Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Panerių geležinkelio tunelis

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Panerių geležinkelio tunelis

    Sveiki, manau visi ten yra buvę, prie to didingo geležinkelio inftastruktūros statinio. Statė jį dar caro laikais, parncūzai, tuo metu ir Kauno tunelį statė. Buvo tiesiama Sankt-Peterburgo-varšuvos magistralė, tačiau į istoriją nesigilinkim kolkas. Šeip butų įdomu sužinoti koks jo likimas, ką kalba savivaldybė, paminklosaugininkai? Vistik nekoks vaizdas, užmūrijo tas sienas, o apie paildomą sutvirtinimą išvidaus ir nepaglvojo, kas bus jei jis ims ir įgrius? Ten kiek girdėjau kas buvo giliau pralindę, matė suskilusias sienas, nuo skliauto prigriuvusių plytų ir tt... Tikiuosi, gal yra kažkoks rekonstrukcijos planas?
    Kodėl "Apylanka"? Todėl, kad "Darbai"...

    #2
    Niekam jis tiesa sakant nereikalingas. Veikiantį infrastruktūros objektą galima pamatyti Kaune, o Vilniuje užmūrijo jį tam, kad visokie landžiotojai nedrumstų ten besiveisiančių šikšnosparnių ramybės.

    Comment


      #3
      visu pirma jis trauktas į paminklinio paveldo sąrašą, visu antra toks rūpinimasis paminklu gan keistas. pagalvok kas bus kai ims ir įgrius visas, "truputį" kalva nuslinks. ten šeip ir stattant jį buvo labai daug problemu, dirvą sudaro laibai birus smėlis, tai pagalvokim kokios pasekmės gali būti griūties atveju.
      Kodėl "Apylanka"? Todėl, kad "Darbai"...

      Comment


        #4
        Manau visų pirma ten gyvena šikšnosparniai, kas yra gan reta LT ir visoje EUropoje. Todėl ten kartais įleidžiamos ekskursijos, bet remonto darbai su jų išsaugojimu niekaip nesuderinami.

        O tunelis jei neįgriuvo per karą bombarduojamas, jei neįgriuvo per 60 metų po to, tai gal greitai negrius? Galai tarp kitko ten buvo specialiai išsprogdinti ir užversti smėliu kai aš ten prieš keletą metų buvau. Po to kiek girdėjau buvo užmūryti.

        Comment


          #5
          Parašė Qbazzz Rodyti pranešimą
          Manau visų pirma ten gyvena šikšnosparniai, kas yra gan reta LT ir visoje EUropoje.
          Patikėk, lietuviški šikšnosparniai geležinkelio tunelyje Europos mastu yra tiek pat unikalūs kiek ir ežiukų "autostrada" Naujojoje Vilnioje (kur dėl to niekaip nepastatomos sporto bazės..)

          Comment


            #6
            na, grius tunelis, neliks tų padarelių, gaila
            Kodėl "Apylanka"? Todėl, kad "Darbai"...

            Comment


              #7
              Tai ko tau labiau gaila šikšnosparnių ar tunelio?
              Esu jame buvęs. "Galingas" objektas. Deja, įgriuvęs ir irantys.
              http://www.nikasmorozov.lt

              Comment


                #8
                ir to ir to gaila. o tai jau seniai skaičiau
                Kodėl "Apylanka"? Todėl, kad "Darbai"...

                Comment


                  #9
                  Panerių geležinkelio tunelis, arba 427 metrai po žeme
                  Vilniaus pakraštyje, Žemuosiuose Paneriuose esanti Zuikių gatvė šiandien – ramus sostinės priemiesčio kampelis. Paskutinis tirpstantis pavasario sniegas mažyčiais upeliukais greta sodybų kliokia siauromis kalnų pašlaitėmis. Paneriuose gamta sukūrė didžiulius tarpeklius, stačiašlaites kalvas, kurias tiesiog norisi vadinti kalnais. Kažkur netoliese nudunda traukinys. Ten – geležinkelis, jungiantis Vilnių su Lentvariu, toliau išsišakojantis į Kauno ir Gardino atšakas. Eidamas siaura gatvele, staiga pamatai priekyje žiojėjančią tunelio angą, atsiveriančią stačiame kalno šlaite.

