Geležinkeliai Lietuvoje

[udrius]

Jeigu Šeštokų kryptim vyksta prekiniai, tai jie reikia manyt vyksta į Lenkiją ir jiems reikia keisti vėžės plotį. Kur galima rasti informacijos apie vėžės pločio keitimo įrenginius eksploatuojamus Lietuvoje, jų veikimo principą?

Mockavoje yra tik vienas įrenginys, kuris "praskečia" ratus. Visi kiti vagonai važiuoja į perkrovimo terminalą Šeštokuose

[Linas]

Nežinia stodavo ar nestodavo, bet pro Kauno stotį tikrai pravažiuodavo, o kam tada jiems važiuoti ne pro HES, jei nestoja? Nelogiška.

Kaune stodavo į Kaliningradą tik iš Charkovo ir Gomelio, iš Maskvos ir Peterburgo tikrai nestodavo, nors kai kurie ir pravažiuodavo Kauno stotį. Čia nuo tada, kai rusams įvestos vizos, seniau, žinoma, stodavo visi.

[Linas]

Klausimas.
Kada buvo nutiestas sudvejintas kelias tarp Sestoku ir Mockavos?
Ir dar. Ar tarpukario Lietuvoje po Vilniaus krasto okupacijos nutraukus santykius su Lenkija buvo naudojamas sis gelezinkelis susisiekimui su Lenkija ir kitomis Vakaru Europos salimis? O gal susisiekiams su Vakaru Europa vyko tik per Vokietija, t.y. per Virbalio stoti (dabar Kybartu stoti) ir Tilze?

Į Vakarų Europą eismas vyko per Virbalio stotį, Karaliaučių ir tik siauroje vietoje kirsdavo vadinamąjį lenkų Danzigo koridorių. Į SSRS važiuodavo per Latviją, geležinkelis tarp Vilniaus ir Kauno bei tarp Šeštokų ir Suvalkų, aišku, neveikė. Po Lenkijos ultimatumo 1938 eismas į Vilnių buvo atnaujintas, tai ant geležinkelio pylimo augo rankos storio berželiai.

[Al1]

Į Vakarų Europą eismas vyko per Virbalio stotį, Karaliaučių ir tik siauroje vietoje kirsdavo vadinamąjį lenkų Danzigo koridorių. Į SSRS važiuodavo per Latviją, geležinkelis tarp Vilniaus ir Kauno bei tarp Šeštokų ir Suvalkų, aišku, neveikė. Po Lenkijos ultimatumo 1938 eismas į Vilnių buvo atnaujintas, tai ant geležinkelio pylimo augo rankos storio berželiai.

Jei iki Lenkijos ultimatumo per Sestokus i Lenkija eismo nebuvo, tai gal po jo buvo atnaujintas eismas, aisku, jeigu suspejo per trumpa laika iki Lenkijos okupacijos? Bet netgi jei ir nespejo, tai gal veliau jau sovietai atnaujino eisma 1939 pab. - 1941 m., .t.y. iki tada, kai uzpuole vokieciai?

Taip pat tarpukariu tikrai turejo veikti paltusis gelezinkelis ir vykti susisiekimas su Vokietija per Tilze. Pavyzdziui, siaurasis gelezinkelis Tilzes i Smalininkus veike. Taip pat ir tramvajus ir Tilzes i Mikytus.

[Linas]

Jei iki Lenkijos ultimatumo per Sestokus i Lenkija eismo nebuvo, tai gal po jo buvo atnaujintas eismas, aisku, jeigu suspejo per trumpa laika iki Lenkijos okupacijos? Bet netgi jei ir nespejo, tai gal veliau jau sovietai atnaujino eisma 1939 pab. - 1941 m., .t.y. iki tada, kai uzpuole vokieciai?

Taip pat tarpukariu tikrai turejo veikti paltusis gelezinkelis ir vykti susisiekimas su Vokietija per Tilze. Pavyzdziui, siaurasis gelezinkelis Tilzes i Smalininkus veike. Taip pat ir tramvajus ir Tilzes i Mikytus.

Taip, po Lenkijos ultimatumo eismas buvo atnaujintas, tik 1938 - 1939 jis buvo nedidelis, kur kas padidejo po 1939 spalio, kai Vilnius grįžo Lietuvai. Primenu, kad nuo 1939 pabaigos iki 1940 birželio sovietų Lietuvoje buvo tik bazės.
Per Tilžę susisiekimas irgi veikė, tik jis buvo mažesnis, nei per Virbalį/Eitkūnus.

[Al1]

Taip, po Lenkijos ultimatumo eismas buvo atnaujintas, tik 1938 - 1939 jis buvo nedidelis, kur kas padidejo po 1939 spalio, kai Vilnius grįžo Lietuvai. Primenu, kad nuo 1939 pabaigos iki 1940 birželio sovietų Lietuvoje buvo tik bazės.
Per Tilžę susisiekimas irgi veikė, tik jis buvo mažesnis, nei per Virbalį/Eitkūnus.

As turejau omeny eisma per Sestokus i Lenkija, o ne i Vilniu.
O sakydamas sovietai - turejau omeny sovietu iniciatyva atnaujiti eisma su vokieciu okupuota Lenkijos teritorija (Suvalku trikampis atiteko Vokietijai).

[Vitas]

Klausimas.
Kada buvo nutiestas sudvejintas kelias tarp Sestoku ir Mockavos?
...

Tėvas pasakodavo, kad antrajam pasauliniam karui baigiantis (tai gal 1944m.?) tokį geležinkelį iš Šeštokų į Mockavą tiesė rusų kariuomenė (joje buvo železnodorožnyje vojska). Kažkiek prie darbų buvo pajungti civiliai, tai ir jis ten papuolė. Prisiminė, kaip kelis kartu teko gelbėtis nuo vokiečių aviacijos bombardavimo. Kam tie bėgiai dvigubi, jiems buvo sakyta, kad Kirsnos upeliu (ar kažkaip netoli jo) eis siena. Paskui, kai tiesimo darbai pasiekė pamiškę, civilius nuo darbų nuėmė.
Kiek žinau, tarpukaryje Lietuvoje geležinkelis buvo europinis 1435 mm. Tai matyti dar iš nuotraukoje įdėtos MAN automotrisės kablio.

[Al1]

Tėvas pasakodavo, kad antrajam pasauliniam karui baigiantis (tai gal 1944m.?) tokį geležinkelį iš Šeštokų į Mockavą tiesė rusų kariuomenė (joje buvo železnodorožnyje vojska). Kažkiek prie darbų buvo pajungti civiliai, tai ir jis ten papuolė. Prisiminė, kaip kelis kartu teko gelbėtis nuo vokiečių aviacijos bombardavimo. Kam tie bėgiai dvigubi, jiems buvo sakyta, kad Kirsnos upeliu (ar kažkaip netoli jo) eis siena. Paskui, kai tiesimo darbai pasiekė pamiškę, civilius nuo darbų nuėmė.
Kiek žinau, tarpukaryje Lietuvoje geležinkelis buvo europinis 1435 mm. Tai matyti dar iš nuotraukoje įdėtos MAN automotrisės kablio.

Taip tai taip. Sraigtine sankaba buvo ir Rusijoje bei TSRS naudojama ir tik po Antrojo pasaulinio pakeista SA3 automatine.
Taciau Suvalku ziedo gelezinkelis buvo tiesiamas rusiskos vezes. Ir toks vezes plotis buvo iki pat Pirmojo pasalulinio, kaip, beje, ir Peterburgo - Varsuvos gelezinkelis visame savo ilgyje buvi 1520 mm. Pirmojo pasaulinio karo metais Vokietijos kariuomene gelezinkelius "persiuvo" i 1435 mm. Toks vezes plotis ir isliko karo metu bei nepriklausomos Lietuvos gelezinkeliai pereme butent tokios vezes plocio pagrindines linijas bei technika. Butent del to ir tarpukario Lietuvoje gelezinkelio veze buvo standartine, o ne rusiska.

[Vitas]

O kiek mazdaug prekiniu traukiniu per para praeina atkarpoje Kazlu-Ruda-Sestokai, kiek teko matyt ten viens M62 trauke tik prekini traukini, neteko matyt 2M62

Rugpjūčio 25 d. priešpiet nepamačiau nė vieno, važiuojant traukiniais iš Marijampolės į Trakiškes, nė vienas nesutiktas nei Kalvarijoje, nei Šeštokuose, nei Mockavoje. Tiesa, šeštokuose ir Mockavoje kaip įprasta buvo 1435mm vėžės M62 (bet jie niekur ir nedingsta), Trakiškėse stovėjo važiuoti link Suvalkų pasiruošęs prekinis (priekyje buvo šilumvežis ST44). Grįžtant keliu Kalvarija-Marijampolė (senuoju) buvo uždaryta pervaža prieš Marijampolę (vadijmnama Kumelionių), tai važiavo TEM2 traukiamas prekinis.
2M62 Kazlų Rūdos-Šeštokų atkarpoje matyti tekę ne kartą. Kiek atkreipiau dėmesį, prekiniai traukiniai šiame ruože dažnai važiuoja naktį.

[Vitas]

nu tai vis del to kiek per diena traukiniu praeina atkarpoje Palemonas-Gaiziunai ...

Rugpjūčio 29 d. nuo 10 ik 15h buvau Karmėlavos-Kalnėnų-Užusalių prieigose, nuo geležinkelio nenutolau, bet iki keleivinio traukinio Vilnius-Šiauliai joks kitas nepravažiavo.
Rugsėjo 2 d. nuo 12:30h laukiau Palemono stotyje. Tai apie 12:45 h praneša: "iš 14 kelio išvyksta prekinis į Kalnėnus". Ir pajudėjo ilgas sąstatas. Apie Palemone stojančio keleivinio Vilnius-Šeštokai atvykimą nepranešė niekas.

[Al1]

Kiek žinau, paskelbus nepriklausomybę, karinis poligonas buvo Varėnoje. Lenkas užėmus Vilniaus kraštą, susirūpinta, kad jis yra pernelyg arti demarkacinės linijos, todėl poligonas iškeltas arčiau LR centro - į Gaižiūnus/Ruklą. Tad logiška, kad tiesiant geležinkelį (jeigu jis tikrai buvo tiesiamas tarpukariu) buvo atsižvelgta ir į karinius poreikius.

Ta linija tikrai tiesta tarpukariu ir tai buvo viena is pirmuju naujai nutiestu liniju. O gal ir pirmoji. Nes kitaip i Siaulius, Klaipeda butu teke vaziuoti per Kaisiadoris. Rukla gi yra atokiau nuo gelezinkelio.

Manau, maršrutu Kaunas-Jonava turėtų būti atstatytas automotrisos AR2 kursavimas, bet čia pirmiausia reiklumą turėtų rodyti Jonavos rajono Dumsių ir Užusalių seniūnijų bei Kauno rajono Neveronių seniūnijos bendruomenės.

Nebus keleiviu. Tarp Jonavos ir Kauno vazineja autobusai ir mikroautobusai, kurie stoja ir miesto stotelese. Per valanda vaziuoja apie 2-5 autobusus ir mikroautobusus. Kelione traukiniu truka gal 50 min., o autobusu ar mikroautobusu - apie pusvalandi. Jonavoje gelezinkelio stotis yra pakrastyje miesto. Miesto autobusu kursavimas Jonavoje prastas. I gelezinkelio stoti atvyksta per diena viso labo keli autobusai Nr 7, o marsruta aptarnauja PAZikai.

O kiek mazdaug toje atkarpoje per diena pereina traukiniu, kokiu laiku dazniausiai vaziuoja kad nufotkint galima butu, nes viena karta 2h ten buvau niex nepravaziavo

Penktadieniais ir sekmadieniais vaziuoja dyz. traukiniai i Siaulius ir atgal. Tvarkarasti gali rasti LG interneto puslapyje. Prekiniu eismas menkas.

[Vitas]

Šiandien Lentvaryje stovėjo padalintas D1-693.
Ar atsitiko kas? Ar šiap sugedo?



Gale užrašas: pagamintas 1983 Vengrija. KR-2 Žmerinka 2007-12-07

Šitaip kartą prieš daug metų buvo atsitikę važiuojant vakariniu traukiniu Kaunas-Alytus dabar toks važiuoja maršrutu Kaunas-Šeštokai). Priekinis motorinis vagonas buvo atkabintas Kazlų Rūdoje. Jo vieton po beveik dviejų valandų stovėjimo prisijungė atvažiavęs M62. Toliau nuo kazlų Rūdos iki Šeštokų traukinio sąstatas buvo toks: šilumvežis M62, du prikaninamiej ivagonai, neveikiantis motorvagonis kabina gale.
Kaip tas traukinys paskui važiavo nuo Šeštokų į Alytų (ar pasikeitus važiavimo krypčiai buvo reikalingas M62 ?) ir kaip paskui anksti rytą iš Alytaus į Kauną, jau nežinau. Naivu būtų tikėtis, kad per naktį buvo atvarytas kitas D1, nes 1992-1995m. padėtis Lietuvos geležinkeliuose buvo klaikiai vargana (pvz., D1 vagonų salonuose tamsoje degdavo viena-kita lempa).
Apie tai anksčiau esu rašęs.

[Wycka]

Tęsiant temą. Sugalvojau iš Vilniaus į Rygą traukiniu nuvykti (iš principo - traukiniu). Tiesioginio nėra, tad žiūriu Vilnius - Daugpilis - Ryga. B``t, bet pats geriausias variantas nuvykus į Daugpilį vėlai vakare nakvot stoty ir paryčiais išvykti į Rygą. Tas pats debilizmas grįžtant. Vadinasi, važiuojantiems iš Peterburgo į Šiaulius ar Klaipėdą traukiniu, belieka persėsti tik Vilniuje, nors taip gaištamas laikas ir brangiau kainuoja. Panašu, kad teks važiuot autobusu (o gal ir lėktuvu skrist), nes kitaip ilgiau keliausi nei po šalį turistausi...

[Al1]

Tęsiant temą. Sugalvojau iš Vilniaus į Rygą traukiniu nuvykti (iš principo - traukiniu). Tiesioginio nėra, tad žiūriu Vilnius - Daugpilis - Ryga. B``t, bet pats geriausias variantas nuvykus į Daugpilį vėlai vakare nakvot stoty ir paryčiais išvykti į Rygą. Tas pats debilizmas grįžtant. Vadinasi, važiuojantiems iš Peterburgo į Šiaulius ar Klaipėdą traukiniu, belieka persėsti tik Vilniuje, nors taip gaištamas laikas ir brangiau kainuoja. Panašu, kad teks važiuot autobusu (o gal ir lėktuvu skrist), nes kitaip ilgiau keliausi nei po šalį turistausi...

Galetu viena traukini (is Vilniaus ) ryte, kuris vyksta i Turmanta, pratesti iki Daugpilio. Dabar i Daugpili traukiniu Vilnius - Sankt Peterburgas galima nuvykti tik vakare. Autobusai i Daugpili - irgi tik vakare.

Su grizimu analogiska situacija. Traukinys S. Peterburgas - Vilnius per Daugpili pravaziuoja ryte. Ir autobusai i Vilniu tik ryte...

Na man visus metus reikia to traukinio rokiskis - klaipeda.... Bet kam gi tai idomu? galetu padaryt koki klaipeda - daugavpils, suderint su kokiu traukiniu is daugpilio i rusija... nea, kam tai rupi... ir ne man vienam to traukinio reikia... pvz pernai siauliuose 6h laukdavau traukinio i rokiski... db tik 2h....

Ir siaip, dirbau salia rokiskio gelezinkelio stoties, nesu mates, kad vaziuotu ra2, vien d1... dvivagoniai, trivagoniai, o ra2 neleidzia, matyt per prastas reisas... o tai kaip kitaip tada keleiviu prisitraukt?

Na nezinau, nezinau. Teko siemet vasara vykti is Rokiskio i Radviliski. Zmoniu buvo tikrai daugiau nei is Siauliu i Mazeikius ar atgal. Tiesa, ne is Rokiskio, pakeliui prilipo. Daugiausiai zmones vyko i Panevezi. Po to traukinys istustejo, bet vis tiek keleiviu daugiau buvo nei mano minetuose traukiniuos i/is Mazeikius.

