[VLN] Traukinių maršrutas Stotis - Oro uostas

[LT-1]

klausykit o tarkim kazkoks verslininkas ikure gelezinkeliu firma isigijo kelis traukinukus ar jis gali leisti tuos traukinius begiais ar tie begiai skaitomi LG ar valstybes nuosavybe?

Gali kazkoks verslininkas vazineti Lietuvos begiais, jie priklauso valstybei Tik formalumus visus reikia sutvarkyti, o ju tikrai nemazai..

[zanaz]

Trumpai sakant, norint išvengti važiavimo iki Kirtimų, reikia arba pertvarkyti signalizacija tarpstotyje Vilnius-Kirtimai taip, kad Oro uostas būti visavertę stotimi (eismo organizavimo požiūrių) ir vietoje vieno tarpstočio atsirastų du: Vilnius-Oro uostas ir Oro uostas-Kirtimai, arba pakeisti šio tarpstočio visą techninį reglamentą, pertvarkant jį į taip vadinamąjį "vieno traukinio tarpstotį".

O gal numanai kiek tai mazdaug kainuotu, siaip idomu

[LT-1]

Tai tuomet reikia perkloti begius, kad abu begiai butu vienodame aukstyje ir sumazinti leidziam greiti siame ruoze.

Juk cia kreive, o kreiveje isorinis begis turi buti aukstesnis. Nepamirskit, kad pro sita vieta (Oro uosto perona) vazineja ir traukiniai, kurie cia nestoja.

[aesde]

Tai tuomet reikia perkloti begius, kad abu begiai butu vienodame aukstyje ir sumazinti leidziam greiti siame ruoze.

kas juokingiausia, tai ta kreivė matosi tik dalyje perono, kas teoriškai reiškia, kad jei motrisė stotų ne prie lifto, o kitame perono gale, problemos nebūtų (t.y. būtų kaip Vilniuje), nes ten to paaukštėjimo kaip ir kaip nėra. ar yra?

[Al1]

Juk cia kreive, o kreiveje isorinis begis turi buti aukstesnis. Nepamirskit, kad pro sita vieta (Oro uosto perona) vazineja ir traukiniai, kurie cia nestoja.

Kreiveje begis nebutinai turi buti aukstesnis. Vilniaus stotyje irgi pakanka kreiviu, bet abu begiai yra vienodame aukstyje. Aisku, greitis yra apribotas...
Nemanau, kad toje vietoje greiti apribojti iki 30 km/h. butu neimanoma. Is Vilniaus atvykstantys traukiniai - tiek krovininiai, tiek dyzeliniai nebuna isibegeje net iki 40 km/h, nes visa laika yra kylama i ikalne. Traukiniai i Vilniaus stoti irgi ima stabdyti gal uz kokiu 300 m nuo oro uosto stoteles - ten greitis apribojamas iki 40 km/h. Daznai net ir velkasi letai, kartais sustoja. Negi problema perkelti greicio apribojimo iki 30 km/h vieta 300 m link Kirtimu.

kas juokingiausia, tai ta kreivė matosi tik dalyje perono, kas teoriškai reiškia, kad jei motrisė stotų ne prie lifto, o kitame perono gale, problemos nebūtų (t.y. būtų kaip Vilniuje), nes ten to paaukštėjimo kaip ir kaip nėra. ar yra?

Tai pats pigiausias ilipimo ir islipimo problemos sprendimo budas - automotrise turi sustoti perono viduryje, o ne prie pastato.

[Wycka]

VALIO, pagaliau ir aš šiandien su žmona važiavau PESA motrise. Ne tam, kad reikėjo, bet grynai iš smalsumo. Yra nuotraukų, bet... nemoku jų įkelti. Bet įspūdis nerealus - viduje jokio triukšmo, važiuoja labai lygiai, malonios kontrolierės. Ir pirmyn ir atgal nuvažiavom per 6,5 min. (stebėjau mob. telefono laikrodį). Oro uosto stotelės viduje dar kvepia šlapiu betonu, bet liftas liux, tyliai ir švelniai kelia. Tiesa, tvora su stogeliu nuo stotelės iki pat oro uosto kažkaip kvailai įrengta - užtverta tik iš dešinės (einant nuo stotelės), o ir tarp paties atvėrimo ir žemės yra kokių 30 cm plyšys - žiemą pro jį garantuotai pustys sniegą. O jeigu lyjant pūs stiprus vėjas nuo viaduko pusės, tai visos tos tvoros neteks prasmės. Kaip jau supratot, grįžom atgal ta pačia motrise. Pirmyn važiavo lygiai 20 keleivių, atgal - 21 (įskaitant mus abu).
P.S.: kaip supratau išsinagrinėjęs bilietą, ateityje kai bilietus pirksime bendroje kasoje arba iš automato, už kelionę iš stoties į oro uostą arba atgal mokėsime tik 1 Lt, nes nereikės mokėti aptarnavimo mokesčio. Va tada bus pigiau nei autobusu.

