NT rinka Vilniuje (2013 -...)

[ttttt]

Kur aš ką pamelavau apie kriminalinę Malmės situaciją? Jei jums realybė nepatinka, tada jau kitas reikalas.
Koks tikslas susirasti vieną brangiausią butą ir pagal tai daryti išvadas apie įperkamumą? Lyginkit tada ir su pačiu brangiausiu butu Malmėje.
Jeigu tiek daug brangių butų nuperka ir namų prisistato Vilniuje, tai gal lietuviškos algas nėra tokios mažos ir ne 3 kartus mažesnės kaip čia kliedyte? Ar pagal jus tuos butus marsiečiai nuperka?

Matau jūs atsparus faktams, logikai ir sveikam protui. Pateikiu tiek faktų, nepaneigėt nei vieno, paaiškinu viską kaip vaikui, tada iškart keičiat temą, nes daugiau neturit ką pasakyt, ir toliau kliedite grynai iš savo fantazijos nepateikdamas jokių faktų... Žodžiu aišku, netrukdau, sveikite.

[B.S.]

Gal jūs pereikite į privačią diskusiją, išsiaiškinkite kuris teisus, ir paskelbkite išvadas viešai. Ačiū.

[Lettered]

Matau jūs atsparus faktams, logikai ir sveikam protui. Pateikiu tiek faktų, nepaneigėt nei vieno, paaiškinu viską kaip vaikui, tada iškart keičiat temą, nes daugiau neturit ką pasakyt, ir toliau kliedite grynai iš savo fantazijos nepateikdamas jokių faktų... Žodžiu aišku, netrukdau, sveikite.

Rinkos ekonomika veikia ne tik Švedijoje, bet ir Lietuvoje, pasakykit paprastą faktą, kas butus šnipiškėse po 3,7k eur/kv perka ir kiek jie uždirba?

[Lettered]

Tai žsliavų ksinos padidėjo ir darbuotojų pritrūko tik dabar, o spartus kainų kilimas jau vyko gerokai iki to. Ir daugiausia didesnių pelno maržų sąskaita.

Ir čia labiau būtų ne tiesiog konkurencijos didinimas, kiek pigesnės pasiūlos sukūrimas geresniuose rajonuose, kad pigus būstas būtų ne tik prie aplinkelio ar Naująjame Antakalnyje (kur statybos sąnaudos tos pačios, bet butai kainuoja pigiau).

Visų pirma savivaldybė nepastatytų pigiau nei tai daro privatus verslas, net ir atmetus tą keliolikos proc. maržą (jei kainos auga, nereiškia, kad auga ir pelno maržos). Plius kokia logika už miesto biudžeto pinigus lįsti ir į taip konkurencingą rinką, kai lėšų trūksta kitiems projektams? Ką VMS galėtų padaryti tai nebent eiti į vyriausybę prašyti, kad Žemės ūkio ministerija (pati VMS mieste šiaip beveik neturi laisvos žemės ar objektų tinkamų konversijai), kuriai priklauso didžioji dalis laisvos žemės,kad ją perduotų savivaldybei, kuri galėtų skelbti konkursus, tada padidėtų konkurencija aplink centrinę miesto dalį, nes dabar vystytojai susiduria su sklypų trūkumais arba negalėjimu keisti paskirties, ko neleidžia ta pati Žemės ūkio ministerija ir jai pavaldžios institucijos. Bet pačiai VMS tikrai nereiktų pradėti konkuruoti su Hanneriais ir Eikomis.

[Edd]

Mano draugas uždirba daugiau kaip 3 kartus daugiau nei uždirbo Lietuvoje, aš uždirbu 3 kartus daugiau nei Lietuvoje ir va yra toks vienas butas Šnipiškėse... Įdomi diskusija. Norint rimtai lyginti reiktų imti bendras statistikas, vidurkius, o ne kažką rankioti. Rankiojant galima ir Vilniuje surasti du draugus kurie uždirba tiek pat ar daugiau nei uždirbo Švedijoj, bet o būstai tai juk Vilniuje pigesni, kaip gerai.

Jeigu tai argumentas mūsų diskusijai, tai Malmė yra dar greičiau augantis miestas, +15% gyventojų per pastaruosius 10 metų, palyginus su Vilniaus +9%.

Kodėl būtent per 10 metų? Tik visai neseniai Vilnius pradėjo realiai greitai augti ir jei skaičiai tikslūs (šaltinis statistikos departamentas), manau kad pastarųjų metų gyventojų skaičiaus augimas įtakoja šių dienų gyvenamojo NT paklausą Vilniuje. Praeitais metais Vilniaus gyventojų skaičius paaugo 8066, Malmės 3766. Užpraeitais metais Vilniaus gyventojų skaičius paaugo 9705, Malmės 3863.

