Būsto kainų burbulas II

[somis]

Nėra čia kuo džiaugtis. Staigus kritimas sukeltų ne tik NT, bet ir visos ekonomikos krizę, taigi tai neigiamai atsilieptų kiekvienam Lietuvos gyventojui.

O tai šimtatūkstantinė gyventojų emigracija iš Lietuvos, dėl didelių būsto kainų, tai neatsiliepia Lietuvos ekonomikai?
ir mokytojų nebuvimas, dėl nulinių algų, taip pat neatsiliepia?
Geriau viena trumpa krizė, negu ilga, besitesianti 10 metų

[Mantas]

O tai šimtatūkstantinė gyventojų emigracija iš Lietuvos, dėl didelių būsto kainų, tai neatsiliepia Lietuvos ekonomikai?
ir mokytojų nebuvimas, dėl nulinių algų, taip pat neatsiliepia?
Geriau viena trumpa krizė, negu ilga, besitesianti 10 metų

Ne dėl brangaus būsto žmonės emigruoja, dėl pragyvenimo lygio apskritai. Krizė tą pragyvenimo lygį dar sumažins ir žmonės dar labiau emigruos. Elementaru, mano galva.

[dado1945]

Nėra čia kuo džiaugtis. Staigus kritimas sukeltų ne tik NT, bet ir visos ekonomikos krizę, taigi tai neigiamai atsilieptų kiekvienam Lietuvos gyventojui.

O kuo dabartinė infliacija ne staigus kritimas? Dar pridėkime brangstančius energetinius resursus ir latvius pavysime tuoj.

[Mantas]

O kuo dabartinė infliacija ne staigus kritimas? Dar pridėkime brangstančius energetinius resursus ir latvius pavysime tuoj.

Susilaikysiu nuo komentarų, nes jau pievos prasideda

[Valiukas]

O tai šimtatūkstantinė gyventojų emigracija iš Lietuvos, dėl didelių būsto kainų, tai neatsiliepia Lietuvos ekonomikai?
ir mokytojų nebuvimas, dėl nulinių algų, taip pat neatsiliepia?
Geriau viena trumpa krizė, negu ilga, besitesianti 10 metų

Na, emigracija prasidėjo tikrai ne dėl brangių būsto kainų, o dėl žemo pragyvenimo lygio. Esu įsitikinęs, kad ~90 proc. emigravusiųjų turėjo kur gyventi ir didelė dalis iš jų net neketino pirkti NT.

[C5]

Ne dėl brangaus būsto žmonės emigruoja, dėl pragyvenimo lygio apskritai. Krizė tą pragyvenimo lygį dar sumažins ir žmonės dar labiau emigruos. Elementaru, mano galva.

Nėra tai taip elementaru.
Pažįstu begalę žmonių, kurie emigravo keliems metams būtent tam, kad įpirktų pabrangusį Lietuvoj būstą, kurį sukėlė ankstesnė emigrantų banga ir bendra gerėjanti Lt ekonomika. Taigi tai vienas su kitu susiję dalykai.

[C5]

Na, emigracija prasidėjo tikrai ne dėl brangių būsto kainų, o dėl žemo pragyvenimo lygio. Esu įsitikinęs, kad ~90 proc. emigravusiųjų turėjo kur gyventi ir didelė dalis iš jų net neketino pirkti NT.

Mano pastebėjimais tokių bus kokie 50%

[deep'as]

Nėra tai taip elementaru.
Pažįstu begalę žmonių, kurie emigravo keliems metams būtent tam, kad įpirktų pabrangusį Lietuvoj būstą, kurį sukėlė ankstesnė emigrantų banga ir bendra gerėjanti Lt ekonomika. Taigi tai vienas su kitu susiję dalykai.

Kainų burbulą išpūtė bankai su mažomis palūkanomis ir vyriausybė su mokesčių lengvatomis.

[C5]

Kainų burbulą išpūtė bankai su mažomis palūkanomis ir vyriausybė su mokesčių lengvatomis.

Turbūt derėtų patikslint: IR bankai su vyriausybe. Jei alga 600 Lt, nė pačios mažiausios palūkanos nepadėtų įpirkt būsto. Visada sakiau, kad šio burbulo priežastys kompleksinės. Įkišau trigrašį tik pasakyt, kad emigrantai taip pat prie to prisidėjo. Vargiai galiu prisimint draugus, neįsigijusius buto ar žemės per paskutinius 3 metus Lietuvoj. Beje, beveik visi spekuliaciniais tikslais

[Mantas]

Nėra tai taip elementaru.
Pažįstu begalę žmonių, kurie emigravo keliems metams būtent tam, kad įpirktų pabrangusį Lietuvoj būstą, kurį sukėlė ankstesnė emigrantų banga ir bendra gerėjanti Lt ekonomika. Taigi tai vienas su kitu susiję dalykai.

Elementaru buvo taikyta tai daliai, kad krizė ir po jos sekanti įprastinė stagnacija dar sumažintų bendrą šalies pragyvenimo lygį ir kaži, kiek daug iš to laimėtojų būtų.
Nežinau statistikos, kiek emigravo dėl būsto įpirkimo, bet beveik niekas iš mano pažįstamų vien dėl to tikrai neemigravo.

[tagamorezapenerifaketris]

Nėra čia kuo džiaugtis. Staigus kritimas sukeltų ne tik NT, bet ir visos ekonomikos krizę, taigi tai neigiamai atsilieptų kiekvienam Lietuvos gyventojui.

krizė prasidėjo kartu su neracionaliu kainų kilimu, nes kainas augino ne auganti ekonomika. statybos turi labiau būti augančios ekonomikos pasekmė, o ne priežastis.

[c2h5oh]

Nėra čia kuo džiaugtis. Staigus kritimas sukeltų ne tik NT, bet ir visos ekonomikos krizę, taigi tai neigiamai atsilieptų kiekvienam Lietuvos gyventojui.

Nematau nieko blogo, kad rinka išsiblaivys ir pradės galioti normalios ekonomikos dėsniai.

Aišku, pagirių išvengti neįmanoma.

[Mantas]

krizė prasidėjo kartu su neracionaliu kainų kilimu, nes kainas augino ne auganti ekonomika. statybos turi labiau būti augančios ekonomikos pasekmė, o ne priežastis.

Kainų kilimas nėra krizė.

Nematau nieko blogo, kad rinka išsiblaivys ir pradės galioti normalios ekonomikos dėsniai.

Aišku, pagirių išvengti neįmanoma.

Burbulo sprogimo nebūtų išsiblaivymas, o nuosmukis. Kita kalba, jei tai būtų švelnus nusileidimas, t.y. kainos mažėtų palengva, 2-4% per metus, tada krizės gal ir galima būtų išvengti.

[Analitikas PlėtRa]

Kainos kilo dėl: a) palankiai susiklosčiusių ekonominių sąlygų, b) pasiūlos nepakankamumo, c) iracionalų lūkesčių ir lietuvių tautos hipertrofuoto kaino suvokimo. Mes už daug ką permokam, nes mūsų polinkis mokėti yra labai aukštame lygyje.

Šnekėjau vakar su vienu žmogum, kuris buvo Kopenhagoj konferencijoj. Tai ten butai naujos statybos miesto centre - superinės kokybės - 10 tūkst. Lt kv. m. Pas mus tiek kainuoja kartoninė dėžutė - nes yra pirkėjų masė, kuriai tai atrodo teisinga kaina, kurią jis yra linkęs sumokėti. Jei jis perka, tokia ir nusistovi rinkos kaina, o gobšus vystytojus paskatina ją kelti dar, jei vis dar yra perkančiųju ir LINKUSIŲ TOKIĄ KAINĄ SUMOKĖTI - važiuojam toliau. Viskas atsiremia į mikro makro teoriją. Sandoris nevyksta, jei neatsiranda linkusio tiek mokėti. Kai pirkėjų galvose įvyks persilaužimas ir naujas polinkio mokėti lygis nusistovės - va tada burbulas ir sprogs. Kada? čia geras klausimas, į kurį atsakymo nežino niekas.

[mindakas]

perskaitykit mano posta ir atsiminkit (kada nors sakysit, kad buvau teisus):

Viskas prasides nuo zemes kainu kritimo.
Ir tik paskui prades pigti butai (jeigu is viso pigs).
Bet namai ir zeme - pasmerkti ir neuzilgo pamatysim liudna vaizdeli!

Pranašas Min d'Akas

[tadux]

perskaitykit mano posta ir atsiminkit (kada nors sakysit, kad buvau teisus):

Viskas prasides nuo zemes kainu kritimo.
Ir tik paskui prades pigti butai (jeigu is viso pigs).
Bet namai ir zeme - pasmerkti ir neuzilgo pamatysim liudna vaizdeli!

Pranašas Min d'Akas

Pransysciu bent jau as prisikaites i valias naturalu, kad kazkas bus teisus nes isvardinti visi variantai

Noretusi bent kokio argumento kodel taip manai?

[mindakas]

argumentu daug:

1) bankai stipriai sugrieztino zemes sklypu finansavima, ypac zemes ukio paskirties. Todel jei ir noretum nusipirkti zemes sklypa - tavo galimybes isigyti ji minimalios

2) Zemes sklypai nebrangsta todel nera prasmes i juos investoti nuosavo kapitalo

3) Statybininkams (skirtingai nei anksciau) nera reikalo is anksto apsirupinti sklypais - nes jie nebrangs.

4) todel jei siandien nori parduoti dideli sklypa - turi nuleisti kaina 20-40 proc.

5) detalus planai ruosiasi sunkiai, bet nelabai ir su detaliu sklypu kam reikia (uz dabartines kainas)

6) namai su zemes sklypu brangesi nei 800'000 - visiskas nelikvidas (jei ne tikrajame Vilniuje)

7) noras tureti buta ir galimybes tai padaryti - dideliai daliai pirkeju vis dar igyvendinamas. Tik beprotis gali pirkti nama kur nors bendoriuose ar rieseje uz milijona ir daugiau.

ir t.t. tingiu daug rasyti, bet esme ta - gal kokie mazi sklypukai ir nepigs...

2)
3)

[dado1945]

Susilaikysiu nuo komentarų, nes jau pievos prasideda

Argumentuok

Būsto kainas normalūs ekonomistai žiūri įvertindami ir infliaciją ("inflation adjusted"). Pagal infliaciją kainos žiauriai krenta Latvijoje, ne ką prasčiau krenta pas mus. T.y. gal absoliutus kainų lygis stovi vietoje, bet pakoreguotos pagal infliaciją jau krenta. Deja turime kitą problemą: kainos Baltijos šalyse negali būti didesnės negu Europos Sąjungoje. Pvz.: mano draugas Švedijoje džiaugėsi, kad jei į eurą žiūrėsi kaip į litą, tai Švedijoje viskas pigiau nuo 1.5 iki 3 kartų, o jis išvyko kaip tik prieš šio rudens infliacijos šuolį maisto prekių rinkoje. Žinoma, aš neatmenu galimybės, kad ateityje maisto kainos pas mus gali būti ir didesnės negu Švedijoje, bet įtariu tai turėtų būti tik laikinas efektas. Jeigu klystu tik įdomiau. Taigi palieku įsivaizduoti kas vyks, kai infliacijai nebus kur kilti. Rinka turi daugybę būdų reaguoti į vieno sektoriaus peraugį

[mindakas]

dar papildau:

a) zemes sklypu savininku bent jau puse - spekuliantai, o ne naudotojai (skirtingai nei butu). Todel kylancios palukanos ir maza paklausa butent zemeje gali pradeti varyti spekuliantus is sveiko proto;

b) namu statyba uzsiima smulkios bendroves, turincios maziau rezervu ir apyvartiniu. Ir jei didieji butu statytojai gali sau leisti, kad is ju tam tikra laika niekas nepirktu butu - mazieji to negales padaryti - ir banku spaudimas jiems bus didziausias

c) zmogus gali pasistatyti nama, bet negali pasistatyti buto.

[a_p]

Elementaru buvo taikyta tai daliai, kad krizė ir po jos sekanti įprastinė stagnacija dar sumažintų bendrą šalies pragyvenimo lygį ir kaži, kiek daug iš to laimėtojų būtų.
Nežinau statistikos, kiek emigravo dėl būsto įpirkimo, bet beveik niekas iš mano pažįstamų vien dėl to tikrai neemigravo.

Drisciau teigti, kad pamineta priezasties ir pasekmes sasaja yra lygiai priesinga. Tai ne sustojes NT biznis stabdo ekonomika, bet atvirksciai - nusmukusi (t.y. nebegreitejanti) ekonomika ims stabdyti NT bizni.

Kadangi privatus (gyvenamasis) NT savaime pinigu negamina (nieko uzsienin neeksportuoja), tai jis savaime yra vartojimo preke. Kaip pienas, kailiniai ar elektra. Todel pats savaime ekonomikos jis nekelia, greiciau jau yra dar vienas neoficialus pagalves mokestis, kuri surenga ne valstybe, bet vystytojai. Pernelyg isibujojes (kaip dabar) jis netgi ima kiek priminti piktybini augli.

Uztat pragyvenimo lygi smukdo jau siandien. Pvz pilietis Jonas gaudamas 3000lt alga didziaja jos dali atiduoda apmoketi NT paskolom ir rezultate gyvena kaip paskutinis bedzius, vien ant vandens ir dziuvesiu.

Apskritai, tai manyciau, kad jei burbulas ir sprogs, tai ne todel, kad kazkas kazka pasnekejo per televizija ir visi issigando. Jis sprogs tada, kai tam atsiras realios ekonomines priezastys. Nereikia ir kazkokiu drastisku sukretimu tipo bankrotu bangos ar pan.
Pvz uztektu, kad kainu kilimas zymiai aplenktu algu kilima, ir pilietis Jonas su savo jau 3100 alga nuo to kas lieka nebesugebetu ipirkti jau ir dziuvesiu. Ir Petras su tokia pat alga jau net nebesvajos apie pirkima, nors pries pusmeti dar planavo. Nes pries pusmeti jam pragyvent uzteko 1000lt, o dabar jau reikia 1500. O alga pakilo tik 100. Oops.

Kas link itakos emigrantu grizimui, tai tikrai labai daug neturi kur grizti. Nes savo buto niekada neturejo (pvz gyveno pas tevus) arba ji pardave tam kad isigyti buta uzsienyje. Lietuviskos NT kainos tikrai yra labai rimtas barjeras.