Ekonomikos naujienos

[bebop]

Ne delfi, o medikais. Juk ne žurnalistai patys prisigalvoja čia. Esmė tokia, kad per mažas druskos kiekis (o mes statistiškai nevalgom jos per daug) sukelia įvardintas problemas. Kraujospūdis padidėjęs dažniausiai būna ne dėl pačios druskos, o dėl maisto, kurį gaunam kartu su ja (t.y. visokie mėsos patiekalai, bulvytės ir pan, kur tos druskos būna nemažai pridėta), o visa tai sukelia nutukimą, padidėjųsį cholesterolio kiekį, kas iššaukia padidėjųsį kraujospūdį ir kitas širdies ligas. Žodžiu pačios druskos nereiktų bijoti kaip velniui kryžio, nes saikingas kiekis yra reikalingas (kaip ir daugelio kitų medžiagų).

Pirmiausia, čia tik vieno mediko - V. Stonkaus nuomonė. Kuris turi gana kontraversiškų įdėjų. Pamenu viename straipsnyje jis šnekėjo apie ŽIV/AIDS. Įdėjos atitiko angliškai vadinamų "AIDS denialists" įdėjas, kurie neigia, kad AIDS sukelia virusas. Deja, pakolkas jie savo tiesų neįrodo, net stipriai susimauna: http://en.wikipedia.org/wiki/AIDS_denialist. O kadangi čia Delfi, tai žurnalistė pasiima kažkokią nuomonę, kuri bent kiek skiriasi nuo jau susidariusios, ir vienašališkai ją pateikia

Antra, saikas reikalingas visur. Lietuvoje druskos sunaudojama 11g/dieną, kuomet reikėtų 6g/dieną. Kadangi hipertenzijos ir t.t. sukelia keli dalykai, tai jie šaliną vieną iš sukėlimo priežasčių. Tyrimai atlikti Amerikoje parodė, kad sumažinus druskos kiekį dietoje, mažėja širdies ir kraujagyslių ligų: http://www.nejm.org/doi/full/10.1056...7355#t=article

Results

Reducing dietary salt by 3 g per day is projected to reduce the annual number of new cases of CHD by 60,000 to 120,000, stroke by 32,000 to 66,000, and myocardial infarction by 54,000 to 99,000 and to reduce the annual number of deaths from any cause by 44,000 to 92,000. All segments of the population would benefit, with blacks benefiting proportionately more, women benefiting particularly from stroke reduction, older adults from reductions in CHD events, and younger adults from lower mortality rates. The cardiovascular benefits of reduced salt intake are on par with the benefits of population-wide reductions in tobacco use, obesity, and cholesterol levels. A regulatory intervention designed to achieve a reduction in salt intake of 3 g per day would save 194,000 to 392,000 quality-adjusted life-years and $10 billion to $24 billion in health care costs annually. Such an intervention would be cost-saving even if only a modest reduction of 1 g per day were achieved gradually between 2010 and 2019 and would be more cost-effective than using medications to lower blood pressure in all persons with hypertension.

Aišku visiškai negauti NaCl yra blogai, nes tiek Na, tiek Cl dalyvauja daugelyje organizmo veiklų.

Be to čia dar užkliuvo to gydytojo pasakymas:

Anot jo, joks chirurgas nepradeda rimtesnės operacijos, nesulašinęs bent 1-1,5 litro natrio chlorido tirpalo. Taip pat šis tirpalas lašinamas ilgos operacijos metu bei po jos.

„Paūmėjus astmai, per parą žmogui taip pat sulašinama apie 4-6 litrus tokio skysčio ir žmogus išvedamas iš krizės.

Tarsi šis skystis būtų kažkoks stebuklas, tačiau 23 psl http://medicina.kmu.lt/0503/0503-11l.pdf rasi kaip gydomas astmos paūmėjimas. Fiziologinis skystis skiriamas tik vėlesnėse pakopose, kuomet netenkama Na, K ir kt dėl ištikusios krizės. Esmė medikamentai.

