Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Tilto per Kuršių marias idėja

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Tilto per Kuršių marias idėja

    Tekstas is sios dienos Vakaru Ekspreso (Klaipeda)


    Tilto per marias projektą svarstys Tranzito komitetas

    Tilto per Kuršių marias idėja, regis, jau pasiekė ir aukščiausias šalies valdžios institucijas.

    Artimiausiame Tranzito komiteto posėdyje numatyta svarstyti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pateiktą projektą "Dėl tilto per Kuršių marias".

    Šis projektas parengtas remiantis dar 2002 metų rugsėjį direkcijos užsakymu VĮ Transporto ir kelių tyrimo instituto atliktu tokio tilto statybos pradiniu ekonominiu ir finansiniu vertinimu.

    Tranzito komitetas turės nuspręsti, ar tilto per Kuršių marias statyba yra reikalinga ir pasirinkti vieną iš dviejų siūlomų variantų - pradėti rengti privalomuosius statybų dokumentus, ar šios idėjos atsisakyti.

    Prireikė alternatyvos

    "Vakarų eksprese" ne kartą rašėme, jog tilto statybos per marias idėjos pajūryje keliamos jau seniai. Tačiau iki šiol valdžios institucijose jos rimtai svarstomos nebuvo.

    Minėtą Tilto per Kuršių marias statybos pradinį ekonominį ir finansinį įvertinimą Kelių direkcija užsakė tuomet, kai keltais per marias buvo keliama nemokamai ir valstybei teko padengti apie 10 milijonų litų siekusias su tuo susijusias išlaidas.

    Tačiau alternatyvių susisiekimo su Kuršių nerija būdų paieškos baigėsi pernai Vyriausybei vėl grąžinus mokestį už persikėlimą keltais.

    Vis dėlto vasario mėnesį Susisiekimo ministerija sutiko, kad šis klausimas būtų įtrauktas į Tranzito komiteto posėdžio darbotvarkę ir įpareigojo Kelių direkciją parengti medžiagą bei suderinti ją su ministerija.

    Atakavo Vyriausybę

    Iki tol Vyriausybę su prašymais svarstyti galimybę statyti tiltą per marias ne kartą atakavo dėl nestabilaus susisiekimo nepatenkinti Kuršių nerijos gyventojai, pernai netgi susibūrę į iniciatyvinę grupę, bei kai kurie politikai.

    Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininkas Rimas Valčiukas rašte ministrui pirmininkui Algirdui Brazauskui tvirtino, esą kiekvieno susitikimo su Neringos bei Smiltynės gyventojais metu šie kaip vieną iš didžiausių savo aktualijų nuolat mini tiltą per marias.

    Viena didžiausių dabar kylančių problemų esanti ta, kad keltai negali užtikrinti stabilaus susisiekimo esant ekstremalioms meteorologinėms sąlygoms. Vien pernai bendrovės "Smiltynės perkėla" keltai neatliko 487 numatytų reisų, iš jų daugiau nei 30 - per tris vasaros mėnesius.

    Taip pat teigiama, jog užtikrinto susisiekimo nebuvimas, be kita ko, apsunkintų mūsų šalies specialiųjų tarnybų veiksmus, jei netoli Nidos esančiame Rusijos naftos gręžinyje D-6 įvyktų avarija.

    Taptų simboliu?

    Vykdydamas Kelių direkcijos užsakymą, Transporto ir kelių tyrimo institutas išnagrinėjo keturis galimus tilto per Kuršių marias statybos variantus.

    Perspektyviausiu specialistai laiko žemo pakeliamo tilto, kuris galėtų būti statomas būsimojo pietinio išvažiavimo iš Klaipėdos jūrų uosto tęsinyje (už Tarptautinės jūrų perkėlos Klaipėdos pusėje ir maždaug ties Alksnyne Kuršių nerijos pusėje), projektą. Siūlomas tilto aukštis - 7 metrai, ilgis - 1300 metrų, orientacinė kaina - 50-60 mln. litų.