[Al1]

neilgas, o man tas ruozas tai patinka, ypac kai sedi viduriniam vagone, per pati viduri, labai malonus ausiai garsas, dazniausiai toj atkarpoj uzmiegu

Jo, prisimena seni laikai, traukinio ratu bildesys... Dabar jau nedaug tokiu ruozu. Pats ilgiausias, kuriuo vaziuoja keleiviniai traukiniai - Kazlu Ruda - Sestokai. Bet DR1A - ne tas pats, kas D1... Aisku, galima i Marijampole su D1 nuvaziuoti...

[Ocelotas]

Jo, prisimena seni laikai, traukinio ratu bildesys... Dabar jau nedaug tokiu ruozu. Pats ilgiausias, kuriuo vaziuoja keleiviniai traukiniai - Kazlu Ruda - Sestokai. Bet DR1A - ne tas pats, kas D1... Aisku, galima i Marijampole su D1 nuvaziuoti...

As atsimenu kai dar buvau visai maziukas, vaziuodavau is rokiskio i daugpili, tai taip visa kelia o toj atkarpoj tarp kazlu rudos ir sestoku apribotas greitis?

[Al1]

As atsimenu kai dar buvau visai maziukas, vaziuodavau is rokiskio i daugpili, tai taip visa kelia o toj atkarpoj tarp kazlu rudos ir sestoku apribotas greitis?

Berods diziausiais 60 km/h, kai kur ir maziau. Tiksliai nezinau. Kelias ten prastas.

[Al1]

Vakar buvau Šilutėje. Laukite reportažo apie geležinkelį Šilutė - Kulėšai.
Jau greitai

[Vytautas_LT]

nu gal kas ir iseitu... nzn... reikia ryzto...


Vel ne i tema... Vakar vaziavau is Seduvos i Rokiski su Siauliai - Rokiskis traukiniu.... 17.18 isvykimas... spekit ka pamaciau? o gi vel apipaisyta vagona, tik jau kitam sone, matyt apsuko

Aš tuos D1 su grafiti mačiau N.Vilnios elektrodepe, atrodo...

[Vitas]

Kai aš mažas buvau, mėgau žemėlapius (mėgstu ir dabar). Prisimenu, kartą dėdienė uždavė klausimą: kuris miestas nuo Kauno yra arčiau – Panevėžys ar Šiauliai ?
Žvilgtelėjęs į žemėlapį nedvejodamas atsakiau, kad Panevėžys. Dėdienė nesutiko. Ir liepė matuoti ne tiesia linija, o pagal geležinkelį. Tada nesupratau kodėl važiuoti reikia traukiniu, kodėl negalima tuomet jau turėtu „Moskvičiumi“ (tuo seniausiu)... O traukiniu iš Panevėžio į Kauną ir atgal ji kažkada važinėdavo...
Prisimindamas dėdienę ir jos kelionių tema išsakytus jumorus, kelionę traukiniu iš Kauno į Panevėžį (arba atgal) atlikti ketinu. Tik vis laukiu, kada tvarkaraštis Radviliškio stotyje bus geresnis (nors geresnių laikų belaukdami visi senstame), gal būt bus galimybė Radviliškyje iš D1 Vilnius-Kaunas-Šiauliai persėsti į D1 Šiauliai-Rokiškis arba daugiau laiko persėdimui bus priešinga kryptimi...
Dar prisimenu kažkuriame dienraštyje prieš daug metų spausdintą jumoristinį reportažą, kad siaurukas nuo Anykščių į Panevėžį atvyksta praėjus kažkiek minučių po keleivinio traukinio Maskva-Kaliningradas išvykimo (toks važiuodavo per Vitebską, Daugpilį, Šiaulius, Klaipėdą, Sovetską ir užtikrindavo Rokiškio, Kupiškio, Panevėžio tiesioginį susisiekimą su Klaipėda. Aplinkinių rajonų gyventojai dėl tokio grafikų nesuderinimo nepasidavė (pavyzdys geras).

P.S.: Čia kažkiek susiasmeninau, bet nemanau, kad toks persėdimas Radviliškyje būtų nieko nevertas.
Iš Kauno traukiniais persėsdami Kaišiadoryse važiuojame į Šiaulius ir Klaipėdą, persėsdami Lentvaryje – į Varėną, Marcinkonis, Trakus. Persėsdant Kazlų Rūdoje, būna važiuojančių iš Marijampolės į Bagotąją, Pilviškius, Alksnėnus.