Būsto kainų burbulas II

[Analitikas PlėtRa]

o vargeli.. bla bla bla.. Tai bankai ir riboja tą skolinimąsi (didinamos reikalaujamos pajamos, jų skaidrumas, pragyvenimui reikalinga suma liekanti ir t.t.) Žemės sklypų įmonėms iš viso nebefinansuoja, palūkanos didėja. O visi pasisakymai ir yra tam, kad paruošti žmones tam morališkai. simple.

Taip visada kažkas slypi - pinigai, tas kažkas. Tu jų neturi, o bankas turi. Auksinė taisyklė - kieno auksas, to ir taisyklės. Todėl kaip bankas sako ir daro, taip ir bus..

[tadux]

Truputis Mato Macijausko (Eikos analitiko) informacijos ir minciu:

Vilnius
Per rugpjūtį-rugsėjį butų parduota/rezervuota pirkimui pagal vienetus 41% mažiau, laisvų butų rinkoje padaugėjo 6,7% nuo liepos mėnesio galo. Paklausos smukimą be abejo lėmė neigiamos naujienos rinkoje. Per du mėnesius buvo pasiūlyta ~800 naujų butų, nupirkta ir rezervuota pirkti 600 butų – tai lėmė pasiūlos augimą.
Ekonominės klasės butų svertinis 1 kv.m. kainos vidurkis pasiūloje pakilo 3,31%, vidutinės pakilo 10,30%, prestižinės pakilo 2,48%, bendras visų segmentų pakilo 3,13%. Kv.m. pasiūlos kainos vidurkis siekia 7227 lt/kv.m. Faktas, kad ekonominės ir vidutinės klasės butų projektų vystytojai dauguma pakėlė kainas. Spėju, kad tai padarė dar rugpjūčio mėnesį, kai rinka dar nebuvo sureagavusi į blogų naujienų antplūdį. Buvo bent pora projektų, kurie nuleido apatinę ribą. Abu projektai iš ekonominės klasės.
Toliau mažėja ekonominės klasės būsto pasiūla - šiuo metu sudaro 62% rinkos. Vidutinė 20%, prestižinė 18%. Pardavimų/rezervacijų pirkimams prasme, nepaisant mažėjančios ekonominės klasės būsto pasiūlos, paklausos atžvilgiu dalis išlieka stabili. Šiuo metu pasiskirstymas toks: ekonominė – 85%, vidutinė – 6%, prestižinė – 9%.
Pamastymai – sekančius du mėnesius pardavimai ir rezervacijos pirkimams tikėtina bus dar mažesnės, nes paskutinius du mėnesius išgelbėjo rugpjūtis. Kainų prasme – kažkokios staigios korekcijos nemanau, kad bus, nes vystytojai kol kas kentės ir nenuleidinės kainų. Tikėsis panašaus scenarijaus kaip po EURO neįvedimo.
Klaipėda
Per rugpjūtį-rugsėjį butų parduota/rezervuota pirkimui pagal vienetus 85% mažiau, laisvų butų rinkoje padaugėjo 4% nuo liepos mėnesio galo. Paklausos smukimą pagrinde lėmė ekonominės klasės butų projektų nebuvimas, o tie kurie prieš pusmetį buvo priskirti ekonominei klasei, parduodami dabar ne už ekonominės klasės kainą. Kai nėra rinkoje einamiausio produkto, rinkoje pardavimai ir rezervacijos pirkimams labai sunkiai einasi. Per du mėnesius buvo pasiūlyta 53 nauji butai, nupirkta ir rezervuota pirkti 32 butų.
