Dėl šildymo kainų Prienai laužo galvas, Radviliškis – medžių šakas
2012 03 14 23.37
Ričardas Vitkus, Nerijus Povilaitis

Vasario mėnesio sąskaita už šildymą – daugiau negu tūkstantis litų. Tokias sąskaitas neseniai gavę žmonės tik pasvajoja, kad pinigus už šildymą kur kas mieliau būtų išleidę poilsiui prie Viduržemio jūros. Žiemos speigas, auganti dujų kaina ir senos statybos namai – keturženklių sumų už šildymą priežastis vardija šilumos tiekėjai.

Tačiau širdies lašų atsargas namų vaistinėlėje tikrina ne visi sąskaitų už šildymą laukiantys Lietuvos žmonės. Lrytas.lt žurnalistai nuvyko į du Lietuvos miestelius – Radviliškį ir Prienus, kuriuose posakis „šiluma kaulų nelaužo“ žmonėms sukelia kitokias mintis.

Radviliškyje trijų kambarių bute gyvenanti Rasa nekantriai laukia sąskaitos už šildymą. Sausio mėnesį 65 kvadratinių metrų buto šildymas šios radviliškietės kišenę patuštino 278 litų.

Nors bendrovės „Radviliškio šiluma“ tiekiamos šilumos kaina penkis pastaruosius mėnesius nesikeitė, tikėtina, kad dėl vasario mėnesį spustelėjusio šalčio Rasai už buto šildymą teks sumokėti dar daugiau.

Rasą galėtų guosti tai, kad gyvendama analogiškame bute bet kuriame Lietuvos didmiestyje bei daugumoje mažesnių miestelių už šilumą mokėtų kur kas daugiau.

Pastaruosius kelerius metus radviliškiečiai už šilumą moka bene mažiausiai Lietuvoje.

Bendrovėje „Radviliškio šiluma“ pagaminama kilovatvalandė šilumos yra 1,43 karto pigesnė už bendrovėje „Vilniaus energija“ pagamintą kilovatvalandę šilumos ir net 1,695 karto pigesnė už bendrovėje „Prienų energija“ pagamintą analogišką kiekį šilumos.

Kodėl vienų bendrovių pagaminta šiluma yra gerokai pigesnė už kitose bendrovėse pagamintą šilumą, bandė aiškintis portalo lrytas.lt žurnalistai.

Pasinaudojo Europos Sąjungos parama
„Jei šilumą tiekianti įmonė dirba normaliai, tai pelnas yra užprogramuotas – kalbu ir apie tuos Kainų komisijos nustatytus 5 proc. nuo turto vertės. Uždaroji akcinė bendrovė „Radviliškio šiluma“ yra savivaldybės įmonė – savivaldybei priklauso daugiau nei 99 procentų akcijų.

Todėl gautas pelnas grįžta atgal į gamybą. O pašaliečių valdomose įmonėse pelnas patenka į privatininko kišenę“, - pagrindinį skirtumą tarp savivaldybei priklausančios ir į privačias rankas patekusios šilumos tiekimo įmonės įvardijo bendrovės „Radviliškio šiluma“ direktorius Pranas Mickaitis.

Pasak direktoriaus, įtakos šilumos kainoms Radviliškyje turėjo ir parama iš ES. 2006-2008 metais bekanaliniais šilumos tiekimo vamzdynais buvo atnaujinti daugiau negu 7 kilometrai Radviliškio miesto šilumos tinklų.

2009 metais įgyvendinus investicinį projektą, katilinėje buvo pastatyti du nauji biokuro katilai (po 5 MW), 3,5 MW galios kondensacinis ekonomaizeris ir 4 MW galios pikinis vandens šildymo katilas, naudojantis dujas, bei 150 kW elektrinės galios ir 190 kW šiluminės galios koogeneracinė jėgainė.

Apie 10 milijonų litų kainavusią biokuro katilinę pavyko įrengti per metus – 2009-ųjų gruodį radviliškiečių butus pasiekė jau biokuru pagaminta šiluma.

Beveik pusė lėšų (4 mln. 392 tūkst. litų) biokuro katilinei įrengti buvo gautos iš ES fondų. Likusią dalį sudarė iš banko paimta 4 mln. 701 tūkst. litų paskola ir 499 tūkst. bendrovės lėšų.

Rinkosi optimalų variantą
Šilumos tinklų modernizavimo projektą įmonės savininkai – Radviliškio rajono savivaldybė – patvirtino atsižvelgusi į bendrovės galimybes ir specialistų skaičiavimus.

Anot P. Mickaičio, kadangi kuro kaina sudaro daugiau nei 50 proc. šilumos kainos, stipriai brangstant dujoms, kurios anksčiau buvo naudojamos šilumos gamybai, teko ieškoti pigesnės alternatyvos.

„Radviliškio šilumos“ direktorius teigia, kad rengiant biokuro katilinę buvo atsižvelgta į vidutinę žiemos temperatūrą Radviliškyje.

„Siekiant efektyvumo buvo nuspręsta neatsisakyti šildymo dujomis. Aišku, mes galėjome pasistatyti keturis biokuro katilus ir visiems girtis, kokie mes ekologiški, tačiau tokia investicija vargu ar būtų kada atsipirkusi.

Pasirinkome optimalų būdą. Pastatėme du biokuru kūrenamus katilus, kurių pajėgumo pakanka, jei oro temperatūra nenukrenta žemiau 7-8 laipsnių šalčio.

Jei darosi šalčiau, įjungiame 4 MW galingumo naują dujinį vandens šildymo katilą su kondensaciniu ekonomaizeriu. Šios papildomos priemonės gelbsti, jei oro temperatūra nenukrenta žemiau 12-13 laipsnių šalčio“, – aiškina P. Mickaitis.

Pašnekovo teigimu, šiemet užėjus šalčiams kelioms savaitėms teko jungti ir didįjį 24 MW galios dujinį katilą.

„Per didžiuosius šalčius įjungti dujomis kūrenamus katilus yra pigiau nei pastatyti, tarkime, keturis naujus biokuro katilus ir kūrenti medieną visą laiką. Katilas neatsipirks, jei per metus bus naudojamas tik dvi-tris savaites“, – dėstė P. Mickaitis.

Radviliškiečių butus šildė skiedros
Pernai šilumai pagaminti bendrovė „Radviliškio šiluma“ sunaudojo 5562 tonas naftos ekvivalento (t.n.e. – sąlyginė kuro išraiška) kuro.

Net 78,73 proc. panaudoto kuro sudarė skiedros, 13,36 proc. – dujos, 3,52 proc. – panaudotos alyvos, 3,27 proc. – šiaudai, 1,11 proc. – pjuvenos. Biokuro katilai šildomi naudojant vietines žaliavas: smulkintą medieną, smulkintas šakas, pjuvenas, elevatorių atliekas, šiaudus.

„Biokuro kaina yra apie 2,5 karto mažesnė už dujų. Kadangi didžiąją pagaminamos šilumos kainos dalį sudaro kuro kaina, tai biokuru kūrenamos katilinės pastatymas ir davė tokį efektą. Materialinės išlaidos padidėjo – kūrenant biokuru katilinėje darbo daugiau, tačiau šių išlaidų padidėjimą kompensavo gerokai sumažėjusi kuro kaina.

Pakeitus kuro struktūrą buvo iškart perskaičiuota pagaminamos šilumos kaina. Jei prieš trejus metus bendrovėje „Radviliškio šiluma“ pagaminamos šilumos kilovatvalandė kainavo apie 28 centus, tai dabar ji kainuoja 20,69 cento.

Šiluma turėtų dar labiau atpigti atidavus biokuro katilinei įrengti paimtą paskolą.

Investicijos turėtų atsipirkti per septynerius metus – tokiam laikotarpiui yra paimta paskola biokuro katilinei įrengti“, – portalui lrytas.lt sakė P. Mickaitis.

Paklaustas, ar nesibaiminama, kad ir biokuro kainos ims kilti, bendrovės „Radviliškio šiluma“ direktorius atsakė, jog tai jau įvyko:

„Pradėjus kūrenti biokuru skiedrų t.n.e. kainavo 524 litus, o dabar ji jau kainuoja 660 litų. Bet tokiu pat santykiu per tą patį laikotarpį pabrango ir dujos. Skirtumas tarp šių kuro rūšių praktiškai išliko toks pat – biokuras yra pustrečio karto pigesnis už dujas.“

Šilumos lauk stengiasi neišleisti
Pasak P. Mickaičio, bendrovėje didelis dėmesys skiriamas ir didinant katilinės efektyvumą.

„Iš pradžių mums trūko praktikos. Tačiau diena po dienos tikslingai dirbant šia kryptimi pavyko pasiekti neblogų rezultatų – jei šalyje vienai šilumos megavatvalandei pagaminti vidutiniškai reikia 100 kilogramų sąlyginio kuro, tai mes tą patį šilumos kiekį sugebame pagaminti panaudoję tik 92 sąlyginio kuro kilogramus“, – sakė P. Mickaitis.

Tokių rezultatų pavyko pasiekti geriau sudeginant kurą bei įrengus ekonomaizerius.

Kondensacinis 3,5 MW galios ekonomaizeris leidžia sutaupyti apie 20 proc. kuro.

Į šį įrenginį, o ne į kaminą patenkančiu 150 laipsnių karščio kondensatu pašildomas iš miesto trasos sugrįžtantis vanduo. Į kaminą iš ekonomaizerio patenkančio kondensato šiluma besiekia tik 40 laipsnių Celsijaus.

Ekonomaizeryje sumontuoti multiciklonai surenka ir kietąsias daleles. Pelenai po šios procedūros nebeišlekia į aplinką pro kaminą, o patenka į greta katilinės pastato pastatytą šiukšlių konteinerį.

Pasigamina pigesnės elektros energijos
Ekskursiją lrytas.lt žurnalistui po gamybines patalpas surengęs bendrovės „Radviliškio šiluma“ techninio abonentinio skyriaus viršininkas Arūnas Pranevičius sakė, kad įmonė pati pasigamina ir dalį elektros energijos.

„Aušinant elektrą gaminančią jėgainę papildomai gaminama ir šiluma. Naudodami dujas koogeneracine jėgaine pasigaminame beveik pusę reikiamos elektros energijos.

Pačių pasigamintos elektros energijos savikaina tesiekia 24 centus už kilovatvalandę. Perkant iš elektros tinklų už kilovatvalandę tenka sumokėti apie 40 centų.

Tiesa, šis elektrą gaminantis įrenginys dirba tik šaltuoju metų laiku, kai elektros energijos poreikis bendrovėje stipriai išauga, o vasarą jis išjungiamas, nes tuomet optimaliau yra šią jėgainę patausoti, o elektros energiją pirkti iš elektros tinklų“, – aiškino A. Pranevičius.

Dalį biokuro ruoš patys
Bendrovės „Radviliškio šiluma“ direktoriaus pavaduotojas Vitolis Januševičius sakė, kad taupyti bus bandoma ir dalį biokuro pasiruošiant patiems: „Du sezonus mes kūrenome pirkdami jau paruoštą biokurą. Visą tą laiką brandinome mintį pamėginti bent dalį biokuro pasiruošti patiems – pirkti medieną ir ją smulkintis. Dabar nedideliu smulkintuvu smulkiname tik deginti mums atvežtas šakas.

Šiemet mėginsime dalį kuro pasiruošti patys, o po to nuspręsime, ar realiai verta imtis tokios veiklos.“

Bendrovės „Radviliškio šiluma“ direktorius P. Mickaitis akcentavo, kad kaina, kurią gyventojams tenka mokėti už būsto apšildymą, priklauso ne tik nuo jiems tiekiamos šilumos kainos, bet ir nuo to, kiek jos suvartojama.

„Noriu pabrėžti, kad vien tik šilumininkų pastangų nepakanka. Mes galim verstis per galvą, bet jei žmonės šilumą išleis lauk per nesandarius langus ar neapšiltintas sienas, tai ir mokėti teks daug.

Šilumos suvartojimas priklauso ne tik nuo pastato apšiltinimo, langų bei durų šiluminės varžos, bet ir pačios šildymo sistemos subalansavimo“, – sakė P. Mickaitis.

Įmonės į privačias rankas neatiduos
Minčių, kad pigiai radviliškiečiams šilumą teikianti bendrovė ateityje gali būti privatizuota, nei įmonės vadovų, nei Radviliškio politikų galvoje nėra.

„Miesto šilumos ūkį valdančios Radviliškio rajono savivaldybės politinė valia – šilumos ūkio į privačias rankas neatiduoti“, – portalui lrytas.lt tvirtino bendrovės „Radviliškio šiluma“ vadovai.

Per 2011 metus bendrovė „Radviliškio šiluma“ šilumos vartotojams pardavė 51551 MWh šilumos energijos. Didžioji dalis pagamintos šilumos (38626 MWh) buvo parduota gyventojams.

Bendrovės „Radviliškio šiluma“ direktoriaus pavaduotojas V. Januševičius sakė, kad su juridinių asmenų mokumu problemų neatsiranda, savo problemų šilumos tiekėjams neužkrauna ir savivaldybei priklausančios įmonės.

Tačiau su kai kuriais už šilumą skolingais gyventojais „Radviliškio šilumai“ tenka vargti.

„Gyventojai mums skolingi per milijoną litų. Šias skolas bandome mažinti įvairiais būdais. Dėl piktybinių skolininkų kreipiamės į teismą“, – portalui lrytas.lt sakė V. Januševičius.

www.lrytas.lt














































Pilnas straipsnis ir foto šaltinis:
http://www.lrytas.lt/-13317230141331...%C5%A1akas.htm

Po mažu prasideda eismo judėjimo greičio didinimo nuo 50 iki 70 per Radviliškio miestą saugos užtikrinimo darbai. Intensyviausioje atkarpoje nuo sankirtos su Povoliaus gatve ir iki sankirtos su Gedimono gatve sumontuota gan aukšta saugos tvorelė. Tvorelė kaip matyti skirta užtikrinti kad pestieji eismo dalyviai naudotūsi tiktai perėjomis ir netrumpintų kelio tam neskirtose vietose.




Prasideda daugiabučio, esančio Jaunystės gatvėje, eibariškių mikrorajone, renovacijos darbai.

Buvau trumpam Radviliškyje tai kas pakeliui buvo tą nufotografavau. Dar keli projektai tūrėjo pasistūmėt manau šiai dienai tačiau apie juos kitą kartą.

Svarbu kad kvepuoja. Vieni miestai tvarko ir gerina išvaizdą kiti labiau linke gerinti infrastruktūrą. Tad palyginti kuris labiau kvepuoja labai sunku. Skirtingi prioritetai skirtinga ir veikla. Radviliškis pastaruosius metus buvo linkęs didesnę dalį lėšų skirti infrastruktūros projektams (vandenvalos įrenginių, vandens trasų pakeitimas, naujos katilinės pastatymas). Tai darbai kurių reliai nelabai matosi plika akimi, bet jaučiasi čia gyvenant. Šiaip Radviliškio mieste kažkaip aš pats pastebėjau, kad labiau vykdomi visokie infrastruktūros projektai, o mažesniuose miesteliuose kaip Šeduva, Šiaulėnai ir greit Grinkiškis, Baisogala renovuojamos miestų aikštės. Jonava kiek teko girdėti labiau rūpinasi išvaizda, renovuoti kelių spalvų šaligatviai, naujos gatvės. Centrinė aikštė ir daugiabučiai šalia jos berods a.a. B. Lubio finansuoti. Juk jis kasmet po 2 milijonus paramos savivaldybei skirdavo. Dideli pinigai ir didelė paspirtis kvepuoti kaip tu sakei.

Na, gal čia pradedantis lietuviškas Marselis Prustas, tas irgi vienu sakiniu puslapį prirašydavo

Dar vienas gramatikos genijus-vunderkindas

Gal sms geriau rašyk, tau gerai sekasi

kiek matosi is foto vaizdelis jusu miestelyje ne koks vos,vos kviepuojantis miestukas aisku tokiu kaip jusiskis LT daugumas.kazkas kazka parenovuoja kazkur ka tai padazo jokiu nauju statybu .apskritai radviliskis man be veido tik silikatiniai daugiabuciai ir gelezinkelis.kazkas panasaus buvo Jonavoje bet kiek pastebejau miestas gerokai pasitempe aisku kazkokiu revoliuciju nepadare bet pazanga akivaizdi tik kazkodel tai www.miestai.net neatsispindi o mane suzavejo Jonavos centro masine namu renovacija to lietuvoje niekur nemaciau.

Dabar mieste ramu ir berods nevyksta joks naujas projektas. Visa tai suprantama žiemos metas nelabai tinkamas imtis statybų ar remontų nebent papildomos lėšos ne stygius. Šiuo metų užgaiginėjamas Radviliškio rajono policijos komisariato pastato apšiltinimas. Na iš keturių pastato sienu dvi apšiltintos ir aptinkuotos, galinė tįk apšiltinta belieka tinkuoti o dešinė pastato pusė dar jokių darbų nematė.



Asmeniškai nieko neteko girdėti, bet mieste pastebėjau nedidelio daugiabučio fasadą apstatytą pastoliais, tai darau prielaidą, kad namas bus renovuojamas arba bent jau apšildomas

Rajone baigiamas įgyvendinti dar vienas energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektas
Radviliškio rajone baigiamas įgyvendinti projektas „Radviliškio rajono savivaldybės administracijos pastato renovacija gerinant viešųjų paslaugų kokybę“, projekto kodas Nr. VP3-3.4-ŪM-04-R-61-017. Šis projektas buvo įgyvendinamas pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ įgyvendinimo VP3-3.4-ŪM-04-R priemonę „Viešosios paskirties pastatų renovavimas regioniniu lygiu“.

Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia – 2010 m. gruodžio 1 d., o pabaiga buvo numatyta 2012 m. birželio 1 d., tačiau šiuo metu veiklos jau baigiamos įgyvendinti. Projekto didžiausia tinkamų finansuoti išlaidų suma – beveik du milijonai litų (1 875 389,00 Lt). Pagal projekto finansavimo ir administravimo sutartį, jis buvo finansuotas iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų.



Pagrindinis projekto tikslas – sumažinti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos pastate suvartojamos energijos kiekį. Pagrindinis projekto uždavinys – padidinti energijos vartojimo efektyvumą, atliekant Radviliškio rajono savivaldybės administracijos pastato, esančio Aušros a. 10, Radviliškyje, rekonstrukciją. Pastatas statytas 1978 metais ir neatitiko LR statybos normos RSN 143-92 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“. Gerinant pastatų išorinių atitvarų energetines charakteristikas, buvo keičiami likę nepakeisti mediniai langai (24,4 m2) bei išorės durys (18,07 m2), apšiltintos išorinės pastato sienos (1 511,11 m2), sutapdinto šlaitinio stogo perdanga (64 m2) ir sutapdinto (horizontalaus) stogo perdanga (1 044 m2), modernizuota viena šildymo ir viena vėdinimo sistema konferencijų salėje, įrengiant šilumogrąžą pagal energijos vartojimo audito rekomendacijas. Energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimas sudarė sąlygas mažinti energijos vartojimą ir gerinti patalpų eksploatavimo sąlygas, užtikrinti Lietuvos higienos normose nurodytas patalpų mikroklimato sąlygas. Remiantis energijos vartojimo auditu, įgyvendinus projektą, bendri energijos sutaupymai kasmet sudarys apie 0,22 GWh.

Projekto įgyvendinimo metu visus šiuos išvardintus rekonstrukcijos darbus atliko rangovas AB „Panevėžio statybos trestas“, laimėjęs viešojo pirkimo konkursą. Pagal projektavimo ir rangos darbų sutartį, darbai turėjo būti atlikti per 15 mėnesių, o faktiškai jie atlikti per 13 mėn.

Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Eugenijaus Pranevičiaus nuomone, „atlikus planuotus darbus ir įgyvendinus projekto veiklas, pagerėjo komforto ir mikroklimato darbo sąlygos, nes sumažėjo natūralus šalto oro patekimas į patalpas, o tai buvo didelė problema rudens bei žiemos sezonais. Žiemos sezonais nebereikės naudoti papildomų elektrinių šildytuvų, bus sutaupoma elektros energijos ir efektyviai naudojamos energetiniams ištekliams skiriamos lėšos, taigi naudą pajus ir Radviliškio rajono savivaldybės biudžetas“.



Šis įgyvendintas projektas atitinka 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją bei Nacionalinės energetikos strategijos (patvirtintos LR Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046) nuostatas, Radviliškio rajono strateginio plėtros plano 2007–2013 metams 2 tikslo „Užtikrinti prieinamumą ir aukštą viešųjų paslaugų kokybę“ 3.3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ 3.2 priemonę „Radviliškio rajono savivaldybės administracijos pastato renovacija gerinant viešųjų paslaugų kokybę, didinant energijos vartojimo efektyvumą“ ir Šiaulių regiono 2007–2013 m. plėtros plano III prioriteto uždavinį „Investuoti į kultūros ir viešojo administravimo įstaigų infrastruktūrą, paslaugų plėtrą ir kokybės gerinimą“.

Radviliškio rajono savivaldybės administracijos informacija
2012-01-17 www.radviliskis.lt

Asmeniškai tikėjausi šiek tiek geriau. Savivaldybė kaip savivaldybė bet civilinės metrikacijos biuro pastato pusė tai man visai nepatinka. Pasirinktos labai kontrastingos spalvos. Na gal dabar taip atrodo dėl ziemos meto. Na bet tai tik mano nuomonė, estetiškai dabar vistiek geriau nei buvo tad kaip bebūtų viskas į pliusą tikėkimės.

Geros žinios, ypač iš medicininės apsaugos.

Radviliškio ligoninė matuojasi regioninės ligoninės rūbą
Ketvirtadienis, 12 Sausio 2012 14:00

VšĮ Radviliškio ligoninė įvykdė regioninėms ligoninėms nustatytus paslaugų teikimo kriterijus ir siekia tapti regionine ligonine. Jau šį pavasarį įstaigai turėtų būti oficialiai patvirtintas regiono lygmens ligoninės statusas. Tai bus antroji ligoninė šalyje, iš rajoninės tapusi regionine.

Tikslas – tapti regionine

Prieš dvejus metus skirstant ligonines į lygmenis, Radviliškio ligoninei suteiktas rajono ligoninės statusas. Kaip žinoma, prie regiono lygmens įstaigų buvo priskirtos tos, kurios atlieka 1100 didžiųjų operacijų ir pasiekia 300 gimdymų per metus. Kiti kriterijai yra papildomi.

Radviliškio ligoninei tapti regionine sutrukdė per mažas didžiųjų operacijų skaičius – 2008 metais atlikta 916 didžiųjų operacijų.

Vyriausybės 2009 metų gruodžio 7 dienos nutarimas Nr. 1654 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos patvirtinimo“, įteisinęs ligoninių skirstymą į lygius, kartu įpareigojo Sveikatos apsaugos ministeriją atlikti sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos įgyvendinimo rezultatų analizę ir vadovaujantis nustatytais kriterijais ir analizės rezultatais patikslinti ligoninių suskirstymą pagal lygmenis.

Gerai sutvarkytai, visus pagrindinius paslaugų profilius turinčiai ligoninei rajono ligoninės statusas nors ir nebuvo skaudus smūgis, bet vis dėlto – nemaloni staigmena. Kolektyvas buvo įsitikinęs, kad ligoninės galimybės didesnės, todėl nenuleido rankų ir vieningai užsibrėžė siekti regiono ligoninės statuso.

Tam pirmiausia reikėjo sutvarkyti chirurgiją. Galimybės plėsti chirurginių paslaugų apimtis atsirado 2010 m. gegužės mėnesį atidarius naujus Europos Sąjungos standartus atitinkančius per 5 mln. litų kainavusius Operacinių, Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius, aprūpintus naujausia įranga. Skyriai iš esmės pagerino paslaugų kokybę, saugumą ir prieinamumą Radviliškio rajono ir aplinkinių rajonų gyventojams. Iki tol atlikti reikiamą operacijų skaičių tiesiog nebuvo sąlygų.

„Mūsų tikslas ir buvo tapti regionine ligonine, - pasakoja Chirurgijos skyriaus vedėjas Valdas Bubnys. - Galimybės ypač išsiplėtė atidarius naujas pagal šiuolaikinius reikalavimus įrengtas operacines su nauja įranga“.

V.Bubnys taip pat konsultuoja Konsultacinėje poliklinikoje. Jam pradėjus dirbti, sparčiai daugėja besikreipiančių pacientų. Žmonės kreipiasi ir klausia, ar negalima būtų operuotis Radviliškyje.

Anksčiau dirbo pagyvenę chirurgai. Žmonėms susidarydavo nuomonė, kad reikia važiuoti gydytis kur nors kitur. Dabar chirurgų komanda pilnai suformuota. Budėti į Priėmimo – skubiosios pagalbos skyrių savaitgaliais atvyksta gydytojai rezidentai.

Jau metus VšĮ Radviliškio ligoninėje dirba gydytojas Audrius Blauzdžiūnas, atliekantis LOR operacijas vaikams. Kas savaitę operuojami 3-4 mažieji ligoniai. Mamos labai patenkintos, kad nebereikia važiuoti operuotis į Šiaulius.

Pasak V.Bubnio, dabar Radviliškio ligoninėje atliekamos įvairiausios ginekologinės, akušerinės, traumatologinės, chirurginės skubios bei planinės operacijos. „Vietoje nebestovim ir žmonės nebeieško pagalbos kitur, nes gali gauti arčiau namų“, - sako V.Bubnys. Tik dalis onkologinių ligonių išvažiuoja gydytis kitur.

Rengiasi sąnarių endoprotezavimui

Neseniai ir taip solidi operacinių įranga pasipildė nauja artroskopine įranga, netrukus turi atkeliauti laparoskopinė įranga, operacinis stalas, operacinė bešešėlinė lempa, chirurginių instrumentų rinkiniai.

Pasak Operacinių skyriaus vedėjo Petro Kušleikos, bus pradėtos atlikti artroskopinės operacijos. Artroskopu bus operuojami meniskų plyšimai, kita kaulinė patologija. Iki šiol plyšę meniskai buvo operuojami atviru būdu, dėl kitos patologijos ligoniai buvo siunčiami į centrus. Netrukus visas kelio sąnario, menisko, kryžminių raiščių operacijas bus galima atlikti vietoje.

„Dešimt metų svajojau apie naują artroskopą ir mano svajonės išsipildė“, - džiaugsmu netveria gydytojas ortopedas traumatologas P.Kušleika.

Bet ir tai dar ne viskas. Šiuo metu vyksta patalpų remontas ir netrukus bus atidarytas naujas 6 vietų Ortopedijos skyrius. Po kelių mėnesių bus pradėtos atlikti klubo ir kelio sąnarių endoprotezavimo operacijos. Tam įstaiga pasiruošusi papildomai įdarbinti kvalifikuotus ortopedus traumatologus. Šiaulių teritorinė ligonių kasa neprieštarauja skirti finansavimą šioms naujoms paslaugoms. Kol kas šios operacijos nevyksta vien dėl patalpų stokos.

Neabejojama, kad ši paslauga bus populiari. Dabar pacientai dėl endoprotezavimo operacijų dažniausiai vyksta į Šiaulius ir į Kauną, bet ten reikia laukti eilėse. Todėl tikimasi sulaukti ne tik Radviliškio rajono, bet ir aplinkinių rajonų pacientų.

Gimdyvėms – namų sąlygos

Kitas svarbus regiono ligoninės kriterijus – gimdymų skaičius. Jis Radviliškio ligoninėje jau keletą metų perdaug nesiskiria ir lengvai perkopia 300. Štai ir pernai gimdė 324 gimdyvės, sulaukta dviejų porų dvynukų.

Įspūdį kelia tai, kad ligoninės Akušerijos – ginekologijos skyrius nepralaimi konkurencinėje kovoje netoli esančiai įspūdingai Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikai. Pacientes traukia geros sąlygos ir kvalifikuotas personalas. Pacientei ir naujagimiui visą parą užtikrinama kvalifikuota pagalba, šiuolaikiniais tyrimų metodais atliekamas vaisiaus būklės įvertinimas, prireikus suteikiama neatidėliotina operacinė pagalba. Sudarytos visos sąlygos saugiam gimdymui, naujagimio ir motinos priežiūrai.

„Daug moterų atvažiuoja gimdyti iš Šiaulių, kadangi girdėjo, jog Radviliškyje yra geriau, - nė kiek nesistebi Akušerijos – ginekologijos skyriaus vyr. slaugos administratorė Virginija Žiogevičienė. - Pas mus sąlygos prilygsta namų aplinkai. Kai kuriose palatose įrengtos masažinės vonios, dušo kabinos“.

Stengiamasi išsiskirti ne tik sąlygomis, bet ir rūpestinga pacienčių priežiūra. Kadangi pacienčių srautas nėra itin didelis, personalas stengiasi prie kiekvienos moters prieiti individualiai, pakonsultuoti, pabendrauti, papasakoti apie naujagimio priežiūrą. Dėmesiu apgaubiamos ne tik nėščiosios, gimdyvės ir naujagimiai, bet ir atvykstantys namiškiai.

Skyriuje veikiančioje nėščiųjų mokyklėlėje psichologė, ginekologai šeimas ruošia gimdymui ir naujagimių priežiūrai.

Skyriaus personalas ir ateityje žada vadovautis aukštais kriterijais – esant normaliems gimdymams, vengti medikamentų, propaguoti ankstyvą natūralų kūdikių maitinimą.

Radviliškio ligoninė siekia naujagimiui palankios ligoninės vardo.



Ligoninė sparčiai modernėja

Pastaraisiais metais Radviliškio ligoninė įvykdė daug svarbių investicinių projektų, atnaujino ir modernizavo svarbiausius padalinius, įsigijo daug modernuos įrangos, pagerino sąlygas pacientams ir personalui.

Neseniai ligoninės administracija persikėlė į naujas patalpas, įkurtas buvusiame Maisto bloke. Maisto tiekimo paslauga kaip ir kitos nemedicininės paslaugos – perkamos. Vadovaujamasi nuostata, kad ligoninė turi susitelkti tik į medicininių paslaugų teikimą.

Šiuo metu Radviliškio ligoninė vykdo tris investicinius projektus. 2010 m. rugpjūčio mėnesį pradėtas įgyvendinti projektas „Ambulatorinių, ambulatorinės reabilitacijos, priėmimo-skubiosios pagalbos, dienos chirurgijos, slaugos ir palaikomojo gydymo bei paliatyviosios pagalbos paslaugų plėtra bei infrastruktūros modernizavimas VšĮ Radviliškio ligoninėje“. Šis įspūdingos apimties - 4,2 mln. litų - projektas finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir LR biudžeto lėšomis. Projekto metu kompleksiškai modernizuojama ligoninės infrastruktūra – atliekamas kapitalinis patalpų remontas, numatoma įsigyti naują medicininę įrangą, skirtą šešių krypčių sveikatos priežiūros paslaugoms teikti - antrinio lygio ambulatorinėms, ambulatorinės reabilitacijos, priėmimo-skubiosios pagalbos, slaugos ir palaikomojo gydymo, paliatyviosios pagalbos ir dienos chirurgijos. Darbus numatoma baigti iki šių metų rugpjūčio mėnesio.

„Sutvarkytos ligoninės patalpos ir įsigyta nauja moderni įranga leis tiksliai ir laiku diagnozuoti ligas, taikyti naujausius ir efektyviausius gydymo metodus, todėl ligoninė galės teikti itin aukštos kokybės ir savalaikes paslaugas didesniam pacientų skaičiui“, - neabejoja Radviliškio ligoninės direktorė Danutė Povelauskienė.

Įgyvendinus projektą, bus pradėta teikti nauja paslauga - ambulatorinė reabilitacija - bei dvigubai išplėstas teikiamų dienos chirurgijos paslaugų asortimentas.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų partnerio teisėmis Radviliškio ligoninė dalyvauja Vidurio ir vakarų Lietuvos sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinimo programoje. Tai labai svarbus projektas kardiologinės pagalbos prieinamumui ir kokybei gerinti. Ligoninei jau skirtos reanimacinės lovos, gyvybinių funkcijų stebėjimo monitoriai, dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatas, parenterinio maitinimo sistemos, kraujo krešėjimo analizatorius ir kita įranga.

Radviliškio ligoninė yra paraiškos teikėjas ir kartu su 17 partnerių pernai pradėjo vykdyti „E. sveikatos paslaugų plėtros Šiaulių regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigose“ projektą. Jis turėtų būti baigtas 2015 metais.

Projektas apima sveikatos priežiūros įstaigų informacinių sistemų diegimą, plėtrą ir integravimą į e.sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūrą. Numatoma suprojektuoti ir įdiegti naujas funkcijas į jau turimas informacines sistemas, atlikti kitus pakeitimus, būtinus tarpinstitucinių e. paslaugų teikimui.

Iš šio projekto ligoninė apsirūpins kompiuteriais ir programine įranga. Įstaiga jau anksčiau yra įdiegusi laboratorinių tyrimų, medikamentų apskaitos ir kitus modulius, bet jie veikė tik įstaigos viduje.

Daug dėmesio skiriama ir darbuotojų kvalifikacijai kelti. Ligoninė dalyvavo projekte „Administracinių gebėjimų stiprinimas Radviliškio ligoninėje”. Mokymų metu darbuotojai mokėsi dirbti su dokumentais, valdyti konfliktus, tobulino įstaigos ir paslaugų vadybos įgūdžius. Įvairiomis aktualiomis temomis 480 akademinių valandų kursą išklausė, savo kvalifikaciją pakėlė ir administracinius gebėjimus pagilino 34 ligoninės administracijos darbuotojai.

Šiuo metu ligoninė dalyvauja „Sveikatos priežiūros įstaigų darbdavių ir profesinių sąjungų atstovų socialinės partnerystės gebėjimų ugdymo“ programoje. Įvairių mokymų metu bus siekiama burti įstaigoje vieningai veikiančią, bendro tikslo siekiančią darbuotojų ir darbdavių komandą.

„Norime tapti regionine ligonine, kad galėtume ne mažinti, bet plėsti paslaugų spektrą. Nors mūsų ligoninė kompaktiška, įsikūrusi dviejuose pastatuose, optimaliai išnaudodami patalpas, galėsime suteikti Radviliškio rajono ir kitų rajonų gyventojams kokybiškas ir savalaikes paslaugas“, - įsitikinusi Radviliškio ligoninės direktorė Danutė Povelauskienė.

Radviliškio ligoninė pagal pasirašytą sutartį yra pasiruošusi sertifikavimui ir kokybės vadybos sistemos įdiegimui pagal LST EN ISO 9001:2008 ir Sveikatos apsaugos ministerijos 2008-04-29 įsakymo V-338 reikalavimus.

www.lsveikata.lt

Na svarbų kaip pažiūrėsi. Mažame miestelyje, kur projektai apsiriboja vieno objekto (vieno namo) detaliaisiais planais atrodo tikrai nemenkas kai planuojamas kvartalas. Plius kai tuo užsiima ne savivaldybė, o privati, vietinė įmonė.

Sklypų vieta mieste nėra gera, bet labai prasta nepavadinčiau. Daug žmonių sklypų ieško kad ir sodų bendrijose tik kad pigiau. Naujasis kvartalas pasižymi tikrai geru privažiavimu naujai išaksvaltuotu keliu, tad važiuoti tiesiai geru keliu mano manymu maloniau nei sukinetis siaurais sodų keliukais ir stoviniuoti prie kiekvieno posukio (kurių ten daug).

Didžiausias minusas šių sklypų kolkas tai, kad ateityje toje miesto dalyje numatyta pramoninė zona. Tad nežinia kokia kaiminyste bus greta. Ir mano manymų šio kvartalo išplanavimas mėra pats geriausias. Vardan sklypų skaičiaus ir maksimalaus ploto aukojami privažiuojamieji keliai.

o koks čia mastas paruošti detalųjį planą? Gi nebūtinai ten visus tuos sklypus ir apstatys namais, pardavinės turbūt tuščius sklypus. Mano akim vieta prasta, kaži ar kažkas noriai pirks, nebent pardavinės po 1000lt/a

Radviliškio rajono savivaldybės internetiniame puslapyje paskelbtas žemės sklypo Žironų g. 9C, Radviliškio m., padalijimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo detalusis planas ir jame suformuoti žemės sklypų rodikliai (priedas).

Formuojamas naujas 13-os individualių mažaaukščių gyvenamų namų sklypų kvartalas. Plano organizatorius Loretos Petkevičienės įmonė. Seniau šiai įmonei teko statyti ir pardavinėti kelis objektus, bet ne tokiu mastu.

Radviliškio rajone baigtas įgyvendinti dar vienas energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektas

Radviliškio rajone baigtas įgyvendinti projektas „Radviliškio rajono Vaižganto gimnazijos pastato Radviliškyje, Vaižganto g. 29, rekonstravimas“, projekto kodas Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-05-009. Šis projektas buvo įgyvendintas pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ įgyvendinimo VP3-3.4-ŪM-03-V priemonę „Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu“.

Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia yra 2010 m. rugsėjo 23 d., o pabaiga buvo numatyta 2012 metų kovo 23 dieną, tačiau šiuo metu visos veiklos jau baigiamos įgyvendinti. Projekto didžiausia tinkamų finansuoti išlaidų suma – beveik trys milijonai litų (2 882 000,00 Lt). Pagal projekto finansavimo ir administravimo sutartį, jis buvo finansuotas iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų.

Pagrindinis projekto tikslas – pagerinti Radviliškio Vaižganto gimnazijos pastato energetines charakteristikas, užtikrinti taupų ir efektyvų energijos vartojimą šiam pastatui šildyti bei patalpoms apšviesti. Pastatas pastatytas 1973 metais ir neatitiko Lietuvos Respublikos statybos normos RSN 143-92. Gerinant pastatų išorinių atitvarų energetines charakteristikas, buvo keičiami likę nepakeisti mediniai langai (4,8 m2) bei išorės durys (3 m2), apšiltintos išorinės pastato sienos (3 341 m2), sutapdinto stogo (840 m2) ir šlaitinio stogo perdanga (1 600 m2), rekonstruota šildymo ir karšto vandens sistema (8 263 m2), modernizuota apšvietimo sistema (pakeisti 271 vnt. šviestuvų), dalyje pastato renovuota mechaninė vėdinimo sistema, įrengiant šilumogrąžą (756 m2), apšiltintos sporto salės I a. grindys (466 m2) pagal energijos vartojimo audito rekomendacijas. Energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimas sudarė sąlygas mažinti energijos vartojimą ir gerinti patalpų eksploatavimo sąlygas, užtikrinti Lietuvos higienos normose nurodytas patalpų mikroklimato sąlygas. Remiantis energijos vartojimo auditu, įgyvendinus projektą bendri energijos sutaupymai kasmet sudarys apie 344,83 MWh.





Projekto įgyvendinimo metu visus šiuos išvardintus rekonstrukcijos darbus atliko rangovas AB „Panevėžio statybos trestas“, laimėjęs viešojo pirkimo konkursą. Pagal projektavimo ir rangos darbų sutartį, darbai turėjo būti atlikti per 17 mėnesių, o faktiškai jie atlikti per 14 mėn.

Energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimas sudarė sąlygas mažinti energijos vartojimą ir gerinti patalpų eksploatavimo sąlygas, užtikrinti Lietuvos higienos normose HN 21:1998 „Bendrojo lavinimo mokyklos higienos normos ir taisyklės“ (Žin., 1999, Nr. 37-1143) nurodytas patalpų mikroklimato sąlygas.

Rajono Savivaldybės mero Antano Čepononio nuomone, „atlikus planuotus darbus ir įgyvendinus projekto veiklas, pagerėjo komforto ir mikroklimato, mokymosi ir darbo sąlygos, nes sumažėjo natūralus šalto oro patekimas į patalpas, o tai yra didelė problema rudens bei žiemos sezonais. Žiemos sezonais nebereikės naudoti papildomų elektrinių šildytuvų, bus sutaupoma elektros energija ir efektyviai naudojamos energetiniams ištekliams skiriamos lėšos, taigi naudą pajus ir Radviliškio rajono savivaldybė“.

Projekto įgyvendinimo rezultatas – atnaujintame viešosios paskirties pastate kasmet bus sutaupyta 0,34 GWh energijos. Įgyvendintas projektas atitinka 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją bei Nacionalinės energetikos strategijos (patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046) nuostatas, Radviliškio rajono strateginio plėtros plano 2007–2013 metų 3.3 prioriteto 3.2 priemonę „Energijos efektyvumo didinimas bei pastatų renovavimas Radviliškio rajono ir miesto mokyklose“ ir Šiaulių regiono 2007–2013 m. plėtros plano III prioriteto uždavinį „Didinti energijos vartojimo efektyvumą renovuojant viešosios paskirties pastatų energetines sistemas“.

Radviliškio rajono savivaldybės administracijos informacija

www.radviliskis.lt 2011-11-30

Neseniai buvo paskelbtas lietuvos laisvosios rinkos instituto savivaldybių reitingas. Dėja teko nemaloniai nustebti, Kažkaip galvojau, kad Radviliškis pateks į trisdešimtuką. Juk katik pasibaigė dideli darbai šilumos ūkio pertvarkoje ir t.t. 49 vieta iš 53. Pasiekimai nekokie. Tačiau teko girdėti, kad šis reitingas vertinamas nelabai gerai. R. Malinauskas Druskininkų meras ir Lietuvos savivaldybių asociacijos przidentas sakė išvis pirmą kart girdintis apie tokį reitingą nors institutas aiškino, kad reitingas buvo sudaromas apklausiant savivaldybes.


Šiaip įdomu ar tokie reitingai nulemia ką nors. Asmeniškai manau, kad labai minimali įtaka. Na tik manau gali būti indikatorius kiekvienos savivaldybės politikams kur reiktų kreipti didesnį dėmesį.

Asmeniškai nieko girdėti neteko tačiau savaitgalį teko pravažiuoti pro statybvietę tai vaizdai nedžiugino.

Ar teko girdeti kad sustabde norfos statyba iki pavasario

Dėkui už nuotraukas, gražėja po truputi Radviliškis