Beje, kažkaip užkliuvo Stokholmo ir Kopenhagos pavadinimas Pasaulinio masto didmiesčiais, gan juokingai atrodo kai šiai dienai yra mažiausiai 30 miestų Pasaulyje kurie turi panašų ar didesnį gyventojų skaičių nei... ne, ne Stokholmas ar Kopenhaga, o visa Švedija.

[manometras]

O, vėl kažkas tvirtina, kad didmiesčio lygį rodo jo gyventojų skaičius, o ne gyvenimo būdas.

[Edd]

O koks kontekstas? Tam pačiam poste rašo apie 3-4 kartus didesnius miestus nei Vilnius, vėliau rašo apie Malmės regiono dydį, jo gyventojų skaičių, tai ir vertinu gyventojų skaičių. Na ir šiaip į kokius Pasaulinio masto didmiesčių lygius Stockholmas ar Kopenhaga pretenduoja šalia tokių miestų kaip tarkim Londonas, sakyčiau pagal visas kategorijas visai kitas lygis.

[Lettered]

O, vėl kažkas tvirtina, kad didmiesčio lygį rodo jo gyventojų skaičius, o ne gyvenimo būdas.

O kas apskritai yra tas didmiesčio lygis ir kuom jis matuojamas?

[Romas]

Iš temos apie Naujamiestį (!) atkelta virš 2 puslapių diskusijų apie Malmę, Londoną ir Šnipiškes.

[ttttt]

Mano draugas uždirba daugiau kaip 3 kartus daugiau nei uždirbo Lietuvoje, aš uždirbu 3 kartus daugiau nei Lietuvoje ir va yra toks vienas butas Šnipiškėse... Įdomi diskusija. Norint rimtai lyginti reiktų imti bendras statistikas, vidurkius, o ne kažką rankioti. Rankiojant galima ir Vilniuje surasti du draugus kurie uždirba tiek pat ar daugiau nei uždirbo Švedijoj, bet o būstai tai juk Vilniuje pigesni, kaip gerai.

Tai kaip ir kelis kartus išaiškinau, bet paklausiu jūsų, kad būtų objektvyvu ir nesikabintumėt prie kainų lubų, kuriuos aš paminėjau - už kokią kvadrato kainą vidutiniškai Šnipiškėse galima įsigyti butą su pilnu įrengimu arba plikas sienas ir pasidaryt remontą rinkos kainomis?

Kodėl būtent per 10 metų? Tik visai neseniai Vilnius pradėjo realiai greitai augti ir jei skaičiai tikslūs (šaltinis statistikos departamentas), manau kad pastarųjų metų gyventojų skaičiaus augimas įtakoja šių dienų gyvenamojo NT paklausą Vilniuje. Praeitais metais Vilniaus gyventojų skaičius paaugo 8066, Malmės 3766. Užpraeitais metais Vilniaus gyventojų skaičius paaugo 9705, Malmės 3863.

Jūs taip lyginat, lyg būtų vienodas gyventojų skaičius ir Malmėje gyventų ne 240000 mažiau žmonių nei Vilniuje.

Beje, kažkaip užkliuvo Stokholmo ir Kopenhagos pavadinimas Pasaulinio masto didmiesčiais, gan juokingai atrodo kai šiai dienai yra mažiausiai 30 miestų Pasaulyje kurie turi panašų ar didesnį gyventojų skaičių nei... ne, ne Stokholmas ar Kopenhaga, o visa Švedija.

Pasaulyje yra ir tokių Švedijos dydžio miestų, apie kuriuos pasaulis sužino tik tada, kai juose kažkas suvalgo šikšnosparnį ir metams paralyžiuoja visą pasaulį. Labai keista matyt, kad kažkas dar matuoja pasaulinę miesto svarbą pagal gyventojų skaičių, kai Monakas yra žymiai svarbesnis, nei tas pats Uhanas.

