Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Spaudos kavinė

Collapse
Tai svarbi tema.
X
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Edd
    Del sklypo, tai kaip ir sakiau: "Kazkokiai imonei vistiek butu perleista, todel tai nera issvaistymas. Del vieno dalyko tik gali kilti klausimas - kodel butent Rubicon, o ne kokiai kitai imonei."
    Jei perleistame sklype bus statomi rizikingi ir nelabai pelningi pastatai, tai viskas gerai. Taciau jei sklypas bus uzstatytas daugiabuciais, tai imone turetu nusipirkti zeme uz rinkos kaina, nes pelnas is daugiabuciu didelis, greitas ir garantuotas.

    Comment


      Parašė joker
      Jei perleistame sklype bus statomi rizikingi ir nelabai pelningi pastatai, tai viskas gerai. Taciau jei sklypas bus uzstatytas daugiabuciais, tai imone turetu nusipirkti zeme uz rinkos kaina, nes pelnas is daugiabuciu didelis, greitas ir garantuotas.
      Jeigu savivaldybei nereiks remti siemens arenos kaip dabar planavo (atseit savivaldybe ispirkines bilietus), tai tada as visai nieko pries tuos municipalinius namus. O siaip mano manymu "municipaliniai namai" kaip visada buna pigus ir pan., todel ziurint i visa ta parka - sugadins jie viska. Geriau paprastus namus butu leide statyti ir be jokios ten papildomos paramos, nes tie daugiabuciai ir taip butu labai jau gerai rubikonui.

      Comment


        Paziurejau zinias, tai ten ir Zuokas ir Brazauskas neigia visus tuos planus statyti municipalinius namus. Ziniasklaida informacija apie planuojamus namus gavo is libdemu - idomu jie patys sugalvojo viska ar kazka istiesu girdejo apie tuos daugiabucius.

        Comment


          Veidas, 2005.04.21 Nr. 16
          Gintaras Sarafinas
          Gyvensime perpildytame ir suspaustame mieste


          Prieš penkerius metus mus kamavę transporto kamščiai ir sunkumai norint pasistatyti automobilį šiandien atrodo kone kaip malonus prisiminimas, nes, palyginti su šiandienos situacija, iš mūsų atimdavo mažai laiko ir nervų.

          Na, o kaip Vilniaus transporto sistema atrodys po penkerių metų? Regis, tuomet mes ilgėsimės šių laikų, nes 2010 metais sostinė bus neįtikėtinai suspausta ir užkišta, automobilių spūsčių bus keleriopai daugiau nei dabar ir jose teks praleisti ne mažiau laiko nei milijoniniuose Europos miestuose (nors Vilniui iki milijono yra ir bus dar labai toli).

          "Jau dabar piko metu per visą miestą nuo oro uosto ir Ukmergės gatvės galo tenka važiuoti valandą", - sako vilnietis Mečislovas Grabauskas. Kadangi visokių trikdžių ilgainiui tik daugėja, visiškai aišku, jog netolimoje ateityje miestą įveikti gali pavykti tik per pusantros valandos.

          Kai kurie miesto mikrorajonai bus taip sutankinti, kad juose bus sunku ne tik važiuoti, bet ir gyventi. "Tarkime, situacija Antakalnyje man kelia didelį nerimą: Antakalnio gatvės platinti negalima, todėl vienintelė išeitis
          http://www.veidas.lt/lt/leidinys.nrfull/4268b72c7f730.4

          Comment


            Evangelikai liuteronai Klaipėdoje statys bažnyčią

            Livija Grajauskienė, "Klaipėda"
            2005 balandžio mėn. 22 d.Klaipėdos evangelikai liuteronai, jau kelinti metai besimeldžiantys jiems grąžintuose buvusiuose Šv. Jono bažnyčios parapijos namuose, žada statyti bažnyčią.
            Prieš keletą metų panaudos teise gavę sklypą, kuriame stovėjo Šv. Jono bažnyčia, jie pradėjo rengti naujų maldos namų projektus.
            Vakar Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos bei Miesto užstatymo tarybos nariai rinkosi į dabartinius evangelikų liuteronų maldos namus, kur aptarti bažnyčios Turgaus g. 24 architektūriniai pasiūlymai.
            Miesto užstatymo tarybos nariai sutarė, kad vilniečių architekčių grupės, vadovaujamos profesorės E. N. Bučiūtės, idėjos esančios pačios priimtiniausios. Beveik vienbalsiai pritarta planams statyti ansamblį - bažnyčią bei bokštą šalia jos, kuriame galėtų būti ir karilionas. Siūloma, kad prie bokšto statybos prisidėtų ir miestas. Į planuojamą įrengti apžvalgos aikštelę galės pakilti klaipėdiečiai bei miesto svečiai."

            http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...php?id=6530506

            Comment


              Veidas 2005.04.21 - Nr. 16
              Audrius Bačiulis

              Valdovų rūmai prieš Sapiegų rūmus

              Taip jau sutapo, kad kone vienu metu visuomenę pasiekė trys viena su kita susijusios žinios. Pirmoji – kad Vilniaus centre kaip ant mielių kylantiems Valdovų rūmams atstatyti per trejus metus jau išleista 38 mln. litų, o šiemet bus išleisti dar 25 milijonai Lt. Antroji – kad iki šiol nėra žinoma, kokia bus tų rūmų paskirtis, o du žinomi istorikai, Istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis ir VU Istorijos fakulteto docentas Alfredas Bumblauskas, siūlę atsisakyti tradicinio "negyvo" muziejaus idėjos, pašalinti iš Valdovų rūmų atstatymo ir įrengimo koordinacinės tarybos. Trečioji – kad visai netoli naujai statomų rūmų,
              http://www.veidas.lt/lt/leidinys.nrfull/4268b454132fb

              Comment


                „Lietuvos rytas“ „BŪSTAS “ 2005.04.25
                Griuvenos tvarkytojus valdininkai gainioja po kabinetus
                Apleistą pramoninį kvartalą norintys pakeisti verslininkai leidimus rankioja jau keturiolika mėnesių
                Darius Babickas


