916 otwarto dwutorową nitkę do Myślic. Główną siłą roboczą stanowili jeńcy rosyjscy (liczeni w tysiącach), wspomniani w myślickim wątku. Od tej chwili most i szlak przez Kwidzyn zyskał nowe znaczenie w tranzycie wchód-zachód
(...)

Trumpas atpasakojimas toks: - vokiečiai dar prieš I pasaulinį karą kai kuriuos svarbius tiltus ar vietinius geležinkelius statė iš karto dviejų juostų. Kai prasidėjo I pasaulinis karas, kai kur buvo nutiesti antrieji bėgiai ir jungiamosios linijos. Buvo įdarbinti Rusijos karo belaisviai

Tarp Rytų Prūsijos ir Rusijos buvo du pagrindiniai geležinkelių koridoriai, kurie susikirto Įsrutyje (Instenburg, Černiachovsk)
1. (žydras) - iš Karaliaučiaus į Eitkūnus (Eydkuhnen, Černyšvskoje) - Kauną
2. (žalias) - iš Ilavos (Deutch Eylau, Iława) į Tilžę, Šiaulius, Rygą (atšaka į Klaipėdą)

Trzeci korytarz (żółta linia) miał biec środkiem. Rozpoczynał się w Chojnicach (mapka nie sięga), ale do Czerska biegł równolegle (czyli 4 tory na odcinku Chojnice-Czersk), dalej odgałęział się na Szlachtę. Kolejne stacje po drodze: Skórcz, Smętowo, Opalenie, Kwidzyn, Prabuty, Myślice, Morąg, Orneta, Lidzbark, Bartoszyce, Korsze, Kętrzyn, Węgorzewo, Gołdap, Błąkały, Pobłędzie, [granica Prus], Kalwarja (Kalvariya), Szastako (Šeštokai), Olita (Alytus), Orany (Varėna) - tu korytarz docierał do dawnej Kolei Warszawsko-Petersburskiej na jej odcinku Białystok-Wilno. Gdyby sugerować się mapą powyżej, to jego koniec był aż w Lidzie (Ліда - obecnie Białoruś). Większość linii korytarza istniała w momencie formalnej decyzji o jego budowie (29 grudnia 1916 r.). Jednak były to linie lokalne z licznymi łukami ograniczającymi prędkość. Przebudowa łuków i budowa 2 toru wymagały potężnych nakładów. Prace rozpoczęto w wielu miejscach jednocześnie.

http://www.ruciane-nida.org/kmk/printview.php?t=653&

Kai prasidėjo karas ir išaugo pervežimų mastai, atsirado poreikis nutiesti trečią magistralinę liniją (geltona linija) , kuri būtų ėjusi esamų linijų pagrindu.
Trasa būtų ėjusi nuo Choinicų (Konitz / Chojnice) per Kvidzyną (Marienwerder /Kwidzyn), Ungurą (Angerburg / Węgorzewo), Geldapę (Goldap/Gołdap), Šeštokus, Alytų, Varėną iki Lydos dabartinėj Baltarusijoje.
Didžioji dalis koridoriaus iki sprendimo jį tiesti (1916.12.29) jau egzistavo, tačiau daug kur buvo mažo radiuso linijos, kurias reikėjo pertvarkyti. Antrų bėgių teisimas ir posukių radiusų didinimo darbai pradėti buvo keliose vietose iš karto.

Vokiškos magistralės žemėlapio trasa Lietuvos teritorijoje

http://www.ruciane-nida.org/kmk/printview.php?t=653&

[Al1]

1932 m. lenkiškame žemėlapyje pavaizduota štai kas:



Žemėlapis iš www.mapywig.org

Kodėl pavaizduotos lygiagrečiai dvi linijos? Gal ten kokia atšaka, nutiesta jau prie Lietuvos? Nors ji kaip ir sutampa su vokiečių planuotu tiesti geležinkeliu, kuris turėjo pasiekti Šeštokus iš pietų, o ne šiaurės.

Linija Kazlų Rūda - Šeštokai pavaizduota kaip tiesiama, bet dabartinės vietoje.