[SoulMulticast]

As manau kad dabartinis NT pirkimo vajus Vilniuje yra labiau psichologinis. Kai salis maziau issivysciusi ir rinka auga visada taip buna. Taip vyksta ir su kriptovaliutomis, paprastomis birzomis ir t.t.
Visi atsimena kokios buvo kainos pries 7-8 metus ir kad tie kurie tuomet nusipirko dabar 10 metu panuomave busta ji dar ir parduos dvigubai brangiau. Vien pelnas. VISI nori atkartoti toki pati case ir sventai TIKI, kad NT kainos visuomet tik augs, todel nuperkant vien islosi. Kuo anksciau, tuo labiau.
Lygiai taip pat visi sluoja bitkoinus nes mato kursas auga ir auga, uztenka vien nusipirkti ir viskas, palauki puse metu ir esi didziuliam pliuse. Viskas tai vyksta kartu su stipriais rinkos svyravimais. Paskui boom ir oj oj, nebera pinigu, isvaziuoji dirbti i Norvegija. Dabar jei del kazkokiu priezasciu ivyks vel finansine krize, busto kaina procentaliai Vilniuje manau kris stipriau nei tam paciam Malmo.
Dabartini pirkimai po 3-4-5 o kartais ir 7k uz kvadrata yra prasto finansinio isprusimo lygis. Tiesiog daugiau zmoniu nukentes krizes metu, nei tose salyse kur NT kainos stabilesnes.


Antra, nera tokios stiprios paklausos apie kurie trimituoja NT vystytojai, kurie visi stipriai suinteresuoti parduoti savo objektus. Yra laikinas stiprus paklausos padidejimas, susijes su covid'u. Baigsis pandeminiai uzdarymai, teks leisti kainas. Aisku kaina veluoja nuo realiu ivykiu kokiais 3-6 menesiais.
Kiek pastatyta ir parduota:
https://www.inreal.lt/nt-rinkos-tyri...-2021-birzelis
Kainos:
https://www.vz.lt/nekilnojamasis-tur...u-mazeja&z2CNe

[mantasm]

O, vėl kažkas tvirtina, kad didmiesčio lygį rodo jo gyventojų skaičius, o ne gyvenimo būdas.

Gyvenimo būdas čia kas? Bomžų kiekis viešame transporte? Favelų kiekis? Klasikinės muzikos koncertų kiekis eilinio antradienio vakarą?

[Edd]

Tai kaip ir kelis kartus išaiškinau, bet paklausiu jūsų, kad būtų objektvyvu ir nesikabintumėt prie kainų lubų, kuriuos aš paminėjau - už kokią kvadrato kainą vidutiniškai Šnipiškėse galima įsigyti butą su pilnu įrengimu arba plikas sienas ir pasidaryt remontą rinkos kainomis?

Tingiu ieškoti tokios informacijos kokios kainos būtent Šnipiškėse, Milwaukee postino aukščiau šaltinį kur yra pateikiamos kainos miesto centre. Nežinau ant kiek patikimi tie duomenys ir kaip ten lygina, ar įrengto būsto kainas, bet logiška būtų tikėtis kad obuolius su obuoliais. Tai pagal tą šaltinį atlyginimai Vilniuje mažesni 51.89%, o būsto kainos miesto centre mažesnės 25.63% (https://www.numbeo.com/cost-of-livin...atchComparison). Kitaip tariant eiliniam vilniečiui tik iš atlyginimo įpirkti būstą yra sunkiau nei eiliniam Malmės gyventojui. To ir buvo galima tikėtis ir to aš neneigiau, tiesiog pakomentavau kad reiktų žiūrėti ne kažkokius pavienius asmeninius pavyzdžius ir ne kažkokius pavienius konkrečius butus, nes tai netikslu. Kokios tokio skirtumo tarp atlyginimų ir būsto kainų priežastys? Jų gali būti netgi labai daug. Pradedant nuo to kad būstus Vilniuje perka tarkim kokie nors grįžtantys emigrantai ar prakutę lietuviai iš kitų Lietuvos vietų ar užsieniečiai (kad ir baltarusiai, čia tik pavyzdys), kurių pajamos tikrai neatsispindi Vilniaus atlyginimų statistikoje ir baigiant tuo kad šiuo metu turim burbuliuką. Dabar turiu tokį klausimą: ar ilguoju laikotarpiu būsto kaina Vilniuje dar artės prie būstų kainos Malmėje, kartu ir su atlyginimais, ar jau viskas, visiems laikams liks toks skirtumas ar net didės tarp Vilniaus ir Malmės? Jei artės, tai išvada jog šiam momentui permokėti už būstą Vilniuje kažkiek vis tiek apsimoka lyginant su Malme, jei investicija į NT yra ilgalaikė. O trumpuoju laikotarpiu visko gali būti, net ir kainų pakritimų, jei tikrai burbuliukas subliūkštų.

Jūs taip lyginat, lyg būtų vienodas gyventojų skaičius ir Malmėje gyventų ne 240000 mažiau žmonių nei Vilniuje.

