Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Rašykime lietuviškai

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė John Rodyti pranešimą
    Šiaip tai pats tamsta ėmėte lyginti visokius load ir loaded. Aš irgi nelabai supratau, kodėl.

    Ir šiaip, spėju, pats esi susijęs su kalbotyros sritimi? Nes akivaizdu, kad kalbą matai iš akademinės-kalbotyros perspektyvos, bet ne praktinio jos naudojimo. Visgi beveik visi likę žmonės kalbą naudoja ne kaip akademinių tyurimų objektą, bet kaip komunikacijos priemonę ir, kaip index pastebėjo, būtent toje srityje kyla problemos, ką paliudys bet kokia TV ar internetinių video kanalų laida. Žmonės elementariai nemoka šnekėti pagal oficialias lietuvių kalbos taisykloes. galima sakyti, kad tai jų "mokymosi spragos". Nors gal tai bereikalingo kalbos formalizavimo ir taisyklių problema?
    Pirmasis pasakei, kad nematai skirtumo tarp „pakrovėjas“ ir „įkroviklis“, tad parodžiau, kad lietuvių kalba nėra vienintelė, kurioje pagal žodžio sandarą atskiriama ir reikšmė. Jei staiga pradėtume esamiems priešdėliams ar priesagoms primesti naujas reikšmes, kurios jau taikomos kitiems esamiems priešdėliams ar priesagoms, griūtų kalbos sistema ir rastųsi daug išimčių.

    Esu diplomuotas lietuvių filologas Kalba priklauso ne kalbininkams, jei tai nori pasakyti - su tuo sutinku. Tačiau filologai lengviau suvokia, kodėl yra vienaip ar kitaip, nes kando mokslus, nagrinėjo... Sutinku, kad kalboje reikia lankstumo, bet jo nėra ir dėl to, kad vartotojai kartais per daug aršiai gina savo interesą, nors nemoka netgi objektyviai paaiškinti, kodėl reikėtų keisti vieną ar kitą (nemoka, nes trūksta išmanymo, nesuvokia visos kalbos sistemos, per mažai „mato“), o ir dėl to, kad mūsų kalba yra saugoma ir stengiamasi ją išsaugoti kuo natūralesnę. Bet čia labiau kalbininkų naivus bandymas užkonservuoti kalbą. Ją vis tiek labai greitai paveiks ir perlauš globalūs reiškiniai ir su tuo tiesiog reikia susitaikyti.
    Paskutinis taisė Ametistas; 2013.06.13, 00:21.
    www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!

    Comment


      Parašė bebop Rodyti pranešimą
      Kaip greitai Lietuvos politikai ir žurnalistai, kuriuos nuo seno dėjai į šuns dienas, staiga tapo nebe kvaili ir nebe neišsilavinę. Greitai pasikeičia tavo įsitikinimai kuomet reikia apginti savo nuomonę.
      Ką turi omeny? Kalbu apie tuos politikus, kurie man patinka. Kad ir tas pats Kubilius. Ar Grybauskaitė. Bet kuris. Nepatinka politikai? Imk pavyzdžiu žurnalistus. Bet ką. Niekas, su viena kita išimtimi, nekalba taisyklinga lietuvių kalba.
      Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

      Comment


        O dėl tokių nenorminių vartojimo atvejų, kaip „telefono pakrovėjas“ ir kt. eiliniams kalbos vartotojams nereikėtų labai išgyventi. Tai yra netaisyklinga - ir tebūnie. Jums tai nesukelia didelių problemų, kol nereikia kalbėti viešai ar rašyti publikaciją, viešąją kalbą. Juk tam ir skirti kalbos redaktoriai, kurie už pinigus jums sutvarkys tekstą
        www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!

        Comment


          Parašė Ametistas Rodyti pranešimą
          Pirmasis pasakei, kad nematai skirtumo tarp „pakrovėjas“ ir „įkroviklis“, tad parodžiau, kad lietuvių kalba nėra vienintelė, kurioje pagal žodžio sandarą atskiriama ir reikšmė. Jei staiga pradėtume esamiems priešdėliams ar priesagoms primesti naujas reikšmes, kurios jau taikomos kitiems esamiems priešdėliams ar priesagoms, griūtų kalbos sistema ir rastųsi daug išimčių.

          Esu diplomuotas lietuvių filologas
          Viskas aišku
          Na suprantu, kad mano pastebėjimai apie kalbajobus ir kalbagraužius galėjo nuskambėti nepagarbiai tamstos atžvilgiu (jokiu būdu neadresuočiau to asmeniškai), bet, kita vertus, reiktų suprasti, kad kalba skirta ne vien tos srities akademijos žmonėms. Kalba, visų pirma, yra įrankis, kuriuo naudojasi "žmogus iš gatvės". Kaip padaryti, kad kalba patogi būtų jam t.y. vidutiniam šalies gyventojui?

          Tu kalbi apie kalbą, kaip tyrimų objektą, kur galima surasti daug žodžių ir jų reikšmių.

          Aš kalbu apie kalbą, kaip komunikacijos priemonę ir kažką, kas padeda kuo aiškiau pasakyti mintį.
          Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

          Comment


            Parašė Ametistas Rodyti pranešimą
            Jums tai nesukelia didelių problemų, kol nereikia kalbėti viešai ar rašyti publikaciją, viešąją kalbą.

            Ar tikrai?

            Juk tam ir skirti kalbos redaktoriai, kurie už pinigus jums sutvarkys tekstą
            Savireklama?
            Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

            Comment


              Parašė John Rodyti pranešimą
              Viskas aišku
              Na suprantu, kad mano pastebėjimai apie kalbajobus ir kalbagraužius galėjo nuskambėti nepagarbiai tamstos atžvilgiu (jokiu būdu neadresuočiau to asmeniškai), bet, kita vertus, reiktų suprasti, kad kalba skirta ne vien tos srities akademijos žmonėms. Kalba, visų pirma, yra įrankis, kuriuo naudojasi "žmogus iš gatvės". Kaip padaryti, kad kalba patogi būtų jam t.y. vidutiniam šalies gyventojui?

              Tu kalbi apie kalbą, kaip tyrimų objektą, kur galima surasti daug žodžių ir jų reikšmių.

              Aš kalbu apie kalbą, kaip komunikacijos priemonę ir kažką, kas padeda kuo aiškiau pasakyti mintį.
              Nenorėčiau taip primityviai ir vienareikšmiškai teigti, kad kalba yra tik komunikacijos priemonė perduoti žinią. Kalba yra kultūrinis, istorinis palikimas, tai yra visa semantinė sistema. Su žodžiu ir sakiniu mes perduodame daug daugiau informacijos - kokia mūsų kalbos sistema, kaip mes pateikiame mintis, galima daug pasakyti ne tik apie tą tautą, bet ir patį žmogų.

              Kad eiliniam kalbos vartotojui kalba dažnu atveju yra tik komunikacijos priemonė buitiniame lygmenyje (perduoti informaciją), nesigilinant į papildomą su žodžiu perteikiamą informaciją (sakinių ir žodžių išdėliojimas, žodžių sandara gali išduoti žmogaus požiūrį apie kalbą dalyką, jo vidines emocijas, netgi gali išduoti, žmogus verčiamas tai sakyti, meluoja ar ne ir kt.) aš suprantu. Todėl ir sakau - tegul šie vartotojai kalba netaisyklingai. Manęs asmeniškai tai nežeidžia. O kad kalbos sistemai tai nėra sveika - na tebūnie. Kalba yra kintantis organizmas. Kad kai kurie kalbininkai pernelyg susireikšmina ir negali susitaikyti su kalbos kismo procesais - irgi bėda.

              Bet tuomet būkime sąžiningi - tegul eiliniai kalbos vartotojai nesikiša ir nesiekia keisti kalbos sistemą savaip, neišmanydami kalbos sistemos.
              www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!

              Comment


                Parašė John Rodyti pranešimą
                Ar tikrai?



                Savireklama?
                Taip, tikrai:
                galininko linksnis - viešąją kalbą. Įnagininko linksnis - viešąja kalba. Čia 4 ar 5 klasės kursas.

                Savireklama? Na, nelabai aš redaguoju. Bet jei labai kam prireikia ir maldaudami prašo, tai pagelbėju
                www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!

                Comment


                  Parašė Ametistas Rodyti pranešimą
                  Taip, tikrai:
                  galininko linksnis - viešąją kalbą. Įnagininko linksnis - viešąja kalba. Čia 4 ar 5 klasės kursas.

                  Savireklama? Na, nelabai aš redaguoju. Bet jei labai kam prireikia ir maldaudami prašo, tai pagelbėju
                  O ar turėtų būti ne įnagininko linksnis? Parašyti publikaciją kuo? Ar ?
                  Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

                  Comment


                    Parašė John Rodyti pranešimą
                    O ar turėtų būti ne įnagininko linksnis? Parašyti kalbą kuo? Ar ?
                    Galima abejaip - nelygu, ką norima pasakyti Viešoji kalba gali būti tiesiog koks nors viešajai kalbai skirtas tekstas.
                    www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!

                    Comment


                      Parašė John Rodyti pranešimą
                      O ar turėtų būti ne įnagininko linksnis? Parašyti kalbą kuo? Ar ?
                      Tai "viešąja kalba" ir yra įnagininkas.

                      Tiesiog čia vėl daugiaprasmiškumas. Galima rašyti ir "viešąją kalbą" (t.y. pasirašyti tekstą, kurį kalbėsi prieš auditoriją) tiek rašyti "viešąja kalba" (oficialiąja bendrine lietuvių kalbos atmaina: "Queen's Lithuanian").

                      p.s. Čia jau ne į temą, bet kodėl oficialiojoje lietuvių kalboje bebras tapo biąbru. Ir kaip tokiu atveju skamba toks pat neįprastas kirčiavimas "Nemenčinės pliąntas" (taip įgarsina stotelę Vilniaus troleibusuose, mane kiekvieną kartą šokiruoja ).
                      Paskutinis taisė index; 2013.06.13, 00:40.
                      Post in English - fight censorship!

                      Comment


                        Parašė index Rodyti pranešimą
                        Tai "viešąja kalba" ir yra įnagininkas.

                        Tiesiog čia vėl daugiaprasmiškumas. Galima rašyti ir "viešąją kalbą" (t.y. pasirašyti tekstą, kurį kalbėsi prieš auditoriją) tiek rašyti "viešąja kalba" (oficialiąja bendrine lietuvių kalbos atmaina: "Queen's Lithuanian").
                        O, labai aiškiai ir teisingai išdėstei
                        www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!

                        Comment


                          Viskas aišku, dabar supratau. Abu variantai buvo galimi. Aš tiesiog supratau tai kaip įnagininką.


                          Beje, Ametistai, jei jau kalbame apie ketvirtos klasės kursą ir žinių spragas, siūlyčiau sakinių pabaigose naudoti skyrybos ženklus (t.y. taškus). Šypsenėlė nėra taško pakaitalas.
                          Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

                          Comment


                            Parašė John Rodyti pranešimą
                            Viskas aišku, dabar supratau. Abu variantai buvo galimi. Aš tiesiog supratau tai kaip įnagininką.


                            Beje, Ametistai, jei jau kalbame apie ketvirtos klasės kursą ir žinių spragas, siūlyčiau sakinių pabaigose naudoti skyrybos ženklus (t.y. taškus). Šypsenėlė nėra taško pakaitalas.
                            Po iliustracinių veidukų (šypsniukų) taškų galiu nedėti, nes juos priskiriu sakinio pabaigos ženklų klasei (nepaisant to, kad tai nėra tekstinis ženklas). Kaip filologas, išmanantis kalbos sistemą, tai sau leisti galiu Tiesiog internetinėje kalboje tai yra galima ir tai kalbos sistemos nedarko.
                            www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!

                            Comment


                              Parašė Ametistas Rodyti pranešimą
                              Po iliustracinių veidukų (šypsniukų) taškų galiu nedėti, nes juos priskiriu sakinio pabaigos ženklų klasei (nepaisant to, kad tai nėra tekstinis ženklas). Kaip filologas, išmanantis kalbos sistemą, tai sau leisti galiu Tiesiog internetinėje kalboje tai yra galima ir tai kalbos sistemos nedarko.
                              Na tai tiesiog atrodo kaip sakinys be taško pabaigoje.
                              Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

                              Comment


                                Parašė John Rodyti pranešimą
                                Na tai tiesiog atrodo kaip sakinys be taško pabaigoje.
                                Skonio reikalas Kadangi naują sakinį pradedu didžiąja raide, o didžiųjų raidžių vartojimo atvejai nėra labai painūs, neužtrunka suprasti, kur yra sakinio pabaiga.

                                Sintaksiškai tiesiog nenoriu atskirti šypsniuko nuo sakinio, kuriam suteikiau tą emocinę išraišką.
                                www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!

                                Comment


                                  Parašė Mettal Rodyti pranešimą
                                  Bent man logiškiausia atrodytų jo pervedimas į kokį 10 ar 20. Pastarasis žemagrindžių troleibusų išvis niekada nematęs.
                                  Troleibusai už pavaduko ar ūso nevedžiojami.

                                  Comment


                                    Parašė Kitas Džiugas Rodyti pranešimą
                                    Troleibusai už pavaduko ar ūso nevedžiojami.
                                    Gal tamsta prieš skelbdamas aliarmą pirmiau pasidomėkite žodyne

                                    Lietuvių kalbos žodyne nurodoma:
                                    ×25. (sl.) tr. K, Rtr, DŽ, NdŽ atlikti kokį darbą, veiksmą, tvarkyti, organizuoti: Ten motina, ne tėvas viską veda J.Jabl. Uošvienė visą tvarką vẽda Antš. Tėvas ten visą laiką ten tą tvarką, viską vẽda Trk. Visą tvarką veselio[je] vẽda kvieslys Slv. Vienuoliai iš senovės vedė pasalom karą A.Janul. Trys karaliai vajavoj[o], didžiulį karą vẽdė Vlk. Jau ana pradės savo gyvenimą vèsti LKT62(Pp). Ma[no] diedukas išgyveno aštuoniasdešimt šešius metus ir viską sa[vo] galva vẽdė LKKXIII135(Grv). Aš visus reikalus vedžiaũ Dglš. Vaikelis užaugo ir išmoko namų gaspadoriaus darbus gerai vèsti BM188(Kri). Neturėjau žirgo, tai parsidaviau laikrodį ir pradėjau ūkį vèst Grv. Pats tik beveik lovoje gulėdamas vedė ūkę Žem. Rėžiuose vedamas ūkis liko beveik tik ten galimas, kur pati šeimyna dirba Pt. Blogiausia, ka žydai visą prekybą vẽdė Graž. Kuopos (nj.) raštinyku buvau, sąskaitas vedù kaip bugalteris, kad ir be mokslo Svn. Anas žino, kiek padeda, skaičių vẽda Dkk. Mokymo priemonėmis mokytojai naudojasi ir vesdami pamoką klasėje sp. Visą mokyklą jis (pradinių klasių mokytojas) vẽdė Adm. Šeštus metus jis veda jūsų klasę K.Bink. Turėjo jis gražų balsą, vedė katedros ir seminarijos chorą V.Myk-Put. Anas korą vẽdė ir pats gražiai giedojo Arm. Domėjosi teatru, lankė B. Sruogos vedamą teatro seminarą LEIX279. Amerikonas su vokiečiu derybas vẽdė Pns. Bet bernaitis visą tą ginčių vedė tik dėl juoko BsPII204. Kap kokią kalbą vèstie tai anas gali Smal. Vieną kartą ėmė vest abudu tokią šnektą LTR(Pns). Aš šnekos nèvedu su nepažįstamu žmogu Šts. Matytumi, prisistojęs ka vẽda rodas, ka vẽda rodas Trk. Liepė klebonams dailiai vesti kningas: apkrikštytųjų, moteris vedusiųjų ir mirusiųjų M.Valanč. Jei yra Dievas, tai jis viską veda ir veda taip, kaip mūsų amžinajai sielai geriau Pč. Vesti, varyti bylą, byloti VĮ. Pavynas vesti gyvenimą naują P. Veskiat jau šventą žyvatą Mž189. Kūną savo viežlyvai vesk Mž411. Vesk (sūdyk) tu, Pone, bylą mano dūšios ir išgelbėk gyvatą BBRd3,58. Jis deivišką gyvenimą vedė BB1Moz5,24. Gyvatą tikrai angelišką vedė ant to pasaulio DP20. Vedu dienas manas PK65. Pralėjai kraują daugybei, vedei nes dides kovas Ch1Kron22,8. | Pirmuliausia vèskit patys save kai reikia Rod. | prk.: Vedamasis žodis buvo žvejų prievaizdo Mš. Vedamàsis (įžanginis) straipsnis DŽ. Romane nėra kokių nors didesnių nukrypimų į šalį nuo vedamosios siužetinės linijos K.Kors. Tie mokslai, kurie padeda pedagogikai nustatyti ugdymo tikslus, yra vedamieji jos mokslai S.Šalk. Ieškokit visų pirma vedamųjų idėjų S.Šalk. ^ Sunku vilkui ūkė vesti, kad laimės nėra E. | refl. tr., intr. Klt: Anys labai gražiai pradėjo vèstis savo gyvenimą Ign. Kas esmi, teip reik vèstis Msn. Jei ana būtų gražiai vẽdusys, seniai būtų ištekėjus Vžns. Dabokimėsig jau, kuria širdžia vèstis turi žmones DP70. ║ tęsti, kas pradėta, varyti toliau: Kaip yra su tamstos darbu „Iš lietuvių rašliavos?“ Ar jisai yra tolyn vedamas? A1884,214. Juškevičiaus žodyną nuo raidės m veda Šlapelis LKKXX56(K.Būg). Da vis vẽdė ir dabar šitą madą senybinę Aps. ^ Meluoji melą, vèsk iki galo Šl. | refl.: Šitai vẽdas ir vẽdas vienas nuo vieno [pasakojimai] iš senybos Aps. ║ tvarkyti kieno veiksmus: Babūnė ta visokių štukų žinos, mumis vẽdė Jdr. Tu ne tik dievobaimingai, bet ir išmintingai vedi savo vaikus V.Piet.
                                    Sl. reiškia slengą. Jis nėra norminės kalbos dalis, bet ir nėra netinkamas vartoti tokioje neformalioje aplinkoje, kaip forumas
                                    www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!

                                    Comment


                                      Parašė Kitas Džiugas Rodyti pranešimą
                                      Ačiū Dievui, bent Internete ir šiaip telekomunikacijose lietuvių kalba daug tvarkingesnė nei prieš 5, 10, 15 metų.
                                      Kalbajobas - padugnių žargonas ir tiek. Kas burnoj, tas galvoj, jobai visokie.
                                      Žodis „internetas“ rašomas mažąja raide: http://www.vlkk.lt/lit/3758.

                                      Ir vertėtų sakyti ne „telekomunikacijose“, bet „telekomunikacijos priemonėmis“, per „telekomunikacijos priemones“ girdime/matome tvarkingesnę lietuvių kalbą.
                                      www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!

                                      Comment


                                        Parašė Kitas Džiugas Rodyti pranešimą
                                        Pradėtinio laiko forma kiek įdomesnė - būti+be+es. l. dalyvis.

                                        Iš gramatikų dingo tarpukariu. Liūdna, kad ir žiūrint į lenkiškus pinigus: 2 złote, 5 złotych. Pas mus 2 litai, 5 irgi litai.
                                        Įvardžiuose dviskaitos yra likę.

                                        Dar galėtų dabartiniai žurnalistai, rašytojai, kalbininkai labiau saugoti iliatyvą – o tai liks tokiose frazėse kaip „patraukti baudžiamojon atsakomybėn“...
                                        Žodis „dviskaitos“ yra moteriškosios giminės daugiskaitos vardininko linksnio daiktavardis, šalia kurio veikiamosios rūšies dalyvį nurodai jau vyriška gimine, t.y., nederini gimine. Kodėl?

                                        Turėtų būti „dviskaitos yra likusios“.

                                        Iliatyvas, deja, bendrinėje kalboje ir ypač oficialiose kalbose tikrai nedera, nes tai išskirtinai aukštaičių tarmės bruožas. Žinoma, kiekvienas kalbininkas gali turėti savo nuomonę. Bet pastaruoju metu laikomasi mano išsakytos - iliatyvą vertėtų naudoti atsargiau ir labiau motyvuotai.
                                        www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!

                                        Comment


                                          Ar ''medžių tankmynėje'', ar ''medžių tankynėje''?


                                          P.S. Atsiprašau už klausimą, LT kalba man ne gimtoji.
                                          Už dviračius ir troleibusus!

                                          Comment

                                          Working...
                                          X