Dar keletas straipsnių:
http://www.sciencedaily.com/releases...0715091702.htm

[Silber418]

Europos Sąjungos valstybių BVP augimas 2010 metais (skliausteliuose: prognozė 2011 m.):

Švedija - 5.5% (4.8%)
Slovakija - 4.1% (3.0%)
Vokietija - 3.6% (2.2%)
Lenkija - 3.5% (3.9%)
Liuksemburgas - 3.2% (2.8%)
Estija - 3.1% (4.4%)
Malta - 3.1% (2.2%)
Suomija - 2.9% (2.9%)
Čekija - 2.4% (2.3%)
Danija - 2.3% (1.9%)
Austrija - 2.0% (1.7%)
Belgija - 2.0% (1.8%)
Prancūzija - 1.8% (1.6%)
Nyderlandai - 1.7% (1.5%)
Didžioji Britanija - 1.4% (2.2%)
Lietuva - 1.3% (2.8%)
Portugalija - 1.3% (-1.0%)
Italija - 1.1% (1.1%)
Slovėnija - 1.1% (1.9%)
Vengrija - 1.1% (2.8%)
Kipras - 0.5% (1.5%)
Bulgarija - -0.1% (2.6%)
Airija - -0.2% (0.9%)
Ispanija - -0.2% (0.7)
Latvija - -0.2% (3.3%)
Rumunija - -1.9% (1.5%)
Graikija - -4.2% (-3.0%)

Pranešimas parengtas remiantis "Eurostat" duomenimis. Kai kurių valstybių BVP augimo rodikliai atnaujinti remiantis oficialiais pranešimais spaudoje.

[Gytaz]

Lietuva - 0.4% (2.8%)

Statistikos departamentas tai skelbia, kad 1,3%.

[felar]

Europos Sąjungos valstybių BVP augimas 2010 metais (skliausteliuose: prognozė 2011 m.):

...

Šie 2010 skaičiai irgi prognozės, paimtos iš čia:
http://epp.eurostat.ec.europa.eu/tgm...pcode=tsieb020

Oficialūs skaičiukai, ir tai kuriuos dar tikslins:
LT 1,3
LV -0,2
EE 3,1

[Silber418]

Statistikos departamentas tai skelbia, kad 1,3%.

Ačiū, tuoj pakeisiu. "Eurostat" ne visi pateikti duomenys yra naujausi (kai kur vis dar figuruoja prognozuojami duomenys).
Jeigu pastebėsite daugiau klaidų, praneškite.

[P`q]

Žemų kainų tinklas „Lidl“ Lietuvoje ieško darbuotojų

tegyvuoja konkurencija

[Berliner]

Žemų kainų tinklas „Lidl“ Lietuvoje ieško darbuotojų

tegyvuoja konkurencija

Jei tai yra tiesa, tai būtų labai puiki naujiena. Jei jie sugebėtų sukurti 100-150 parduotuvių tinklą Lietuvoje, ir tiesų galėtume tikėtis didesnės konkurencijos ir mažesnių kainų.

Kai žiniasklaidoje pasirodė informacija apie tą visą cukraus skandalą ir kažkas pareiškė, kad Vokietijoje cukrus kainuoja 1,8 Lt nepatikėjau, bet tada apsilankiau ALDI (pigiausio Vokietijos prekybos tinklo puslapyje) ir radau tokį pasiūlymą (0,69 EUR arba 2,38 Lt):


Šaltinis: http://www.aldi-sued.de/de/html/prod...?WT.z_src=main

Tiesą sakant negaliu niekaip suprasti kaip kaina gali šitaip skirtis. Juk cukrų patys pasigaminam iš Lietuvoj augintos žaliavos. Taip išeina, kad mūsų perdirbėjai yra baisiai neefektyvūs, o tarpininkai ir mažmeninikai užsideda labai dideles maržas. Keista kaip kokia nors Norfa (a la mažų kainų tinklas) nesugalvoja to pigaus cukraus iš Vokietijos atsivežti pas save ir pardavinėti bent jau 30-40 centų pigiau nei kitur.