                Ketina investuoti 41 milijoną
                Verslininkas, bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis atmintinai jau nebesuskaičiuoja, kiek kartų lankėsi įvairiose valdžios įstaigose, norėdamas gauti leidimą sutvarkyti apleistą teritoriją sostinės Verkių gatvėje ir statyti čia gyvenamuosius namus.
                Vizitus pas biurokratus A.Avulis ėmė užsirašinėti. Daugiau kaip per metus susidarė įspūdingas sąrašas. Jis – tarsi dienoraštis, primenantis, kur apsilankyta, su kuo kalbėta, kokių nurodymų gauta ir kokį susitarimą pavyko pasiekti.
                2003 metais už 4,5 milijono litų įsigijusi apleistą buvusios įmonės „Vilniaus pramoniniai vandenys“ 1,5 hektaro ploto teritoriją, bendrovė „Hanner“ iki šiol negali gauti leidimo statyti čia mažaaukščius gyvenamuosius namus.
                Apleisti pastatai virto valkatų landynėmis. Keletą pastatų, stovėjusių arčiausiai Trinapolio vienuolyno, valkatos sudegino.
                Gražioje vietoje esanti teritorija vis labiau šiukšlinama, valkatos vagia, kas po ranka papuola. Labiausiai – metalą. Šitaip ardomos net pastatų gelžbetoninės konstrukcijos, iš jų išlupant armatūrą.
                Avariniai pastatai kelia grėsmę čia paišdykauti užsukantiems vaikams.
                „Mums liepia sutvarkyti teritoriją, tačiau suniokotų pastatų nugriauti neleidžia.
                Susidaro įspūdis, kad į regioninį parką patenkančioje teritorijoje valdininkams geriau matyti senų pastatų griuvėsius ir šiukšles nei gražius namus bei sutvarkytą teritoriją“, – sakė A.Avulis.
                Bendrovė „Hanner“ į gyvenamųjų namų kvartalo statybą Verkių gatvėje yra pasirengusi investuoti apie 41 milijoną litų.

                Bijo, todėl nieko nedaro
                Tam, kad imtų tvarkyti sąvartynu virstančią teritoriją ir čia statyti gyvenamuosius namus, bendrovei „Hanner“ liko įveikti paskutinę kliūtį – gauti Kultūros vertybių apsaugos departamento (KVAD) atsakingų specialistų parašą ant projekto.
                Bet paminklosaugininkai vengia leisti statyti gyvenamuosius namus miesto pakraštyje, nuo Senamiesčio nutolusiame maždaug 10 kilometrų.
                Manoma, kad KVAD vadovai pastaruoju metu vengia derinti bet kokį projektą. To priežastis – baimė netekti posto.
                Departamento koridoriuose jau sklando kalbos apie nepasitenkinimą direktorės Dianos Varnaitės veikla ir galimybę pakeisti įstaigos vadovą. Esą dabartinė KVAD vadovybė vengia tvirtinti projektus, kad išvengtų kritikos.
                „Tokios kalbos – visiškai nepagrįstos. Kasmet vien Vilniuje atmetama po kelis šimtus projektų. Pagrindinė to priežastis – pateikti projektai neatitinka paminklosaugos sąlygų“, – tikino D.Varnaitė.
                Jos tvirtinimu, teritorija Verkių gatvėje patenka į Kryžiaus kelio teritoriją, kuri yra įtraukta į saugomų objektų sąrašą. Kita priežastis, dėl ko neleidžiamos statybos, – verslininkai savo projektų nesuderina su šalia esančio Trinapolio vienuolyno vadovais.
                A.Avulis stebisi KVAD reikalavimu projektą derinti su dvasininkais, kadangi to nenumato įstatymai. Nepasydami to, verslininkai buvo susitikę ir su bažnyčios vadovais.
                Dvasininkai irgi stebino verslininkus keistokais reikalavimais.

                Norėjo matyti tik veją
                Pirmas įrašas dienoraščiu virtusioje įvykių suvestinėje įrašytas praėjusių metų vasario 20 dieną.
                Tada Kultūros vertybių apsaugos departamentui buvo pateikta paraiška gauti sąlygas, kaip tvarkyti nekilnojamąsias kultūros vertybes. Sąlygos buvo suderintos po mėnesio.
                Praėjusių metų kovo pradžioje savivaldybės Miesto plėtros departamentui pateikta paraiška pakeisti teritorijos žemės paskirtį.
                Šitokiam prašymui valdininkai neprieštaravo.
                Teigiamas atsakymas leido paskelbti konkursą gyvenamųjų namų kvartalui projektuoti.
                Gauti penki ikiprojektiniai pasiūlymai 2004-ųjų balandžio 1 d. buvo pateikti iš karto trims institucijoms – Pavilnio ir Verkių regioninio parko direkcijai, Vilniaus arkivyskupijos kurijai bei KVAD.
                Reakcija į šiuos pasiūlymus buvo skirtinga. Pavilnio ir Verkių regioninio parko direkcija bei KVAD kategoriškai liepė sumažinti planuojamų statyti namų skaičių, sumažinti jų aukštingumą, kvartalą projektuoti toliau nuo kelio ir teritoriją apželdinti nuo upės.
                Savo žodį tarė ir savivaldybė – reikia pakoreguoti projektą. Investuotojai nesipriešino.
                Vilniaus arkivyskupijos vadovų pozicija – neprieštaraus projektui, jei viskas bus daroma pagal įstatymus.
                Tačiau dvasininkai prisipažino, kad labiausiai norėtų, jog verslininkai nugriautų pramoninius pastatus ir vietoj jų pasėtų žolę.
                2004 metų balandžio mėnesio susitikimų maratoną įmonė „Hanner“ užbaigė savivaldybėje.
                Čia investuotojams buvo liepta sumažinti teritorijos užstatymo tankį, detalizuoti mažosios architektūros detales bei sklypo sutvarkymo planą.