[kaskas]

O kaip čia dabar tik 1 LT??? ar apsimokės po 1lt vežioti?? Iš kur žinai kad po 1lt?

[Wycka]

O kaip čia dabar tik 1 LT??? ar apsimokės po 1lt vežioti?? Iš kur žinai kad po 1lt?

Turiu išsaugojęs bilietą. Ten parašyta:

TRAUKINIO NR. 6123

VILNIUS - ORO UOSTAS
1x1.00 1.00 A
PASLAUGA 1LT
1x1.00 1.00 B
IŠ VISO 2.00



P.S.: beje, šio traukinio grafiką galima NEMOKAMAI gauti TVOU informacijoje.

[Rimas_OK]

Laba diena,
> teko važiuoti maršrutu Vilnius - Oro uostas.
>
> Lipant i vagoną reikėjo įveikti labai aukštus laiptelius (žemiausia
> pakopa 50 cm aukštyje, plius dar kelis laipteliai). Man asmeniškai
> patinka laipioti į medžius, ir šiuo atveju nieko baisaus
>
> Tačiau į 1 m aukšti teko kelti vaikišką vėžimėlį, pagyvenusiai
> užsienietei teko padėti įsikelti lagaminą ir t.t.
> Tad prašom atsakyti į klausimą, apie ką masto jūsų peronų projektuotojai?
> Kol kas neteko matyti traukinio, kurio grindys būtų sulyg senoviniais
> peronais.
>
> Tiek Vilniaus geležinkelių stotyje, tiek Oro uosto stotelėje peronai yra
> naujai pastatyti, bet nesugebėta pakelti 20, 30, 50, ar gal net 70 cm?
>
> Pasiūlymas - Vilniaus stotyje nors vieną peroną įrenkite paaukštintą ir
> patys pamatysite, kad pravers. Bet sunku to tikėtis, kai jau išmetėte
> pinigus senoviškąjai "rekonstrukcijai".
>
> Ačiū už atsakymą.

Labas rytas,

Pagal Lietuvoje galiojancius gelezinkeliu veikla reglamentuojancius
dokumentus peronu auksciai yra du - 200 mm nuo begio galvutes lygio ir 1100
mm nuo begio galvutes lygio. Gelezinkeliuose, kuriu vezes plotis siauresnis
uz musu (t.y. - 1435 mm) yra reglamentuotas ir 550 mm aukscio peronas,
taciau Lietuvoje tokio aukscio peronai 1520 mm vezes plocio gelezinkeliuose
neiteisinti. Keleiviu ilipimo ir islipimo problema oro uosto stoteleje LG
yra zinoma ir artimiausiu metu bus isspresta. Dabar yra rengiamas ir
derinamas projektas.

Pagarbiai,

AB "Lietuvos geležinkeliai"
Keleivių vežimo direkcija
Komercijos skyrius<...>

Tai kaži kam reikia išspardyti užpakalius, kad per 20 metų nesugebėjo "įteisinti" žmogiškesnio įrengimo? Ir apskritai, kas atsitiktų jei vienas peronas Vilniaus stotyje būtų neįteisinto aukščio?
Na ko kas biurokratija sėkmingai valdo.

[DSaulius]

valdzioje sedi kraugeriai vampyrai su botagais ir laukiantys pirmo susizalojimo. O kai susizalos tada prades kaltint kitus ir t.t. Galiausiai priims istatymo pataisas kad butu padorus peronai ir tie valdininkai bus paskelbti sventaisiais uz gerus darbus paprastiems zmonems. Argi ne taip pas mus lietuveleje buna

[praetor]

Be to, kas čia paminėta, dar itin būdingas yra darymas belekaip ir beleką, o pasikeitus situacijai - perdarymas. Visa tai pavirsta užsakymais įvairioms bendrovėms, nuo kurių nubyra OTKATAS.