[Lettered]

Tiesą sakant negaliu niekaip suprasti kaip kaina gali šitaip skirtis. Juk cukrų patys pasigaminam iš Lietuvoj augintos žaliavos. Taip išeina, kad mūsų perdirbėjai yra baisiai neefektyvūs

Tikrai neefektyvus, bet tai netrugdo didžiausioms cukraus gamintojoms Lietuvoje tiek danų ,,Nordic Sugar Kėdainiai'', tiek ,,Arvi cukrus'' eksportuoti cukrų į ES šalis ir į tą pačią Vokietiją.

[Berliner]

Tikrai neefektyvus, bet tai netrugdo didžiausioms cukraus gamintojoms Lietuvoje tiek danų ,,Nordic Sugar Kėdainiai'', tiek ,,Arvi cukrus'' eksportuoti cukrų į ES šalis ir į tą pačią Vokietiją.

Tai kur tada problema?

[Tomas]

O kokia gi prasmė pardavinėti cukrų Lietuvoje pusvelčiui?
Vat ir Lidl gal susizgribo - vargsta jie Vokietijoj pardavinėdami cukrų po 2,40lt/kg ir uždirba gal kelis ct nuo kg. Lietuvoje galėtų atsipūtę pardavinėt po 3lt/kg ir uždirbti kelis kartus daugiau.

[pauliaK]

Būtų tiesiog nuostabios naujienos, jei parduotuvės tikrai bus. Tokių kainų, kaip Vokietijoje gal ir nebūtų, tačiau vis vien būtų kur kas pigiau, nei dabartiniuose prekybcentriuose.

[andyour]

Ne cukrus opiausia Lietuvos problema Tiek jo ir suvartojam, 0.1% mėnesinių pajamų.

[LC.]

Čia gal ne apie parduotuves šnekama, o apie specialistų poreikį Vokietijoje. Leidus į Vokietiją važiuoti visiems norintiesiems dirbti, Vokietijos kompanijos ieško darbuotojų čia. Kodėl - nežinau. Sunku patikėti, kad tinklas atidarinėtų parduotuves čia. Ar tam vis dar yra poreikis? Nebeužtenka jau turimų prekybos centrų?

[andyour]

Sunku patikėti, kad tinklas atidarinėtų parduotuves čia. Ar tam vis dar yra poreikis? Nebeužtenka jau turimų prekybos centrų?

Maxima lyg žadėjo šiais metais uždaryti apie 100 parduotuvių. Įdomu, ką vokiečiai įžvelgia mūsų rinkoje.

[LC.]

Maxima lyg žadėjo šiais metais uždaryti apie 100 parduotuvių. Įdomu, ką vokiečiai įžvelgia mūsų rinkoje.

Čia rimtai?

[pauliaK]

/\
Ir man neteko nieko girdėti, bet būtų įdomu sužinoti daugiau .

Maxima lyg žadėjo šiais metais uždaryti apie 100 parduotuvių. Įdomu, ką vokiečiai įžvelgia mūsų rinkoje.

Galbūt procentinį prieaugį bendrai visam LIDL tinklui, kuris būtų dėka nemažo skaičiaus naujų parduotuvių, kurių esamose rinkose jau nebereikia, kuris tiesiog užtikrintų stabilų augimą tam tikram laikotarpiui į priekį. Pasibandžius ir sėkmingai įsisukus Lietuvoje, yra analogiškos rinkos Latvijoje ir Estijoje. Bendrai sudėjus jau visai padori rinka.

Kaip bebūtų, gana skeptiškai žiūriu, nors ir norėtųsi .

[andyour]

Čia rimtai?

2009 metai
Šių metų balandį jau uždaryta 10 parduotuvių.
Iki metų pabaigos bendrovė planuoja uždaryti dar septynias parduotuves

Gal ten daugiau tas X mažytes. Bet neberandu to straipsnio

Rimi
Po pirmąjį 2010-ųjų pusmetį vykusio prekybos nuosmukio Baltijos šalyse „Rimi“ svarsto galimybę uždaryti 24 nuostolingas savo tinklo parduotuves Lietuvoje.

[LC.]

