Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Geležinkeliai Lietuvoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Taip pat bus diegiamas naujas projektas – kartu su kitomis Lietuvos transporto įmonėmis numatyta sukurti nacionalinio masto elektroninio bilieto važiuoti visų rūšių visuomeniniu transportu sistemą.
    Panasus dalykas yra Sveicarijoje. Yra keliu lygiu nuolaidu kurteles, kurios galioja visuose transporto priemonese: traukinuose, laivuose, autobusuose. Yra keli nuolaidu lygiai: puse kainos.) puse kainos + po 7 vakaro nemokamai, bei visiskai nemokamai (bet tai kainuoja ziaurius pinigus isiguyti) ir .t.t
    daugiau info: http://mct.sbb.ch/mct/en/reisemarkt/abonnemente.htm

    Manau, kad LG turetu paimti ir nukopijuoti viska ish sveicarijos gelezinkeliu.cia jie kone tobuli

    Comment


      puiku, kad grazina reisa i ryga ir planuoja i varsuva - o tai nereikes ziuret kaip autobusu stotyje nesusiprates turistas klausia reiso i ryga ir nustemba suzinojes kad tokio nera (toki vaizdeli karta teko matyt...)

      Comment


        Kai teko svečiuotis Liuksemburge. Tai ten galima įsigyti dienos bilietą su kuriuo gali važiuot visu visuomeniniu transportu: miesto autobusais, priemiestiniais autobusais ir traukiniais. Norit mažumėle apsižvalgyt po apylinkes, tai tikrai labai patogus dalykas.

        Comment


          Parašė TheNewYork_er Rodyti pranešimą

          Manau, kad LG turetu paimti ir nukopijuoti viska ish sveicarijos gelezinkeliu.cia jie kone tobuli
          Aga, galima būtų geras mintis pasiskolinti. Tik svarbiausia, neperimti tradicijos naudoti "kolekcinius" riedmenis

          Comment


            Parašė Nikas Rodyti pranešimą
            Aga, galima būtų geras mintis pasiskolinti. Tik svarbiausia, neperimti tradicijos naudoti "kolekcinius" riedmenis
            Ką turi galvoje?
            GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

            Comment


              Parašė Eimantas Rodyti pranešimą
              Ką turi galvoje?
              Sveicarijos gelkeliai turi nemaza dali moraliai labai pasenusiu riedmenis.

              Comment


                Parašė Nikas Rodyti pranešimą
                Sveicarijos gelkeliai turi nemaza dali moraliai labai pasenusiu riedmenis.
                Naudoja juos dėl vargingumo ar kokiais kitais tikslais, pvz. turistams pritraukti?
                GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                Comment


                  Deja, dalis tu riedmenu tikrai nepanasi i turistus traukiancias.

                  Comment


                    Deja ir pas mus tokių užtektinai: D1, ER9M, dalis keleivinių vagonų ir t.t.
                    GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                    Comment


                      Bet ir jie neblogai traukia turistus.
                      Tik ne traukiniu, o extreme megejus

                      Comment


                        Parašė Nikas Rodyti pranešimą
                        Bet ir jie neblogai traukia turistus.
                        Tik ne traukiniu, o extreme megejus
                        Drįsčiau abejoti...

                        Comment


                          Va kokia alternatyva geriausiai tiktų LG

                          „O kūjis su pjautuvu - juk tai paprastos liaudies, darbininkų ir valstiečių simboliai. Dabar ženkliukus, pirktus Pilies gatvėje, ir kuriuos visą laiką iki uždraudimo nešiodavausi prisisegęs prie kuprinės, turėjau pasidėti į stalčių.“ - Tomizmas

                          Comment


                            Kazi kokia situacija su vairu sito agregato
                            You can change your car, you can change your house, you can change your Wetherspoon, you can change your wife or religion, even you can change your sex. But you can never change the team you support...

                            Comment


                              Vystant uostą, geležinkeliai liko pamiršti

                              Donatas Valantinas

                              Klaipėdos geležinkelio stoties vyriausiasis inžinierius

                              Nuolat skaitau „Klaipėdos” leidinį „Jūra“, nes ji realiai atspindi Klaipėdos uosto ir su juo susietų įmonių gyvenimą. Gal labiausiai susieta su uostu yra akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ir jos padaliniai Klaipėdoje.

                              Tai Klaipėdos “Draugystės” ir Rimkų geležinkelio stotys, filialas „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ ir Radviliškio lokomotyvų depo Klaipėdos cechas. Šių penkių „Lietuvos geležinkelių“ padalinių darbas 95 procentais susijęs su uosto aptarnavimu. Juose dirba daugiau kaip 2000 žmonių, kurie labai gerai jaučia uosto pulsą, nes tai ir jų gyvenimas.

