Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Nenutiesti geležinkelio ruožai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • railman
    replied
    Geras reportažas! Šio geležinkelio statybos neužbaigtas projektas tik dar kartą parodo, kad Lietuva buvo SSRS geležinkelių tinklo provincija...

    Komentuoti:


  • statyba
    replied
    labai idomus fotoreportazas, bravo!

    Komentuoti:


  • Wycka
    replied
    Parašė dariuks Rodyti pranešimą
    uz zenklo i Niūronis - taip ir nepastatyto placiojo gelezinkelio tilto sankasa. Nezinodamas pravaziuodavau, kaip pro paprasta kalvele...
    Geras, iš nuotraukos tikrai nepasakytum kad čia būta geležinkelio pylimo. Girdėjau kalbas, kad šis pylimas formuotas 1983m.-1988m. ir taip iki galo ir nepabaigtas.

    Komentuoti:


  • dariuks
    replied
    likus 3km iki Antalges, dar syki kirtom placiojo gelezinkelio ruoza.



    zvilgsnis Utenos kryptimi.



    graziai apipavidalinta uz "pervazos" esanti sankryza (P.S. - uz akmenu yra status slaitas, apie 10m aukscio.)



    likus apie kilometra iki Antalges, pamatem raudonu plytu pastata. sis namas sukele daug klaustuku - kas, kada, kokiu tikslu pastate si pastata, dabar esanti salia tarybiniais laikais tiesto placiojo gelezinkelio?



    zvilgsnis nuo pylimo

    pasiekem Antalge. pagaliau ASFALTAS!!!
    paskui Ukmerges - Utenos plentu pasiekem placiojo gelezinkelio viaduka.


    sodininku isvazinetu keliuku pakilom i virsu.


    sis viadukas mano masinai - neiveikiamas.

    kelione del laiko stokos teko nutraukti...

    svajoju sio ruozo zvalgyba pakartoti dviraciu.
    Paskutinis taisė dariuks; 2009.07.13, 16:30.

    Komentuoti:


  • dariuks
    replied
    savaitgali praleidau Anyksciuose, tai buvau nulekes apziureti nenutiesto placiojo gelezinkelio ruozo. jis buvo tiesiamas nuo dabartines Utenos gelezinkelio stoties ir tik keliolika kilometru sutapo su siauruko ruozu, ko pasekoje buvo isardytas siaurukas tarp Utenos ir Rubikiu. nors pagal maps.lt atrodo, kad beveik visur sankasos virsum vazinejama, ar bent jau galima butu vaziuoti automobiliu - taip nera. tik nedideleje dalyje to ruozo galima pravaziuoti automobiliu. kitur kelia pastoja krumynai ar zvyro vagiu iskastos duobes...


    uz zenklo i Niuronis - taip ir nepastatyto placiojo gelezinkelio tilto sankasa. nezinodamas pravaziuodavau, kaip pro paprasta kalvele... (sitoje sankryzoje nuo Anyksciu - Niuroniu kelio atsisakoja zvyrkelis link savartyno).



    pylimas apzeles medziais ir krumais.


    pylimas baigesi likus iki upes gal 100m. aukstis toje vietoje gali siekti 12-15m. zemyn nelipau - mano ziniomis - ten privati teritorija, o ir palaidi sunys drasos nepridejo


    radau ir uzkasta stulpa, apie kuri man pasakojo tevas. skirtumas tik tas,kad virs zemes islindes galas ne metro o 2,5m ilgio.


    netoli Elmininku sankasos vieta isduoda tik medziai. kitur - viskas suarta. dabar ten karves ganosi...


    prie Vosgeliu pasisukes gelezinkelis turejo kirsti Anyksciu - Svedasu plenta. pradzioje matosi senos traktoriaus vezes. dabar ten ivaziuoti galima tik gerai pasidarbavus kirviu. arba krosiniu motociklu

    padare keleta nuotrauku, vaziavom toliau. debeikiuose draugai nusipirko laaabai salto alaus (as vairavau, tad teko dziaugtis tikrai saltu limonadu). pasukome i Rubikius.
    likus porai kilometru iki Rubikiu, kelia kirsti turejo platusis gelezinkelis.


    zvilgsnis Anyksciu kryptimi.


    dabar - Utenos pusen

    cia sankasa vazinejama. bandysiu pralekt kita syki.
    issimaude Rubikiu ezere, vaziavome toliau. Gecionyse pasukome i kaire. tiek tikros informacijos. tuo metu jau apsiniauke, GPS neturiu, zemelapis per daug stambus, todel nuotrauku vietas galiu tik apytiksliai nurodyti.


    sioje vietoje platusis gelezinkelis turejo eiti siauruko ruozu.


    besimaldami misku-lauku-kaimu keliukais, vel kirtom placiojo gelezinkelio ruoza.zvilgsnis Utenos pusen.
    Paskutinis taisė dariuks; 2009.07.13, 16:07.