                  Virš tunelio – benamių landynė
                  Kadaise būtent šiuo tuneliu riedėjo traukiniai. Senus gerus laikus primena nuo garvežių dūmų pajuodęs tunelio skliautas. Norėtųsi šiuo tuneliu eiti tolyn, bet, deja, praėjimas užverstas šiukšlėmis, o pro statinio skliaute atsivėrusį plyšį byrantis smelis kone aklinai užvertė tunelį. Palubėje likęs gal poros metrų tarpas, pro kurį, vietos gyventojų teigimu, naktimis skraido šikšnosparniai.
                  Žvelgiu į XIX amžiaus Vilniaus fotografo Juozapo Čechovičiaus nuotrauką, darytą 1873 metais. Iš tunelio angos, keldamas juodų dūmų debesį, išrieda traukinį tempiantis garvežys. Džiaugsmingo nuleidžiamo garo ūkčiojimo šios kalvos jau seniai nebegirdi. Ties tunelio anga vietos paaugliai įsirengė krepšinio aikštelę, tiesa, su vieninteliu krepšiu, o tunelio viršuje valkatos išsikasė žeminę, labai panašią į sovietinių diversantų žemines Rūdninkų girioje. Net keista – žeminė – pačiame tunelio viršuje, tiesiog virš skliauto. Net nejauku – juk bet kada ši vieta gali įgriūti. Bet valkatoms tai, turbūt, ne motais. Viduje – nei gyvos dvasios, tik kelios apdegusios senų automobilių sėdynės, naudojamos kaip gultai, laužavietė viduryje ir aplink besimėtančios šiukšlės ir buteliai. Beje, apkasai šioje vietoje buvo ir II-ojo pasaulinio karo metu, kai gynybinių įtvirtinimų liniją čia įsirengė vokiečiai.

                  Tunelis – caro įgeidis?
                  Istoriniai šaltiniai liudija – pirmasis traukinys Lietuvos žeme dundėjo 1860 metais. Jis iš Sankt-Peterburgo pro Turmantą, Ignaliną, Švenčionėlius, Pabradę atvyko į Vilnių. Ties Vilniumi geležinkelio linija baigėsi – kelią link Lentvario jai pastojo aukštos kalvos. Tuo pat metu kita geležinkelio linijos, turėjusios sujungti Rusijos imperijos sostinę su Europa, dalis buvo tiesiama nuo Varšuvos į Kauną. Ties Kazlų Rūda nuo šios linijos ėjo atšaka į Virbalį ir toliau į Vokietiją. Kaune, Nemuno dešiniajame krante, geležinkelis taip pat įsirėmė į kalną. Jis buvo kur kas didesnis, nei Paneriuose. Bet tai negalėjo tapti kliūtimi Rusijos amžiaus statybai. Buvo nuspręsta iškasti du tunelius, pirmuosius ne tik Lietuvos žemėje, bet ir visoje tuometinėje Rusijos imperijoje.
                  Yra ir kita, romantiškesnė tunelių statybos priežastį paaiškinanti versija, esą, šie statiniai nebuvę inžinerinė būtinybė, bet atsiradę dėl caro valdininkų noro įsiteikti savo valdovui. Pasakojama, kad imperatorius Aleksandras II, labai mėgęs ilsėtis Šveicarijoje, susižavėjo Alpių kalnuose iškirstais ilgais tuneliais, ir norėjo ką nors panašaus turėti savo šalyje. Tai žinodami, caro kanceliarijos klerkai ėmė inirtingai ieškoti vietos, kur galima būtų įrengti statomo geležinkelio tunelius. Ir rado būtent čia, Lietuvoje.
                  Šiandien tikrai nelengva pasakyti, kuri istorija arčiau tiesos. Kaune geležinkelio tunelis iki šiol sėkmingai naudojamas. Taigi, galime numanyti, kad jis išties buvo neišvengiamai reikalingas. Tuo tarpu kur kas trumpesnis Panerių tunelis sovietmečiu apleistas, netoliese įrengta jį aplenkianti geležinkelio linija.

                  Trys rubliai per mėnesį
                  Tuneliai Paneriuose ir Kaune pradėti statyti 1859 metais. Darbininkai buvo samdomi daugiausia Vilniaus gubernijoje. Darbo sąlygos, kaip ir visur Rusijoje, tiesiant geležinkelius, buvo labai sunkios. Buvo mokami vos trys rubliai per mėnesį.
                  Darbams vadovavo pasamdyti vokiečių ir prancūzų inžinieriai. Darbas, turint omenyje to meto technikos pasiekimus, buvo labai sunkus – tūkstančius tonų smėlio teko iškasti ir išvežti rankiniais karučiais, nuolat rizikuojant, kad mediniai statomo tunelio pastoliai neatlaikys milžiniško virš galvų slūgsančių žemės klodų svorio ir palaidos statytojus gelmėse. Vietomis, stengiantis palengvinti darbą, buvo atliekami sprogdinimo darbai. To meto tunelių statytojai dar neturėjo dinamito ir naudojo daug silpnesnės galios paraką. Paskui žemkasius ir sprogdintojus ėjo mūrininkai, statę požeminio koridoriaus skliautus.
                  Darbai Paneriuose buvo baigti per du metus. Iškastas 427 metrų ilgio tunelis. Kaune statybininkai užtruko net keturis metus, tačiau ir tunelis ten gerokai ilgesnis – net 1280 metrų ilgio. Palyginimui – Vilniaus centre, po Nepriklausomybės aikšte esantis automobilių tunelis yra 264 metrų ilgio.

                  Vokiečiai rengėsi susprogdinti
                  Kasmet pasirodydavusiame leidinyje “Vilniaus gubernijos atmintinė knygelė” 1860 metais pateikiama vieno iš iškilmingame tunelio atidaryme, kuriame dalyvavo ir Vilniaus gubernatorius, kalbėjusio prancūzų inžinieriaus kalba: “Jau bus pusamžis, kai mūsų tėvai atvyko į šias kalvas su ginklu rankose. Mes čia atvykome tuo pačiu keliu, tačiau ne su ginklais, o su darbo įrankiais rankose. Neapykantos laikai praėjo, ir visos tautos šiandien tiesia viena kitai ranką. Ugnys, kurias mes matome ant šių kalvų, nėra dviejų priešo stovyklų ugnys. Šūkiai, kuriuos mes girdime, nėra dviejų kovojančių armijų šūkiai. Tai yra darbininkų, švenčiančių pirmąjį triumfą prieš kliūtis, džiaugsmo ženklai”. Prancūzas, kalbėdamas apie karo ugnis, turėjo omenyje 1812 metų karą, kurio metu besitraukianti Napoleono kariuomenė patyrė pralaimėjimą prieš rusų armiją. Panerių kalvos matė ir daugiau dramatiškų istorijos įvykių - 1831 metais lietuvių sukilėliai čia susikovė su caro kariuomene, bandydami užimti Vilnių. Antrojo pasaulinio karo metais šiuo tuneliu tūkstančiai žmonių ešelonais buvo vežami į masinių žudynių vietą Panerių miške.
                  Pasakojama, kad II-ojo pasaulinio karo pabaigoje besitraukiantys vokiečiai buvo pasirengę tunelį susprogdinti, tačiau staigi sovietų kariuomenės ataka neleido to padaryti. Sprogmenų prikrautas ešelonas, kuris turėjo būti įvarytas į tunelį ir susprogdintas, atiteko sovietams kaip karo trofėjus. Šiandien daug menantis tunelis apleistas. Vargu, ar po keliasdešimties metų čia dar bus galima pamatyti šiuos didingus skliautus, menančius didžiulės techninės pažangos žingsnius – pirmųjų geležinkelių statybą. Unikalus inžinerinis statinys vis labiau yra, ir vargu bepavyks jį išsaugti. Svarbu, kad nors jo didesnysis brolis – Kauno tunelis – būtų išsaugotas ateities kartoms kaip technikos istorijos paminklas.
                  © Manvydas Vitkūnas
                  ---- NAUJOJI VILNIA facebook'e ----

                  Comment


                    #10






                    Grippen, 2002 - 2004

                    EDIT
                    Pasikeitė adresas:
                    Vietoje http://tunelis.ginklai.net/engineering/tunelis
                    Naujas http://ginklai.net/tunelis/engineering/tunelis
                    Paskutinis taisė Romas; 2008.01.16, 21:39. Priežastis: Nuoroda
                    ---- NAUJOJI VILNIA facebook'e ----

                    Comment


                      #11
                      1861 m. per rytinę Lietuvos dalį iš Daugpilio per Vilnių į Gardiną buvo nutiestas Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelis. Panerių ruože dėl kalvoto landšafto teko statyti gana įspūdingą statinį - 430 metrų ilgio požeminį tunelį.