Ekonominės klasės butų svertinis 1 kv.m. kainos vidurkis pasiūloje pakilo 1,64%, vidutinės pakilo 0,31%, prestižinės pakilo 4,80%, bendras visų segmentų pakilo 5,46%. Kv.m. pasiūlos kainos vidurkis siekia 8897 lt/kv.m. Kainų per du mėnesius nekėlė ir nenuleido niekas. Pasiūlos kainų augimą lėmė pigesnių butų dingimas iš rinkos ir dviejų naujų projektų atsiradimas rinkoje, kurie pataikė į prestižinę klasę.
Toliau mažėja ekonominės klasės būsto pasiūla - šiuo metu sudaro 11% rinkos. Vidutinė 43%, prestižinė 46%. Pardavimų prasme, nepaisant mažėjančios ekonominės klasės būsto pasiūlos, paklausos atžvilgiu ekonominė klasė užėmė – 72%, vidutinė – 6%, prestižinė – 22% rinkos.
Pamastymai – pardavimai ir rezervacijos yra tiesiogiai priklausomos nuo to, ar pasileidžia naujų projektų ekonominės klasės segmente. Jei per du mėnesius bus pasiūlyta ekonominės klasės būsto – pardavimai ir rezervacijos pirkimams išaugs. Kainų prasme – vystytojai privalės peržiūrėti kainas jei nenori turėti pinigų srautų problemų. Iki metų galo, turėtų pasikoreguoti kainos prestižinėje ir vidutinėje klasėje.
Kaunas
Per rugpjūtį-rugsėjį butų parduota/rezervuota pirkimui pagal vienetus 43% daugiau, laisvų butų rinkoje padaugėjo 40% nuo liepos mėnesio galo. Kaunas sveikiausiai besivystantis miestas iš visos trijulės. Rinkai vystytojai pasiūlo pakankamai ekonominės klasės būsto projektų, kas leidžia generuoti geras butų apyvartas. Per du mėnesius buvo pasiūlyta 486 nauji butai, nupirkta ir rezervuota pirkti 244 butų.
Ekonominės klasės butų svertinis 1 kv.m. kainos vidurkis pasiūloje pakilo 2,7%, vidutinės nusileido -2,6%, prestižinės nusileido 8,0%, bendras visų segmentų pakilo 2,5%. Kv.m. pasiūlos kainos vidurkis siekia 5419 lt/kv.m. Nei kainų kėlimo nei nuleidimo nepastebėta. Pasiūlos kainų svyravimus nulėmė pasirodę nauji projektai rinkoje.
Ekonominės klasės būsto pasiūla šiuo metu sudaro 70% rinkos, vidutinė 20%, prestižinė 10%. Paklausos atžvilgiu ekonominė klasė užėmė – 74%, vidutinė – 26%, prestižinė – 0% rinkos per rugpjūtį-rugsėjį.
Pamastymai – Kaunas kol kas atsilikdavo nuo rinkos tendencijų apie 2-3 mėnesius, ar taip atsitiks ir vėl – sunku prognozuoti. Tikėtina, kad pardavimų ir rezervacijų pirkimams prasme, rezultatas per ateinančius mėnesius turėtų sumažėti dėl bendros rinkos nuotaikos. Kainų prasme – korekcijų ar kilimo nenusimato.

[sawa]

... o tuo tarpu akcijų metas tęsėsi...
http://www.andova.lt/pardavimas/laisve.html

[c2h5oh]

O kad ten nuosekliai einama, tai aisku ir be mineto analitiko burtu. Placiai skelbiama 7+% infliacija, kai priristas euras infliuoja tik apie 2% jau savaime reiskia, kad arba turtejam neuzdirbdami pinigu arba kazkada teks keisti santyki.

Šitokie išvedžiojimai kaip sugedusi plokštelė - vis kartojasi nuo 1993 metų, kai litas buvo pririštas prie dolerio: "pas mus infliacija 8%, o Amerikoj 2%, reiškia litą reikės devalvuoti". Pet per 14 metų nereikėjo. O nereikėjo todėl, kad Lietuvos Bankas visai į apyvartą išleistų litų sumai turi turėti rezervą ta valiuta, prie kurios litas pririštas (ir pagal nustatytą kursą!).

O euro zonos valstybėse infliacija irgi skirtingo dydžio.

[neko]

Šitokie išvedžiojimai kaip sugedusi plokštelė - vis kartojasi nuo 1993 metų, kai litas buvo pririštas prie dolerio: "pas mus infliacija 8%, o Amerikoj 2%, reiškia litą reikės devalvuoti". Pet per 14 metų nereikėjo. O nereikėjo todėl, kad Lietuvos Bankas visai į apyvartą išleistų litų sumai turi turėti rezervą ta valiuta, prie kurios litas pririštas (ir pagal nustatytą kursą!).

cia truputis informacijos, kad kalbos apie valiutos devalvacija nera be pagrindo ir kvailos. Pasirinkimas laikyt prirista valiuta yra labiau politinis, ne ekonominis sprendimas:

fiancial times

In a speech this month, Lorenzo Bini Smaghi, ECB executive board member, argued that the "key question" for eastern European countries was "how is it possible to keep inflation under control by pegging the exchange rate, which means adopting de facto the monetary policy of the euro area - especially since the euro area economy is growing at a rate less than a third of what a catching-up economy should aim to achieve?"

If currencies floated, central banks might be able to control inflation. But Baltic policymakers fear this would increase instability.

[tadux]

Neišsimokančių už NT skaičius Estijoje auga dešimteriopai

http://vz.lt/Default2.aspx?ArticleID...0a790&open=sec

[nierka2c]

... o tuo tarpu akcijų metas tęsėsi...
http://www.andova.lt/pardavimas/laisve.html

Šita akcija tai lengvai butaforinė, 'yra papildomų salygų'. Ir šiaip, akcijos NT neturi daug prasmės, nes žmonės šioj srity netingi pasiskaičiuoti kas ir kaip. Ne koki aliejų gi perki.

Šiaip man įdomiausia būtų išrinkti jautriausią rinkos segmentą, kur kaina turėtų kristi pirmiausia. Ir be jokių akcijų, o iš tiesų. Kadangi daugiausiai domiuosi nauja statyba Vilniuje, mano dabartinis kandidatas yra trijų kambarių butai Linksmajam kvartale 2'am etape. Jei panaršytumėte oficialiam puslapyje, pastebėtumėt, kad 1,5 kambario butai išpirkti 100%. Tuo tarpu 2-3'jų kambarių variantai beveik visi laisvi (priežastį galima rasti jų forume temoje apie bankų paskolas, o ir taip nenuostabu). Nežinau kiek dažnai atnaujinamas tas puslapis, bet padėtis per paskutinius mėnesius pakito itin nežymiai. Statybos planuojamos baigti kitų metų pavasarį, tad tikiuosi po Kalėdų sulaukti pirmo tikro kainų šuolio žemyn.

[Tomasl]

Po kalėdų bus šuolis į viršų tai yra sausio mėn. nes grįž mūsiškiai su litais ir po balių apsiprkinės butais.

[somis]

Šiaip vakar tokį šposą sugalvojau, kad:
būsto kainų kilimas priklauso ir nuo išsiskyrusių šeimų skaičiaus didėjimo. T.y. kuo daugiau skiriasi, tuo mažesnė tikimybė, kad kainos kris.
Šiaip matematiškai ir ekonomiškai į šį faktorių būtų galima ir neatsižvelgti, jei ne tokie skaičiai:
Ištuokų skaičius . Požymiai: administracinė teritorija ir metai
2002 2003 2004 2005 2006
Kauno m. sav. 1 382 1 412 1 262 1 333 1 265
Kauno r. sav. 186 198 263 257 309
Vilniaus m. sav. 1 774 1 788 1 884 1 718 1 799
Vilniaus r. sav. 182 171 250 243 241

t.y. noriu pasakyti,kad po skyrybų vienai šeimai reikia nebe vieno,o dviejų būstų. Ir dažnai dar vaikams nepatinka patėviai ar pan, tai sulaukę pilnametystės irgi ieško, kur kraustytis

[Valiukas]

Šiaip vakar tokį šposą sugalvojau, kad:
būsto kainų kilimas priklauso ir nuo išsiskyrusių šeimų skaičiaus didėjimo. T.y. kuo daugiau skiriasi, tuo mažesnė tikimybė, kad kainos kris.
Šiaip matematiškai ir ekonomiškai į šį faktorių būtų galima ir neatsižvelgti, jei ne tokie skaičiai:
Ištuokų skaičius . Požymiai: administracinė teritorija ir metai
2002 2003 2004 2005 2006
Kauno m. sav. 1 382 1 412 1 262 1 333 1 265
Kauno r. sav. 186 198 263 257 309
Vilniaus m. sav. 1 774 1 788 1 884 1 718 1 799
Vilniaus r. sav. 182 171 250 243 241

t.y. noriu pasakyti,kad po skyrybų vienai šeimai reikia nebe vieno,o dviejų būstų. Ir dažnai dar vaikams nepatinka patėviai ar pan, tai sulaukę pilnametystės irgi ieško, kur kraustytis

Tai, kad kažin ar labai koreliuotų...

Galbūt į regresijos lygtį ir būtų galima įtraukt šalia kitų, esminių parametrų, dėl didesnio R-kvadrato. Pabandyk pažaist, jei įdomu O mums visiems bus labai įdomu rezultatus pamatyt.

Dar pagalvojau, jei po skyrybų išauga paklausa, tai ją teoriškai turėtų kažkiek atsverti emigracija.

[tadux]

manau, kad labai reiksmingi skaiciavimai nustatantys kokio ploto zmonems reikia, bet tai tik norai. Kainai manau didesne itaka turi kiek zmones gali ir nori sumoketi uz savo noru igyvendinima.

[somis]

Tai, kad kažin ar labai koreliuotų...

Galbūt į regresijos lygtį ir būtų galima įtraukt šalia kitų, esminių parametrų, dėl didesnio R-kvadrato. Pabandyk pažaist, jei įdomu O mums visiems bus labai įdomu rezultatus pamatyt.

Dar pagalvojau, jei po skyrybų išauga paklausa, tai ją teoriškai turėtų kažkiek atsverti emigracija.

Valiukas:
Koreliuotų, tik reik gerus duomenis parinkti. Jei imtume, kiek porų išsiskiria tūkstančiui porų likusių Lietuvoje, pastebėtume, kad skyrybų procentas didėja Kainos irgi. Bet turbūt visi suprantame, kad šis procentas daugiau nuo emigracijos priklauso, negu nuo skyrybų.
Dėl įrašymo į regresijos lygtį - viskas būtų šaunu, bet registras ir kadastras neduoda duomenų jainet minimalių.

tadux:
taip tai taip. Bet įsivaizduok, išsiskiria šeima, turinti 400 000LTL santaupų. Vadinasi jie jau pirks butą, nors būtų nepirkę.

[tadux]

Valiukas:
tadux:
taip tai taip. Bet įsivaizduok, išsiskiria šeima, turinti 400 000LTL santaupų. Vadinasi jie jau pirks butą, nors būtų nepirkę.

Kad vidutines seimos santaupos apie 10 000 lt

[a_p]

Valiukas:
Koreliuotų, tik reik gerus duomenis parinkti. Jei imtume, kiek porų išsiskiria tūkstančiui porų likusių Lietuvoje, pastebėtume, kad skyrybų procentas didėja Kainos irgi. Bet turbūt visi suprantame, kad šis procentas daugiau nuo emigracijos priklauso, negu nuo skyrybų.
Dėl įrašymo į regresijos lygtį - viskas būtų šaunu, bet registras ir kadastras neduoda duomenų jainet minimalių.

tadux:
taip tai taip. Bet įsivaizduok, išsiskiria šeima, turinti 400 000LTL santaupų. Vadinasi jie jau pirks butą, nors būtų nepirkę.