Tai net ir procentaliai per pastaruosius kelis metus gaunasi kad Vilnuje gyventojų skaičius augo sparčiau nei Malmėje. Ar toks tempas ilgalaikis, nežinau, matysim, aš asmeniškai abejoju, bet visko gali būti.

Pasaulyje yra ir tokių Švedijos dydžio miestų, apie kuriuos pasaulis sužino tik tada, kai juose kažkas suvalgo šikšnosparnį ir metams paralyžiuoja visą pasaulį. Labai keista matyt, kad kažkas dar matuoja pasaulinę miesto svarbą pagal gyventojų skaičių, kai Monakas yra žymiai svarbesnis, nei tas pats Uhanas

Aš nevertinu vien tik pagal gyventojų skaičių, tai tik vienas iš kriterijų, koks dar "Pasaulinio masto didmiestis", kai jis pagal gyventojų skaičių net nėra Pasaulinio masto didmiestis ir yra daug kitų, tikrų Pasaulinio masto didmiesčių kurie ir pagal gyventojų skaičių, ir pagal "gyvenimo būdą", ir pagal visus kitus faktorius yra tokie. Tie patys Švedai jus turbūt išjuoktų, jei Stokholmą pavadintumėt Pasaulinio masto didmiesčiu.

[ttttt]

Tingiu ieškoti tokios informacijos kokios kainos būtent Šnipiškėse.

Jeigu nepatingėtumėt, pamatytumėt, kad kainos yra labai panašios į mano minėtus 3600-3700 už kvadratą, kas yra maždaug tiek pat, kaip analogiškoje vietoje Malmėje.

Aš nevertinu vien tik pagal gyventojų skaičių, tai tik vienas iš kriterijų, koks dar "Pasaulinio masto didmiestis", kai jis pagal gyventojų skaičių net nėra Pasaulinio masto didmiestis ir yra daug kitų, tikrų Pasaulinio masto didmiesčių kurie ir pagal gyventojų skaičių, ir pagal "gyvenimo būdą", ir pagal visus kitus faktorius yra tokie. Tie patys Švedai jus turbūt išjuoktų, jei Stokholmą pavadintumėt Pasaulinio masto didmiesčiu.

Tai susipažinkit su terminu "Global city", suprasit, kad gyventojų skaičius mažai ką reiškia. Štai trumpas aprašymas kas tai yra:

Given the global competition between cities, the Global Power City Index (GPCI) evaluates and ranks the major cities of the world according to their “magnetism,” or their comprehensive power to attract people, capital, and enterprises from around the world. It does so through measuring 6 functions—Economy, Research and Development, Cultural Interaction, Livability, Environment, and Accessibility—providing a multidimensional ranking. The GPCI is able to grasp the strengths, weaknesses, and challenges of global cities in a continuously changing world not only through a ranking, but also through analyzing that ranking’s specific components.

Ir infografika, kurioje galit pamatyt, kad Kopenhaga ir Stokholmas lenkia pvz Maskvą ar Stambulą, nors abu yra didesni nei Švedija ir Danija kartu sudėjus

[manometras]

O koks kontekstas? Tam pačiam poste rašo apie 3-4 kartus didesnius miestus nei Vilnius, vėliau rašo apie Malmės regiono dydį, jo gyventojų skaičių, tai ir vertinu gyventojų skaičių. Na ir šiaip į kokius Pasaulinio masto didmiesčių lygius Stockholmas ar Kopenhaga pretenduoja šalia tokių miestų kaip tarkim Londonas, sakyčiau pagal visas kategorijas visai kitas lygis.

Na, aš manau, kad Stokholmas ir Kopenhaga atitinka Londoną ir net yra patogesni gyventi pagal tai, ką ten galima gauti, patirti, išmokti, suprasti, nors gyventojų Londone daugiau n kartų. Vienos iš geriausių ir turtingiausių Vakarų Europos šalių sostinių nėra blogesnio lygio didmiesčiai negu n kartų didesni Europos didmiesčiai arba koks Delis, Pekinas, Mechikas, Manila. Milijonas gyventojų yra pakankamai didmiesčiui, juolab tolygiai technologiškai ir socialiai išvystytos šalies didmiesčiui. Mano kriterijai, aišku, vakarietiški, o ne kiniški ar rusiški.

[Edd]

Jeigu nepatingėtumėt, pamatytumėt, kad kainos yra labai panašios į mano minėtus 3600-3700 už kvadratą, kas yra maždaug tiek pat, kaip analogiškoje vietoje Malmėje.

