Paziurejau internete K17 antro etapo kainas. Na kazkas nerealaus. 35 kv. m. kamurkele kainuoja 3300/kv. m. Tikriausiai atsiras, kas perka. Tik palyginimui, butas Snipiskese, kuri pirkau lygiai pries metus (kitam projekte), kainavo 1800/kv.m. Tai jau kainos per metus uzkilo beveik 100%, net ir lyginant su tokiu sudinu projektu. Sekmes tiems, kas dabar perka, ir sekmes vystytojams prastuminejant tokius butus.
Jūs skiriat skelbimo kainą nuo pardavimo? Parodykit prašau kokią nors oficialią PARDAVIMŲ statistiką, kurioje atsispindėtų jūsų teiginiai, kad per metus kainos pakilo 100% šnipiškėse ar centrinėje miesto dalyje.
Čia ir yra problemos esmė Vilniuje - šlamštas, statomas vos ne miesto centre, kurį sunku būtų įsivaizduoti net 2000-aisiais, atsiranda, nes miesto valdžia/vyr. architektas giliai įsitikinę, kad reikia kuo daugiau pigių kvadratinių metrų miesto centre, kad miestas nesiplėstų į periferiją. Vardan šio tikslo aukojama žaliosios erdvės, architektūros kokybė, dedamas skersas ant įstatymų ("svečių namų" reikalai), ignoruojami socialinės infrastruktūros poreikiai, statybų leidimai dalijami į kairę ir į dešinę. Rezultatas - Anrekos K17, B23 ir CR tipo projektai, kurie šiandien jau pardavinėjami vos ne po 3K/kv. m. Išsvajotas būsto prieinamumas vidurinei klasei miesto centre liko tik teorijoje, o šlamštas jau pastatytas. Klausimas ar minėtosios drastiškos aukos miesto kokybės prasme vardan "affordability" buvo tikslingos ir pasiteisino?
Dėl būsto įperkamumo esate neteisus, dabar butus šnipiškėse, naujamiestyje perka ne tik elitas, bet ir vidurinioji klasė, kuri seniau tik pilaitėse galėjo įpirkti ar mažus kotedžiukus dar toliau. Dabar vidutinės klasės butų nuperkama netgi daugiau nei ekonominės miesto pakraščiuose. Tai nors ir architektūra neblizga ir nebėra architektūriškai tokių unikalių projektų kaip prieš keliolika metų, bet miestas stipriai tankėja su tuom išplaukiančiais pliusais.
Paziurejau internete K17 antro etapo kainas. Na kazkas nerealaus. 35 kv. m. kamurkele kainuoja 3300/kv. m. Tikriausiai atsiras, kas perka. Tik palyginimui, butas Snipiskese, kuri pirkau lygiai pries metus (kitam projekte), kainavo 1800/kv.m. Tai jau kainos per metus uzkilo beveik 100%, net ir lyginant su tokiu sudinu projektu. Sekmes tiems, kas dabar perka, ir sekmes vystytojams prastuminejant tokius butus.
Aš buvau tas, kuris pradžioje K17 vertino iš vizūlkių, kaip ir tas, kuris nenorėjo jo vertinti tol, kol neturime pilno vaizdo. Bet šiandien apžiūrėjau gyvai ir galiu patvirtinti - tai yra šykštu. Apskritai Šnipiškės labai sparčiai vystosi kaip pigus užmiesčio rajonas. Kažką su tuo reikia daryti, nes tai yra centrinė miesto dalis.
Viskas paprasta - reikia nepirkti butų. Kol perka šūdą, tol šūdą ir stato.
Čia ir yra problemos esmė Vilniuje - šlamštas, statomas vos ne miesto centre, kurį sunku būtų įsivaizduoti net 2000-aisiais, atsiranda, nes miesto valdžia/vyr. architektas giliai įsitikinę, kad reikia kuo daugiau pigių kvadratinių metrų miesto centre, kad miestas nesiplėstų į periferiją. Vardan šio tikslo aukojama žaliosios erdvės, architektūros kokybė, dedamas skersas ant įstatymų ("svečių namų" reikalai), ignoruojami socialinės infrastruktūros poreikiai, statybų leidimai dalijami į kairę ir į dešinę. Rezultatas - Anrekos K17, B23 ir CR tipo projektai, kurie šiandien jau pardavinėjami vos ne po 3K/kv. m. Išsvajotas būsto prieinamumas vidurinei klasei miesto centre liko tik teorijoje, o šlamštas jau pastatytas. Klausimas ar minėtosios drastiškos aukos miesto kokybės prasme vardan "affordability" buvo tikslingos ir pasiteisino?
Blogai supranti tikslus arba negirdi konteksto. Pakalnis sakė, kad reikia prieinamo būsto centre, kad nesiformuotų išskirtinės "kastų" zonos. Kitaip tariant čia turi būti visokio kainų lygio būsto.
Galėtų Šnipiškėms (bent jau tai daliai kuri nuo Žalgirio gatvės iki Konstitucijos pr.) nustayti tam tikrus reikalavimus, tarkim: daugiabučiai ne aukštybinių pastatų zonoje - iki 6 aukštų (norint statyti aukštesnius - architektūrinis konkursas), privalomi požeminiai parkingai (jokių parkingų pirmuose aukštuose), perimetrinis užstatymas, pagrindinėse gatvėse privalomos komercinės patalpos, mano siūlymas dar būtų uždėti kažkokį išskirtinį architektūrinį reikalavimą kad būtų kažkoks vietovės bruožas, tarkim - šlaitiniai stogai. Čia tik pvz., galima geriau apgalvoti kad nebūtų spragų. Taisyklės visiems aiškios ir vienodos, nebus galima prisikabinti prie VMS kad ji kažką subjektyviai stabdo, VMS negalės sakyti "tai kad mes nieko negalim padaryti, laisva rinka". Aišku visokie užstatymo intensyvumai ir kt. reikalavimai. Gal tai padėtų išgelbėti nuo eilinio perkūnkiemio Vilniaus centre. Bėda galbūt ne tai kad nėra priemonių ar jų negalima sugalvoti, o tai kad Pakalnis viešai yra sakęs kad miesto centre reikia pigaus būsto - čia jų toks požiūris, kas gavosi? Gavosi nepigus bet pigios kokybės būstas. Tokiems reikalavimams suformuoti galėtų tarkim ir teritorijos vystymo arch. konkursą surengti, trūksta apskritai bendros teritorijos vizijos.
Čia ir yra problemos esmė Vilniuje - šlamštas, statomas vos ne miesto centre, kurį sunku būtų įsivaizduoti net 2000-aisiais, atsiranda, nes miesto valdžia/vyr. architektas giliai įsitikinę, kad reikia kuo daugiau pigių kvadratinių metrų miesto centre, kad miestas nesiplėstų į periferiją. Vardan šio tikslo aukojama žaliosios erdvės, architektūros kokybė, dedamas skersas ant įstatymų ("svečių namų" reikalai), ignoruojami socialinės infrastruktūros poreikiai, statybų leidimai dalijami į kairę ir į dešinę. Rezultatas - Anrekos K17, B23 ir CR tipo projektai, kurie šiandien jau pardavinėjami vos ne po 3K/kv. m. Išsvajotas būsto prieinamumas vidurinei klasei miesto centre liko tik teorijoje, o šlamštas jau pastatytas. Klausimas ar minėtosios drastiškos aukos miesto kokybės prasme vardan "affordability" buvo tikslingos ir pasiteisino?
Yra tokia Vilniaus miesto tarybos narė Donalda Meiželytė, tai čia jos pasiteisinima, kodėl VMS nieko negali. Šaltinis facebook Vilnius.wtf
Meiželytė
"Pasikreipėme į AM, nes turime sisteminę bėdą - statybų leidimą išduoda savivaldybė, o priežiūrą vykdo statybų inspekcija, kurios darbuotojai geriausiu atveju reaguoja į skundus, o be skundų iš viso retas atvejis kad užsuktų patikrinti ar statybos vyksta pagal patvirtintą projekrą. Apie leistinus nuokrypius nuo pirminio projekto - atskira diskusija, metras šen, metras ten, koks skirtumas.