Imho - burimas is kavos tirsciu bus patikimiau

Nes kitaip reiktu vertinti skyrybu procenta atskirai skirtingoms pajamu grupems. Toli grazu ne kiekviena seima turi pakankamai pinigu, kad keisti esama buta (jei jis isvis yra) i 2 mazesnius. Taip pat reiktu ivertinti, kiek is ju taip ir lieka gyvent atskirai, o kiek zenyjasi is naujo ar su kuom nors "sumeta skudurus" .

[Aš]

<...> kitaip reiktu vertinti skyrybu procenta atskirai skirtingoms pajamu grupems. Toli grazu ne kiekviena seima turi pakankamai pinigu, kad keisti esama buta (jei jis isvis yra) i 2 mazesnius. Taip pat reiktu ivertinti, kiek is ju taip ir lieka gyvent atskirai, o kiek zenyjasi is naujo ar su kuom nors "sumeta skudurus" .

Taip pat reikėtų įvertint, kaip rinką įtakoja tai, kad, greičiausiai, poros ar šeimos perka didesnius bei brangesnius butus, taip pat šeimos kur kas labiau (logiškai mąstant bandau spėt) perka nuosavus namus nė vienišiai. Ir tai turėtų gerokai atsverti tą keleto būstų pirkimo būtinybę skyrybų atveju.

Tačiau somio mintis įdomi ir vien bandymas pažvelgt į viską šiek tiek kitaip yra sveikintinas

[Analitikas PlėtRa]

Aš manau, kad labiausiai NT kainos koreliuoja su runkelių skaičium visuomenėje. Kai žmogus ateina ir prisiklausęs Nausėdos ar kito egzperto stebisi, kodėl po euro neįvedimo butų kainos nenukrito žadėtais 50 proc. rimtu veidu, tai apie ką mes kalbam?

[Tomasl]

Aš manau, kad labiausiai NT kainos koreliuoja su runkelių skaičium visuomenėje. Kai žmogus ateina ir prisiklausęs Nausėdos ar kito egzperto stebisi, kodėl po euro neįvedimo butų kainos nenukrito žadėtais 50 proc. rimtu veidu, tai apie ką mes kalbam?

Tai visa "pribaltija" vienas runkelynas ... ?

[Irma]

Pamenu, kai visas tas burbulas tik pradėjo pūstis... Žiūrėjau kažkokią laidą apie NT. Buvo aptariami apartamentai. Na, sako, "užsiprašėm 1 mln. bet labai daug norinčių atsirado - kainas pakėlėm, bet norinčių vis tiek daug buvo - kainas vėl pakėlėm" Vien žo, susidariau tokį įspūdį, kad kainos tiesiogiai priklausė nuo klientų mokumo. Bet ar taip galima? Ar nėra nustatyta riba NT bendrovėms kokį procentą grynojo pelno jie gali gauti? Nors tą pelną galima įvairiai nuslėpti...

[Analitikas PlėtRa]

Užtenka,kad kritinė pirkėjų masė tokia būtų (geriausiai uždirba kas? statybininkai baigę 9 klases) ir gaunasi runkelinė rinka. Arba valdininkėliai, kuriems iš esmės dzin kiek mokėt už namą ar butą, nes kiek reikės, tiek "pasidarysiu" iš valstybės pinigų i pakyšų.

[dado1945]

Pamenu, kai visas tas burbulas tik pradėjo pūstis... Žiūrėjau kažkokią laidą apie NT. Buvo aptariami apartamentai. Na, sako, "užsiprašėm 1 mln. bet labai daug norinčių atsirado - kainas pakėlėm, bet norinčių vis tiek daug buvo - kainas vėl pakėlėm" Vien žo, susidariau tokį įspūdį, kad kainos tiesiogiai priklausė nuo klientų mokumo. Bet ar taip galima? Ar nėra nustatyta riba NT bendrovėms kokį procentą grynojo pelno jie gali gauti? Nors tą pelną galima įvairiai nuslėpti...

Nėra ir neturi būti. Nėra čia ko rinką reguliuoti. Pati susireguliuos ;-)