Naujame name – tarsi sovietmečio bendrabutyje
Daugiabučio gyventojai gartraukį virtuvėje įjungia ir tada, kai žuvį kepa kaimynai

Brokas netruko išryškėti

Svajonė įsikurti naujos statybos daugiabutyje per keletą metų gali atsirūgti.

Moderniems butams įsigyti ir įsirengti gyventojai iš bankų skolinasi šimtus tūkstančių litų. Todėl butuose vienas po kito išlendantis statybos darbų brokas naujakuriams sukelia šoką.

Visiškai ištrupėję laiptai, nuo sudrėkusių sienų spintose supeliję drabužiai, vėjo perpučiamos sienos, iš gretimų butų miegamųjų sklindantys intymūs garsai ir kepamos žuvies kvapas.

Tai įspūdžiai ne iš sovietmečiu statyto bendrabučio.

Šitaip atrodo kairėje sostinės Ukmergės gatvės pusėje prieš trejus metus bendrovės „Mabilta“ pastatyti modernūs daugiabučiai.

Naujas daugiaaukščių kvartalas kyla ir priešais šiuos namus – dešinėje Ukmergės gatvės pusėje.

Šio kvartalo statytoja – taip pat bendrovė „Mabilta“.

„Jeigu kaimynai kepa žuvį, savo namuose įjungiame gartraukį. Iš kaimynų kvapai ventiliacijos angomis keliauja ne į lauką, o į kitus butus“, – šitokias istorijas pasakoja Ukmergės gatvės 306-ojo namo gyventojai.

Sienos – tarsi iš popieriaus

„Kai pirmame aukšte kas nors garsiai nusičiaudi, išgirsta ir ketvirto aukšto gyventojai.

Jeigu pirmame aukšte žmonės įsijungia muzikinį centrą, ketvirtame aukšte ant stalo ima šokinėti indai“, – gyvenimo patirtimi trejų metų senumo name dalijosi Vytautas Kažemikaitis.

Ukmergės gatvės 306-ojo namo gyventojai jau įprato girdėti už sienų verkiančius vaikus, besibarančius kaimynus.

Jų jau nestebina ir iš miegamųjų sklindantys garsai.

Tačiau iki šiol vilniečiai negali susitaikyti, jog jų name garso izoliacija yra tokia bloga.

Kaimynus skiriančios sienos – tarsi iš popieriaus.

Gyventojams dažniausiai atrodo, jog šnekasi ne už sienos gyvenantys kaimynai, o jų bute esantys žmonės.

Neapsikentęs kiaurai sienas sklindančių garsų vienas gyventojų V.Kažemikaitis pasikvietė namo statytojus, kad šie ištirtų, ar garso izoliacija atitinka normas.

„Atvažiavo namo architektas ir darbų vadovas.

Jie prie manęs susiginčijo, ar kanalizacijos vamzdžiai, kurie eina per visus butus, turėjo būti izoliuoti ar ne.

Architektas sako, kad turėjo, o statybininkas – ne.

Šie vamzdžiai neapvynioti garso izoliacija. Mums buvo pažadėta taisyti klaidas, bet to niekas nedaro iki šiol“, – tvirtino naujos statybos butą prieš trejus metus įsigijęs V.Kažemikaitis.

Sienos drėksta žiemą

Į Ukmergės gatvę atsikėlę naujakuriai prieš trejus metus patyrė dar vieną šoką. Po keleto naujuose butuose praleistų mėnesių jie pastebėjo, jog įmontuojamose spintose pelija drabužiai.

Pelėsis į marškinius, kelnes, sukneles, patalynę įsimetė nuo sudrėkusios sienos. Gyventojai tiktai spėlioja, kodėl naujo namo vidinės sienos žiemą pradėjo šlapti.

Jie įtaria, jog sienoje esanti ventiliacijos anga yra neapšiltinta. Dar vienas gyventojų spėlionių variantas – virš ventiliacijos angos ant stogo nesumontuotas stogas.

Bandydami atitaisyti klaidą, dėl kurios drėko sienos ir pelijo drabužiai, statybininkai namo rūsyje šias ventiliacijos angas užklijavo putų polistirolio plokštėmis.