Miesto vyr.architektas turi turėti svertus kontrolei statybų metu.
DĖL ĮGALIOJIMŲ STATYBOS VALSTYBINĖS PRIEŽIŪROS SRITYJE
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis nustato, kad statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, o 31 straipsnio 1 dalis nustato, kad statybos valstybinė priežiūra atliekama Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka.
Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalį statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija), o pagal to paties straipsnio 2 dalį statybos valstybinė priežiūra apima: 1) prisijungimo sąlygų ir specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų (toliau – Specialieji reikalavimai) išdavimo terminų laikymosi priežiūrą ir (ar) išduotų prisijungimo sąlygų ir (ar) Specialiųjų reikalavimų teisėtumo tikrinimą; 2) statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą; 3) statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą; 4) statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą; 5) privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą; 6) statybos užbaigimo procedūrų atlikimą; 7) šiame įstatyme nurodytų administracinių aktų išdavimą; 8) statomų statinių avarijų tyrimą; 9) asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą; 10) konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimą; 11) kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pažeidimų skaičių; 12) kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su statybos valstybine priežiūra susijusius veiksmus.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal esamą teisinį reguliavimą nėra vienos už statybos proceso kokybę atsakingos institucijos (statybą leidžiančius dokumentus išduoda savivaldybės, o statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija), praktikoje statybų kontrolė dažnai tėra formali, remiasi tik patikrinimais pagal gautus skundus. Patikrinimų metu Inspekcijos specialistai nežino, kokios problemos buvo spręstos techniniuose projektuose, kada galimi nukrypimai nuo jų gali turėti pasekmes miestovaizdžiui ar viešajam interesui. Dėl to manome, kad būtų tikslinga esamą teisinį reguliavimą keisti suteikiant savivaldybėms įgaliojimus vykdyti ne tik statybą leidžiančių dokumentų išdavimo, bet ir statybos valstybinės priežiūros funkcijas užtikrinant tam reikiamą finansavimą iš valstybės biudžeto, o Inspekcija tokiu atveju galėtų vykdyti valstybinę savivaldybių priežiūrą. Prašome apsvarstyti šį siūlymą ir inicijuoti minimų teisės aktų pakeitimus."
Dėl Anrekos neturėkit iliuzijų, ta tinklinė viela panašu kad kniedijama prie balkonų turėklų. Ir išvis reikia dar taip sugalvoti kad Anreka kažką laikinai padarys, o vėliau pakeis, greičiau ateiviai nusileis ir išpirks Anrekos butus.
Galėtų Šnipiškėms (bent jau tai daliai kuri nuo Žalgirio gatvės iki Konstitucijos pr.) nustayti tam tikrus reikalavimus, tarkim: daugiabučiai ne aukštybinių pastatų zonoje - iki 6 aukštų (norint statyti aukštesnius - architektūrinis konkursas), privalomi požeminiai parkingai (jokių parkingų pirmuose aukštuose), perimetrinis užstatymas, pagrindinėse gatvėse privalomos komercinės patalpos, mano siūlymas dar būtų uždėti kažkokį išskirtinį architektūrinį reikalavimą kad būtų kažkoks vietovės bruožas, tarkim - šlaitiniai stogai. Čia tik pvz., galima geriau apgalvoti kad nebūtų spragų. Taisyklės visiems aiškios ir vienodos, nebus galima prisikabinti prie VMS kad ji kažką subjektyviai stabdo, VMS negalės sakyti "tai kad mes nieko negalim padaryti, laisva rinka". Aišku visokie užstatymo intensyvumai ir kt. reikalavimai. Gal tai padėtų išgelbėti nuo eilinio perkūnkiemio Vilniaus centre. Bėda galbūt ne tai kad nėra priemonių ar jų negalima sugalvoti, o tai kad Pakalnis viešai yra sakęs kad miesto centre reikia pigaus būsto - čia jų toks požiūris, kas gavosi? Gavosi nepigus bet pigios kokybės būstas. Tokiems reikalavimams suformuoti galėtų tarkim ir teritorijos vystymo arch. konkursą surengti, trūksta apskritai bendros teritorijos vizijos.