                Siuntinėjo vieni pas kitus
                Didžiausia diskusija dėl būsimo gyvenamųjų namų kvartalo vyko 2004 metų gegužę. Jame dalyvavo net 22 asmenys iš atskirų institucijų. Investuotojams griežtai nurodyta projektuojant kvartalą laikytis sąlygų, išskirtinį dėmesį atkreipiant į tai, kad reikia mažinti teritorijos užstatymo tankį ir pastatų aukštingumą.
                2004 birželio mėnesį įvyko net šeši susitikimai įvairiose institucijose. Pavilnio ir Verkių regioninio parko direkcija su savivaldybe reikalavo pateikti vizualizacijas, kaip atrodys kvartalas žvelgiant iš įvairių pusių ir paukščio skrydžio. Valdininkai pažadėjo leisti tvarkyti teritoriją.
                Bet projektas nepradėtas įgyvendinti. Vieni valdininkai negalėjo derinti projekto, kol jo nesuderino kiti, o šie laukė išvadų iš kitų institucijų.
                Antai savivaldybės pareigūnai nenorėjo derinti projekto, kol dėl jo nesusitarta su KVAD, o pastaroji institucija pareiškė nederinsianti tol, kol nebus investuotojų susitarimo su Vilniaus arkivyskupija.
                Vilniaus arkivyskupijos vadovai pakartojo norą kaimynystėje nematyti gyvenamųjų namų.
                Kartu jie pareiškė, kad projektą svarstys paskutiniai, kai jam pritars KVAD bei Pavilnio ir Verkių regioninio parko direkcija. Ratas apsisuko, o rezultato beveik jokio.
                Nuo 2004 metų liepos mėnesio iki metų pabaigos valdininkai verslininkams pateikdavo vis daugiau reikalavimų, kurių pagrindinis – mažinti teritorijos užstatymo tankį.
                Tačiau projektas per tą laikotarpį nesuderintas nė vienoje institucijoje.

                Padėti taško dar nedrįsta
                2005 metų pradžia verslininkams buvo sėkminga. Projektą pavyko suderinti su Pavilnio ir Verkių regioninio parko direkcija bei Vilniaus regioniniu aplinkos apsaugos departamentu.
                Šių metų kovo mėnesį parengtas teritorijos detalusis planas pateiktas KVAD vadovams. Jiems iškilo abejonių dėl galimybės keisti žemės paskirtį iš pramoninės į gyvenamąją.
                Abejojantiesiems pateikti patvirtinimai, kad teritorijos detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja rengiamam Pavilnio ir Verkių regioninio parko pietinės dalies detaliajam planui.
                Šio mėnesio pradžioje su planuojamo statyti kvartalo projektu supažindintas Vilniaus senamiesčio senatas. Jis projektui pritarė.
                Kol kas paskutinis įrašas dienoraščiu tapusioje įvykių suvestinėje – balandžio 12 diena: „Projektas oficialiam derinimui jau pateiktas KVAD. Laukiam“.

                Comment


                  http://www.omni.lt/?i$9359_16007$z_270636
                  A. Zuokas rado būdą leisti "Rubicon" statyti gyvenamuosius namus
                  | 2005 04 22 14:54:04 |
                  Vilniaus miesto savivaldybės vadovas Artūras Zuokas Vyriausybei pateikė projektą, kuriuo siūloma leisti statyti vadinamuosius municipalinius namus "Rubicon Group" valdomame 61 hektaro sklype Vilniuje, greta šiai grupei priklausančios "Siemens" arenos.
                  Pakeisti Vyriausybės savivaldybei skirto ir šio "Rubicon group" iki 2099 metų išnuomoto sklypo paskirtį savivaldybė turi teisę, penktadienį tvirtino Premjeras Algirdas Brazauskas Seimo Liberalų demokratų frakcijai aptariant Vyriausybės 2004 metų veiklos ataskaitą.
                  Anot jo, socialiai remtiniems žmonėms skirti municipalinį būstą yra savivaldybės funkcija.
                  "Žemė buvo skirta savivaldybės funkcijų vykdymui. Zuokas man atnešė praeitą savaitę ("Rubicon group" sklypo projektą, - ELTA), tenai surašė "municipaliniai namai". Aš jam nieko negaliu pasakyti, niekas ten nieko neprikiš, bus ten municipaliniai, nebus. (...). Mes (Vyriausybė, - ELTA), tiesa, nieko nedarėme, A. Zuokas su savo taryba bando pats pralaužti ledus", - sakė A. Brazauskas.
                  Premjeras teigė palaikantis tokį projektą. Anot jo, "Rubicon group" namai taptų gražiausiu Vilniaus rajonu. "Man atrodo, reikia tokį tikslą pasiekti nelaužant esminių valstybės įstatymų", - kalbėjo Premjeras.
                  Projektą, anot Premjero, palaikyti yra linkęs ir jam anksčiau oponavęs socialliberalas Seimo Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius.
                  Vasario mėnesį Vilniaus miesto savivaldybei nesutarus su Vyriausybės atstovu savivaldybėje dėl leidimo "Rubicon group" skirtame sklype statyti namus, teismas sustabdė bet kokias statybas.
                  Šį sklypą savivaldybė iki 2099 metų perdavė bendrovei "Ogmios Astra pramogų centras", kurį iš savininko - dabartinio Seimo nario liberaldemokrato Vytauto Galvono įsigijo "Rubicon group".
                  V. Galvonas penktadienį tikino Premjerą bendrovę pardavęs dėl A. Zuoko šantažo. Esą jam buvo grasinama, kad to nepadarius savivaldybė sklypą dėl formalių priežasčių atsiimsianti.
                  "Rubicon group" kovo mėnesį kreipėsi į savivaldybę prašydama skirti iki 3 mln. litų tiesioginę kasmetinę paramą nuostolingai grupės valdomai "Siemens arenai" paremti. Kaip geresnę alternatyvą milijoninei paramai grupė pasiūlė leisti jai skirto sklypo dalyje statyti namus.
                  Šį mėnesį Vilniaus miesto taryba nusprendė kasmet "Rubicon Group" mokėti iki 3,6 mln. litų, Už šias lėšas savivaldybė rengs renginius universaliojoje arenoje bei planuojamame vandens pramogų parke.

                  Comment


                    http://www.delfi.lt/news/DELFI_for_w...php?id=6545058
                    Mėgėjiška architektūra darko sostinės veidą

                    „Totalios architektūros avietės“ ,- taip vienas DELFI skaitytojų įvardino Vilniuje vienas po kito „dygstančius“ šiuolaikinės architektūros pavyzdžius. Architektas Audrys Karalius sako, kad tokiais statiniais Vilnius pasiekė architektūros dugną, ir tik porai naujųjų pastatų jis negailėjo komplimentų.

                    Savo numonę apie naująją Vilniaus architektūrą galite pareikšti DELFI ir "Atgimimo" surengtame konkurse.

                    “Vilnius pasiekė dugną“

                    „Tai kurčias, bukas, savimi patenkintas pastatas. Taip Vilnius pasiekė patį dugną ir labai norėtųsi, kad Vilniaus architektūra žemiau nenukristų“ ,- savo nuomonę apie „Novotel“ viešbučio architektūrą išreiškė architektas Aurys Karalius. Anot pašnekovo, tai pastatas, visiškai neturintis klausos, nereaguojantis į aplinką, į aplinkos mastelį, erdves, formų komponavimą.

                    Pasak architekto A. Karaliaus, Gedimino prospekte išdygęs „Novotel“ viešbutis architektūriniu požiūriu turi visą, ką blogiausia gali turėti pastatas. Taip labai primityviai demonstruojami pinigai ir turtas. Pačiame Vilniaus centre esantis statinys, anot A. Karaliaus, yra labai blogų proporcijų, prastos, neprofesionalios, mėgėjiškos architektūros.

                    Tai, kas dabar vyksta sostinėje, yra ne urbanistinė architektūrinė plėtra, o nekilnojamojo turto vystymas. Kol į miestą bus žiūrima, kaip į nekilnojamojo turto objektą, tol matysime tokius architektūrinius „šedevrus“. „Tai labai lėkštas, labai suprimityvintas požiūris į miestą ir geriausias to pavyzdys yra „Novotel“ ,- teigė architektas.

                    Pasak architekto A. Karaliaus, žmonėms, kuriantiems tokius pastatus, natūraliai turėtų būti gėda, tačiau “ir tarp architektų yra tokių, kurie dėvi tinklines kojines ir gali atlikti bet kurią kliento pozą, jo mėgstamu būdu patenkinti finansines aistras” ,- kalbėdamas metaforomis juokavo pašnekovas.

                    Komplimentai išskirtiniams pastatams

                    Jasinskio gatvėje esantį biurų pastatą “Victoria” ir Konstitucijos prospekte, šalia “Europos” prekybos centro, esantį biurų pastatą architektas A. Karalius išskyrė kaip du iš tiesų įspūdingus ir vertus komplimentų naujosios architektūros reprezentatorius.

                    „Puikus, aiškus architektūrinis sprendimas, gerai įvaldyta forma, geros proporcijos, tinkamai parinktos medžiagos“ ,- „Victoria“ pastatui pagyrų negailėjo A. Karalius.

                    Architekto Audriaus Ambrazo suprojektuotą „Europos bokštu“ vadinamą biurų pastatą architektas A. Karalius įvardijo kaip iš tiesų europinio lygio statinį. Modernusis bokštas pateko tarp 15 geriausių Europos daugiaaukščių pastatų, Frankfurto architektūros muziejaus surengtame tarptautiniame konkurse. Šis statinys minimas ne viename prestižiniame tarptautiniame konkurse, kaip vienas geriausių Europos architektūrinių objektų.

                    “Pasaulyje taip nedaroma“

                    Daugybė įvairių instancijų, koordinuojančių architektūrinių sprendimų realizavimą, ir atitinkamo pobūdžio įstatymų gausėjimas Lietuvoje nelemia kokybės, pasak A. Karaliaus, nuo to procesas tampa vis sudėtingesnis ir klampesnis visiems, „tik ne tiems, kurie turi atskirą takelį“. Pašnekovo manymu, vienas iš būdų išspręsti šią problemą – tai atkreipti visuomenės dėmesį ir kuo daugiau apie tai kalbėti, kad tiek statantieji, tiek gyvenantys sostinėje atkreiptų dėmesį į bjaurojamą miesto veidą.

                    Gal sureaguos ir tie, kurie į tuos pastatus investavo po 20 milijonų, kai išgirs, kad tokie „pastatai tėra kvailas, bukas namas“. „Pasaulyje taip nedaroma! Stengiamasi samdyti arba pačius geriausius architektus, arba tikrintis, konsultuotis” ,- sakė architektas.

                    „Mindaugo tiltas atspindi karaliaus Mindaugo laikus, bet jis visai neatitinka to, kas dabar statoma pasaulyje“ ,- juokaudamas sakė A. Karalius. Pats sumanymas yra gražus, bet, pasak architekto, viskas šiek tiek per stora. Tiltus projektuojantiems specialistams A. Karalius siūlė pasidomėti dabartinėmis tendencijomis.

                    Kitus, DELFI ir “Atgimimo” konkurse pristatomus pastatus, architektas įvardijo kaip „vidutiniokus“.

                    Comment


                      http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=6549249
                      Už leidimą komercinei veiklai Vilniaus koncertų ir sporto rūmai turėtų virsti kongresų centru

                      Vilniaus miesto savivaldybė norėtų, kad investuotojai rekonstruotų dabartinį "Žalgirio" stadioną, o Vilniaus koncertų ir sporto rūmai, išlaikant visuomeninę paskirtį, taptų moderniu kongresų centru. Mainais į tai greta stadiono ir būsimo kongresų centro verslininkai galėtų plėtoti komercinę veiklą, teigiama savivaldybės pranešime spaudai.

                      Galimybes sostinės savivaldybei kartu su privačiais investuotojais Vilniuje pastatyti modernų tarptautinius reikalavimus atitinkantį stadioną pirmadienį Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas aptarė su Ūkio banko investicinės grupės (ŪBIG) bei bendrovės "Realtus" vadovais. Pastaroji įmonė ir ŪBIG planuoja šio rajono plėtrą.

                      "Jei mums pavyktų susitarti, šiuolaikinio stadiono statybų klausimas pagaliau pajudėtų iš mirties taško. Mes tikimės, kad greta esantys komerciniai objektai padėtų išlaikyti pelno nenešančius sporto ir kultūros objektus", - sakė A. Zuokas.

                      Taip pat svarstoma galimybė užbaigti Šeškinės stadioną. Anot pranešimo, savivaldybės įnašu į modernaus stadiono statybą galėtų tapti žemės sklypas su nebaigtu Šeškinės futbolo stadionu.

                      Šiame sklype, be komercinės paskirties pastatų, esant reikalui, būtų galima statyti sporto paskirties objektus. Sutarus su verslininkais dėl jungtinės veiklos, savivaldybė teigia sieksianti dalyvauti naujojo stadiono ir kongresų centro valdyme, kad šie objektai išlaikytų tiesioginę paskirtį.

                      Užsienio ekspertai Vilniuje siūlo statyti 20 tūkst. vietų stadioną, kurio statyba ir įrengimas kainuotų apie 44,5 mln. eurų (apie 153,6 mln. litų).

                      Dėl nacionalinės svarbos stadiono Vilniaus mieste turi būti apsispręsta iki gegužės 1 dienos, kai ekspertų grupė pateiks pagrindžiamas išvadas - "Žalgirio" ar Šeškinės stadionas bus rekonstruojamas.

                      Lietuvos futbolo federacijos prezidentas ir Ūkio banko tarybos pirmininkas Liutauras Varanavičius yra teigęs, kad futbolo federacija vienareikšmiškai yra už "Žalgirio" stadiono rekonstravimą, įrengiant tik futbolo stadioną be lengvosios atletikos bėgimo takelių.

                      A. Zuoko teigimu, jei viskas vyktų sklandžiai, nacionalinės svarbos stadiono statybos galėtų prasidėti 2006 metais vasarą ir iki 2009 metų jas užbaigti tikrai realu.

                      Dabar "Žalgirio" stadiono rekonstrukcijos darbų sutartis pasirašyta su nekilnojamojo turto plėtros bendrove "Realtus".

                      "Žalgirio" stadionas priklauso Šveicarijos įmonei "Cofis Compagnie Fiduciaire". Manoma, kad ši veikia kaip Lietuvos ŪBIG patikėtinė.

                      Verslininko Vladimiro Romanovo valdoma ŪBIG yra finansinis partneris įgyvendinant bendrą "Žalgirio" stadiono bei Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos projektą.

                      Comment


                        http://www.lrt.lt/subsite/subnews.ph...7476&id=468571
                        Laimantas Jonušys
                        Kultūrininkas niurgzlys ir Vilniaus architektūra

                        Kultūros žmonės visame pasaulyje būna visuomeniškai jautrios būtybės, išlavinta uosle užuodžiančios visas viešo blogio apraiškas ir skelbiančios joms nuosprendį. Kartais tas jautrumas būna perdėtas, – tai ypač akivaizdu tarp Vakarų kairiųjų intelektualų, bet ir pas mus jau matome pavyzdžių, kai geri norai ir vertos palaikymo akcijos tampa perdėm emociniais žygiais. Tokių žygių dalyvį pavadinčiau kultūrininku niurgzliu.

                        Lietuvoje kultūrininkas niurgzlys pastaraisiais nepriklausomybės metais iš dalies pagrįstai skųsdavosi visa ko stoka. Dabar ėmė skųstis pertekliumi. Vilniaus knygų mugėje esą per daug knygų. Vilniaus knygų mugėje per daug renginių. Kad lankytojų, taip pat ir jaunimo, per daug, tai jau savaime aišku.

                        Kultūrininkas niurgzlys nelabai piktinosi tokiu kultūringojo pasaulio istorijoje taikos metais neregėtu faktu, kad keturis mėnesius buvo uždaryta Nacionalinė biblioteka. Gal biblioteka jam mažai reikalinga, nors būtent ten, puikiai sutvarkytoje humanitarinių mokslų skaitykloje jis galėtų ramiai skaityti tūkstančius vertingų, lengvai prieinamų knygų. Vis dėlto knygų aplinka jį traukia, tad jis nuėjo į knygų mugę, tai yra turgų, ir ten tvyrančia atmosfera šventai pasipiktino.

                        Kultūrininkas niurgzlys, savaime aišku, piktinasi, kad Lietuvoje yra per daug parduotuvių ir kad jose per daug prekių. Iš tikrųjų retrospektyviai aš visai suprantu tą tuštumos estetikos žavesį, sovietinių mėsos parduotuvių, kurių sienos būdavo išklotos baltomis vonios plytelėmis, asketizmą. Bet vargu ar kultūrininkas niurgzlys, turėdamas alternatyvą, dabar eitų į tokias, užuot ėjęs apsipirkti į Akropolį. Vartotojiškoji manija, žinoma, turi dvasiškai neskanių aspektų, bet galbūt kultūrininkui niurgzliui, užuot dejavus dėl Akropolio sėkmės, labiau vertėtų padejuoti dėl to, kad dar ne visi Lietuvos žmonės yra finansiškai įgalūs apsipirkti tokiose puikiose, gausingose parduotuvėse, taip pat, beje, ir ten esančiame knygyne.

                        Kultūrininkas niurgzlys yra ypač nepatenkintas Vilniuje, šalia penkiolika metų statyto Lietuvos viešbučio, per metus išaugusiais kitais dangoraižiais. Įdomiausia, kad jie kenkia senamiesčio vaizdui! Taip ir įsivaizduoju kultūrininką niurgzlį, strikinėjantį ant Šeškinės kalvų ir ieškantį tokios vietos, iš kurios kaip ant delno atsivertų visas senamiestis, betgi – o, nelaimė! – jį užstotų daugiaaukščiai pabaisos. Deja, nuo tų kalvų jam labiausiai į akis lenda jokios architektūrinės vertės neturintys Profsąjungų rūmai ant Tauro kalno.

                        Kultūrininkas niurgzlys vertybe laiko tik senus pastatus – bet kas naujo ir modernaus jam kelia alergiją, jis nesvarsto, ar tas naujas pastatas architektūriškai pavykęs, ar netikęs. Vien dėl to, kad jis yra naujas ir modernus, pasmerkiamas iš anksto, a priori, arba kaip lenkai sakytų, iš kalno – Šeškinės kalno. Kultūrininkas niurgzlys nepasisako prieš naujus pastatus apskritai, bet jis norėtų, kad jie būtų nugrūsti kur nors į užmiestį, kur nebadytų jam akių, kad jis apskritai jų niekada nematytų.

                        Iš tikrųjų naujieji Vilniaus dangoraižiai yra per patrankos šūvį nuo tikrojo senamiesčio, svarbiausia – jie yra kitoje upės pusėje, pastatyti vietoje lūšnų. Sakyti, kad jie kenkia senamiesčiui yra taip pat kurioziška, kaip aiškinti, kad Kazokiškių sąvartynas bus Kernavės piliakalnių pašonėje. Iš tiesų kultūrininkas niurgzlys norėtų, kad Vilnius savo vidurinėje dalyje neturėtų jokių modernumo požymių, kad jis būtų tokia aborigenų sostinė, besipuikuojanti praėjusių amžių architektūra, bet neturinti nieko naujo ir modernaus.

                        Beje, jeigu praeityje būtų vadovautasi tokiomis retrogradiškomis nuostatomis, didelės dalies tos dabar puoselėjamos architektūros iš viso nebūtų buvę. Juk kadaise Vilniuje atsiradę baroko architektūros statiniai atrodė provokuojamai, moderniškai neskoningi, įžūlūs ir taip toliau.

                        Ar esame girdėję, kad kultūrininkas niurgzlys kada nors būtų pasidžiaugęs nauju pastatu, tiltu arba paminklu? Ne, mūsų ausis tokiais atvejais tepasiekia arba tyla, arba piktinimasis. Galbūt išimtį sudaro Roberto Antinio paminklas Kalantai Kaune, bet čia į galvą lenda negera mintis, jog taip yra tik todėl, kad tas horizontalus paminklas neišsikišdamas guli ant žemės, tai yra iš bent kiek tolėliau kultūrininkui niurgzliui jis nematomas, todėl ir neerzina.

                        O dabar jau girdžiu dar vieną kultūrininko niurgzlio priekaištą – štai mes kovojame su korumpuota, oligarchine valdžios ir didžiojo verslo agresija prieš mūsų kultūrinį paveldą, o čia kažkoks menkysta išsišokėlis, vaizduojantis intelektualą, kiša pagalius mums į ratus. Iš tikrųjų kovoti yra dėl ko, bet kai automatiškai smerkiama visa, kas yra nauja, ta kova diskredituojama. Štai kurpiami valdžios planai užstatyti Vilniaus senamiesčio ir centrinės dalies atviras erdves, skverus, Vokiečių gatvės vidurį. Nereikia būti paminklosaugininku, kad suprastum, jog tokie sumanymai yra tiesiog žalingi Vilniaus aplinkai, miestiečiams, o naudingi tik verslo goduliui patenkinti. (Išimtį daryčiau Žemaitės skvereliui, kuris yra gana skurdi nykių sienų apsupta erdvė, juolab kad šią vietą numatoma skirti kultūros objektui, o visai netoli yra erdvi Lukiškių aikštė.) Bet šituose Vilniaus senamiesčio užgriozdinimo sumanymuose paminklosaugininkui niurgzliui bumerangu smogia jo paties nuostatos. Juk verslo rykliai ir miesto valdžia argumentuoja: mes tik atstatysim tai, kas buvo. Na, kaip ir Valdovų rūmus – nežinia kam reikalingą, be galo brangią butaforiją.

                        Smerkdamas visa, kas nauja ir modernu, kultūrininkas niurgzlys išplauna visus kriterijus. O juk Vilniaus centre ir senamiestyje iš tikrųjų yra padaryta akivaizdžių klaidų. Novotelio viešbučio pastatas Gedimino prospekte ne tik kad per aukštas, bet ir savo architektūra, ypač angariniu stogu, primena XX a. pirmos pusės Jungtinių Valstijų didmiesčių prastesnius komercinius pastatus, gal net ir sandėlius. Čia tik derėtų pridurti, kad kai kurie visai šalimais stūksantys sovietiniai pastatai atrodo dar prasčiau, o šalia esantis „Verslo centras 2000“, nors irgi aukštokas, atrodo visai gerai. Kitas neadekvačiai modernus viešbutis įsibrovė į Katedros aikštės erdvę. Ne architektūrine, o apskritai kultūrine prasme pasibaisėtinas yra sumanymas Vilniuje panaikinti „Lietuvos“ kino teatrą.

                        Bet neturėtumėm prarasti galvos ir kriterijų. Audriaus Ambraso suprojektuotas Europos verslo centras ir prekybos centras kartu su Europos aikšte yra Europos vertas statinys. Ne veltui Vokietijoje jis buvo pripažintas tarp geriausių penkiolikos žemyno metų pastatų, o vėliau įvertintas kaip geriausias daugiafunkcis pastatas Vidurio ir Rytų Europoje. Bet ir nekreipiant dėmesio į tuos vertinimus, akivaizdu, kad tas cilindrinis dangoraižis yra gražus, kad Europos prekybos centras yra gražus ir kad aikštė yra graži. Ir kad mes tuo turėtume didžiuotis, kad reikia džiaugtis, jog Lietuvos architektūroje vertinga ne tik tai, kas pastatyta prieš šimtą ir kelis šimtus metų, bet kartais ir tai, kas statoma dabar.

                        Kultūrininko niurgzlio, regis, netrikdo tai, kad visas Vilnius prikimštas kilometrų kilometrais nusidriekiančių daugiabučių blokinių namų, už kuriuos siaubingesnę architektūrą sunku įsivaizduoti. Absoliučiai kiekvienas, kad ir pats prasčiausias, naujas pastatas yra gražesnis ir geresnis už tuos. Bet su visais sovietiniais pastatais mes jau esame apsipratę. Čia dar veikia toks psichologinis aspektas kaip nostalgija – noras visada matyti miestą tokį, kokį jį prisimeni iš vaikystės ir jaunystės. Ne veltui Paryžiuje kadaise buvo triukšmingai reaguojama į iškilusią pabaisą – Eifelio bokštą.

                        Comment


                          Heheh, geras straipsnis
                          Sutinku su daugeliu čia parašytų minčių

                          Comment


                            Che che, super !!

                            Comment


                              "Vasaros pradiozj Klaipedoj turetu pradeti dygti dar vienas 30 aukstu pastatas"

                              Vasaros pradžioje Šiaulių UAB “Skorpionas” norėtų pradėti statyti 30 aukštų daugiabutį namą Minijos gatvėje šalia Storosios liepos skverelio. Vilniečių architektų siūlomas projektas – jau antras “dangoraižinis” darbas, per vieną mėnesį pasiūlytas aptarti Miesto užstatymo tarybos posėdžiuose.

                              Kovo pradžioje tarybos nariams buvo pristatytas UAB “Prie Rąžės” užsakymu architektų iš Kauno atliktas dviejų 30 aukštų daugiabučių, kuriuos norima statyti Tilžės gatvėje, projektas. Beje, pastarojo projekto vadovas architektas G. Natkevičius perėmė klaipėdiečių architektų Vaidos ir Ramūno Atų pradėtą bei nekart aptarinėtą 27 aukštų pastato bei 5 aukštų garažo prie Minijos ir Bijūnų gatvės sankryžos projektą.