Gal ten daugiau tas X mažytes. Bet neberandu to straipsnio

Alytuje yra tokia "stoties X maksima". Kiek tik beapsilankyčiau Alytuje, bei kiek ten beatvažiuočiau, visada randu daugiausiai 3 pirkėjus. Tie pirkėjai - nieko neperka, o tik paslampinėja pakampėmis. Kuris kvailelis laikytų tokį objektą pelningu? Nesuprantu. Nejaugi maksima ir yra tas kvailelis? Tokius prekybos centrus uždaryčiau nedelsiant. Bet yra vienas bet. Kodėl yra statoma viena X maksima, kai už gerų 200 metrų stovi XX maksima, o šalia jos (kitoje gatvės pusėje) - milžiniška rimi hypermarket?

[Silber418]

Tarp kitko, 'LIDL' tinklo paplitimas Europoje:

[bebop]

Lietuvių eksportuotojai aplenkė latvius ir estus

Lietuvos eksportuotojai sparčiausiai iš trijų Baltijos šalių atgavinėjo per krizę prarastas eksporto pozicijas. Įvertinę naujausius Lietuvos, Latvijos ir Estijos eksporto rodiklius, tokią išvadą paskelbė „Eksportuojančioji Lietuva“ analitikai. Tiesa, pagal metinį eksporto augimą lietuvius keliais procentiniais punktais aplenkė estai.

Kaip jau buvo skelbta, išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šalies eksportas per praėjusius metus ūgtelėjo 33 proc. ir metų pabaigoje sudarė 54,3 mlrd. litų. Praėjusiais metais eksporto rodiklių rekordas buvo pagerintas net du kartus – spalį ir gruodį [1]. Šiais mėnesiais eksporto apimtis siekė atitinkamai 5,36 mlrd. litų ir 5,42 mlrd. litų.

Portalo IQ pakalbintas Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Sigitas Besagirskas teigė, kad 2011 metais šalies eksportuotojai ruošiasi šturmuoti naujas aukštumas. „Iš bendrovių lūkesčių galima spręsti, kad eksporto apimtis augs ir šiemet. Eksportas greičiausiai neaugs taip sparčiai, kaip paskutinį praėjusių metų ketvirtį, bet antrą šių metų ketvirtį turėtumėme sumušti buvusį rekordą“, – sakė pašnekovas.

Tiesa, S. Besagirskas pridūrė, kad koją nelauktai gali pakišti jau dabar šalies pramonės įmonėse jaučiamas kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas.

Palyginus 2010 metų ir 2008 metų šalies eksporto duomenis, labiausiai didėjo ES rinkos dalis eksporto struktūroje, mažėjo Rusijos dalis o iš prekių grupių labiausiai augo plastikų, farmacijos produktų bei popieriaus eksportas. Palyginus 2010 metų ir 2008 metų duomenis, visos pramonės šakos fiksavo lietuviškos kilmės produktų eksporto augimą, o eksportas augo į visas eksporto plėtros strategijoje numatytas šalių grupes.

Parengtoje „Eksportuojančioji Lietuva“ apžvalgoje nurodoma, kad Lietuvos praėjusių metų eksporto apimtis, palyginti su prieškriziniais 2007 metais, augo sparčiausiai iš visų trijų Baltijos šalių – 25,6 proc. Per palyginamąjį laikotarpį Latvija savo eksporto apimtį padidino 15,5 proc., Estija – 9 proc.

Lyginant 2010 metų ir 2009 metų eksporto duomenis, tai didžiausią į užsienį parduotų prekių ir paslaugų prieaugį fiksavo Estija – 35 proc. Latvijos rezultatas siekė 29,5 proc., kaip jau minėta, Lietuva savo eksportą per praėjusius metus sugebėjo padidinti 33,2 proc. Tokį metinį eksporto šuolį estams padėjo pasiekti pritrauktos tiesioginės užsienio investicijos. Praėjusiais metais į Estiją gamybą perkėlė tokios bendrovės kaip ABB, „Ericsson“, „Fabec Elektroonika“ ir keletas kitų, kurių pagaminti elektronikos komponentai iš Estijos buvo eksportuojami į kitas šalis.