                              Vasario 15 dieną „Jūroje“ išspausdintas straipsnis, pavadintas „Uosto geležinkelius vaduos iš sąstingio“. Remdamasis Klaipėdos geležinkelių infrastruktūros projektų skyriaus vadovo Algirdo Stapono pateiktais duomenimis, jūs nušvietėte uosto geležinkelių rytojų.

                              Aš nebūčiau toks optimistas. Klaipėdos stotis šiandien dirba savo pajėgumų ir kritinėse galimybių ribose. Tokia pat padėtis yra ir “Draugystės” geležinkelio stotyje. Straipsnyje minima, kad per Klaipėdos stotį į uostą dabar atgabenama 11 mln. tonų krovinių, o stoties pajėgumų riba yra 14 mln. tonų. Tai šiek tiek prasilenkia su faktais. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas sparčiai vystosi, kasmet auga apdorojamų krovinių apimtys maždaug po penkis procentus. Panašiais tempais augo ir Klaipėdos stoties darbo apimtys. Ypač 2007 metais, kai uostas pasiekė rekordinę daugiau kaip 27 mln. tonų krovą. Iš jų 12,34 mln. tonų uosto krovinių gabenta per Klaipėdos stotį. Palyginti su 2006 metais, augimas sudarė 9,7 procento.

                              Su dar didesniu krovinių srautu į uostą Klaipėdos stoties ir kitų “Lietuvos geležinkelių” padalinių darbuotojams teko susidoroti šių metų sausį. Klaipėdos stotyje apdorotų vagonų skaičius, palyginti su praėjusių metų sausiu, šoktelėjo net 32,1 proc. ir sudarė 1,214 mln. tonų. Manau, nesunku šį skaičių padauginti iš 12 mėnesių, kad gautume metines apdorojamų vagonų ir krovinių apimtis. Tai sudarytų 14,57 mln. tonų. Pagal stoties pralaidumo arba pajėgumų skaičiavimus, kuriuos pateikė A.Staponas, tai jau būtų stoties galimybių riba.

                              Krovinių srautai nemažėja ir vasarį, kai stotyje kasdien susikaupia po 1,5 tūkstančio vagonų ir dar 500 ar 600 būna palikti stoties prieigose. Per parą spėjama nuvaryti į krovos barus ir iškrauti ar pakrauti geriausiu atveju pusę šio skaičiaus – iki 700 – 850 vagonų. Kiti lieka laukti eilės, kuri vis ilgėja. Traukiniai paliekami stočių prieigose todėl, kad į jas jau nebetelpa. Magistraliniais keliais nuo Vilniaus iki Klaipėdos, pertvarkius, tai yra atitinkamai pailgi-nus pakelio ir Klaipėdos mazgo stočių kelius, galima atvežti 6 ar 7 tūkstančius tonų sveriančius traukinius. Tačiau tai nesprendžia vagonų eilės problemos.

                              Klaipėdos geležinkelio mazgo stotis galima palyginti su nerekonstruotu Jakų automobiliniu žiedu. Jis stabdo automagistrale atvažiavusių automobilių srautus. Kartais nuo Jakų nuvažiuoti iki Klaipėdos miesto centro užtrunka beveik tiek pat, kaip ir atvažiuoti nuo Kauno iki šio žiedo.

                              Panaši bėda ir su geležinkelio stotimis, kai vystant uostą mažai buvo galvojama apie stočių rekonstrukciją. Visos uosto krovos kompanijos, lenktyniaudamos viena su kita, projektavo ir statė galingus terminalus, kurie gali apdoroti milijonus tonų krovinių. Tačiau reta kuri galvojo, kaip tie milijonai tonų jas pasieks. Yra ir išimčių. Tai Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ vadovas Aloyzas Kuzmarskis. Jis nuo kompanijos įsikūrimo pradžios suprato geležinkelių svarbą ir rūpinosi jų vystymu tiek kompanijos viduje, tiek jos prieigose. Todėl buvo pasiekta ir gerų rezultatų. Išimtis yra ”Draugystės” stoties plėtra. Ši stotis pietinės uosto dalies kompanijoms šiandien tapo „Jakų žiedu“, nors apie šios stoties rekonstrukcijos būtinumą įvairiu lygiu buvo kalbama jau gerą dešimtmetį.

                              Uosto plėtra tęsiama toliau – statomi terminalai, atsiranda nauji kroviniai ir jiems pritaikyti krovos barai. Krovinių ieškoma ir randama ne tik kaimyninėse Baltarusijoje ar Rusijoje, bet ir tolimajame Kazachstane ar Turkmėnistane. Tik nesikeičia Klaipėdos stoties ir uosto kelynų pajėgumai. Kaip ir prieš 15 ar 20 metų didžiausios uosto krovos kompanijos – KLASCO „Anglinės“ ir „Uosto“ kelynai kaip turėjo po 4 ir 6 kelius, taip ir tebeturi. Šiems kelynams plėstis nėra kur – vienoje pusėje marios, kitoje – miestas. Panaši padėtis ir didžiausiame Klaipėdos stoties kelyne – pauostyje, kuriame kaip buvo 9 keliai, taip ir tebėra. Kelyno plėtra problematiška, nes jį supa gamtosaugininkų labai saugomas vienintelis Klaipėdoje Girulių miškas. Tas pats ir dėl miesto centre esančios Klaipėdos stoties. Ji iš visų pusių yra suspausta gyvenamųjų ir kitos paskirties namų. Šiek tiek geresnė padėtis pietinėje uosto dalyje ir ją aptarnaujančiose “Draugystės” ir Rimkų stotyse. Joms vystyti bent jau yra teritorijų.

                              Manau, kad toliau vykdant Klaipėdos uosto plėtrą ir statant naujus terminalus būtina įvertinti juos aptarnausiančių geležinkelio stočių ir privažiuojamųjų kelių pajėgumus arba dalį krovinių perskirstyti kitam sausumos transportui.

                              Dabar giriamasi, kad maksimalūs uosto pajėgumai yra 30 mln. tonų per metus. Galbūt uosto krantinių ilgis, pastatyti, statomi bei projektuojami terminalai ir gali apdoroti tokį krovinių kiekį, tačiau ar kas galvojo, skaičiavo, kokiu būdu šie milijonai tonų bus pristatomi prie šių galingų terminalų.

                              www.kl.lt
                              GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                              Comment


                                Naujienos

                                2008-02-15 Lietuvos geležinkeliais vežta daugiau krovinių

                                Per 2008 m. sausio mėnesį Lietuvos geležinkeliais vežta apie 4,80 mln. t krovinių. Tai maždaug 21 procentų daugiau nei per 2007 m. sausį, kai buvo gabenta apie 3,97 mln. t krovinių.

                                Tarptautinių krovinių sausio mėnesį vežta beveik 3,79 mln. t arba apie 20 proc. daugiau nei per 2007 m. sausio mėnesį, kai buvo gabenta 3,14 mln. t.

                                Vietinių krovinių vežimo mastai taip pat didėjo: šių metų sausio mėnesį vežta beveik 23 proc. daugiau nei 2007 –ųjų sausį.

                                Ryšių su visuomene ir reklamos skyrius

                                l.gabartiene@litrail.lt
                                www.litrail.lt
                                GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                Comment


                                  Parašė LT-1 Rodyti pranešimą
                                  Lietuvoje ikalnes (nuokalnes) matuojamos promilemis (zenklas - toks kaip procentu, tik su 2 rutulikais apacioje). Dabar nepasakysiu kiek LG ikalnes turi promiliu - nenesioju tokios info galvoje (pasiziuresiu ir pasakysiu veliau). Galiu pamineti keleta staciu ikalniu - Prie Telsiu stoties (link Klaipedos), Uz Panevežio - (link dDaugpilio). Siose ikalnese, vaziuojant sunkiam traukiniui, nadojamas papildomas lokomotyvas - stumtuvas (paprasciausias manevrinis lokomotyvas).
                                  Labai stati nuokalne yra Kirtimai-Vilnius. Ja vazineja tik keleiviniai traukiniai ir lokomotyvai be vagonu. Pasakojo, kad kazkada karo metu dingo garvezio ir sastato (prikrauto sporgmenu) stabdziai, tai po avarijos ivairios detales metesi net prie dabartines MAXIMOS Mindaugo gatveje
                                  Kažin ar Lietuvos geležinkeliuose yra įkalnę, statesnė už esančią į Aleksoto kalną Kaune? Nors čia geležinkelis - ne magistralinis.
                                  Įdomu būtų apie įvertinimą tokių įkalnių kaip iš Jiesios stoties į Mauručius ir Rokus. Seni garvežių mašinistai pasakoja važiuojant į Mauručius problemų turėdavę. Anot jų, kartais sąstatą tekdavę tempti dalimis. Kiek juodų dūmų leidžia "Gintarą" iš Jiesios į Rokus tempiantis TEP-60, mačiau ne kartą.