[Romas]

Instenburg - Goldap - Šeštokai - Varėna

1925 metų lenkiškas žemėlapis Królewiec, Olsztyn, Białystok, Suwałki (M1:7,5 km)
Jis apima teritoriją Rytprūsių ir Lenkijos teritorją bei užkabinantis mūsų Suvalkijos kampą iki Prienų - Simno.

Parodyti ne tik tuo metu buvę geležinkeliai.
Matosi ir tie, kuriuos I pasaulinio karo metais (arba jam pasibaigus vokiečių naudai) planavo nutiesti Vokietija.

Vokiečiai planavo lygiagečiai Kauno - Virbalio - Karaliaučiaus linijai nutiesti geležinkelį Geldapė (Goldap) - Vižainys (Wiżajny) - Liubavas - Šeštokai
Būtų kitu keliu būtų sujungtas Instenburgo (Įsruties, dab. Černiachovsk) geležinkelio mazgas su Gardino - Suvalkų - Alytaus - Varėnos linija



Išdidintas fragmentas.

1) Kaip ten per tuos Vištyčio aukštumų kalnelius būtų tiesiama, nėra aišku. Ties Liubavu trasa buvo numatyta giliame Šešupės slėnyje.
2) To geležinkelio tikslas turbūt pirmiausiai būtų strateginis - pervežti kuo daugiau kariuomenės. Nors nereikia atmesti ir ūkinės reikšmės (t. y., siekiant dar labiau nustekenti okupuotos Lietuvos ūkį) - tuomet dar nebuvo geležineklio Šeštokai - Marijampolė - Kazlų Rūda
3) Įdomu, kad kaip statoma parodyta dar iki I pasaulinio karo nutiesta strateginio geležinkelio atkarpa tarp Geldapės (Goldap), Žydkiemio (Szittkehmen, dab. Żytkiejmy) ir Tolminkiemio (Tolmingkehmen, dab. Čistyje Prudy) su garsiaisiais viadukais per Blindupio upelį (žr. temą PL. Stańczyki viadukai )
4) Atrodo, kad dalis dabartinės trasos nuo Šeštokų iki Jungėnų (dab. Kalvarijos gel.st.), kuri nutiesta apie 1924 m., sutampa su vokiečių projektuotu geležinekliu


Žemėlapyje matosi ir vokiečių I pasaulinio karo metais nutiesti siaurieji geležinkeliai:
Vilkaviškis - Marijampolė
Gražiškiai - Vištytis - Pilupėnai (Pillupöhnen, Schloßbach (1938-1945), dab. Nevskoje)

Žemėlapis iš www.mapywig.org

[Al1]

planų tiesti geležinkelius būta įvairių. Kai kurie iš jų buvo pradėti įgyvendinti, o kai kurie taip ir liko tik popieriuose.

[Inspiron]

kažkas nerealaus,kai pagalvoji

[Eimantas]

Aktualu ir dabar būtų.

[Romas]

Geležinkelis Vilnius - Alytus

Internationale Weltkarte 1:000 000
Lapas N-35 Wilna (Vilnius). Išleistas 1941.04, iki karo su SSRS pradžios
Rodomos Lietuvos sienos ir Baltarusijos sritys iki 1940.10




Geležinkelis Vilnius - Alytus būtų ėjęs tiesesne trasa nei senas geležinkelis per Varėną

www.mapywig.org

[Mantukas05]

Būtu tapes,bent dainavos mikrorajone yra kelynų,kurie susijungia su Palemonu,o jei dar mieste būtų kokiam žaliakalnyje,tai manau išvis Kaunas būtų pramoninis miestas

[disident]

Išsipildė tik su autokeliais susijusios prognozės.

[Garbanius]

Kaunas būtų tapęs stambiu mazgu.

Visu laiku Kauno problema: amzinas perspektyvumas

[Al1]

Kaunas būtų tapęs stambiu mazgu.

[rimsenas]

Įdomi 1945 m. Kauno miesto pagrindinių planavimo problemų schema.
Schemoje matosi planuojamas geležinkelis iš Palemono šiaurine miesto dalimi į Vilijampolę, Aleksotą ir Raseinius...


Schemą galima PASIDIDINTI