    Komentuoti:


  • railman
    replied
    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    Ziurinedamas www.parovoz.com skilti apie isardytus ar nenutiestus placiuosius gelezinkelius radau kai ka idomaus. /-/

    Vilnius - Prienai - Kazlu Ruda - Jurbarkas - Lauksargiai.
    Žemėlapyje pažymėtas neegzistuojanatis geležinkelis nuo Lentvario per Stakliškes link Prienų ir t.t. Žemėlapis mano supratimu - Antrojo pasaulinio karo metų: "Hasła przedmiotowe: wojna światowa II".

    Narodowe Archiwum Cyfrowe.

    Komentuoti:


  • Salvijus
    replied
    Istorijos nesuklastosi, bet iš jos pasimokyti galima

    Parašė udrius Rodyti pranešimą
    Ghmmm... tai ir sakau, ar nelipame ant to pačio grėblio antrą kartą?
    Visada sakau: tam ir reikia mokytis istorijos, kad suprastume vysktančius procesus. Tačiau ją ignoruodami vis kartojame tas pačias klaidas. Jau Senovės Romoje buvo pasakyta, kad "žmogus nežinodamas istorijos yra dar vaikas".

    Komentuoti:


  • udrius
    replied
    Ghmmm... tai ir sakau, ar nelipame ant to pačio grėblio antrą kartą?

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Parašė udrius Rodyti pranešimą
    Tiesa sakant man buvo iškilęs klausimas, kodėl taip anksti pradėję diskituoti dėl geležinkelių statybų, lietuviai juos pradėjo statyti tiek po 10 metų... Radau atsakymą:

    Lietuvos žinios Sekmadienis, 1924 mt. Birželio m. 8 d.

    Krikščionių blokas Seime palaidojo gelžkelių statybos reikalas sudarkė statymo plianą, išbraukė iš biudžeto visas lėšas statybai, suardė Anglų paskolą.

    Kun. Vailokaitis laimėjo.

    Lietuvos žinios. 1924, birželio 12 dienos

    Galutinai užbaigė.
    Šiandien Seimas III skaitimu svarstant atmatė įstatymo sumanymą apie žemės nusavinimą geležinkelių linijoms Amaliai—Telšiai—Kretinga ir Kazlų- Rūda—Tauragė—Klaipėda. Tuo būdu geležinkeliu statybos klausimas galutinai likviduotas


    (To pasekoje panašu, kad buvo suformuotas naujas Ministrų kabinetas)

    Lietuvos žinios. 1924, birželio 19 dienos

    Min. kab. beformuojant.

    17. VI. 18 val. p. Valstybės Prezidentas oficialiai pavedė p. Tumėnui sudaryti naują kabinetą.

    P. Tumėnas, beformuodamas kabinetą, apsilankė pas L. Valst. - liaud. Seimo frakcijos Pirmininką p. M. Sleževičių ir siūlė naujame kab. valst. liaud. du portfeliu: užsienių ir susisiekimo. P. Sleževičius, laikydamasis partijos nusistatymo, kad kab. turėtų būti koalicinis, principe su tucmi sutiko, bet pareiškė:
    1. gelžkeliai turi būti pravesti valdžios nustatytomis kryptimis:
    Amaliai-Telšiai-Kretinga ir Kazlų-Rūda-Šakiai-Tauragė ir Anglų Valdžios garantuojama paskola turi būti užtraukta.
    P. Tumėnas su tuomi sutiko.

    Kai kas dabartinėje Lietuvoje , matau , lipa ant to pačio grėblio...

    Atejo Smetona ir isvaike ta sirsiu lizda Seima - liaudies ukio progreso stabdi.

    Komentuoti:


  • udrius
    replied
    Tiesa sakant man buvo iškilęs klausimas, kodėl taip anksti pradėję diskituoti dėl geležinkelių statybų, lietuviai juos pradėjo statyti tiek po 10 metų... Radau atsakymą:

    Lietuvos žinios Sekmadienis, 1924 mt. Birželio m. 8 d.

    Krikščionių blokas Seime palaidojo gelžkelių statybos reikalas sudarkė statymo plianą, išbraukė iš biudžeto visas lėšas statybai, suardė Anglų paskolą.

    Kun. Vailokaitis laimėjo.

    Lietuvos žinios. 1924, birželio 12 dienos

    Galutinai užbaigė.
    Šiandien Seimas III skaitimu svarstant atmatė įstatymo sumanymą apie žemės nusavinimą geležinkelių linijoms Amaliai—Telšiai—Kretinga ir Kazlų- Rūda—Tauragė—Klaipėda. Tuo būdu geležinkeliu statybos klausimas galutinai likviduotas


    (To pasekoje panašu, kad buvo suformuotas naujas Ministrų kabinetas)

    Lietuvos žinios. 1924, birželio 19 dienos

    Min. kab. beformuojant.

    17. VI. 18 val. p. Valstybės Prezidentas oficialiai pavedė p. Tumėnui sudaryti naują kabinetą.

    P. Tumėnas, beformuodamas kabinetą, apsilankė pas L. Valst. - liaud. Seimo frakcijos Pirmininką p. M. Sleževičių ir siūlė naujame kab. valst. liaud. du portfeliu: užsienių ir susisiekimo. P. Sleževičius, laikydamasis partijos nusistatymo, kad kab. turėtų būti koalicinis, principe su tucmi sutiko, bet pareiškė:
    1. gelžkeliai turi būti pravesti valdžios nustatytomis kryptimis:
    Amaliai-Telšiai-Kretinga ir Kazlų-Rūda-Šakiai-Tauragė ir Anglų Valdžios garantuojama paskola turi būti užtraukta.
    P. Tumėnas su tuomi sutiko.

    Kai kas dabartinėje Lietuvoje , matau , lipa ant to pačio grėblio...

    Komentuoti:


  • udrius
    replied
    Čia tik taip į detalius tyrinėjimus nesiveliu , bet kadangi jau užtaikiau... :

    Lietuvos žinios. 1923 m. birželio 28 d.

    Naujų gelžkelių reikalu. Naujo Gelžkelio Šiauliai — Amaliai—Telšiai — Klaipėda tyrinėjimo darbai eina gane sparčiai. Jau atlikta darbų apie 45 klm„ ir šiomis dienomis partija pervažiuoja jau į Telšius. Taip pat sparčiai eina tyrinėjimo darbai naujos linijos: Kazlų-Rūda — Griškabūdis — Šakiai — Jurbarkas Tauragė. Šio kelio atliktas tyrinėjimas apie 25 klm.

    Lietuvos žinios. 1923, rugsėjo 20 dienos

    Naujas gelžkelis. Susisiekimo M ja mano tiesti naują siaurojo gelžkelio liniją: Ukmergė—Malėtai— tena—Ežerėnai. Tirinėjimo darbus manoma pradėti dar šiais metais. Tirinėjimus ir tų geležinkelių projektą paruošti būsią pavesta inž. Jokūbui Sližiui, geležinkelio Kazlų-Rūda — Šeštokai statybos
    viršininkui.

    Lietuvos žinios. 1923, spalio 28 dienos

    Projektuojamieji geležinkeliai. Jau atlikti tirinėjimo darbai pirmoj eilėj projektuojamųjų statyti naujo gelžkelio linijų: Amaliai — Telšiai Plungė — Kretinga ir Kazlų Rūda—Jurbarkas — Pagiegiai; trečios linijos: Zarasai — Utena — Ukmergė — Kaunas tirinėjimas dar eina. Pastarasis manoma pravesti beveik lygiagrečiai plentui, einančiam ta pat kriptimi.

    Lietuvos žinios. 1923, gruodžio 16 dienos

    Anglijos paskolos Lietuvai reikšmė.

    12 d. lapkričio. 1923 m., bus atmintina mūsų ekonominio kilimo istorijoje: tą dieną britų valdžia nusprendė suteikti Lietuvai kreditus ligi 1 miliono svarų sterlingų elevatoriams statyti ir naujiems gelžkeliams Kazlų Ruda—Tauragė ir Šiauliai—Kretinga tiesti.

    Lietuvos žinios. 1923, gruodžio 29 dienos

    Projektuojama geležkelio linija Klaipėda—Lydavėnai—Kedainiai esanti patogiausia. Inž. Č. Landsbergis „Lietuvos Ūkio" Nr. 14 smulkiai išnagrinėjęs pelningumą trijų projektuojamų nuo Klaipėdos geležkelių linijų, atranda, kad patogiausia ir trumpiausia linija būtų Klaipėda—Kedainiai, bet
    ne Klaipėda—Amaliai ir ne Klaipėda— Kazlų - Rūda.

    Mano pastaba - Ežerėnai - dabar Zarasai

    Komentuoti:


  • Salvijus
    replied
    Žemėlapis

    Parašė udrius Rodyti pranešimą
    Iš seno laikraščio apie Žemaičių Naumiestį:

    Vakarai. 1938, rugsėjo 26 dienos

    BUVĘS SUNAIKINTAS IR SPARČIA AUGĄS MIESTELIS
    Pats miestelio pavadinimas „Naumiestis" rodo, kad jis yra naujai arba nesenai įsikūręs. Tačiau jo įsikūrimo ir praeities istorija yra labai sena. Miestelis, būdamas arti senojo vokiečių rubežiaus arba prie dabartinio Klaipėdos kr., pirmas Žemaitijoje patyrė Didįjį karą ir buvo visiškai sunaikintas. Visame miestelyje buvo likęs tik parapijos namas ir tas pats gerokai šovinių apskaldytas. Vokiečių okupacijos laikais miestelyje pradėta statyti laikinus namus, pro Naumiestį
    okupantai buvo sumanę ir vedė geležinkelį: SilUtė — Naumiestis — Mažeikiai. Bet jie būsimam geležinkeliui pastatė keletą tiltų ir sukasė kelis kilometrus kelio. Tik mažasis traukinėlis buvo pravestas iki Kvėdarnos miestelio, kad jie lengviau galėtų išgriebti turtinguosius Žemaitijos miškus.

    Mano pastabos - čia greičiausiai turėta omenyje ne Šilutė , o Kugeliai (Kugeleit) . Dėl siauruko iš Žemaičių Naumiesčio - girdėjau, kad toks ėjo iki Tenenių... Bet daugiau nieko.. laukiu Jūsų pagalbos
    Radau kaip žadėjau tą žemėlapį. Jis yra publikuotas Andreas Knipping 2004 m. knygoje Eisenbahnen im Ersten Weltkrieg, p. 146.


    Toks geležinkelis tikriausiai ir buvo projektuojamas, nes jis pavaizduotas šiame geležinkelių žemėlapyje. Nuo Kugeleit iki Mažeikių (tuometinio Muravjovo) per Konstantinovo. Tačiau greičiausiai šiuos planus "sujaukė" pasibaigęs Pirmasis pasaulinis karas vokiečių nenaudai. Jei karas būtų užsitęsęs - jis būtų nutiestas. Tai rodo vokiečių starteginius planus ir Mažeikių mazgo svarbą regione - būtų sujungiama tiesiausia linija su Liepoja bei Ryga, tačiau buvo pasitenkinta Liepoją sujungus su Klaipėda. Geležinkelis pagal pažymėtą liniją (stora punktyrinė) turėjo būti platusis - panašiai pažymėtas Tilžės-Jelgavos geležinkelio ruožas - pažymėtas stora juoda ištisine ir punktyrine linijomis.
    Paskutinis taisė Salvijus; 2011.03.06, 13:05.

    Komentuoti:


  • udrius
    replied
    Kiek vėliau pavyko išsiaiškinti, kad kompensuodavo pinigais, bet pagal rinkos kainą, ne taip kaip dabar...

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Idomu, ka reiskia zodis "nusavinti". Tiesiog atimdavo, ar vis delto kompensuodavo...

    Komentuoti:


  • udrius
    replied
    Taigi, kažkur buvo diskusija dėl numatomų statyti geležinkelių ruožų. Kai ką pavyko rasti:
    Vyriausybės žinios. 1924, Nr.168
    Plačiųjų geležinkelių plėtra: paskelbtas privačios žemės nusavinimas šiems geležinkeliams: Kėdainiai - Lyduvėnai – Klaipėda, Amaliai – Telšiai – Kretinga ir Kazlų Rūda – Šakiai – Raseiniai – Lyduvėnai. Vis tik galutinis variantas buvo:

    Vyriausybės žinios. 1930, Nr.320

    Geležinkelio Telšiai – Kretinga statybos įstatymas

    Bei:

    Vyriausybės žinios. 1940, Nr.705
    Kazlų Rūdos – Šakių – Jurbarko geležinkelio reikalams nusavinama nekilnojamojo turto, kiek reikia šio geležinkelio linijai, stotims, sustojimo vietoms, karjerams, vandentiekiams , tiltams, viadukams ir pervažoms

    Šis projektas taip ir nebuvo įgyvendintas....

    Beje, įdomiausia buvo rasti:

    Vyriausybės žinios. 1924, Nr.159

    Įstatymas privatiniam turtui nusavinti siaurojo geležinkelio linijai Panevėžys – Vabalninkai ir sudarymui teisės dalyvauti privatinio turto naudojime

    Vadinasi, buvo ir tokie planai....

    Ir tokie:

    Vyriausybės žinios. 1922, Nr.85

    4 §. Gelžkelio linijos, einančios nuo Vilkaviškio į Naumiestį ir projektuojamos toliau į Gelgaudiškį per Šakius reikalams priverčiamu keliu nusavinami žemės plotai pagal normą išdėstyta 1§ tiktais tose vietose, kur bus reikalingi gelžkelio linijos išsukimai iš plento, darant Susiekimo Ministerijai galūtiną detalų to geležinkelio linijos projektą

    Visgi, Vilkaviškis - Naumiestis buvo išardytas, o Šakiai - Gelgaudiškis pastatytas tik apie 1930 metus...

    Komentuoti:


  • Salvijus
    replied
    nenutiestas Tukumo-Kuldygos geležinkelis ir tiltas per Abavą

    Ne vieną nustebina įspūdingas, didelis ir aukštas tiltas per nedidelę Abavos upę Tukumo r., Satų pag. Jis nė kartą nebuvo panaudotas pagal paskirtį, o ant jo gali užlipti tik alpinistai ar vaikėzai. Jis čia stovi jau 69 m.
    Tilto atsiradimas susijęs su 1939 m. pradėtu statyti Tukumo-Kuldygos geležinkeliu. 1940 m. darbai pasistumėjo tiek, kad jau reikėjo statyti tiltą per Abavą. Jis yra pie 10 km nuo Tukumo II geležinkelio stoties. Kalvotoje vietovėje ir giliame Abavos slėnyje tiltas turėjo būti aukštas. Jis turėjo būti panašus į 1937 m. pastatytą tiltą per Salacą prie Mazsalacos (82 m ilgio ir 16 m aukščio virš vandens lygio).
    Tilto statyba baigta 1940 m. lapkričio 5 d. - kaip buvo skelbiama spaudoje 25 d. anksčiau nei buvo planuota. Tačiau nei tilto, nei geležinkelio sampilas taip ir nebuvo supiltas. Kadangi tai buvo periferinis geležinkelio ruožas į Kuldygą (apie šį miestą žr. http://www.miestai.net/forumas/showt...9#post328049)- jis nepateko nei į vokiečių, nei į sovietų strateginius palnus.


    Tilto adresas: http://maps.google.com/maps?f=d&sour...1&ie=UTF8&z=11
    Attached Files
    Paskutinis taisė Salvijus; 2009.03.28, 08:18.

    Komentuoti:


  • Salvijus
    replied
    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    Wis(s)otzky Tea???
    Berods. Kai peržiūrėsiu informaciją apie tą arbatą - patikslinsiu.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Wis(s)otzky Tea???

    Komentuoti:


  • Salvijus
    replied
    Ar žinote, kad XIX a. pabaigoje galvota ar planuota tiesti geležinkelį į Žagarę (apie tai rašoma literatūroje, kitą kartą nuskanuosiu ir įdėsiu). Tikriausiai, turimas omeny siaurasis geležinkelis, kuris ypač populiarus buvo Baltijos gubernijose - Lifliandijoje, Kurše.
    Tikėtina, kad tai būtų buvusi siaurojo geležinkelio atšaka per Ukrius nuo plačiojo Mažeikių-Jelgavos geležinkelio linijos - iki Bėnės stoties.
    Tam neprieštarautų ir tai, kad XIX a. pabaigoje Žagarė buvo nemažas miestas - gyveno apie 10 000 gyventojų, o 1914 m. - jau 14 000. ir pagal dydį prilygo to meto Panevėžiui. Be to Žagarė buvo nemažas prekybos ir gamybos centras, čia juk Visockis per arbatos kontrobandą užsidirbo pirmąjį savo milijoną aukso rubliais. Ši arbata buvo garsi Sovietų Sąjungos laikais (reklamuoja per Rusijos TV).

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Atkelti ir (ar) nukopijuoti pranešimai iš temos Geležinkeliai Lietuvoje.

    Komentuoti:

Working...
X