„Dabar rūsys neventiliuojamas. Oras yra tiktai ištraukiamas, bet į patalpas jis nepatenka, nebent tik pro vieninteles laukujes duris, kai šios varstomos. Neventiliuojamų patalpų pasekmes jau pastebėjome. Žiemą garaže telkšo balos, jos neišdžiūsta. Todėl pūva mūsų automobiliai. Žiemą rūsyje – tarsi pelkėje“, – pasakojo V.Kažemikaitis. Jam pritarė ir kiti namo broką rodę kaimynai.

Gyventojai prisiminė, jog statybininkai buvo užmiršę apšiltinti vandentiekio vamzdžius. Pirmąją žiemą jie užšalo. Tuomet buvo plėšiama izoliacija ir vamzdžiai šiltinami.

306-ojo namo butų savininkai iki šiol juokiasi iš elektrikų ir santechnikų darbo. Elektros kištukiniai lizdai iš pradžių buvo sumontuoti po radiatoriais. Tik vėliau šį broką pastebėję statybininkai kištukinius lizdus perkėlė aukščiau.

Apsinuodijo smalkėmis

Ukmergės gatvės 306-ojo namo gyventojai šildosi dujomis.

Kiekviename bute sumontuoti dujų katilai. Neseniai viename bute įvyko nelaimė – du žmonės apsinuodijo smalkėmis.

Gyventojams kilo įtarimų, kad dėl šios nelaimės yra kalta netinkamai įrengta ventiliacija.

Į daugiabutį buvo iškviestos jau dvi specialistų komisijos, tačiau galutinių išvadų dar nėra.

Vienas komisijos narys gyventojams įrodinėjo, jog butuose turėjo būti įrengta tiktai viena ventiliacijos anga. Tačiau butuose yra po dvi tokias angas.

Gyventojai turėjo būti informuoti, jog negali naudotis gartraukiais, kurie ištraukia orą. Viena prielaidų – jog dėl įjungtų gartraukių butuose gali susidaryti vakuumas.

Butą, kurio šeimininkai apsinuodijo smalkėmis, dar apžiūrės trečioji komisija. Galbūt tada bus pateiktos galutinės išvados, kodėl bute susikaupė anglies monoksido perteklius.

Visiškai ištrupėjo laiptai

Ne tiktai gyventojų, bet ir praeivių akis bado visiškai ištrupėję naujo namo įėjimo laiptai.

Juose žioji skylės ir kyšo metaliniai armatūros strypai.

Gyventojai yra tikri, jog namo statytojai, įrengdami laiptus, pagailėjo cemento.

Dabar norint dar labiau suardyti laiptus nereikia jėgos. Jie byra pakrapščius rankomis.

„Kai parašėme pirmąjį skundą, mums atsakė, jog rišamoji laiptų medžiaga atitinka visas normas.

Neva dėl subyrėjusių laiptų kalti patys gyventojai. Jeigu į šitą skylę įkris koks nors vaikas, kas už tai atsakys?“ – retoriškai klausė gyventoja Giedrė Burdienė.

Gyventojams buvo bandoma įrodinėti, jog laiptus suskaldė ledą daužiusios valytojos arba suėdė druska. Bet naujakuriams įdomu, kodėl šitaip neištrupa kitų daugiabučių laiptai?

Jie spėlioja, kad prie laiptų ištrupėjimo galėjo prisidėti ir tai, kad virš jų esantys stogai yra be lietvamzdžių.

Krūvą raštų parašiusiems gyventojams statytojai pagaliau nusileido.

Jie sutiko savo lėšomis pakeisti nekokybiškai pastatytus laiptus.

Sulaukia daug skundų

Naujos statybos daugiabučio gyventojai su nerimu laukia, kada pasibaigs penkerių metų atviroms statybų konstrukcijoms suteikta garantija.

Tada už visą pastebėtą broką jiems teks mokėti iš savo kišenės. Kol kas vilniečiai guodžiasi mintimi, kad jų namas nėra pats prasčiausias naujos statybos daugiabučių rinkoje.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorius Aurelijus Kuisys teigė, jog neįmanoma užkirsti kelio statybų brokui.

„Kodėl tokie daugiabučiai pripažįstami tinkamais naudoti?

Dauguma defektų išryškėja ne iškart. Bėdos pradeda lįsti, kai name pradeda gyventi žmonės“, – tvirtino A.Kuisys.

Departamento vadovas A.Kuisys pripažino, jog jo vadovaujama įstaiga dėl bendrovės „Mabilta“ tebestatomo daugiabučių kvartalo Vilniuje, Ukmergės gatvėje, sulaukia daug skundų.

„Nesakyčiau, jog tai problemiškiausia bendrovė.

Sulaukiame skundų dėl įvairių statytojų darbo. Bendroves skirstyčiau kitaip – vienos jų pripažįsta defektus ir juos taiso, o kitos neigia kaltę“, – aiškino A.Kuisys.

Bendrovės „Mabilta“ atstovai neneigia, kad jų pastatytuose namuose yra klaidų. Statytojų atstovų teigimu, bendrovė yra pasirengusi ištaisyti broką.

„Nesiginsiu, broko gali būti bet kur. Dar nė vienas namas nepastatytas taip, kad nekiltų nė menkiausios problemos. Tačiau nepasakyčiau, kad namas Ukmergės gatvėje yra pats problemiškiausias.

Čia gyvena jauni žmonės. Jie siunčia mums raštus, grasina. Teisingai daro, tai jų teisė“, – tvirtino bendrovės „Mabilta“ technikos direktorius Vytautas Ambražiūnas.

Miesto panoramos nematyti

Sakydamas, jog daugiabutis Ukmergės gatvėje, pažymėtas 306 numeriu, ne pats problemiškiausias, bendrovės „Mabilta“ atstovas turbūt neklydo.

Nekilnojamojo turto bei statybų specialistai kur kas labiau stebisi dešinėje Ukmergės gatvės pusėje bendrovės „Mabilta“ statomu daugiabučių kvartalu.

Prieš kurį laiką buvo kilęs skandalas ir mėginta aiškintis, kaip miesto valdininkai leido šį gyvenamųjų namų kvartalą statyti buvusio sąvartyno vietoje.

Bendrovės „Mabilta“ atstovai tikino, kad namai statomi šalia buvusio sąvartyno, yra išlaikyti higienos reikalavimuose numatyti atstumai.

Tačiau vyresni vilniečiai atsimena, kad kai kurie nauji namai stovi būtent toje vietoje, kur buvo verčiamos įvairios atliekos, net žalingos ar pavojingos sveikatai.

Statybų specialistai prisimena, kad kai buvo statomi pirmieji šio kvartalo namai, statybininkai mažiau skubėjo, dirbo kokybiškiau.

Vėliau statybų tempai tik didėjo, kadangi smarkiai šoktelėjo butų paklausa.

Nebespėdami mūryti daugiabučių išorės sienų, statybininkai jas ėmė montuoti iš gipskartonio, uždengdami apdailos plokštėmis.

Tokios technologijos, kai pastato išorės sienos būtų montuojamos iš gipskartonio plokščių, negalėjo įvardyti nė vienas statybų specialistas.

Namų viduje nuo sienų byrantis glaistas ir atsilupinėjantys dažai – ne vienintelis kvartalo naujakurių rūpestis. Gyvenimo kokybe jie irgi negali per daug džiaugtis.

Kai kurių namų gyventojai, vakarais panorėję pasigrožėti miesto žiburiais, pro langus greičiau gali pamatyti pikantiškesnių vaizdų – besiglamonėjančius arba vakarėlyje besilinksminančius kaimynus iš kito namo.

Mat kai kuriuos namus iš visų pusių supa kiti daugiabučiai, pro kuriuos nematyti jokios miesto panoramos, tiktai pastatų sienos ir langai.

Tačiau kvartalo statytojams tai – nė motais.

Jie džiaugiasi pigaus būsto paklausa ir nuolat augančiu pelnu, prieš kurį nublanksta bet kokie gyventojų skundai.

O ypac zmogus, kuris bent nuotraukose, jei ne tikroveje, yra mates ir zino, is kur ir is kokios sistemos i Lietuva tokio tipo urbanizmas atejo ... Jei jau atmintis streikuoja, leiskit pademonstruoti nedideli reportaza, nereikia sakyti is kur: