Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Paskola būstui

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė lighter Rodyti pranešimą
    tai jau taip tik zinau, kad vienas bankas dar laiko savo 0.6 marza, bet ir jis, manau, tuoj uzrauks. ir visgi - marza dar ne viskas
    0.6 ????? Nepyk, bet netikiu.

    Marža joks ne marketinginis triukas, bankam reik kažkaip pasidengt vis didesnes operacines išlaidas, skolintis taip pat dabar gerokai sunkiau.

    Comment


      Parašė Quack Rodyti pranešimą
      0.6 ????? Nepyk, bet netikiu.

      Marža joks ne marketinginis triukas, bankam reik kažkaip pasidengt vis didesnes operacines išlaidas, skolintis taip pat dabar gerokai sunkiau.
      na, nezinau, siaip labai nesigilinau, tik mano draugas eme is am credito paskola, pagal kazkokia akcija ir ten marza 0,6. nezinau, ir pati atsidariau ju puslapi, ten rodo, kad vis dar tiek jie siulo

      Comment


        Parašė lighter Rodyti pranešimą
        na, nezinau, siaip labai nesigilinau, tik mano draugas eme is am credito paskola, pagal kazkokia akcija ir ten marza 0,6. nezinau, ir pati atsidariau ju puslapi, ten rodo, kad vis dar tiek jie siulo
        Idomu, kiek laiko jie trauks su tokiom maržom...

        Comment


          Parašė Quack Rodyti pranešimą
          Idomu, kiek laiko jie trauks su tokiom maržom...
          neisivaizduoju, bet manau, kad jei jau kas sugalvos am credite imt, tai verciau jau tegul dabar pradeda savo popierius tvarkyt, stebuklu nebuna, kad dar ilgiau jie galetu issilaikyt

          Comment


            Būsto rinka: įkyrūs pardavėjai ir rūstūs bankininkai

            Kol nekilnojamojo turto (NT) rinkoje tebetvyro sąstingis, būstų pardavėjai galimus pirkėjus tampo už skvernų ir vilioja dovanomis. Tačiau bankininkų veidai rūstėja, nes skolinimo sąlygos ką tik smarkiai sugriežtėjo. Pietų šalyse būstą pardavinėjantys agentai išlieka orūs — ekonomikos krizė jų nepalietė, nes lietuviai noriai investuoja į amžinos saulės šalis.

            „Galime pasiūlyti bet ką, tik žinokite, ko norite“, — „Litexpo“ vykusioje parodoje „Miestas. Nekilnojamasis turtas 2008“ įmonės „RE/MAX Lietuva“ agentas prie pat įėjimo į paviljoną stvėrė už skvernų: tik pasakykite, apie ką svajojate.

            Kainoraštis — labai ilgas

            Norite pigaus būsto? Prašom: sostinėje, Balsiuose, už 250 kv. m namo su daline apdaila 1 kv. m teprašoma 2000—3000 litų.

            Už visą namą — vos 500 000 litų? Maždaug tiek — 540 000 litų kainuoja 2 kambarių butas Visoriuose pernai pastatytame devynaukštyje. Bet namą reikėtų įsirengti, o tam gali prireikti dar tiek pat pinigų.

            Sostinės sodininkų bendrijose sklypas prieš porą metų kainavo tiek, kiek mieste 1 kambario butas. Už dviejų kambarių buto kainą — maždaug 300 000 litų — prieš dvejus trejus metus dar buvo galima pasistatyti nedidelį, maždaug 100—120 kv. m ploto, namą.

            „Tačiau soduose žmonės sklypų jau prisipirko. Ir tokio privalumo kaip privatumas juose nebeliko. Nebeliko ir sklypų paklausos“, — patikino „RE/MAX“ agentas Paulius Katinas.

            Šiuo metu pigiausi nauji būstai sostinėje (ir vėl — sostinėje, nes Vilnius yra brangiausio Lietuvoje būsto rinka) yra daugiabučių gyvenamųjų namų kvartaluose. Perkūnkiemyje, Eitminų (Pašilaičių rajone) gatvėje naujai kylančiuose daugiabučiuose mažiausia 1 kv. m kaina su daline apdaila yra apie 3400 litų. Tačiau tame pat Perkūnkiemyje už šiek tiek anksčiau įrengto būsto 1 kv. m jau prašoma apie 5700—6500 litų.

            Parodoje, kurioje zujo įvairių NT bendrovių pardavimo agentai, lengva aptemdyti protą. Norėtumėte prabangaus buto? Tokio, į kurį įsikėlus nebereikėtų sukti galvos, kokios spalvos dažus parinkti sienoms, o už lango skaičiuotumėte vieną už kitą gražesnius saulėlydžius?

            Gal vertėtų pasižvalgyti po sostinės „Taurakalnio perlą“? Jame dar yra keletas neparduotų butų, pavyzdžiui, šeštajame aukšte, kur už 116 kv. m ploto butą prašoma 1,7 mln. litų, arba 15 000 už 1 kv. m.

            Prestižiniame sostinės Žvėryno rajone, Bebrų gatvėje esančiuose kotedžuose, būstas ne ką pigesnis: už 1 kv. m su apdaila prašoma 14 500 litų. Tačiau sostinėje kol kas vieni brangiausių butų yra K.Kalinausko gatvėje, „Embassy House“, — Norvegijos ir Suomijos ambasadų pastate. Jame 1 kv. m kaina siekia ir 19 000 litų.

            Klaipėdoje, žymiosiose „Gandrališkėse“, — į jūrą atgręžtame 34 aukštų pastate butų pasirinkimas tebėra didelis. Už 1 kv. m prašoma nuo 5400 iki 13 100 litų: kainą, žinoma, nulemia tai, kuriame aukšte yra butas.

            Pirkėjams — įvairus masalas

            Pasiūla nekilnojamojo turto rinkoje — milžiniška. Kaip ir kuo pavilioti pirkėją?

            Kotedžų Žvėryne pardavėjai klientams siūlo nemokamas turto vertinimo paslaugas. Tik tiek? Kai detalus turto vertinimas kainuoja apie 800 litų, anokia čia nuolaida.

            Sostinės gyvenvietėje „Santariškių namai“ išsirinkus būstą, galima laimėti 15—25 tūkst. litų arba „Apple“ kompiuterį.

            Pavyzdžiui, įmonės „Apple“ kompiuteris „iMac“ be priedų kainuoja iki 9000 litų. Kai 2—5 kambarių butai šioje gyvenvietėje kainuoja 310—780 tūkst. litų, kompiuteris — maloni, tačiau ne itin viliojanti staigmena.

            Estijoje jau pernai būsto pirkėjai buvo masinami didžiulėmis nuolaidomis. Įsigyjantiems būstą buvo įteikiami net naujo automobilio rakteliai. Jei automobilis kainuoja apie 50 tūkstančių litų, pirkėjui, už būstą paklojančiam 500—700 tūkst. litų, jį „veltui“ gauti yra malonu. Ir nesvarbu, kad „dovanojamo“ automobilio kaina iš anksto įskaičiuota į būsto kainą.

            Lietuvoje automobilių kol kas nedalijama, bet kitokio masalo tikrai nestinga.

            Pavyzdžiui, šūkį „Gyvenk nemokamai“ iškėlusi UAB „Vilmesta“ skelbia, kad Naujoje Pilaitėje iš jos būstą iki spalio vidurio įsigiję naujakuriai metus kitus nemokės už šildymą, elektrą, karštą ir šaltą vandenį, patalpų ir kiemo valymą, šiukšlių išvežimą — už juos mokesčius sumokės „Vilmesta“.

            Nors oficialiai kalbama, kad būstas nepinga, vis dėlto būsto pardavėjų teikiamos nuolaidos išskirtiniais atvejais gali sudaryti net penktadalį kainos. Dažniausiai nuolaidų atseikėjama automobilio stovėjimo aikštelei, kuklesnių — būsto apdailai.

            Pavyzdžiui, NT bendrovė „Orem“ teikia išskirtinį pasiūlymą — Vilniaus senamiestyje, Šv.Stepono gatvėje, esančiame naujame pastate perkantiems butą dovanojama viena vieta požeminėje aikštelėje arba 40 tūkst. litų nuolaida. Tačiau iškeliama ir sąlygų: būsto 1 kv. m negali būti pigesnis nei 6600 litų. Tektų pridurti ir tai, kad maždaug 78 kv. m butas su visa apdaila šiame pastate kainuoja 629 440 litų.

            Ir kitokių išskirtinių pasiūlymų NT rinkoje dabar — į valias. Kaip ir šis, žadantis iki 15 proc. nuolaidą butams Vilniuje, Santariškėse, esančiuose „Verkių namuose“: ten, kur „nuo Jūsų miegamojo lango iki Verkių regioninio parko ribos — tik 100 metrų“.

            Sostinėje, Antakalnyje, esančių „Smėlio namų“ projekto plėtotoja UAB „MG valda“ būsimiems gyventojams nuo būsto įsigijimo dienos iki pat statybų pabaigos kas mėnesį įsipareigojo atsiųsti po dovaną, „kad laikas laukiant įkurtuvių prabėgtų greičiau“.

            Dovanas pradėjusi dalyti balandį, rugsėjį „MG valda“ būsimiems „Smėlio namų” gyventojams įteikė šeštą — rudeninį vyno degustavimą ir profesionalaus vyno eksperto konsultaciją. Prieš tai būta sporto ir sveikatingumo klubo „Active Gym“ dovanų kupono, knygos apie interjerą, kvietimo pasiplaukioti garlaiviu Nerimi, ir kitokių dovanų.

            Būsto pardavėjai kartais nė nepastebi, kaip girdami prekę perlenkia lazdą. Būstą Vilniuje, Didlaukio g. esančiame daugiaaukštyje, siūlo įsigyti kartu su... už lango kybančia vaivorykšte. Terasoje patariama susistačius minkštasuolius „susikurti poilsio oazę“, net įsirengti baseiną. Tokiu būdu NT pardavėjai įperša viziją — paima pinigus ir už vaizdinį, t.y. tai, ko niekada gali ir nebūti. Tačiau būsto ieškantys žmonės trokšta paprasčiausio dalyko: kad jis pagaliau atpigtų.

            Rūstėja bankininkų veidai

            Kai „Litexpo“ vykusioje parodoje „Miestas. Nekilnojamasis turtas 2008“ pardavėjai viliojo būstu, bankai sugriežtino paskolų išdavimo sąlygas. Kaip?

            Atsakymą į šį klausimą buvo įmanoma gauti ir parodoje. Tereikėjo „paimti“, pavyzdžiui, 500 000 litų paskolą. Už ją būtų galima įsigyti naują 3 kambarių maždaug 70—80 kv. m butą sostinės Santariškių ar Žirmūnų rajonuose iškilusiuose daugiabučiuose.

            SEB banko vadybininkė Olga kompiuteryje suskubo apskaičiuoti: skolindamasi pusę milijono litų 40 metų, per mėnesį bankui turėčiau atseikėti 2890 litų paskolos ir palūkanų įmoką. Skolinantis 20 metų, įmoka būtų maždaug 1000 litų didesnė: ji siektų 3708 litus. Tačiau pagal kokią metinę palūkanų normą buvo apskaičiuotos šios sumos, vadybininkė nutylėjo.

            Kokių nuolaidų galėtų tikėtis klientas imdamas paskolą dabar, ekonominės ir finansų krizės laikais? Pasak Olgos, jos suteikiamos tik įvertinus kliento lojalumą bankui. Tuomet galbūt mažėtų paskolos administravimo mokestis ir būtų kredituojama iki 80 proc. turto vertės, t.y. likusią pinigų sumą turėtų sumokėti pats klientas.

            Olgos teigimu, SEB metinių būsto paskolos palūkanų norma sudaro 6,3—7 proc. Jų dydį nulemia ir tai, kokia valiuta (litais ar eurais) imama paskola ir kokią bankas nustato palūkanų maržą.

            Apdraudus paskolą bendrovėje „Būsto paskolų draudimas“, bankas galbūt paskolintų ir visą reikiamą sumą: iki 100 proc. perkamo nekilnojamojo turto vertės.

            Tačiau dabar susirengusiems imti paskolą asmenims tektų susitaikyti ir su mintimi, kad, sumokėjus mėnesio įmoką, kiekvienam šeimos nariui turės likti mažiausiai po 1000 litų. Jei vaikai, sulaukę 18 metų, tebėra tėvų išlaikytiniai, tokio dydžio likutis turi atitekti ir jiems.

            Paklausus, kokio dydžio maržos gali tikėtis klientas, Olga kietai sučiaupė lūpas: tai — vos ne komercinė paslaptis.

            Taigi, nesusigundžius SEB banko paskola, teko pasidomėti, kokias sąlygas siūlo kitas parodos dalyvis — bankas „Swedbank“. Beje, parodoje iš Lietuvoje dirbančių komercinių bankų dalyvavo tik šiedu.

            „Šią savaitę bankai sugriežtino būsto paskolų sąlygas“, — „Swedbank“ vadybininko Rolando Kijuco ir SEB vadybininkės bendravimas skyrėsi kaip dangus ir žemė. Tik jiems vieniems žinoti, kokios nusistovėjusios banko vidaus taisyklės, bet Rolandas į šnekas leidosi kur kas mieliau nei Olga.

            Comment


              Viena tų sąlygų: pakito paskolos ir užstato vertės santykis.

              2004—2006 metais bankai finansuodavo ir 100 proc. įsigyjamo naujo būsto vertės, o dabar — 80—85 proc. Ir tik tuomet, jei klientas paskolą apdraudžia „Būsto paskolų draudime“, bankas ryžtasi išduoti iki 100 proc. būsto vertės paskolą. Su sąlyga: įkeičiamo būsto vertė negali būti mažesnė už skolinamą sumą.

              Kadangi rinkoje NT vertė po truputį krinta, gauti tokią paskolą, kokios prašo būsto pardavėjai, gali būti keblu. Todėl nejučia atsiranda būtinybė paskolą apdrausti.

              Draudimo neprireiktų nebent tuomet, jei bankui už paskolą būtų įkeistas ne tik perkamas, bet ir papildomas nekilnojamasis turtas.

              Įmoka už būsto paskolos draudimą yra vienkartinė. Šiuo metu ji sudaro 1,71 proc. draudimo sumos. Vadinasi, imant 500 000 litų paskolą, už jos draudimą tektų sumokėti 8500 litų.

              Antroji sąlyga — pinigai, atitenkantys kiekvienam šeimos nariui sumokėjus mėnesio paskolos ir palūkanų įmoką. 2004 metais tai buvo 400—500 litų, dabar — 800—1000 litų.

              Trečia: bankai padidino vidutinę būsto paskolos palūkanų maržą. Prieš trejus ketverius metus svyravusi nuo 0,75 iki 1,2 proc., šiuo metu ji siekia ir 2 proc.

              Maržos dydį bankas paprastai nustato įvertinęs „kliento veidą“: kokiomis sąlygomis suteikiama paskola, kokių banko siūlomų produktų (gyvybės draudimas, pensijų fondas ir kitokie) jis yra įsigijęs, t.y. ar bankui klientas yra lojalus.

              Pasak R.Kijuco, dar ankstoka daryti išvadas, kaip sugriežtintos sąlygos paveiks būsto paskolų rinką. Bent jau iki šiol jaunos šeimos dažniausiai dairydavosi sąlygiškai nebrangaus (vadinasi, ir neprabangaus) būsto daugiabučiuose pastatuose. Vilniuje tarp tokių šeimų išliko populiarus Perkūnkiemio gyvenamųjų namų kvartalas.

              Tačiau vyresni žmonės paskolą mieliau ima namui statyti nei naujam butui pirkti.

              Prekyba žemės sklypais pastaruoju metu apskritai buvo sustojusi. Žmonės, kurie anksčiau buvo įsigiję sklypų, neturėdami galimybių jų parduoti, skolinasi pinigų ir stato juose būstą.

              Užsienyje situacija skirtinga

              Bulgarija, Egiptas ir Turkija. Į šias tris šalis pastaruoju metu nukrypo svetur investuoti linkusių lietuvių akys.

              „Mūsų rinkoje — jokio sąstingio. Būstą dar noriai perka užsieniečiai, ypač rusai, baltarusiai, ukrainiečiai. Nemažai lietuvių įsigijo būstą Bulgarijoje, ypač — slidinėjimo ar pajūrio kurortuose“, — nekilnojamojo turto agentūros „ProAktiv“ konsultantas iš Bulgarijos Julianas Dimitrovas įbedė akis: rimtai domiuosi ar tik šiaip smalsauju?

              Niekada nesakyk „niekada“. Ar ne taip tenka atsakyti į tokius klausimus?

              Julianas dirba, kaip ir dera. Siūlo ir skaičiuoja. Už kokią kainą galima įsigyti būstą Varnoje, prie Juodosios jūros? Prašom: turbūt pigesnio būsto nei 900 eurų (3105 litai) už 1 kv. m nepavyktų rasti. Jis būtų daugiabučiame name. Vidutinė būsto kaina Varnoje svyruoja apie 1000—1200 eurų (3450—4140 litų) už 1 kv. m.

              Nuoma? Vidutinė jos kaina už 2 kambarių butą miegamajame rajone yra apie 250 eurų (863 litus).

              Pasak J.Dimitrovo, NT rinka Bulgarijoje šiuo metu primena Lietuvą maždaug prieš ketverius penkerius metus. Būsto paskolos dalijamos lengva ranka. Pirkiniai išgraibstomi iškart, vos tik suderinamas ir patvirtinamas projektas. Tuo metu būsimą būstą galima įsigyti už 1 kv. m paklojus 900—950 eurų (3105—3277 litus). Kai daugiaaukštis pastatas iškyla nors iki antrojo, trečiojo aukšto, rinktis nebebūna ko: spekuliantai jau būna viską išpirkę.

              Vietos gyventojai paprastai į būstą kurortuose nesidairo. Kurortai — užsieniečių verslo zona. Lietuvių — irgi. Jie naudojasi augančių kainų situacija: investuoja statybų pradžioje ir po metų kitų parduoda. Bet yra ir tokių, kurie būstą įsigyja sau. Bent jau kol kas.

              Pavyzdžiui, lietuviai yra atradę ir Pirino kalnų papėdėje esantį Bansko slidinėjimo kurortą. Apartamentų komplekse „White Rocks“, kuriame įrengta per 30 studijų (jas paprastai sudaro svetainė su virtuve), mūsų šalies piliečiams priklauso bene 10 būstų. Mažiausia jų 1 kv. m kaina — apie 800 eurų (2760 litų).

              Ir vis dėlto Bulgarijoje NT kainų banga jau liovėsi kilusi.

              Pensininkams siūlo Egiptą

              Kad šiuo metu kaip niekad verta investuoti Egipte, NT pardavėjai išūžtų ausis. Pagrindinis jų argumentas: Egipte nekilnojamasis turtas yra sąlygiškai pigus. Jį verta įsigyti ir nuomoti, o žiemą — gyventi patiems.

              „Egipte idealu gyventi pensininkams. Būstą Lietuvoje jie gali išnuomoti ir už pensiją, gaunamą Lietuvoje, be vargo pragyventi Egipte, kur ir maistas pigesnis nei Lietuvoje, ir nėra jokių mokesčių už šilumą“, — žodžių kišenėje neieškojo nekilnojamuoju turtu užsienio kurortuose besiverčiančios UAB „Burbonas“ komercijos vadovas Erikas Armalis. Kokie gi gali būti mokesčiai už šilumą Afrikoje, kur ir žiemą termometro stulpelis pakyla iki 25°C šilumos?

              Būsto kainos Egipte mūsų rinkos matmenimis atrodytų juokingos. Naują 3 kambarių butą Hurgados daugiabučiuose, statomuose teritorijoje tarp senamiesčio ir naujamiesčio, galima įsigyti už 163 tūkst. litų. Neįrengtą studiją — maždaug 30 kv. m kambarį — už 34 tūkst. litų. Dar apie 4000 litų kainuotų visos studijos apdaila.

              Paprastai 1 kv. m visiškai įrengiant būstą (įskaitant ir vonios kambarį bei santechniką) kainuoja apie 120 JAV dolerių (304 litus).

              Šarm el Šeiche, kitame Raudonosios jūros kurorte, prestižiniame rajone, 50—60 kv. m butas kainuoja apie 180 tūkst. litų.

              „Dabar Egipte būstas pigus, bet yra tendencijų, kad jo kainos dar kils. Tuo tarpu kitų Pietų valstybių miestuose, pavyzdžiui, Dubajuje (Jungtiniuose Arabų Emyratuose), už 1 kv. m jau prašoma 7000 JAV dolerių (apie 17 800 litų), ir vargas tokį būstą parduoti. Nes rinka — perpildyta“, — aiškino E.Armalis.

              Jis patartų ir į Turkijos NT rinką nebesidairyti tiems, kurie norėtų būstą perparduoti: kainos jau pasiekė viršutinę ribą.

              Turkijoje, Alanijos daugiabučiuose, gerokai nutolusiuose nuo Viduržemio jūros, 2 kambarių butą galima nusipirkti už 20—30 tūkst. eurų (69—103 tūkst. litų). Arčiau Viduržemio jūros ir būsto kainos — arčiau dangaus. Triaukščiuose namuose su uždarais kiemais 50—60 kv. m butas kainuoja 60—80 tūkst. eurų (206—276 tūkst. litų).

              „Turkijos ekonomika stabili, bet šalyje buvo keičiami įstatymai, ir kurį laiką NT pardavimas užsieniečiams, tiksliau, jo registravimas, buvo sustabdytas, — kalbėjo E.Armalis. — Statybos buvo tęsiamos ir per vasarą prisikaupė neparduoto nekilnojamojo turto. Dabar yra galimybių pasiderėti ir įsigyti gerų objektų, bet tai daryti verta tik perkant būstą sau. Tikėtis uždarbio iš investicijos nebeverta“.

              Erikas priminė ir auksinę užsienio kurortų rinkos taisyklę: svarbiausia — pirkti tokį būstą, koks patinka pačiam. Antraip niekada jo nepavyktų parduoti.

              Būsto paskola: dabartinės sąlygos

              SEB Vilniaus bankas „Swedbank”

              Paskolos suma: 500 000 litų 500 000 litų

              Paskolos palūkanos (su banko marža) :6,3 — 7 proc. 5,7 — 7,3 proc.

              Mėnesio įmoka: 2890 litų 3180 litų (paskolos grąžinimo laikas — 40 metų)

              Mėnesio įmoka: 3708 litai 3950 litų (paskolos grąžinimo laikas — 20 metų)

              Finansuojama suma (be paskolos draudimo): iki 80 proc. turto vertės iki 85 proc. turto vertės

              Finansuojama suma (su paskolos draudimu): iki 100 proc. turto vertės iki 100 proc. turto vertės

              Pinigų suma, tenkanti 1 asmeniui šeimoje sumokėjus mėnesio paskolos įmoką: 1000 litų 800—1000 litų

              Pastabos: Bankai, skaičiuodami mėnesio paskolos ir palūkanų įmoką, nenurodė, kokio dydžio yra palūkanų norma.

              4 asmenų šeimos pajamos, norint gauti 500 000 litų paskolą, turėtų būti mažiausiai 6500 litų.

              Šaltinis: „Ekstra”.

              Comment


                Mūsų pensininkai iš savo pensijos gali keltis į Egiptą... geras, praskaidrino dieną. Naujas Sodros šūkis galės būt "Visi pensininkai į Egiptą" ir nebebus deficito, nereikės mokesčių kelti.
                Jūsų,
                Analitikas PlėtRa™

                Komentaro autorius neatsako už nieką išskyrus save - galvokit savo galva, jis nėra Jūsų dvasinis gyvenimo vadovas.

                Comment


                  Parašė lighter Rodyti pranešimą
                  neisivaizduoju, bet manau, kad jei jau kas sugalvos am credite imt, tai verciau jau tegul dabar pradeda savo popierius tvarkyt, stebuklu nebuna, kad dar ilgiau jie galetu issilaikyt
                  Kaip suprantu, tai marža apibūdina paskolas teikiančios įmonės riziką. Tai galbūt ši marža yra teikiama tik tuomet, kai pasiskolinęs įneša tarkim 50proc būsto pradinės vertės įnašą, ar pan? t.y. net ir smarkiai krentant kainoms, paskolas teikiančios įmonės rizika tokiu atveju būtų minimali. Bent jau mano supratimu.

                  Comment


                    Parašė somis Rodyti pranešimą
                    Kaip suprantu, tai marža apibūdina paskolas teikiančios įmonės riziką. Tai galbūt ši marža yra teikiama tik tuomet, kai pasiskolinęs įneša tarkim 50proc būsto pradinės vertės įnašą, ar pan? t.y. net ir smarkiai krentant kainoms, paskolas teikiančios įmonės rizika tokiu atveju būtų minimali. Bent jau mano supratimu.
                    Nelabai supratau, ką norėjai pasakyt Pradinis įnašas gi mokamas pardavėjui, o LTV nustatomas pagal suteikiamo kredito dydį. Jei tavo LTV tarkim 50 % bankui aišku rizika mažesnė ir šiuo metu tai yra pagrindinis dalykas, apspręndžiantis maržos dydį.
                    Tam, kad išlaikyt 50% nebūtina finansuotis 50 proc. savomis lėšomis (pradinis įnašas, anot tavęs). Tas įmanoma gerai įsivertinus turtą, suderėjus gerą sandorį su pardavėju arba įkeitus kokį papildomą turtą.

                    P.S. Jei bankas nuspręs pareikalauti turto vertinimo ir LTV pasirodys mažesnis, nei nustatyta sutartyje, būsi gražiai paprašytas pasidengt skirtumą arba įkeist kažką papildomai Ir tas visai nepriklauso, kokio dydžio tu įnešei pradinį įnašą

                    Comment


                      Parašė somis Rodyti pranešimą
                      Kaip suprantu, tai marža apibūdina paskolas teikiančios įmonės riziką. Tai galbūt ši marža yra teikiama tik tuomet, kai pasiskolinęs įneša tarkim 50proc būsto pradinės vertės įnašą, ar pan? t.y. net ir smarkiai krentant kainoms, paskolas teikiančios įmonės rizika tokiu atveju būtų minimali. Bent jau mano supratimu.
                      am credite reik turet 10% pradini inasa.

                      Comment


                        Per menesi 6men VILIBOR 1,57% isaugo. Antstoliai turetu smarkiai padidinti busto pasiula rinkoje po keliu menesiu.

                        http://www.lb.lt/statistics/statbrow...lt&orient=horz

                        Latvijoje dar idomiau, REGIBOR per menesi apie 5% isaugo. Atsizvelgiant i marzos augima, vaizdelis dar liudnesnis.

                        http://www.seb.lv/en/private/service...=10&year2=2008
                        Paskutinis taisė zajcik; 2008.10.27, 14:02.
                        "Jeigu žemės ūkyje dirba 80 proc. žmonių - šalyje badas, o kur žemę dirba iki 5 proc. gyventojų - maisto produktų perteklius"

                        Comment


                          "Swedbank" užsuka paskolų kranelį

                          Comment


                            Teko vakar dalyvauti susitikime su vieno Lietuvos banku valdybos pirmininko pavaduotoju. Tiesiai nepasake, bet tarp eiluciu buvo toks komentaras: "net jei nebutu buve pasaulines krizes, kraneliai butu buve uzsukti, tik gal veliau. paprasciausiai statybu bendroves jau buvo praradusios saika, ir nesuprato, kad pelnu reikia dalintis su visais". manau dabar yra daug aplinkybiu joms "grizti i prota", tik aisku grish tik tos, kurios dar sugebes isgyventi ir kurti kazkokia verte. kai kurios, beje, jau ima projektus su 15% nuostoliu, kad tik isliktu rinkoje (ir dengia ta nuostoli is praeitu metu sukaupto pelno).

                            Dar idomi informacija - jei Lietuvoj zemes galima gauti su 30% nuolaida, tai Estijoje zemes sklypas jau _parduodamas_ uz 30% pries tai buvusios vertes.

                            Manau kainos gali smarkokai pakristi, bet cia kaip ir su akcijom - gali buti psichoze. Juk logiskai mastant imones veiklos rezultatai negali pasikeisti 30% per savaite, o vat verte akciju birzoje - gali.

                            Comment


                              Žodžiu, pirkėjų nebėra.

                              Susidaro revoliucinė situacija, kai norintys nebegali, o galintys nebenori.

                              Comment


                                Revoliucine situacija buna kai apacios nebenori, o virsunes nebegali. Siuo metu turim atvirkscia sitaucija: apacios nebegali, nes virsunes nebenori

                                Comment


                                  Beje is savo pastebejimu, kranelis ne uzsuktas, tik prie jo prileidzia ne visus. Daugiau saugikliu uzdeta, laikantis Svedu rekomendaciju. Tai ir tiek. Iskarto vyksta atranka, kad kuo maziau blogu paskolu isduoti. Jei dirbi pastovioje imoneje su pastoviom pajamom, galima susikalbeti, ir marzos ir procentai ne patys kosmiskausi. Pvz. Kreditas bustui draugo : EUR 3 metai fiksavimas 6%, na aisku ne 5% kai pavasari ar vasara bet ir ne 12%.

                                  Comment


                                    Estijoje imant busto paskola, reikia inesti 20-35% savu lesu. Idomu kada pas mus taip bus?
                                    Jeigu tiketi principu, jog atsiliekame nuo kaimynu 6 men., tada pavasari...

                                    "Если еще год назад покупатель мог получить жилищный кредит и в случае 10-процентного самофинансирования, то на сегодня, в зависимости от банка, приобретаемой недвижимости и клиента, приходится рассчитывать на 20-35%."
                                    http://www.dv.ee/Default2.aspx?Artic...9b449&open=sec

                                    Cia dar idomiai piesiamos perspektyvod.
                                    "В ближайшие два года маклеров уже не спасут рекламные плакаты - цены на недвижимость будут стремительно падать, а желающих ее купить станет еще меньше."
                                    http://www.dv.ee/Default2.aspx?Artic...49&ref=lastadd
                                    Paskutinis taisė zajcik; 2008.11.08, 18:05.
                                    "Jeigu žemės ūkyje dirba 80 proc. žmonių - šalyje badas, o kur žemę dirba iki 5 proc. gyventojų - maisto produktų perteklius"

                                    Comment


                                      Parašė Valiukas Rodyti pranešimą
                                      O aš manau, kad šio buto tiesiog nebebus pardavime ir tiek. Vat ir viskas. Sutariam - po metų surask man naujos statybos 2 k. butą Šiaurės miestelyje, viršutiniuose aukštuose (7-9), su panoraminiais langais, įrengtą, su modernia buitine technika ir baldais, maždaug 50 kv.m, už 6500 Lt/kv.m, t.y., iki 325000 Lt. Galėsiu kokius 2-3 proc. kaip brokeriui sumokėt, jei rasi.
                                      Ei Valiukas, ar dar atsakai už savo žodžius? Ar galima jau pradėti ieškoti tau butuko Šiaurės miestelyje? Manau iki rugsėjo spėsim peržiūrėti nemažai variantų. Vis tiek ką nors išsirinksi gero sau. Kada pradedam?

                                      Comment


                                        Parašė mindakas Rodyti pranešimą
                                        Ei Valiukas, ar dar atsakai už savo žodžius? Ar galima jau pradėti ieškoti tau butuko Šiaurės miestelyje? Manau iki rugsėjo spėsim peržiūrėti nemažai variantų. Vis tiek ką nors išsirinksi gero sau. Kada pradedam?
                                        Kaip ir sakiau, jei surasi, o aš atsisakysiu pirkt - statau alaus O jei rimtai, tai pastoviai peržiūriu įvairius skelbimus Šiaurės Miestelyje, bet kol kas tokio buto, kuris "liptų" taip, kaip anas, apie kurį ėjo kalba, dar nemačiau.

                                        Comment


                                          Parašė index Rodyti pranešimą

                                          Šiaip lengviausia situacija pasinaudoti gali būti Avuliui su jo numos pradinio įnašo sutaupymui paslauga (ypač jei dar nuomos terminą pailgintų), nes kokius penkis metus pragyvenę Vilniuje dalis gali ir nebenorėti grįžti į Baltarusiją, net ten pasikeitus situacijai.

                                          Tik ar turi jis laisvų sklypų? Berods tik Žalgirio stadionas ir Kauno gatvė. Nebent biurų daugiaaukštis Lvovo-Giedraičių gatvių sankryžoje taptų butų daugiaaukščiu.
                                          To Rent-to-Buy teisėtumo niekaip nesuprantu - juk visokie Atsakingo skolinimosi nuostatai ir paskolų išdavimo sugriežtinimai pajamoms ir pradiniams įnašams po 2008 m. krizės ir buvo formalūs apribojimai skirti tam, kad žmonės geriau reflektuotų savo finansinį pajėgumą grąžinti paskolą, kad neužsikrautų daugiau nei gali grąžinti ilguoju laikotarpiu ir t.t. Iš pačių tokios paslaugos gavėjų pusės toks pasirinkimas irgi atrodo sunkiai suvokiamas - kaip gali sau užsikrauti 25+ metų paskolą, jei net pradiniam įnašui susitaupyti nesugebi, iš kur žinai, kad grąžinsi 85%, jei nesugebi atsidėti pinigų 15%?

                                          Comment

                                          Working...
                                          X