                              “Dvisparnis” daugiaaukštis

                              Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros instituto vadovas profesorius Jonas Anuškevičius Miesto užstatymo tarybos nariams priminė, jog sklypą, kuriame projektuojamas daugiaaukštis, užsakovai išsinuomojo 99 metams. Šiuo metu čia stovi seniai nebenaudojama sporto salė, kurią ketinama griauti.

                              Šimto penkių metrų aukščio daugiabutis, kuriame suprojektuoti 205 butai, turės dvi laiptines ir bus dviejų – šiaurinio ir pietinio – sparnų. Pietinis sparnas, pasak architekto, “palaiptuotas terasuojant”.

                              Pirmajame būsimo pastato aukšte numatytos visuomeninės bei komercinės paskirties patalpos: kavinė–baras, grožio salonas, dienos patalpa vaikams bei sporto ir sveikatingumo kompleksas. Nuo antro iki 24-ojo aukšto projektuojami vadinamieji tipiniai pusantro, dviejų bei trijų kambarių butai į abi puses kiekviename aukšte. Nuo 24 iki 26-ojo aukšto bus dviaukščiai butai, išdėstyti per du aukštus, bei turės terasas ant stogo. Prabangiausias butas suprojektuotas centrinėje aukščiausioje pastato dalyje. Jis turės oranžeriją.

                              Už daugiabučio, rytinėje sklypo dalyje planuojama statyti trijų aukštų garažą. Automobilius bus galima statyti ir cokoliniame aukšte po platforma. Prie namo bus galima privažiuoti iš Minijos gatvės, kurią ketinama rekonstruoti. Suderinus su greta esančių sklypų savininkais, planuojama tiesti dar vieną įvažiavimo keliuką. Taip pat ruošiamasi prižiūrėti šalia esantį skverą, iškirsti pažeistus medžius bei sodinti naujus, suformuoti takelius, įrengti fontanėlį su baseinu.

                              Atsižvelgdami į užsakovo pageidavimą, kad iš butų atsivertų marių ir Kuršių nerijos panorama, bei į pastato stabilumą, architektai pasirinko lenkto sparno architektūrinę išraišką. Ne marias, o miesto panoramą pro langus matys rytinėje pusėje suprojektuotų nedidelių 35-36 kv. m butų gyventojai.

                              Fasado apdailai, atsižvelgę į būdingus Klaipėdai vėjus, architektai, projekto vadovo žodžiais tariant, parinko “stiklo odą”, dengsiančią butų lodžijas. Tačiau toji oda nei-sianti per visus aukštus. Ten, kur vėjai ne tokie pavojingi, būsią ir atvirų balkonų. Dėl kitos apdailos dar tariamasi. Projektuotojai teigia, jog būtinos medžiagos, atlaikysiančios “agresyvią aplinką”.

                              Viso objekto statyba kainuosianti nuo 45 iki 50 milijonų litų. Konstrukcijos statyba užtruktų apie šešiolika mėnesių.

                              Garažai, fasadai ir spalvos

                              Aptardami pateiktus projektinius pasiūlymus, Architektų sąjungos ir Miesto užstatymo tarybos nariai abejojo dėl siūlomo statyti garažo – ar jis neatsistosiąs gyventojams prieš langus? Taip pat nusistebėta, kad daugiabutis ir garažas – lyg dviem skirtingoms architektūros mokykloms priklausančių autorių darbai. Siūlyta kiek įmanoma “kišti” jį po žeme. Tačiau, pasak projekto vadovo, to padaryti neleidžia gruntiniai vandenys.

                              Pritarę užsakovo ketinimams sutvarkyti skverelį, architektai suabejojo, ar jis iš miesto rekreacinės zonos nepavirsiąs tik šio namo vaikų žaidimų aikštele. Beje, vaikams skirtų aikštelių projekte nenumatyta. J. Anuškevičius sakė, jog žaidimų aikšteles bus galima įrengti ant garažo stogo.

                              Kiek pasiginčyta ir dėl fasadų – vienų architektų nuomone, daug dėmesio skirta “priekiniam” į marias žvelgiančiam fasadui, kai į miesto pusę atsuktas “užpakalis” apgalvotas ne iki galo. Kitiems “užpakalinis” fasadas pasirodė esąs gražesnis. Patarta vietoje dabar siūlomų melsvų bei pilkų spalvų panaudoti Klaipėdai būdingus raudonų klinkerio plytų atspalvius. Į šias pastabas projekto vadovas sakė atsižvelgsiąs.

                              Minijos gatvė – miesto problema

                              Daugiausiai pastabų Miesto užstatymo tarybos nariai turėjo ne tiek dėl pastato aukščio (buvo tradicinių pasiūlymų “nupjauti” vieną trečdalį aukštų) ar architektūrinės išraiškos, o dėl transporto dalies. Esą išliko įvažiavimo ir išvažiavimo į teritoriją problemos, o kai visi 205 automobiliai – tiek stovėjimo vietų numatyta projekte – pajudėsią nuo namo ar atgal, ir taip jau užkimštoje Minijos gatvėje eismas išvis bus paralyžiuotas. O kur dar automobiliai, judėsiantys iš greta numatyto statyti Minijos ir Bijūnų gatvių daugiaaukščio? Projektuotojams pasiūlyta pagalvoti ir apie įvažiavimo kelią iš Bijūnų gatvės.

                              Projekto užsakovai bei architektas J. Anuškevičius teigė, kad Minijos gatvės rekonstrukcija - jau nebe jų, o miesto reikalas. Jie gali tik paplatinti gatvę ten, kur būsią privažiuojama prie namo. Buvo priminta, jog dabar teikiami tik projektiniai pasiūlymai, o transporto dalies klausimai iš esmės bus sprendžiami gavus projektavimo sąlygas.

                              Teritorijos detalųjį planą rengęs architektas Edmundas Andrijauskas sakė, jog detaliajame plane numatyta nutiesti skersgatvį, kuris sujungtų Sausio 15-osios ir Bijūnų gatves. O nekart vykusiuose įvairiausiuose pasitarimuose diskutuota, kaip rekonstruoti Minijos gatvę. Tačiau rekonstrukcijai labiausiai trukdo prie pat gatvės pastatyti namai, ypač tas, kuriame įsikūrusi vaistinė.