                                  Comment


                                    Parašė LT-1 Rodyti pranešimą
                                    Lietuvoje ikalnes (nuokalnes) matuojamos promilemis (zenklas - toks kaip procentu, tik su 2 rutulikais apacioje). Dabar nepasakysiu kiek LG ikalnes turi promiliu - nenesioju tokios info galvoje (pasiziuresiu ir pasakysiu veliau). Galiu pamineti keleta staciu ikalniu - Prie Telsiu stoties (link Klaipedos), Uz Panevežio - (link Daugpilio). Siose ikalnese, vaziuojant sunkiam traukiniui, nadojamas papildomas lokomotyvas - stumtuvas (paprasciausias manevrinis lokomotyvas).
                                    Labai stati nuokalne yra Kirtimai-Vilnius. Ja vazineja tik keleiviniai traukiniai ir lokomotyvai be vagonu. Pasakojo, kad kazkada karo metu dingo garvezio ir sastato (prikrauto sporgmenu) stabdziai, tai po avarijos ivairios detales metesi net prie dabartines MAXIMOS Mindaugo gatveje
                                    Gal kiek nukrypsiu nuo temos, bet įsivaizduokit, kokie kalniukai Rusijoje, BAM'o trasoje... Paprastai sąstatą traukia 3 sekcijų šilumvežis 3TE10M+2TE10M (is dviejų sekcijų), o gale sąstato būna dar vienas ar du "stūmikai", taip pat šilumvežis 2TE10M.

                                    čia užfiksuotas vienas ir tas pats traukinys su tempiančiuoju ir stumiančiuoju šilumvežiais.

                                    Comment


                                      Dėkui už atsakymus LT1, prie Mauručių įkalnė tikrai stati, vos ne kasdien matau kone paskutines jėgas atiduodančius prekinius sąstatus, kad tik užvažiuotų į tą įkalnę, kartais traukinį galima praleidinėti kokias 10 min. Kiek žinau Mauručių geležinkelio stotis yra 28 metrais aukščiau už Kauno.
                                      Truputi nukrypsiu nuo temos, Robertai, įdomu girdėti kad, BAMO geležinkelis dar veikia, gal galėtum duoti koki puslapi kur galėčiau rasti jo nuotrauku ar informacijos? pamenu mačiau filmą kai rodė apleistus ištisus miestus, geležinkelio stotis, pačius gežinkelius šimtais ar tūkstančiais kilometrų apleistus, nusilydusius nuo šlaitų ir panašiai...

                                      Comment


                                        Parašė Miningan Rodyti pranešimą
                                        Dėkui už atsakymus LT1, prie Mauručių įkalnė tikrai stati, vos ne kasdien matau kone paskutines jėgas atiduodančius prekinius sąstatus, kad tik užvažiuotų į tą įkalnę, kartais traukinį galima praleidinėti kokias 10 min. Kiek žinau Mauručių geležinkelio stotis yra 28 metrais aukščiau už Kauno.
                                        Truputi nukrypsiu nuo temos, Robertai, įdomu girdėti kad, BAMO geležinkelis dar veikia, gal galėtum duoti koki puslapi kur galėčiau rasti jo nuotrauku ar informacijos? pamenu mačiau filmą kai rodė apleistus ištisus miestus, geležinkelio stotis, pačius gežinkelius šimtais ar tūkstančiais kilometrų apleistus, nusilydusius nuo šlaitų ir panašiai...
                                        Daug įspūdingų nuotraukų galima rasti iš tų vietų "Parovoz IS" portale čia.

                                        O tinklapis, skirtas BAM'o magistralei http://bam.railways.ru/.

                                        Oftopic'as: gal verta įkurti atskirą temą apie visos buvusios Tarybų Sąjungos geležinkelius? Manau, kad daug ką įdomaus būtų galima aptarti ne tik apie mūsų šalį, bet ir Rusiją, Ukrainą, Baltarusiją ir panašiai.

                                        Comment


                                          Parašė Miningan Rodyti pranešimą
                                          Dėkui už atsakymus LT1, prie Mauručių įkalnė tikrai stati, vos ne kasdien matau kone paskutines jėgas atiduodančius prekinius sąstatus, kad tik užvažiuotų į tą įkalnę, kartais traukinį galima praleidinėti kokias 10 min. Kiek žinau Mauručių geležinkelio stotis yra 28 metrais aukščiau už Kauno. ...
                                          Aš ir manau, kad Mauručių įkalnėje mašinistams įtampa būna didesnė nei aprašo LT-1. Pats taip pat kartais pamatau.
                                          Iki 2000 metų skausmingais padariniais būdavo ilgam užsidarydavusi pervaža Mauručiuose. Dabar eismas Kauno-Suvalkų keliu autotransporto eismas dar intensyvesnis, ir nesunku įsivaizduoti, kokios eilės abipus pervažos susidarytų, kai prekinis sąstatas Mauručių link judėtų pėsčiojo greičiu
                                          Dabar paskutines jėgas atiduodantį prekinį sąstatą kartais pajunti keleivniamme traukinyje, kuris įkandin tokio važiuodamas pagal automatinės blokiruotės šviesoforų signalus būna priverstas mažinti greitį, o kartais - net sostoti prie raudono signalo. Tą lėtai važiavusį sąstatą paskui pamatai sustojusį Mauručių stotyje.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X