                      Tunelio plotis (apie 8 metrus) leisdavo važiuoti iškarto dviems garvežiams.


                      Toliau šiek tiek oficialiai nepatvirtintos informacijos.
                      Karinė tunelio reikšmė ypač išryškėjo Antrojo Pasaulinio karo metais. Okupavusi Vilnių vokiečių kariuomenė sustiprintai saugojo tunelį. Tunelio kalnas buvo apjuostas keliais apkasų žiedais, sujungtais perėjimais.
                      1944 metais besitraukianti vokiečių kariuomenė, nenorėdama palikti priešui nei vieno daugiau ar mažiau svarbesnio objekto, susprogdino Vilniuje visus tiltus, elektrinę, norėta susprogdinti ir daugelį kitų objektų. Toks pat likimas laukė ir Panerių tunelio, nes tai buvo vieninteliai Gk "vartai" į vakarus.

                      Susprogdinti tunelį hitlerininkai nespėjo dėl didelių tarybinės kariuomenės puolimo tempų, o tunelis veikė ir po Antrojo Pasaulinio karo.
                      6-ame dešimtmetyje, gali būti, dėl tunelio senumo, o gal dėl jo pažeidžiamumo diversijoms arba aviacijos antskrydžiams, jį nustojo eksploatuoti. Gk bėgiai tunelyje buvo demontuoti, o nauji nutiesti aplik tunelio kalvą. Siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų, tunelio praėjimą užblokavo iš rytų pusės, o neseniai buvo užblokuotas ir vakarinis įėjimas.
                      Šiandien tunelis tapo šikšnosparnių namais.

                      P.S.: O štai analogiškas, bet dar ilgesnis Kauno Gk tunelis eksploatuojamas iki šiol.
                      Paskutinis taisė Maxas; 2006.12.01, 17:39.
                      ---- NAUJOJI VILNIA facebook'e ----

                      Comment


                        #12
                        visa tai irgi žinoma.
                        Kodėl "Apylanka"? Todėl, kad "Darbai"...

                        Comment


                          #13
                          Darbai Paneriuose buvo baigti per du metus. Iškastas 427 metrų ilgio tunelis. Kaune statybininkai užtruko net keturis metus, tačiau ir tunelis ten gerokai ilgesnis – net 1280 metrų ilgio.

                          Atrodytų, kad šiais laikais su nepalyginamai kitokia technika, tunelius statyt vienas juokas. Tačiau lyginant su kitomis dabartinėmis statybomis manau, kad užtruktų panašiai laiko kaip tada.

                          Comment


                            #14
                            Kiek girdėjau, tai tunelis Vilniuje buvo statomas todėl kad buvo pigesnis variantas, negu statyti du tiltus. Jei pažiūrėsite žemėlapyje, tai matysite kilpą, o jei liniją brėžtumėte tiesiai, tai geležinkelis kirstų nerį 2 kartus...

                            Comment


                              #15
                              Aš nesuprantu, kam jis statytas, jeigu dabar bėgiai jį aplenkia. Vienintelis atsakymas - kasimo darbai tuomet kainavo brangiau, nei tunelio statyba.

                              Comment


                                #16
                                Parašė Sula Rodyti pranešimą
                                Aš nesuprantu, kam jis statytas, jeigu dabar bėgiai jį aplenkia. Vienintelis atsakymas - kasimo darbai tuomet kainavo brangiau, nei tunelio statyba.
                                Kasė tam tunelį, kad nereiktų nukasti didelės kalvos. Ši kalva buvo nukasta tarp 1965-1970, prie dabartinės A.Panerių gel stotelės (prekinė stotis).
                                Parašas :)

                                Comment


                                  #17
                                  Teisingai. Tais laikais, kai tebuvo tik kastuvai ir vežimai, statyti tunelį buvo pigiau negu nukasti kalną.

                                  Comment


                                    #18
                                    Foto 2007 05

                                    Comment


                                      #19
                                      Dėkui už nuotrauką, Romai.
                                      Kodėl "Apylanka"? Todėl, kad "Darbai"...

                                      Comment


                                        #20




                                        Fotografuota balandžio mėnesį

                                        Comment

                                        Working...
                                        X