Geopolitika

[Lettered]

Šiek tiek daugiau. Čia yra šiek tiek skaičių: http://www.pwc.com/gx/en/technology/...oduction.jhtml

Ir čia: http://www.pwc.com/gx/en/technology/...e-growth.jhtml

Tai rodo ne esamą rinkos situaciją, o tik augimą. Pvz. Šiaurės Korėjoje irgi auga mobiliųjų telefonų turėtojų skaičius 300% kasmet...

[John]

Tai rodo ne esamą rinkos situaciją, o tik augimą. Pvz. Šiaurės Korėjoje irgi auga mobiliųjų telefonų turėtojų skaičius 300% kasmet...

Ten kalbama ne vien apie augimą, bet ir industrijos dydį USD išraiška.

[Lettered]

Ten kalbama ne vien apie augimą, bet ir industrijos dydį USD išraiška.

Bet tas dydis irgi nelabai ką sako, kai nėra lyginama kokia situacija globalioje rinkoje su kitais žaidėjais.

[tajus]

Bet tas dydis irgi nelabai ką sako, kai nėra lyginama kokia situacija globalioje rinkoje su kitais žaidėjais.

Taigi lyginama.

Viso pasaulyje $304 milijardai parduota, Kinijos pardavimai $7 milijardai. Tai maždaug 2.3% pasaulinės rinkos.

Palyginti kad prieš dešimt metų buvo 0, tai yra visai neblogai.

Aišku, rezultatas ne toks geras lyginant su Japonijos augimu prieš 30 metų puslaidininkių rinkoje, kai jie per labai trumpą laiką iškilo ir beveik išstūmė JAV ir V. Europos gamintojus iš rinkos. Tuo pačiu prasidėjo tikras prekybos karas, kuris buvo vienas įdomesnių pasaulio istorijoje

http://en.wikipedia.org/wiki/Japan%E...ndustry_sector

[kzinas]

O kaip viskas buvo čipsetų rinkoje, tarkim, 1990? Kaip yra dabar? Ir, vertinant tendencijas, kaip bus 2025?

čipsetų na buvo jau tada SIS/ULI lik VIA jau dar ten kažkokie, užėme smth gal 15% + procentų rinkos, intel nebuvo toks godus, daugiau nei dabar, bo dabar <1% PC rinkoje, kitų kaip ir nebuvo dar

Šiap kas dėl kitų rinkų, tai PC rinkos žaidėjai buvo nepatenkinti Wintel monopolija ir kurdami smartfonų/planšetų rinką nutarė nekartoti buvusių klaidų, tiesa Android tai kaip ir vienose rankose nors ir open source.
Nekartoti: ty neatiduoti hardware ir OS developinimo į monopolines rankas, nes PC rinkos atveju teko extra mokėti MS ir Inteliui, bei kęsti jų "nuleidžiamus standartus", pvz intel bandytas modelis su Rambus ramu, kad RAM gamintojai papildomai už licenzijavimą susimokėtų, kas intel tik dalinai pavyko.

[andyour]

Taigi lyginama.

Viso pasaulyje $304 milijardai parduota, Kinijos pardavimai $7 milijardai. Tai maždaug 2.3% pasaulinės rinkos.

Palyginti kad prieš dešimt metų buvo 0, tai yra visai neblogai.

Aišku, rezultatas ne toks geras lyginant su Japonijos augimu prieš 30 metų puslaidininkių rinkoje, kai jie per labai trumpą laiką iškilo ir beveik išstūmė JAV ir V. Europos gamintojus iš rinkos. Tuo pačiu prasidėjo tikras prekybos karas, kuris buvo vienas įdomesnių pasaulio istorijoje

http://en.wikipedia.org/wiki/Japan%E...ndustry_sector

Nereikšmingi procentai. Kam rūpi, kad Kinija aplenks JAV po 100 metų. O ir JAV neužleis šiaip sau šių pozicijų, amerikiečiams darbo irgi reikės.

Japonija savo pigiomis prekėmis, t.y. pigiai ir daug dirbant daug ką išstūmė/mia, nes jai reikia žaliavų ar dar ko, nes Japonijos GDP(2011) per capita viename lygyje pvz. su Ispanijos(kaip daugelis vadina "tiginių" kraštas).

[John]

Nereikšmingi procentai. Kam rūpi, kad Kinija aplenks JAV po 100 metų. O ir JAV neužleis šiaip sau šių pozicijų, amerikiečiams darbo irgi reikės.

Japonija savo pigiomis prekėmis, t.y. pigiai ir daug dirbant daug ką išstūmė/mia, nes jai reikia žaliavų ar dar ko, nes Japonijos GDP(2011) per capita viename lygyje pvz. su Ispanijos(kaip daugelis vadina "tiginių" kraštas).

Čia ir esmė, kad turbūt ne po 100, bet po kokių 15 t.y. medium term'e. Kitaip ir negali būti, nes Kinija yra/bus didžiausia tokių produktų realizavimo rinka. O jeigu ten didžiausia rinka, nori nenori, bus ir didžiausia gamyba. Nebent pačiai Kinijai bus naudingiau kitaip, kas būtų labai abejotina.

Užtat prancūzams/italams šviečiasi gera ateitis, nes nei LV, nei Gucci kiniečiai artimiausiu metu tikrai nesukurs.

[Sula]

Čia ir esmė, kad turbūt ne po 100, bet po kokių 15 t.y. medium term'e. Kitaip ir negali būti, nes Kinija yra/bus didžiausia tokių produktų realizavimo rinka. O jeigu ten didžiausia rinka, nori nenori, bus ir didžiausia gamyba. Nebent pačiai Kinijai bus naudingiau kitaip, kas būtų labai abejotina.

Užtat prancūzams/italams šviečiasi gera ateitis, nes nei LV, nei Gucci kiniečiai artimiausiu metu tikrai nesukurs.

Tai ir Intel ar Texas Instruments jie nesukurs
Teisingai parašei, kad gamins, kai apsimokės. Ir kai technologinė kultūra pasieks atitinkamą lygį. Mechaniškai perkelti gamyklą neapsimoka, gal net neapsimokės ir po 15 metų.

[a_p]

Čia ir esmė, kad turbūt ne po 100, bet po kokių 15 t.y. medium term'e. Kitaip ir negali būti, nes Kinija yra/bus didžiausia tokių produktų realizavimo rinka. O jeigu ten didžiausia rinka, nori nenori, bus ir didžiausia gamyba. Nebent pačiai Kinijai bus naudingiau kitaip, kas būtų labai abejotina.

Kadangi elektronikos transportas daug nekainuoja, tai ji visiškai neprivalo būti gaminama ten kur parduodama.

Jei pasižiūrėt į realią padėtį tai kinai kol kas tik karingai mušasi į krūtinę, bet realiai nieko stebuklingo neparodo.

Apskritai, puslaidininkių pramonė dalijasi į dvi skirtingas dalis: "statybininkus" (foundry) ir "architektus" (designers).

Pirmieji iš esmės pavirto į "commodity" kur viską iš esmės sprendžia apyvartos dydis. Taip, ten irgi vyksta nemažai R&D, bet didžiąją jo dalį daro išoriniai kontraktoriai.
Kitaip tariant, biznio vinis yra iš kur nors paimt daug miliardų už juos prisipirkt krūvą įrangos ir tada susirast pakankamai klientų kad apkraut fabriką.
Strateginiu požiūriu tai nieko daug nereiškia, t.y. esi maždaug tiek pat reikšmingas kiek ir Picasso šedevrams dažų ir drobės tiekėjas. Arba Foxconn abalių produkcijai. Todėl dauguma firmų tuo daugiau nebeužsiima, t.y. patapo "fabless".
Kinai (skaičiuojant kartu su Taiwanu) šiame foundry biznyje dirba jau labai senai, TMSC, UMC užima tvirtas pozicijas, bet tai nėra "kelias į pergalę".