Pats pradėjai visą šią diskusiją nuo "aš ir mano draugelis uždirbam tris kartus daugiau nei Lietuvoje", o dabar man sakai "jei nepatingėtumėt, pamatytumėt" ir dar jokios nuorodos ar šaltinio? Kas čia per diskusijos išvis?

Tai susipažinkit su terminu "Global city", suprasit, kad gyventojų skaičius mažai ką reiškia. Štai trumpas aprašymas kas tai yra:

Pagal šitą rankingą Stokholmas 22-as, o Londonas, Tokijas, New Yorkas pirmose vietose ir man pastarieji miestai jau visai kita kategorija. Ne tik man, būtent yra atskiros kategorijos tokiems miestams, tarkim Londonas su New Yorku yra Alpha++ miestai. Singapūras, Paryžius, Tokijas, Honkongas ir kt. yra Alpha+ miestai. Visai kita kategorija ir aš tokius miestus vadinčiau "Pasaulinio masto", o ne Stockholmus.

Na, aš manau, kad Stokholmas ir Kopenhaga atitinka Londoną ir net yra patogesni gyventi pagal tai, ką ten galima gauti, patirti, išmokti, suprasti, nors gyventojų Londone daugiau n kartų. Vienos iš geriausių ir turtingiausių Vakarų Europos šalių sostinių nėra blogesnio lygio didmiesčiai negu n kartų didesni Europos didmiesčiai arba koks Delis, Pekinas, Mechikas, Manila. Milijonas gyventojų yra pakankamai didmiesčiui, juolab tolygiai technologiškai ir socialiai išvystytos šalies didmiesčiui. Mano kriterijai, aišku, vakarietiški, o ne kiniški ar rusiški.

Mano kriterijai aišku vakarietiški tarė pats sau manometras, žavu. Tikrai yra daug mažų, kompaktiškų miestų kurie yra patogesni gyventi, pritarčiau, bet nevadinčiau jų "Pasaulinio masto didmiesčiais", tai tiek.

[MedinisStrazdas]

Paprastai sakant, tai būtų konkurencijos iškreipimas, nes Savivaldybė (mokesčių mokėtojų pinigais) vykdytų veiklą laisvojoje rinkoje. Visiems šiems veiksmams, matyt, reikėtų kurti įstatyminę bazę, kur būtų numatyta biudžetinės įstaigos veikla NT rinkoje. Tokiu būdu sulyginant visų rinkos dalyvių teises ir pareigas.

Tai to ir yra siekiama, kad pakreipti rinką tinkama linkme, kaip ir bet kokiomis valstybės/ savivaldybės teikiamomis paslaugomis. Primenu kad būtent reguliuojama (teisingai nukreipta) rinka veikia piliečių naudai, o ne laisvas ir nevaldomas anarchokapitalizmas.

[manometras]

Gyvenimo būdas čia kas? Bomžų kiekis viešame transporte? Favelų kiekis? Klasikinės muzikos koncertų kiekis eilinio antradienio vakarą?

Taip, jeigu tai bomžų ir griuvėsių pilnas miestas, tai ne pasaulinis lygis, o jei mieste yra geriausia pasaulyje infrastruktūra, technika, maisto, knygų, pramogų ir poilsio įvairovė, prieinama absoliučiai daugumai gyventojų, tai pasaulinis (gerumo) lygis.

[mantasm]

Taip, jeigu tai bomžų ir griuvėsių pilnas miestas, tai ne pasaulinis lygis, o jei mieste yra geriausia pasaulyje infrastruktūra, technika, maisto, knygų, pramogų ir poilsio įvairovė, prieinama absoliučiai daugumai gyventojų, tai pasaulinis (gerumo) lygis.

Labiausiai atitiktų kokie ultraprabangūs kurortai. Kitur su gyventojų mase atsiranda didesnė ar mažesnė nelygybė ir toli gražu ne visiems prieinama ta įvairovė. Ir tas nieko blogo.

[manometras]

Labiausiai atitiktų kokie ultraprabangūs kurortai. Kitur su gyventojų mase atsiranda didesnė ar mažesnė nelygybė ir toli gražu ne visiems prieinama ta įvairovė. Ir tas nieko blogo.

Čia niuansai ir kurortai išvis maži būna. Aš tiesiog turėjau galvoj, kad Stokholmas geriau negu Manila ir kad Vilnius netaps Stokholmu vien įgijęs milijoną ar pusantro gyventojų, nes Vilniaus infrastruktūra, pvz., viešojo transporto, nepagerės tokiu mastu per labai trumpą laiką.