Anrekai dirbti du kartus? Čia nebent kokia institucija prispaus prie sienos. Beje jeigu broką taisys tokiu pat greičiu kaip perkūnkiemyje taisė, tai garantija pasibaigs greičiau nei bus sutvarkyta, o tada sakys garantijos nebėra darbų nebaigsim.
Jau du kartus bandziau atsisakyti nesekmingai spamo is anrekos k17, bet ka tik atejo dar vienas laiskas informuojantis apie antro namo pardavimus prasidedancius siandien. Ar yra kazkokia institucija, kuriai galima skustis uz spama?
Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo
13 straipsnis. Reikalavimai reklamai, skleidžiamai kitomis reklamos perteikimo priemonėmis 2. Draudžiama tiesiogiai teikti reklamą konkrečiam asmeniui, jeigu yra aiškiai išreikštas šio asmens nesutikimas.
19 straipsnis. Reklamos priežiūros institucijos 1. Šiame įstatyme nustatytų reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą, vadovaudamiesi šiuo ir kitais įstatymais, pagal kompetenciją atlieka: 1) Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba – dėl šio įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 13 straipsnių,
Paskutinis taisė digital; 2021.04.06, 20:07.
Priežastis: citavimas
Jau du kartus bandziau atsisakyti nesekmingai spamo is anrekos k17, bet ka tik atejo dar vienas laiskas informuojantis apie antro namo pardavimus prasidedancius siandien. Ar yra kazkokia institucija, kuriai galima skustis uz spama?
Kiek pamenu, kaina Linkmenų 3 etape ir Paparčiuose buvo daugmaž panaši.
Kaip bebūtų, man užkliuvo klaidingas teiginys, kad Naujojo Skanseno kainos 800 didesnės, kai tarp šių projektų pardavimų buvo bene 3 metų skirtumas. Nebent galėtum lyginti antrinėje rinkoje esančius Linkmenų butus (jei tokių yra) su naujais Naujojo Skanseno butais (jei tokių yra).
Nebuvo labai panasi, nes tuo metu pats rinkausi ir lyginau Linkmenu ezerus, Paparciu namus ir Miesto Ritmu. Linkmenu ezerai buvo pigesni uz paparciu namus tiek kv, tiek parkingo kaina.
o Skansenas buvo pirmasis, kuris atejo su didelem kainom. Jos jau 2020 buvo paskelbtos ir nezinau is kur tuos 3 metus istraukei. 2019 linkmenuose galima buvo rast uz 1.5-1.6 uz kv, o 2020 Naujasis Skansenas atejo su kazkur 2,3 uz kv. Tai logiska, kad tada fasadui reikia skirt daugiau demesio, nes kaina reikia pagrist. Nors ir jie nusipigino smarkiai lyginant su pradinem vizualizacijom.
Tai gali lygint ir linkmenis su paparciais, paparciuose fasadas grazesnis, bet ir kaina buvo kazkur 200 didesne.
Kiek pamenu, kaina Linkmenų 3 etape ir Paparčiuose buvo daugmaž panaši.
Kaip bebūtų, man užkliuvo klaidingas teiginys, kad Naujojo Skanseno kainos 800 didesnės, kai tarp šių projektų pardavimų buvo bene 3 metų skirtumas. Nebent galėtum lyginti antrinėje rinkoje esančius Linkmenų butus (jei tokių yra) su naujais Naujojo Skanseno butais (jei tokių yra).
3iam etape linkmenuose galejai lengvai paimt uz 1.6 uz kv. Tai cia kazkur 2019 metai. Linkmenuose kainos buvo mazesnes ir negu paparciuose, nors state tuo paciu metu.
Kokia prasmė lyginti 2021 kainas su 2019 kainomis, kai jos tuo laikotarpiu belenkiek keitėsi?
Nu jau, kur čia tokie skirtumai? Tikiuosi nelygini kokių 2017 kainų su 2021?
3iam etape linkmenuose galejai lengvai paimt uz 1.6 uz kv. Tai cia kazkur 2019 metai. Linkmenuose kainos buvo mazesnes ir negu paparciuose, nors state tuo paciu metu.
Komentuoti: