„Tai labai stipri vieta, čia nei meditacijos, nei jogos nereikia, kūnas ir protas atsipalaiduoja be papildomų pastangų“, – sakė architektas Mykolas Svirskis (33 m.). Šią vietą prieš šešerius metus jis atrado kone atsitiktinai, tačiau vis atsirandant naujų projektų pamaryje liko ilgam. 2014-aisiais ten buvo plynas laukas.
...
Mykolui nebebuvo kur trauktis. Kadangi tarp tąkart plaustu plaukusiųjų buvo dar keli architektai, idėja pasidalijo ir su jais. Visi entuziastingai pritarė planui ir jau po poros mėnesių 16 žmonių kompanija įsigijo 2,5 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

Susimetė, kad sukurtų šį tą gražaus

„Dabar tai greičiausiai būtų vadinama sutelktiniu finansavimu, o tada tai buvo tiesiog energingų ir kūrybingų žmonių idėja, – svarstė pašnekovas. – Gal net pirmas kartas Lietuvoje, kai didžiulė kompanija susimetė tam, kad sukurtų kažką gražaus.“

Tada sekė nuobodūs porą trejetą metų trukę darbai: dokumentų tvarkymas, žemės paskirties keitimas, sklypų padalijimas, nuotekų ir vandens sistemų įvedimas, valymo įrenginių statymas, dviejų kanalų formavimas.

Atsirado ir pirmieji šeši naujakurių namukai, kuriuos suprojektavo ir juose įsikūrė architektai. O Svencelės pirmeivių kompanija pagausėjo iki 70 žmonių, apie galimybę čia įsigyti žemės lopinėlį viešai skelbiama nebuvo – žinia sklido tarp draugų ir draugų draugų.

Dabar Svencelės bendruomenė jau vienija apie 150 narių, žemės sklypas per tris plėtros etapus padidėjo keturis kartus – iki 10 ha ploto.

Tame sklype įsigiję po 5–7 arus žemės naujokai darniai įsiliejo į pamario entuziastų gretas ir kartu žingsnis po žingsnio prisidėjo prie jų atrastos pakrantės puoselėjimo.

Užvaldė idėja sukurti rojų

Čia susibūrę vilniečiai, kauniečiai, klaipėdiečiai itin atsakingai rinkosi savo būsimų namų architektūrą. Svarbiausia jai taikoma sąlyga – ji negali sugadinti unikalaus kraštovaizdžio, bet priešingai – turi jį įprasminti.

Todėl buvo nutarta, kad visi čia iškilsiantys namai turi būti panašios stilistikos, vienodo tūrio: 7 metrų ilgio, 7 pločio ir tiek pat aukščio, o fasadai dengti specialia japonų technika „shou sugi ban“ deginta mediena.

Šiandien tokių namų jau yra 21, juose privatumą užtikrina ne tvoros, o natūraliai susiformavusi gamta.

Buriuotojų pamėgtame Svencelės kaime ant Kuršių marių kranto įsibėgėja namų, į kuriuos galima ne tik atvažiuoti, bet ir atplaukti, statybos.

Gyvenvietės su kanalų sistema projektą plėtoja fizinių asmenų valdomos UAB „Kopa vilkui“ ir UAB „Svencelės sala“. Projekte jau pabaigtos vienos iš trijų salų statybos.
„Svencelė buvo kolūkis, beveik 30 ha ploto teritorijoje veikė ančių ir galvijų fermos. Mes čia vykdėme visokias ūkines veiklas, bet tokioje gamtai jautrioje vietoje ir su tokiais vaizdais šalia vandens pamanėme, kad turėtų būti ne ūkinė, o kažkokia rekreacinė veikla“, – pradžią prisimena Dainius Šatkus, UAB „Svencelės sala“ direktorius,

Pakrantę Svencelėje norėta atverti visuomenei, sako jis.
„Jėgos aitvarų mėgėjai vis labiau atrado šią vietą, todėl po truputį stimulas projektui tik stiprėjo – į marių pakrantę turime pasižiūrėti plačiau ir pakeisti teritorijos paskirtį, atverti ją žmonėms“, – tęsia įmonės direktorius.

2008 m. patvirtintas detalusis planas, kuriuo beveik 29 ha plote numatyti 309 gyvenamieji vienetai, statinių bendras plotas – 37.000 kv. m, iš kurių infrastruktūros – 12.600 kv. m, rekreacinis – beveik 16.000 kv. m, komercinis – 3.700 kv. m, o gyvenamasis – 9.000 kv. m.
Penkerius metus truko visi paruošiamieji darbai bei projektavimas.
„2012 m., po krizės, pastatėme pirmuosius konteinerius kaituotojams. Tai tik sutvirtino šios vietos svarbą, todėl 2018 m., įvertinę visus poreikius, startavome su projektu“, – teigia jis.

Jachtos keičia automobilius
Neseniai teritorijoje baigtas vystyti „Svencelės salos“ pirmasis etapas: pastatyti 25 gyvenamieji namai, kurių plotas siekia nuo 40 iki 134 kv. m. Investicijos į šį etapą, pasak D. Šatkaus, siekė apie 7 mln. Eur. Pradinės gyvenvietės koncepcijos konsultantai buvo olandų kraštovaizdžio architektų biuras „Karres en Brands“, o projektinius pasiūlymus rengė UAB „Do Architects“.


„Po pirmų dvejų metų galime pasakyti, kad baigėme pirmąjį etapą: išvystėme inžinerinę infrastruktūrą, įrengėme vandens kanalus laivams plaukioti, krantines, vandentiekį, nuotekų tinklus, suformavome įplaukos kanalą“, – vardija D. Šatkus. (...)
Didžiausiu projekto išskirtinumu jis įvardija tai, kad pirkėjas įsigyja ne tik namą ar žemės sklypą, bet ir dalį krantinės, o nedidele jachta galima priplaukti iki būsto vos kelių metrų atstumu.


„Gyventojui priklauso dalis kanalo ir dalis privataus uosto laivą laikyti. Atvažiuoja automobiliu į kiemą, čia pat perlipa į savo nuosavą laivą ir gali mėgautis visais Lietuvos vidaus vandenų keliais. Priklausomai nuo laivo galimybių, per 10 minučių galima pasiekti Juodkrantę, per 20 minučių – Nidą. Kai prastesnis oras, gali mėgautis Minijos upe, Dreverna, Mingės kaimu, net Klaipėdos senamiestis pasiekiamas laivu“, – tikina „Svencelės salos“ vadovas.

Atskiras uostas
Neseniai pradėtas šio projekto antrasis etapas, į kurį planuojama investuoti panašią sumą – apie 7 mln. Eur. Iki 2023 m. ketinama pastatyti dar dvi salas, kuriose stovės 32 vienbučiai namai. (...)
Kitų metų pavasarį turėtų būti pabaigta vadinamoji vieša Svencelės prieplauka, kuri talpins apie 100 laivų. Per kanalus taip pat numatoma įrengti tiltus, kuriais bus galima važiuoti automobiliais, ir dar keletą pėsčiųjų tiltelių, skirtų susisiekimui tarp salų. Centrinėje gyvenvietės dalyje planuojama įrengti 3 pakeliamus tiltus, sudarant sąlygas jachtoms įplaukti į gyvenvietę. Teritorijoje suprojektuota apie 4 km pėsčiųjų ir 2,5 km dviračių takų.
Šalia pradėtos to paties plėtotojo projekto „Nendrių namai“ statybos, (...)

Sveikina investuotojus
Ateityje šios gyvenvietės laukia ir daugiau pokyčių. Ttrečiuoju etapu suplanuota komercinės zonos plėtra.(...)
Kai susiformuoja kritinė masė gyventojų, tuomet atsiranda natūralus poreikis paslaugoms. Turėtų atsirasti maisto parduotuvė ir SPA, maitinimo įstaigos, 4–5 restoranai, mokyklos jėgos aitvarų mėgėjams. Vaikų darželis galbūt net atsiras“, – svarsto D. Šatkus,.

Tokių objektų poreikį žadina ir į Svencelę ateinantys nauji investuotojai, taip pat planuojantys gyvenamuosius projektus, (...) Vietos bendrovė „Sdudus“ visai šalia stato butų ir kotedžų gyvenvietę. Šių metų III ketvirtį įmonė planuoja baigti projekto „S22“ etapą: pastatyti 7 dviejų aukštų namus. (...)
D. Šatkus naujų plėtotojų Svencelėje konkurentais nelaiko.
„Visi iš to išlošia, ypač investuotojai. Svencelė unikali, nes čia yra kiek kitaip – yra vandens kelių, viskas suprojektuota ir numatyta taip, kad galima įsivaizduoti, kas bus po 5–10 metų, yra suvaldytas architektūrinis, teritorijos planavimo procesas, o tai įkvepia visiems drąsos. Manau, kad labai gerai, jog ir šalia investuotojai investuoja panašiu principu, bando derintis prie pradėtos gyvenvietės koncepcijos“, – priduria jis.

https://www.vz.lt/nekilnojamasis-tur...#ixzz75NVCNhfl