    Šiam variantui, beje, pritaria ir Susisiekimo ministerijos Vandens transporto departamentas. Jo nuomone, tiltas, be kita ko, panaikintų keltų teikiamų paslaugų monopolį ir galėtų tapti Klaipėdos miesto techniniu ir urbanistiniu simboliu.

    Plaukiant žemsiurbėms ir kitiems negabaritiniams laivams, taip pat jachtoms, kurių stiebų aukštis siekia iki 16,5 metro, tokį tiltą tektų pakelti, tuo tarpu dabar Klaipėdos jachtklube švartuojamos jachtos, baržos bei kiti krovininiai laivai plaukioti galėtų tilto nekeliant.

    Instituto išvadose taip pat teigiama, kad jeigu šis variantas būtų atmestas, tiltą būtų galima statyti ir Klaipėdos Baltijos prospekto tęsinyje. Tačiau dėl papildomos infrastruktūros kūrimo, kur kas didesnio būtino tilto ilgio ir aukščio, šis projektas kainuotų labai daug - nuo 420 iki 520 mln. litų.

    Dar du tilto statybos variantai - per Kiaulės nugarą ir Naujosios perkėlos trasoje - atmesti iš karto dėl uosto veiklos ir kitų problemų.

    Galimybė rinktis

    Tranzito komitetui pateiksimose sprendimų dėl tilto per Kuršių marias projektų poveikio vertinimo pažymose tvirtinama, kad tokio tilto statyba atitiktų LR Vyriausybės 2001-2004 metų programą bei Europos Sąjungos teisės aktus.

    Tačiau atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog nuo 2000 metų Kuršių nerijos nacionalinis parkas yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, o tiltas lemtų didesnius transporto priemonių ir žmonių srautus, kurie gali turėti neigiamą poveikį aplinkai.

    Tarp teigiamų tokio projekto aspektų, be susisiekimo užtikrinimo bet kokiomis oro sąlygomis, minima ir tai, jog pagaliau atsirastų galimybė rinktis - važiuoti tiltu ar keltis keltu, o valstybei nebereikėtų dotuoti kėlimo keltais išlaidų, nes vien šiemet, nepaisant to, kad ši paslauga yra mokama, tam gali prireikti apie 2,6 mln. litų.

    Kita vertus, jei tiltas būtų statomas iš valstybės lėšų, tai biudžetui per trejus metus atsieitų daugiau nei 60 mln. litų. Tiesa, neatmetama galimybė, jog šiam projektui įgyvendinti būtų galima pritraukti ir Europos Sąjungos fondų bei privačių lėšų. Taip pat svarstoma, jog pastatytas tiltas gelėtų būti mokamas.
    Attached Files

    #2
    Tiltas per Kuršių marias būtų reikalingas ir įspūdingas statinys, tačiau po jo pastatymo manau dingtų dalis pačios Kuršių nerijos savitumo. Jei nori ten nukeliauti dabar, reikia keltis su laivu, kas savaime nėra toks įprastas dalykas, kaip sakykim važiuoti per tiltą. O būdamas jau ten jautiesi atitrūkęs ir kurkas toliau nei 1km nuo Klaipėdos, ko, manau, nebebūtų galima pasakyti tada, kai tiltas bus pastatytas.

    Comment


      #3
      Vat čia galėtų tunelis ir pasitarnaut
      Mano galerija Flickr'yje

      Comment


        #4
        O aš palaikyčiau seniai keltą idėją per marias pastatyti tiltų. Už jų pravažiavimą būtų galima rinkti gana nemažas rinkliavas automobiliams, tada srautas išaugtų nežymiai, dėl ko labai baiminasi gamtosaugininkai. Ar laivybai netrukdytų? Gal tada tunelį?
        Tie keltai kažkaip truputį atsilikėliškai atrodo..

        mano nuomonė.
        http://m.lrytas.lt/-1308629241130735...ms-belieka.htm

        Comment


          #5
          Parašė music Rodyti pranešimą
          O aš palaikyčiau seniai keltą idėją per marias pastatyti tiltų. Už jų pravažiavimą būtų galima rinkti gana nemažas rinkliavas automobiliams, tada srautas išaugtų nežymiai, dėl ko labai baiminasi gamtosaugininkai. Ar laivybai netrukdytų? Gal tada tunelį?
          Tie keltai kažkaip truputį atsilikėliškai atrodo..

          mano nuomonė.
          Uosto akvatorijoje trukdytų laivybai, tai tektų už Kiaulės nugaros statyti, bet ir ten pakankamai aukštas turėtų būti, nes kitaip jachtoms kelias užtvertas... Ir jis labiau būtų skirtas Neringos gyventojams ir jos poilsiautojams, keltai vistiek būtų patogiau Smiltynės pliažų ir muziejaus lankytojams.

          Keltai beveik šimtaprocentinė saugumo nuo nevaldomų srautų garantija.
          Atnaujinus laivyną Antrosios perkėlos patogumas kardinaliai pasikeitė į gerąją pusę.
          GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

          Comment


            #6
            taipogi keltai yra siokia tokia atrakcija turistams. Valkatu Smiltynej zymiai maziau matyti, negu Melnaragej - butu tiltas, butu vienodai.
            Parama Siaurojo geležinkelio klubui

            Comment


              #7
              Mokamas tiltas apsaugotu ir nuo valkatu. Siaip tai tiltas nereikalingas. Nera jokio poreikio. Del nepilnai dvieju tukst. gyventoju patogumo statyti tilta - svaistyti lesas vejais.
              Lietuvoje pakankmai daug gyventoju (daugiau nei pora tukst. Neringos gyv.) daro didelius lankstus, kad kasdien pasiektu savo keliones tiksla (darba, mokykla, namus). Nes artimiausias tiltas per upe yra uz 10 ar 20 km, nors keliones tikslas - vos ne priesais, tik kitame krante. Ir sugaista ne ka ne maziau laiko, nei kelimasis keltu per Marias.

              Turistams pakanka ir kelto.
              Nes tai atrakcija. O kur dar Lietuvoje kas keliasi keltais? Vilkijos galim neskaityti, tai daugiausiai vietiniu gyventoju reikmems skirtas keltas. Poilsiautojai laiko neskaiciuoja. Besitusinantys pizonai apsieis ir be tilto.
              Paskutinis taisė Al1; 2009.11.15, 11:26.

              Comment


                #8
                Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                Mokamas tiltas apsaugotu ir nuo valkatu. Siaip tai tiltas nereikalingas. Nera jokio poreikio. Del nepilnai dvieju tukst. gyventoju patogumo statyti tilta - svaistyti lesas vejais.
                Lietuvoje pakankmai daug gyventoju (daugiau nei pora tukst. Neringos gyv.) daro didelius lankstus, kad kasdien pasiektu savo keliones tiksla (darba, mokykla, namus). Nes artimiausias tiltas per upe yra uz 10 ar 20 km, nors keliones tikslas - vos ne priesais, tik kitame krante. Ir sugaista ne ka ne maziau laiko, nei kelimasis keltu per Marias.

                Turistams pakanka ir kelto.
                Nes tai atrakcija. O kur dar Lietuvoje kas keliasi keltais? Vilkijos galim neskaityti, tai daugiausiai vietiniu gyventoju reikmems skirtas keltas. Poilsiautojai laiko neskaiciuoja. Besitusinantys pizonai apsieis ir be tilto.
                Toli gražu ne vien Neringos gyventojai keliasi į Kuršių Neriją. Judėjimas tikrai nemažas- ypač vasarą!

                Planuojama, kad bendrovės pajamos per 8 šių metų mėnesius sudarys per 10 mln. Lt.

                Tiesa, padirbėti teko iš peties nesilaikant keltų plaukimo grafikų, kadangi tiek keleivių, tiek autotransporto srautai buvo dideli. Bendrovės keltai jau perkėlė per 2 milijonus keleivių ir per 450 tūkst. transporto priemonių.
                Nelabai korektiška lyginti tokius srautus su mažais kaimeliais abipus upių.
                http://m.lrytas.lt/-1308629241130735...ms-belieka.htm

                Comment


                  #9
                  Korektiska. Nes pagrindini keleiviu srauta sudaro turistai ir poilsiautojai.
                  Turistai ir poilsiautojas keliasi vos kelis kartus per savo poilsio dienas pajuryje. Taip kad gali ir keltu keltis. Jokie argumentai, kad tiltu butu greiciau neatlaiko kritikos. O statyti tilta tik tam, kad pora simtu gyventoju (na ne visi gi kasdien vazineja i Klaipeda) galetu greiciau persikelti - nerimtai skamba. Bet kokiu atveju tilto statybos kainuotu apie milijarda litu, o surenkamos pajamos kazin ar padengtu tilto eksploatacijos islaidas.
                  Paskutinis taisė Al1; 2009.11.15, 18:09.

                  Comment


                    #10
                    Jei butu litu reiketu neringoj isvis eisma apribot ivedus nerealius mokescius uz ivaziavima, bet vietoj to nutiesti modernu ekologiska tramvaju. Atvaziavai traukiniu ar autobusu (masinoms klaipedoj parkingo reiktu) sedai i tramvaju ir varai i nida (juodkrante, preila ar pervalka) o ten dviraciais uzdarbiautojai nuveza i viesbuti.

                    Istikruju greit tas dalykas atsipirktu. Kurorto statusas del aplinkosaugos kiltu dar auksciau - turtingesni turistai daugiau litu paliktu, o ir pats tramvajus privesrtinai daug klientu turetu.

                    Comment


                      #11
                      Parašė JlL Rodyti pranešimą
                      Jei butu litu reiketu neringoj isvis eisma apribot ivedus nerealius mokescius uz ivaziavima, bet vietoj to nutiesti modernu ekologiska tramvaju. Atvaziavai traukiniu ar autobusu (masinoms klaipedoj parkingo reiktu) sedai i tramvaju ir varai i nida (juodkrante, preila ar pervalka) o ten dviraciais uzdarbiautojai nuveza i viesbuti.

                      Istikruju greit tas dalykas atsipirktu. Kurorto statusas del aplinkosaugos kiltu dar auksciau - turtingesni turistai daugiau litu paliktu, o ir pats tramvajus privesrtinai daug klientu turetu.
                      Ir paprasciau galima. Nupirkti normaliu dujiniu autobusu. Beje, nors ir ne i tema.
                      Kokios transporto priemones naudojamos Neringoje reguliariam keleiviu vezimui marsrute Smilyne - Nida? Itariu, kad pagridninai "arkliai" - mikorautobusai. Galbut tik vasara didesni autobusai kursuoja...

                      Comment


                        #12
                        Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                        Korektiska. Nes pagrindini keleiviu srauta sudaro turistai ir poilsiautojai.
                        Turistai ir poilsiautojas keliasi vos kelis kartus per savo poilsio dienas pajuryje. Taip kad gali ir keltu keltis. Jokie argumentai, kad tiltu butu greiciau neatlaiko kritikos. O statyti tilta tik tam, kad pora simtu gyventoju (na ne visi gi kasdien vazineja i Klaipeda) galetu greiciau persikelti - nerimtai skamba. Bet kokiu atveju tilto statybos kainuotu apie milijarda litu, o surenkamos pajamos kazin ar padengtu tilto eksploatacijos islaidas.
                        Vidutiniškai per parą keliasi 1700 automobilių ir 9000 žmonių. Gal ir mažokas judėjimas ir neapsimokėtų, bet tas 450 ar net 600 m ilgio tiltas (priklausomai nuo statybos vietos) taptų Klaipėdos (ar net Lietuvos) vizitine kortele!
                        Keli šimtai milijonų litų... daug... Kodėl mes tokie neturtėliai
                        http://m.lrytas.lt/-1308629241130735...ms-belieka.htm

                        Comment


                          #13
                          Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                          Ir paprasciau galima. Nupirkti normaliu dujiniu autobusu. Beje, nors ir ne i tema.
                          Kokios transporto priemones naudojamos Neringoje reguliariam keleiviu vezimui marsrute Smilyne - Nida? Itariu, kad pagridninai "arkliai" - mikorautobusai. Galbut tik vasara didesni autobusai kursuoja...
                          Mikroautobusai ir midibusai, didelių irgi yra, įskaitant ir kaliningradiečių.
                          GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                          Comment


                            #14
                            Parašė music Rodyti pranešimą
                            Vidutiniškai per parą keliasi 1700 automobilių ir 9000 žmonių. Gal ir mažokas judėjimas ir neapsimokėtų, bet tas 450 ar net 600 m ilgio tiltas (priklausomai nuo statybos vietos) taptų Klaipėdos (ar net Lietuvos) vizitine kortele!
                            Keli šimtai milijonų litų... daug... Kodėl mes tokie neturtėliai
                            Islaidu maziau ir didesne nauda butu jei pastaytu tilta Vilkijoje.

                            Comment


                              #15
                              Parašė music Rodyti pranešimą
                              Vidutiniškai per parą keliasi 1700 automobilių ir 9000 žmonių. Gal ir mažokas judėjimas ir neapsimokėtų, bet tas 450 ar net 600 m ilgio tiltas (priklausomai nuo statybos vietos) taptų Klaipėdos (ar net Lietuvos) vizitine kortele!
                              Keli šimtai milijonų litų... daug... Kodėl mes tokie neturtėliai
                              Na tas tiltas tuomet turėtų būti koks nors architektūrinis šedevras, nes pavyzdžiui Švedija turi net porą tiltų ilgesnių nei 5 km. Ir niekas apie juos per daug nežino..
                              Dear Sir,

                              Comment


                                #16
                                Na tikrai čia niekas jokio tilto nestatys dar 100 metų, ne tokiai valstybei kaip Lietuvėlė tokie projektai ir taip jau milijardai praskolinti, o čia rasti kelis šimtus milijonų tiltui dėl poros tūkstančių gyventojų būtų tikrai absurdiška ir šiaip jei nebūtų tų keltų, tai nebeliktų kažkaip net jokio įdomumo važiuoti tuo tiltu. Gi dabar ypač ne klaipėdiečiams tas persikėlimas tuo keltu kaip pramoga.

                                Comment


                                  #17
                                  Parašė Fanas Rodyti pranešimą
                                  Gi dabar ypač ne klaipėdiečiams tas persikėlimas tuo keltu kaip pramoga.
                                  tikrai taip, kartais net gaila kad tie nauji taip greit kelia

                                  Comment


                                    #18
                                    Tilto nebuvimas natūraliai padeda išsaugoti Kuršių Nerijos gamtą. Jei atsirastų tiltas, greitai Neringa taptų panaši į Šventąją. Tikiuosi, kad dar bent 50 metų to tilto nebus, o per tą laiką tautiečiai susipras vertinti tai, kas iš tikrųjų vertinga.

                                    Comment


                                      #19
                                      Parašė r08n Rodyti pranešimą
                                      Tilto nebuvimas natūraliai padeda išsaugoti Kuršių Nerijos gamtą. Jei atsirastų tiltas, greitai Neringa taptų panaši į Šventąją. Tikiuosi, kad dar bent 50 metų to tilto nebus, o per tą laiką tautiečiai susipras vertinti tai, kas iš tikrųjų vertinga.
                                      Pritariu 100 proc.
                                      "Neturtėlis- tai žmogus, manantis, kad idėja jam tinka tik tada, jei yra jo paties".

                                      Comment


                                        #20
                                        Ne Neringos gyventojams uz kelimasi automobiliu reiketu mokescius pakelti. O Neringoje suorganizuoti normalu autobusu eisma.

                                        Comment

                                        Working...
                                        X