Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Šiaurės Lietuvos buv. siaurieji geležinkeliai (Panevėžys-Joniškis, Gubernija-Biržai)

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Petrašiūnų siaurojo geležinkelio stotis
    Adresas

    Geležinkelio stoties – Petrašiūnų k., Klovainių sen., Pakruojo r.
    Prekių sandėlio – Petrašiūnų k., Klovainių sen., Pakruojo r.
    Tilto – Petrašiūnų k., Klovainių sen., Pakruojo r.
    Stotis ir prekių sandėlys (jie sudaro vieną pastatą) stovi tarp siaurojo geležinkelio ruožo ir kelio Pakruojis-Linkuva. Tiltas pastatytas per Mūšos upę kelyje Pakruojis-Linkuva.

    Istorija

    Siaurasis geležinkelis Lietuvoje pradėtas tiesti tik XIX a. paskutiniame dešimtmetyje. Jo paskirtis buvo aptarnauti platųjį geležinkelį – gabenti krovinius, pervežti keleivius. Siaurojo geležinkelio statyba buvo pigesnė, lengvesnės techninės sąlygos. Kita vertus, siaurieji geležinkeliai buvo nuostolingi visą laiką, nes nebuvo vieningo jų tinklo. Vagonai buvo mažos kėlimo galios.
    Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečių kariuomenė pradėjo statyti Gubernijos ir Pasvalio siaurojo geležinkelio liniją. 1922 m. ji buvo prailginta iki Biržų bei nutiesta Petrašiūnų ir Linkuvos atšaka. 1936 m. pastatyta Petrašiūnų stotis ir prekių sandėlis. 1937 m. — siaurojo geležinkelio Petrašiūnų tiltas per Mūšą, vėliau išplatintas iki automobilių tilto.
    1940-1990 m., kai Lietuva buvo Sovietų Sąjungos priklausomybėje, dalis siaurojo geležinkelio buvo rekonstruota į plačios vėžės šakas, dalis tiesiog išardyta. Tai atspindėjo tuometinės valdžios ūkio politiką, kai daugiausia dėmesio ir finansų buvo skiriama tranzitiniams plačiojo geležinkelio ruožams.
    Žinoma, kad tarpukariu iš Petrašiūnų buvo gabenamas kalkių akmuo A. Trečioko kalkių gaminimo dirbtuvei Gubernijos dvare (Šiaulių apsk.). Leidime šiai įmonei rašoma: „Veiks ištisus metus 1 pamaina. Mėnesiui reikės 100 tonų anglies. Mėnesiui kalkių akmens reikės 900 tonų, jis bus iš Pakruojo dvaro. Per metus bus pagaminta 6000 tonų kalkių ir jos bus vežamos į visą Lietuvą“. Specialūs vagonai – domkarai – automatiškai išsikraudavo skaldą. Ją veždavo iš Petrašiūnų į Guberniją arba Panevėžį, kur perkraudavo į plačiosios vėžės geležinkelius. Nuo 1961 m. iki 1978 m. suintensyvėjo cukrinių runkelių pervežimai. Ilgamečio siaurojo geležinkelio darbuotojo Jono Bernatavičiaus prisiminimais, per sezoną buvo pervežama iki 100 tūkstančių tonų, neskaitant naftos produktų, statybinių medžiagų. Tuo laikotarpiu krovinių perkrovos darbai vykdavo visas 24 val. iš plačiųjų į siauruosius geležinkelius arba atvirkščiai.
    Šiandieną Petrašiūnų siaurojo geležinkelio kompleksą sudaro geležinkelio ruožas, geležinkelio tiltas, geležinkelio stotis ir prekių sandėlis (pastarieji du sudaro vieną statinį).

    Reikšmė ir vertė

    Lietuvoje veikia du siaurojo geležinkelio muziejai: Anykščiuose ir Petrašiūnuose. Todėl lankantis Šiaurės Lietuvoje ir norint susipažinti su geležinkelio paveldo, tikrai verta užsukti į Petrašiūnų siaurojo geležinkelio stotį. 1996 m. išlikę siaurojo geležinkelio ruožai ir statiniai kaip kompleksas įrašyti į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą.

    Dabartinė panauda

    Petrašiūnuose siaurojo geležinkelio stoties pastate įrengta muziejinė ekspozicija. Didžiąją jos dalį sudaro tarpukario Lietuvos fotografijos, kuriose užfiksuoti geležinkelio tiesimo ir statybos darbai, garvežių raida, geležinkelininkų gyvenimo ir darbo akimirkos. Stenduose eksponuojamos Antrojo pasaulinio karo laikų dokumentų kopijos, maisto kortelės, reichsmarkės, geležinkelininkų pažymėjimai, uniformų ženklai, pinigų persiuntimo maišeliai, antspaudai, kirstukai, varžtai, bėgvinės, bėgių padėklai, kelio ženklai, prietaisas tarpubėgių pločiui ir bėgių nusėdimui matuoti, ratstabdžiai.

    I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
    Parama Siaurojo geležinkelio klubui

    Comment


      Parašė Wycka Rodyti pranešimą
      Pakankamai ilgas straipsnis, todėl pateikiu tik nuorodą. Įdomu todėl, kad informacija labai paprastai ir aiškiai pateikta, viską supras net nesidomintis geležinkeliais:

      Siaurųjų Lietuvos geležinkelių istorinė apžvalga

      http://www.kontrastai.lt/?p=14332
      Straipsnis nukopijuotas iš www.ngr.lt.

      Comment


        Vakar aplankiau siauruko ruožą: Petrašiūnai - Linkava. Keleta nuotraukų:

        Nuo Petrašiūnų stoties.



        Siauruko bėgiai per kelia link tilto.



        Bėgiai per tilta užtverti. Labai prasto stovio.



        Siauruko tiltas iš apačios.



        Siauruko bėgiai ant pylimo. Kaip ir visur apauges žole, krūmais, medžiais.







        Ties pralaida nuardyti bėgiai. Vietiniai šalia grėbę šieną pasakojo kad žiemą atvažiavo traktoriai ir nuardė dalį bėgių. Žingniais suskaičiavau 71 žingsni.



        Ne žodžiais, o darbais siauruką mylim!
        Parama Siaurojo geležinkelio klubui

        Comment


          Parašė Vismantas Rodyti pranešimą

          Bėgiai per tilta užtverti. Labai prasto stovio.

          Atvaizdas
          Kai buvom kovo mėnesį, dar nebuvo užtvertas...

          http://www.miestai.net/forumas/showp...&postcount=305

          http://www.miestai.net/forumas/showp...&postcount=306

          Comment


            Lietuvos nacionalinis radijas ir televizijas jau yra suskaitmeninęs dalį savo archyvų. Prie jų laisvai galima prieiti internete (www.lrt.l -> Aukso fondas). Čia tiems, kas dar nežino
            Tas Aukso fondas yra tikras auksas ir railfanams
            Ten yra suskaitmenintos visos filmų (laidos) ciklo "Mūsų miesteliai" dalys.
            Rekomenduočiau peržiūrėti apybraižas apie Pušalotą, Joniškėlį, Linkuvą, Žeimelį, Troškūnus, Raguvėlę.
            Ypač rekomenduoju dalį apie Joniškėlį, kur tikrai nemažai vietos skiriama ir siaurukui. Kalbinamas šviesios atminties Jonas Kaškelis, daugiau kaip 48 metus pradirbęs prie siauruko, iš jų daugiau kaip 44 m. buvo Joniškėlio stoties viršininkas (ten išgirsite, kaip jis pasakoja, kad 6-7 dešimtmečiuose Joniškėlio stoty buvo parduodama vien 50-70 nuolatinių bilietų keleiviams, kurie kainuodavo 1 rublį. Taip pat minima konkreti Šiaurinio ruožo uždarymo data - 1996 m. liepos 1 d.).
            Filme apie Linkuvą (jis susuktas 1993 m.) galima matyti, kaip žmonės arba kelio darbininkai (nelabai supratau) stumiasi dreziną siaurukų į Linkuvą, o apybraižoje apie Pušalotą rodoma Pušaloto stotis ir pravažiuojantis krovininis sąstatas (ne tokiu jau ir mažu greičiu ).
            Filme apie Troškūnus (statytas 1999) vienoje vietoje užfiksuotas reguliarusis reisas.
            Žodžiu, bent jau Udriui tikrai ten ką pasižiūrėti yra (jei dar nematė)

            Comment


              Reikia atpainiot

              Vienas toks neaiškumas yra su tais Šiaurės Lietuvos Joniškio-Žeimelio-Vaškų-Joniškėlio ruožo siaurukais.
              1943 m. vokiečių išleistame Lietuvos geležinkelių sąvade nurodoma, kad 600 mm pločio bėgiai eina iš Joniškio iki Žeimelio ir dar toliau net iki Vaškų. Visuose mūsų leidiniuose iki šiol būdavo nurodoma, kad 600 mm vėžė ėjo tik iki Žeimelio, o iš ten per Vaškus link Joniškėlio jau 750 mm. Kaip suprasti šį faktą, kad iki Vaškų ėjo 600 mm vėžė? Vaškuose turėjo 2 skirtingos linijos.
              Vokiečiai buvo (ir yra) labai preciziški, o tuo labiau geležinkelių sritis, kur klaidų negalėjo būti.

              Kitas klausimas - nuo Darbėnų iki Šventosios nurodoma plačiojo geležinkelio vėžė, bet ne siaurojo kaip kad buvo pas mus teigiama.

              Šiek tiek medžiagos diskusijoms:
              Joniškio-Žeimelio-Vaškų-Joniškėlio ruožas








              Darbėnų-Šventosios ruožas


              P. S. Iliustracijos gavosi plačios (skenuota mažiausia rezoliucija 100 - mažesne nieko nebesimatytų) dėl lapo horizontalios padėties.
              Paskutinis taisė Salvijus; 2009.08.05, 23:13.

              Comment


                Vakar teko mašina pravažiuoti buvusio geležinkelio ruožą Gružai-Švobiškis. Dabar ten toks tiesus prastas žvyrkelis. Gaila, aparato neturėjau. Nors daugiau šiuo ruožu važiuot nebesinorėtų
                Paskutinis taisė Almis; 2009.08.05, 23:21. Priežastis: gramatinės klaidos

                Comment


                  Parašė Sovijus Rodyti pranešimą
                  Vienas toks neaiškumas yra su tais Šiaurės Lietuvos Joniškio-Žeimelio-Vaškų-Joniškėlio ruožo siaurukais.
                  1943 m. vokiečių išleistame Lietuvos geležinkelių sąvade nurodoma, kad 600 mm pločio bėgiai eina iš Joniškio iki Žeimelio ir dar toliau net iki Vaškų. Visuose mūsų leidiniuose iki šiol būdavo nurodoma, kad 600 mm vėžė ėjo tik iki Žeimelio, o iš ten per Vaškus link Joniškėlio jau 750 mm. Kaip suprasti šį faktą, kad iki Vaškų ėjo 600 mm vėžė? Vaškuose turėjo 2 skirtingos linijos.
                  Vokiečiai buvo (ir yra) labai preciziški, o tuo labiau geležinkelių sritis, kur klaidų negalėjo būti.
                  Apie pirmą klausimą diskutuota su Tomsu iš Latvijos, šalotinių paneigiančių ar patvirtinančių tai nerasta. Dėl antro klausimo - labai paprasta - pirma paklotas siaurukas (apie 1930 metus). Vokiečiams užėmus Klaipėdos kraštą , labai operatyviai į Šventosios uostą nutiestas platusis geležinkelis, kurio ilgis ~ 14 km.

                  Comment


                    Parašė udrius Rodyti pranešimą
                    Apie pirmą klausimą diskutuota su Tomsu iš Latvijos, šalotinių paneigiančių ar patvirtinančių tai nerasta. Dėl antro klausimo - labai paprasta - pirma paklotas siaurukas (apie 1930 metus). Vokiečiams užėmus Klaipėdos kraštą , labai operatyviai į Šventosios uostą nutiestas platusis geležinkelis, kurio ilgis ~ 14 km.
                    Vadinasi, dėl pirmo klausimo reikia žiūrėti atsargiai - netikėti, kas pas mus rašoma.
                    Antruoju - kažkas yra kitus suklaidinęs forume anskčiau.

                    Comment


                      Parašė Sovijus Rodyti pranešimą
                      Vadinasi, dėl pirmo klausimo reikia žiūrėti atsargiai - netikėti, kas pas mus rašoma.
                      Antruoju - kažkas yra kitus suklaidinęs forume anskčiau.
                      forume buvo rasyta, kad Darbenai-Sventoji ne vienas gelezinkelis buves.
                      Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                      Comment


                        Panevėžys - Biržai. Tiltas per Sanžilę

                        Comment


                          Čia tas tiltas kur tikriausiai už Bernatoniu yra.
                          Ne žodžiais, o darbais siauruką mylim!
                          Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                          Comment


                            Seniau žadėtas reportažas iš Joniškėlis - Panevėžys atkarpos: Vaitkūnai - Pušalotas. Čia įmetu keletą foto su komentarais, o visas rasit galerijoje ČIA

                            Atkarpa. Eita nuo Vaitkūnų link Pušaloto:


                            Vaitkūnų stotis. Arčiau nėjom nes žmogus vaikščiojo. Prie progos važiuodamas pro šal dar truktelsiu iš arčiau


                            Buvusi pervaža šalia Vaitkūnų stoties. Pačiam dar teko važiuot prieš kelis metus ir dar bėgiai buvo, po to vieną dieną kažkas juos nupjovė. Įtariu kelininkai kad greideris nekliūtų.


                            Neriam į krūmus


                            Pabėgiai mediniai ir beeinant užmatytas vienišas betoninis. Tarp pabėgio ir bėgio guminė tarpinė


                            Sujungimai:


                            Džiunglės


                            Tarp bėgių tarpe užaugusi obelis. Skersmenį matot tos obelaitės (tarp kitko visas ruožas apaugęs obelimis, slyvomis, kriaušėmis ir t.t. įtariu kad seniau kai važinėdavo traukinukai visi kauliukus bei graužtukus per langą mesdavo lauk


                            Pirmas tiltas per Žąsa.


                            Iš arčiau


                            Neatsispyriau pagundai palyst po juo ir nufotkint nešančiąsias konstrukcijas


                            Apačia. Mano mėgėjišku supratimu ir tanką išlaikytų Tarp kitko vietinis žmogiukas pasakojo kad per jį ir traktoriai pervažiuoja norėdami išvengti lanksto tarp laukų.


                            Tipinis vaizdas: bėgių nėr, bet pažiūri po kojom ogi yra. Viskas užžėlę


                            Antras tiltas. Konstrukcija tokia pati tik yra vienas esminis skirtumas. Nežinau kaip jie vadinasi, metaliniai antri bėgiai tarp pagrindinių užsibaigiantys ir prasidedantys trikampiu . Žinantys pakomentuos. Nuotraukose matysis apie ką aš.


                            Tai ką aš minėjau aukščiau




                            Dauguma pabėgių suveržti apkaustais


                            Antra išardyta pervaža per kelią Pušalotas - Joniškėlis


                            Ženklas šalia Pušaloto (žinovai taip pat prašom komentarų ką tai reiškia)


                            Kuo arčiau Pušaloto tuo dažniau matyt skaldos po pabėgiais.


                            Ir vienas kitas betoninis pabėgis


                            Rampa




                            Pužaloto stotis




                            Peronas. Pirmas kelias išardytas


                            Pabaiga


                            Pora pastabu:
                            1. Bėgiai visi išlikę, tik nuardytos pervažos
                            2. Pabėgiai sutruniję, bet bėgiai visi tiesūs neišsikraipę, tad kokią drezyną atlaikytų manau

                            Sekantys planai nuo Vaitkūnu nueiti iki Joniškėlio. Labai tikiuosi tai padaryt dar šią vasarą ar rudenį.

                            Ačiū už gerą pavakarę asistentėms Laimai ir Dainai
                            Paskutinis taisė LinS; 2009.08.17, 09:54.

                            Comment


                              Dekui autoriui uz puiku fotoreportaza! Lauksim daugiau

                              Comment


                                Parašė LinS Rodyti pranešimą
                                Seniau žadėtas reportažas iš Joniškėlis - Panevėžys atkarpos: Vaitkūnai - Pušalotas. Čia įmetu keletą foto su komentarais, o visas rasit galerijoje ČIA

                                A
                                Liūdnas vaizdas - o mąstoma apie šio ruožo pritaikymą turizmui...

                                Comment


                                  Parašė 2Pack Rodyti pranešimą
                                  Liūdnas vaizdas - o mąstoma apie šio ruožo pritaikymą turizmui...
                                  Atstatysim. Saugokim ir išsaugosim.

                                  Comment


                                    Parašė 2Pack Rodyti pranešimą
                                    Liūdnas vaizdas - o mąstoma apie šio ruožo pritaikymą turizmui...
                                    Kol kas yra minčių tik dėl ruožo Panevėžys-Pušalotas atstatymo ir pritaikymo turizmui, tačiau dar prieš tai reikia išspręsti nemažai teisinių ir kitokių dalykų su LG (ji kol kas yra šiaurinės siauruko dalies savininkė).
                                    I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                                    Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                                    Comment


                                      Biržai



                                      Buvęs keleivinės stoties pastatas. Biržai 2008.11

                                      Comment


                                        Joniškio geležinkelio stotis

                                        Siaurojo geležinkelio depas


                                        Depo langai išliko kaip ir užfiksuota senose nuotraukose


                                        Siaurojo geležinkelio stotis (pastatas statytas 1919 m. (?)
                                        Paskutinis taisė Eimantas; 2011.01.14, 02:42.

                                        Comment


                                          Šeštadienį trumpam buvo atvežtos dvi rankinės drezinos į Petrošiūnų stotelę. Atrodo kartais vardan tų kelionių duodiesi po tokį š... , įdedi velnioniškus nervus, bet kai pamatai sulėkusį vos ne visą kaimą ir laimingus lakstančius vaikus - pagalvoji , po velnių verta dirbti vien dėl to....

                                          Comment

                                          Working...
                                          X