[LT-1]

Tai kaži kam reikia išspardyti užpakalius, kad per 20 metų nesugebėjo "įteisinti" žmogiškesnio įrengimo? Ir apskritai, kas atsitiktų jei vienas peronas Vilniaus stotyje būtų neįteisinto aukščio?
Na ko kas biurokratija sėkmingai valdo.

Zinai, juokingai skamba tokios kalbeles... Gelezinkeliuose yra visa virtine taisykliu, kuriose viskas labai greiztai reglamentuota. Daugelis ju parasytos galima sakyti krauju, nes pasipldydavo po visokiu ivykiu, katastrofu ir t.t. Jeigu jusu (gelezinkelius matancius ir isivaizduojancius tik tiek , kiek akimi galima stotyje pamatyti), supratimas toks pavirsutiniskas, tai kartais geriau santuriau reikia reiksti savo mintis, o ne trimituoti visokias nesamones..
Gelezinkelyje yra viskas sustyguota ir tarpusavje susije techniniais saitais - tai ir riedmenys, ir statiniai, ir kelio konstrukcijos, ir rysiu iranga ir daug kitu sistemu - viskas yra viena visuma, ir netrukdo vieni kitu darbui, nes viskas numatyta taisyklese iki smulkmenu. O kai kam atrodo, kad sita visuma galima labai lengvai keisti.. Tai paprasciausias neismanymas.
Ar zinote, kad Lietuvos gelezinkeliai yra 1520 vezes, ir jie nori nenori yra buvusios Tarybu Sajungos ir kitu saliu, turinciu tokia veze gelezinkeliu dalis, ir to niekas nepakeis - pas mus vazineja rusisko stadarto riedmenys, kuriems taisykles irgi galioja vienos. Beveik visos LG galiojancios taisykles - vertimai (su nedideliais nukrypimais) is Rusijos, Baltarusijos gelezinkeliu. Tose salyse yra universitetai, institutai, kuriuose mokslininkai dirba isimtinai tik gelezinkeliu srityje, daugelis taisyklese numatytu tiksliu skaiciu ar siaip nurodymu pagrista moksliniais skaiciavimais ar bandymais. Taip yra ir su peronu matmenimis, kurie yra priderinti prie kitu gelezinkelio sistemu (pvz riedmenu).
Sorry uz kritika, bet skaitant tokias nesamones visada norisi oponuoti, bet ta darau itin retai - geriau patyleti nei bandyti neigti visokias kvailystes

[praetor]

Krovininiai teplavozai su visų sąstatu į 1100 mm aukščio peronus įvažiuot gali?

[deep'as]

Tai jeigu peronų aukščiai yra standartiniai ir griežtai reglamentuoti, tai kodėl yra užsakinėjamos motrisės nepritaikytos standartams? Ar pusė metro aukščio laiptas yra pagrįstas moksliniais skaičiavimais ir bandymais ? Kiek žinau statyboje laiptų aukštis yra reglamentuotas, jei gerai pamenu, - 15cm.

[udrius]

TO LT-1 : dar kartą perskaityk atsakymą :

"Keleiviu ilipimo ir islipimo problema oro uosto stoteleje LG
yra zinoma ir artimiausiu metu bus isspresta. Dabar yra rengiamas ir
derinamas projektas. "

Tai pala už ką sumokėti pinigai ? Už blogai suprojektuotą ir atliktą darbą? Šiuo raštu aiškiai tai pripažystama. Ir nereikia šiuo atveju kažką sakyti apie kažkokias profesūras.

[LT-1]

TO LT-1 : dar kartą perskaityk atsakymą :

"Keleiviu ilipimo ir islipimo problema oro uosto stoteleje LG
yra zinoma ir artimiausiu metu bus isspresta. Dabar yra rengiamas ir
derinamas projektas. "

Tai pala už ką sumokėti pinigai ? Už blogai suprojektuotą ir atliktą darbą? Šiuo raštu aiškiai tai pripažystama. Ir nereikia šiuo atveju kažką sakyti apie kažkokias profesūras.

Vat jei ne pagal normas pastate, tai aisku reiks perstatyti. O peronas gelezinkeliuose buna aukstas arba zemas - ir jokiu kitu. Ju matmenys yra tiksliai reglamentuoti TNN.

[LT-1]

Tai jeigu peronų aukščiai yra standartiniai ir griežtai reglamentuoti, tai kodėl yra užsakinėjamos motrisės nepritaikytos standartams? Ar pusė metro aukščio laiptas yra pagrįstas moksliniais skaičiavimais ir bandymais ? Kiek žinau statyboje laiptų aukštis yra reglamentuotas, jei gerai pamenu, - 15cm.

Gelezinkelis - ne statybos, ir tos pacios normos tikrai negalioja. O problema aisku yra su ta motrise. Nesidomejau - kai vaziuoja latviska - irgi tas pat, ar normaliai buna? Jei tas pat ir su latviska, reiksia peronas "pro sali pastatytas". Kreivese peronas gali pagal normas zemeti ir auksteti, galbut tai yra nepadaryta.

[praetor]

Ar zinote, kad Lietuvos gelezinkeliai yra 1520 vezes, ir jie nori nenori yra buvusios Tarybu Sajungos ir kitu saliu, turinciu tokia veze gelezinkeliu dalis, ir to niekas nepakeis - pas mus vazineja rusisko stadarto riedmenys, kuriems taisykles irgi galioja vienos.

Labai nepatingėjau ir specialiai susiradau savo prieš šiek tiek daugiau nei metus darytas nuotraukas iš Helsinkio centrinės stoties.
Kaip matyt, esant 1520 mm standartui, perono aukštis tikrai nera 220 mm.

[Aleksio]

Labai nepatingėjau ir specialiai susiradau savo prieš šiek tiek daugiau nei metus darytas nuotraukas iš Helsinkio centrinės stoties.
Kaip matyt, esant 1520 mm standartui, perono aukštis tikrai nera 220 mm.

Skaičiau, skaičiau ką "keleiviai" rašo ir nusprendžiau irgi pasisakyti, o tiksliau priminti mano jau minėtas sąvokas "statinio artumo gabaritas" ir "riedmenų gabaritas".
Žemas peronas yra savotiškas kompromisas tarp skirtingo tipo riedmenų.
Jūs ką? - pageidaujat, kad būtų aukšti peronai specialiai lenkiškai motrisei, specialiai keleiviniams traukiniams, specialiai elektriniams? Juk visi šie riedmenys turi skirtingą vagono plotį.
Taip, galima padaryti peronus taip, kad būtų patogu įlipti į PESA. Bet tada bus labai įdomus "vajzdelis" kaip tą peroną elektrinis traukinys (ne čekiškas, o senukas ER9M, apie problemą su čekiškais, jeigu žmonės norės, galėsiu irgi papasakot) nuneš su visais pamatais. Tikslau sakant peronas liks vietoje, o traukiniui visą šoną nutrauks. Juk elektriai traukiniai yra patys plačiausi riedmenys iš nauduojamų buv.TSRS. Jiems net važiuoti galima ne visose linijose. Jeigu nuvažiuosi į, kaip pavyzdį, Maskvą, tai gali atsitikti taip, kad traukinys bus priimtas į tą peroną, kuris leidžia priimti elektrinius traukinius. Ir tada gaunasi taip, kad tarp vagono ir perono yra apie 0,3-0,4 m tarpas. Nelabai patogu. O būtų žemas peronas - viskas būtų OK.

[dariuks]

Problema del perono paaukstinimo nera tokia paprasta, kaip atrodo. Reikalas tas, kad tuo keliu vazineja ir prekiniai traukiniai. O jie kartais veza ir negabaritinius krovinius... Plius dar kreive...
Suomijos atvejis lengvai paaiskinamas - tuose keliuose stovi tik keleiviniai traukiniai. Ju gabaritas visada toks pats...
Norint paaukstinti perona prie oro uosto, reiktu perdaryti Vilniaus - Kirtimu ruozo dokumentacija (turiu omeny leidimus vaziuoti prekiniams su tam tikro laipsnio negabaritu). Tai padaryti imanoma, nors ir ne taip lengavai, kaip kai kurie isivaizduoja. Uztat Vilniaus stotyje dali perono paaukstint neturetu buti sunku - geriausiai butu, kad motrisa isvyktu is aklakelio, kuris butu skirtas butent jai.