Buvusieji Klaipėdos krašto geležinkeliai

[udrius]

Na matai - aš vien tik žemėlapiais nepasitikiu. Tarkime dėl bajorų - tipo lapai 1939 ir 1941 metų leidimo - tačiau nėra geležinkelio į Kretinga, viskas pasibaigia Bajorais, o ir muitinė inpiešta. Tad rbūtų gerai gauti papildomą šaltinį patvirtinimui.

O dėl bajorų - tas siaurukas pažymėtas 1939 metų žemėlapyje o 1941 metų jau nėra.

[udrius]

Kiek man pavyko rasti. Kai kurie jau ir anksčiau žinomi.

2. Kasikėnai
Karjero siaurasis iki prieplaukos ant Nemuno kranto. Buvau. Nieko nėra.

Ką turi omenyje ? Ryčiau Neuhof Kassigkehmen? Ten rodo du, bet jie įdomus - veda į Nemuno pusę, kažkokie mini karjierai, bet taip išeina išvežimas buvo Nemunu? Dar vieną radau netoli Ragainės. Neįkertu jų paskirties

[Al1]

Tie Messtischblatt'ai sudaryti iki Pirmojo pasaulinio karo. Todėl natūralu, jog, ypač Klaipėdos kraštui, jie nebeatitiko realybės po Pirmojo pasaulinio karo. Kai Vokietija atsiėmė Klaipėdos kraštą, išleido pakoreguotas versijas. Bet tos korekcijos, kaip matyti, nebuvo esminės, jei ne viską, kas realiai per tarpukarį pasikeitė, atvaizdavo naujoje žemėlapių laidoje. Sunku rasti informaciją kituose šaltiniuose apie kažkokius vietinius karjero geležinkeliukus.

Kasikėnuose - nors ten miškas, bet matyti, kad reljefas ne natūralus, vadinasi, būta karjero. Kasikėnų dvare būta kalkių degyklos. Tai matyt, kad karjere kasė kalkakmenį. O kalkes gabeno vandeniu. Tie geležinkeliukai link Nemuno matyt buvo paprasčiausi arkliniai ar netgi su rankomis stumdomais vagonėliais. Nors galėjo būti ir trosiniai, nes šiaip jau karjeras aukščiau Nemuno pakrantės.

[udrius]

Tai kur tie Kasikėnai, kur rašiau? Kiek suprantu darbar Kazikėnai

[Al1]

Tie patys.

[udrius]

Tie patys.

Spėju tai nesusiję su kalkakmeniais, gal būt karjerai reikalingi buvo smėliui žvyrui? Toks pats yra piečiau Bitėnų. Tiesa, kaip dabar vadinasi Karališkas miškas?

[Al1]

Radau, kad Kasikėnuose buvo kalkių degykla. Primityviai galėjo kasti ir vietoje, karjere, degti, o paskui plukdyti Nemunu.

[udrius]

Spėju, kad Smiltynėje galėjo būti dvi siauruko sistemos, viena statyta iki 1916 metų ir skirta švyturio aptarnavimui (anglių padavimas) ir antra - II pasaulinio karo zenitinių pabūklų aptarnavimui.

[Al1]

Tai tos antros žemėlapiuose ir nebus. Nebent kokiuose nors operatyviniuose kariniuose.

[udrius]

taip, tas kas pažymėta žemėlapyje - skirta molo priežiūrai. tipo buvo dar vienas - miškininkų. baterijų geležinkelio žemėlapis yra pas vieną pažystamą, bet jis nelabai dalinasi medžiaga.

Apie molo geležinkelį čia:

http://www.uostas.info/uostas/uostoi...tai-molai.html

1834 m. pirklių bendruomenė pradėjo šiaurinio molo statybą. Statyta vyko su pertraukomis. Pirmas etapas baigėsi 1858 m. Šiaurinis molas įrengtas iš dviejų dalių - pirmąją sudarė akmenimis sutvirtinta 940 metrų ilgio krantinė, antrąją - 460 metrų į jūrą išsikišęs 2,5 metro pločio ir 2 metrų aukščio (virš vandens) molas. Tarkant uostą, 1884 m. galutinai baigta šiaurinio molo statyba, jis vėl pailginamas, kol jo ilgis pasiekė 2150 metrų. 1884 m. gruodžio 16 d. molo gale uždegta raudonos spalvos šviesa Mažajame, arba kitaip vadinamu Baltasis švyturys. Pietinio molo gale kurį laiką irgi buvo šviesos signalas. 1927m. jo vietoje pastatytas 7,35 m. aukščio švyturys, t.y. 10 m. nuo jūros lygio. Jis švietė žalia šviesa. Dar galima pridėti, kad tiek ant šiaurinio, tiek ant pietinio molų buvo siauruko geležinkelio bėgiai, skirti aptarnauti švyturius (vežti anglį į juos) bei remonto ir priežiūros darbams.

[Eimantas]

Tai viso trys? Ar baterijų aptarnavimo galima laikyti bendru su miškininkų? (Sujungta ir iš dalies besidubliuojanti sistema)

[udrius]

Tai viso trys? Ar baterijų aptarnavimo galima laikyti bendru su miškininkų? (Sujungta ir iš dalies besidubliuojanti sistema)

kad dvi atskiros tai tikrai. dėl miškininkų / baterijos - ar kas turite žemėlapius ar rašytinius šaltinius kas ir kaip buvo kad galėtume paneigti patvirtinti?

[Al1]

Bet mole tikriausiai arkliais traukė vagonėlius. Kažin ar buvo garvežys. Ir kažin ar tai atskiri geležinkeliai. Tikriausiai jungėsi kur nors ties anglių sandėliu. Miškininkų ir baterijos tikriausiai tai du atskiri geležinkeliai. Ar tai iš pradžių miškininkų, bet kuris vėliau pritaikytas karo poreikiams.

[Eimantas]

Paskutinis variantas labai tikėtinas. O garvežys buvo, mačiau foto, kurioje iš baržos iškraunamas garvežys.

[udrius]

Paskutinis variantas labai tikėtinas. O garvežys buvo, mačiau foto, kurioje iš baržos iškraunamas garvežys.

matei o nesakei kur ji buvo ?

[Eimantas]

Ar atsiuntė parodė, ar kaip nuorodą. Paprašysiu dar jos.

[Eimantas]

Kiek man pavyko rasti. Kai kurie jau ir anksčiau žinomi.

1. Armalėnai
Prie Šilutės. Moliui iš karjero vežioti į plytų fabriką. Buvau - nieko nėra

2. Kasikėnai
Karjero siaurasis iki prieplaukos ant Nemuno kranto. Buvau. Nieko nėra.

3. Kalveliai - buvau, nieko nėra.

4. Viešvilė
Nuo lentpjūvės iki prieplaukos. Buvo nuo Vakarinės Viešvilės stoties atšaka iki lentpjūvės. Buvau

5. Bajorai
Nuo plačiojo geležinkelio stoties iki karjero. Buvau - nieko nėra.

6. Bajorai
Neaiškios paskirties į rytus nuo Bajorų, buvusios siurblinės rajone (dabar ten nedidelė Danės užtvanka) Buvau - nieko nėra.

7. Šilutė
plytinės siaurasis šiaurinėje Šilutės dalyje

8. Šilutė
Karjero geležinkelis Šilutės stoties rajone. Bet gali būti, jog tai ir platusis, tik pažymėtas kaip siaurasis.

9. Smalininkai
Durpyno siaurasis į šiaurę nuo Smalininkų. Ten buvo kažkoks fabrikas, kuriame kūreno durpes, o gal ir durpių briketus gamino??? Neaišku, galbūt buvo ir atšaka nuo Pagėgių - Smalininkų linijos. Nieko nėra.

10. Smiltynė
Kopgalyje.

11. Joniškė
Plytinės siaurasis geležinkelis

12. Luizės dvaras
Plytinės siaurasis geležinkelis Klaipėdoje

13. Danė
Plytinės siaurasi šiaurinėje Klaipėdoje

14. Karališkasis miškelis
Plytinės karjero geležinkelis

15. Šarlotės dvaras
Plytinės siaurasis

16. Luizės dvaras
Šiauriau Luizės dvaro, gali būti, kad išrardyta tarpukaryje, nes 1939 žemėlapyje neparodyta, o ankstesniuose yra. Galėjo jungtis su Memeler Kleinbahnen tinklu.

Jei po ranka ir nesunkiai pasiekiami, tai būtų įdomu ir čia pamatyti žemėlapių fragmentus, prie atitinkamų punktų.

Spėju tai nesusiję su kalkakmeniais, gal būt karjerai reikalingi buvo smėliui žvyrui? Toks pats yra piečiau Bitėnų. Tiesa, kaip dabar vadinasi Karališkas miškas?

Vieta kur dabar stovi Kazimiero bažnyčia, prie Kretingos ir Panevėžio gatvių, Klaipėdoje.
http://www.maps.lt/map/default.aspx?...id,stops,zebra

Beje tie vandens telkiniai abipus Šiaurės prospekto berods buvę molio karjerai (vandens plotas dar Gorbačiovo laikais buvo gerokai didesnis, bet jau tada šiukšles ir gruntą vertė į juos).

O čia: http://www.maps.lt/map/default.aspx?...id,stops,zebra Klaipėdos plytinės gyvenamasis pastatas (valda turėjo dvaro statusą). Plytinės žemės driekėsi ir Karališkojo miškelio link.

[Al1]

1


2


3


4


5-6


7-8


9


10



11


1939 m. 12-16


191x

[Eimantas]

Ačiū. Vargu ar pavyktų ką rasti mieste esančiose vietose. Nebent žemės darbų metu atsitiktinai.

[Al1]

Dar geriau pažiūrėjus į žemėlapius, pramoniniuose rajonuose, prie uosto yra pažymėta siaujųjų geležinkelių, tačiau šali yra ir platieji. Tai gali būti, kad kaip siaurieji gali būti pažymėti privažiuojamieji keliai.