                              Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Saulius Manomaitis pabrėžė, jog Minijos gatvė kelia bene didžiausią transporto krizę Klaipėdoje. Tačiau vieno pastato savininkai šios krizės tikrai neišspręsią. S. Manomaitis siūlė į posėdžio protokolą įrašyti, jog Architektų sąjunga įpareigoja savivaldybę kardinaliai spręsti Minijos gatvės ir jos sankryžos su Sausio 15-osios gatve problemą, taip pat surengti bendrą pasitarimą su savivaldybės specialistais, architektais bei planuojamų statyti pastatų savininkais šiuo klausimu.

                              Comment


                                Visiskai durnas straipsnis. Rasymo kazkoki stiliuka kazkoki turi bet apie architektura ir urbanistika nevelnio neismano. Cia tik subjektyvi ir neprofesionali nuomone..

                                Comment


                                  As ir pirma syk apie ji isgirdau. Tiksliau perskaiciau Klaipedos dienrastyje. Tokia nekokia foto galit pamatyt www.klaipeda.daily.lt skiltyje tavo pinigai. Man asmeniskai, tai visai neblogas pastatas

                                  Comment


                                    Tik tegul nesugalvoja nugriauti to žalio pastato(kur vaistinė) Minijos g. pradžioje. Gražus prieškarinės Klaipėdos architektūros pavizdys. Tik apleistas kiek ir vaizda gadina šalia stovinti dėžutė.

                                    Apie UAB "Skorpionas":
                                    http://www.rumai.lt/article/articleview/242/1/5/
                                    GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                    Comment


                                      Ober-haus biuru rinkos apzvalga PDF failas:
                                      http://www.ober-haus.lt/file.php?id=405

                                      Idomu tai, kad vilenlitos pastatas vis dar planuojamu pastatu sarase, nors plotas 6000, kai anksciau buvo 8000. Nors aisku i ober-haus apzvalgas rimtai ziureti nereiktu. Beje, tarp planuojamu pagaliau idejo ir SBA pastata.

                                      Comment


                                        Modernus daugiaaukštis iškils po metų


                                        Vietoje pastato, kuriame sovietmečiu veikė valgykla "Inkaras", per metus laiko iškils modernus daugiafunkcinės paskirties dvylikaaukštis

                                        Vietoj anksčiau buvusios parduotuvės "Batų kalnas" iškilsiančio naujo modernaus daugiaaukščio statybas planuojama baigti ateinančių metų vasarą.

                                        Taikos pr. 4A numeriu pažymėtas pastatas, kuriame sovietmečiu veikė valgykla "Inkaras", jau pradėtas griauti. Netrukus prasidės ir paties naujojo daugiafunkcinės paskirties dvylikaaukščio statybos.

                                        Pasak projektą įgyvendinančios bendrovės Laivyno inžinerijos centras rinkodaros vadovės Birutės Mitkutės, pirmajame pastato aukšte įsikurs parduotuvėlės, antrajame ir trečiajame - biurai, o nuo ketvirtojo bus įrengti dviejų, trijų ir keturių kambarių butai.

                                        "Butai bus 52-90 kvadratinių metrų ploto su balkonais, lodžijomis arba erkeriais, iš jų atsivers gražūs vaizdai. Be to, gyventojų patogumui name bus įrengti du liftai", - sakė B. Mitkutė.

                                        Miesto centre trūksta automobilių aikštelių, todėl gyventojai savo automobilius galės statyti po pačiu pastatu - čia numatoma įrengti dviejų lygių aikštelę, kurioje tilps 45 automobiliai, t. y. tiek pat, kiek pastate bus butų.

                                        Naujajame daugiaaukštyje ketinama įrengti modernią apsaugos sistemą, o pačiam pastatui bus naudojamos šiuolaikinės medžiagos, atspindinčios garsą ir sulaikančios šilumą. Anot B. Mitkutės, pastatas būsiąs šiltas ir saugus. Fasadas, kurį puoš erkeris, taip pat turėtų būti išskirtinis.

                                        Giedrė NORVILAITĖ

                                        www.ve.lt
                                        GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                        Comment


                                          Prie Skulptūrų parko - dideli butai
                                          Šalia Skulptūrų parko Daukanto gatvės 40A ir 40B numeriais pažymėtuose sklypuose iškils du nauji gyvenamieji pastatai, kuriuose numatoma įrengti didelius, komfortiškus butus.

                                          Abu daugiabučiai turės po keturis gyvenamuosius aukštus, o automobilių stovėjimo vietoms, kurių bus tiek pat, kiek ir butų, numatoma skirti cokolinį aukštą.

                                          Pasak architekto Vytenio Mazurkevičiaus, 1050 kvadratinių metrų bendrojo ploto pastate ketinama įrengti 8 butus, o kitame, turėsiančiame 1350 kvadratinių metrų ploto - 12, tačiau jų skaičius dar gali šiek tiek keistis. Abiejuose pastatuose įrengti butai turėtų būti komfortiški ir dideli - daugiau nei 100 kvadratinių metrų.

                                          Projektavimo užsakovai - privatūs asmenys - taip pat ketina sutvarkyti greta esančią teritoriją. Be vaikų žaidimų aikštelės, čia svarstoma galimybė įrengti ir universalią bendro naudojimo aikštelę, kurioje būtų galima žaisti tinklinį ir kitus sportinius žaidimus. Ji galėtų atsirasti vietoje dabar Skulptūrų parke esančios šunų vedžiojimo aikštelės, tačiau, ar galima pastarąją perkelti ir kur tai įmanoma padaryti, dar bus svarstoma su Savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento atstovais. Jei šunų vedžiojimo aikštelė būtų iškelta, darbų užsakovai naujojoje įrengtų reikiamą dangą, apšvietimą ir ją apželdintų.

                                          Pasak Savivaldybės administracijos Paminklotvarkos skyriaus vedėjos Rimos Noreikienės, šalia būsimųjų daugiabučių yra buvęs vyno rūsys, todėl projektuotojams siūloma jį sutvarkyti ir ten ką nors įrengti. V. Mazurkevičiaus teigimu, šios galimybės jis dar nėra nagrinėjęs, tačiau kartu su valdininkais tai būsią galima padaryti.

                                          Giedrė NORVILAITĖ

                                          www.ve.lt
                                          GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                          Comment

                                          Working...
                                          X