Visai kas kitka yra minėtų čipų dizaineriai. Būtent jie yra šios pramonės "viešpačiai" ir jei kinija norės tapti lyderiais, tai laimėti jie privalo būtent čia. Bet šito kol kas nesimato ir nenusimato.
"Savičiausia" ką Kinai gali pasiūlyti yra jų Loongson serija ir tai remiasi nukosėta nuo amerikiečių MIPS architektūra. Palyginti su lyderiais tai yra totalus lowendas ir nepasakysi kad tai tik pati pradžia.
Highendas tvirtai laikosi "ne kinų" rankose, tokiose firmose kaip Intel, Amd, Arm, Qualcomm, TI, NXP, Samsung, ST, IBM ir t.t. Ir nesiruošia iš ten "bėgti".

[John]

Kadangi elektronikos transportas daug nekainuoja, tai ji visiškai neprivalo būti gaminama ten kur parduodama.

Jei pasižiūrėt į realią padėtį tai kinai kol kas tik karingai mušasi į krūtinę, bet realiai nieko stebuklingo neparodo.

Apskritai, puslaidininkių pramonė dalijasi į dvi skirtingas dalis: "statybininkus" (foundry) ir "architektus" (designers).

Pirmieji iš esmės pavirto į "commodity" kur viską iš esmės sprendžia apyvartos dydis. Taip, ten irgi vyksta nemažai R&D, bet didžiąją jo dalį daro išoriniai kontraktoriai.
Kitaip tariant, biznio vinis yra iš kur nors paimt daug miliardų už juos prisipirkt krūvą įrangos ir tada susirast pakankamai klientų kad apkraut fabriką.
Strateginiu požiūriu tai nieko daug nereiškia, t.y. esi maždaug tiek pat reikšmingas kiek ir Picasso šedevrams dažų ir drobės tiekėjas. Arba Foxconn abalių produkcijai. Todėl dauguma firmų tuo daugiau nebeužsiima, t.y. patapo "fabless".
Kinai (skaičiuojant kartu su Taiwanu) šiame foundry biznyje dirba jau labai senai, TMSC, UMC užima tvirtas pozicijas, bet tai nėra "kelias į pergalę".

Visai kas kitka yra minėtų čipų dizaineriai. Būtent jie yra šios pramonės "viešpačiai" ir jei kinija norės tapti lyderiais, tai laimėti jie privalo būtent čia. Bet šito kol kas nesimato ir nenusimato.
"Savičiausia" ką Kinai gali pasiūlyti yra jų Loongson serija ir tai remiasi nukosėta nuo amerikiečių MIPS architektūra. Palyginti su lyderiais tai yra totalus lowendas ir nepasakysi kad tai tik pati pradžia.
Highendas tvirtai laikosi "ne kinų" rankose, tokiose firmose kaip Intel, Amd, Arm, Qualcomm, TI, NXP, Samsung, ST, IBM ir t.t. Ir nesiruošia iš ten "bėgti".

"Nesiruošia" tai čia per kiek artimaiusių metų? 5? 7? O kaip per 15? Ar 1990 kas nors būtų tikėjęs, kad Kinijoje traukiniai važinės greičiau, negu Japonijoje, o Shenzhenas bus didesnis ir modernesnis miestas už NYC? Arba kad trečiarūšiai Kinijos miestai turės geresnius oro uostus negu pirmarūšiai Europos ir JAV miestai? Turint tokių pavyzdžių, imho, nereiktų nuvertinti tenykščio potencialo kitose srityse. Su praktiškai neribotu intelektualiniu ir moksliniu potencialu, tik laiko klausimas, kol tiek Inteliai, tiek IBM'ai turės naujus konkurentus. Kitaip ir būti negali, nebent tiki, kad tai kažkokia aukštesnių antgamtinių jėgų suteikta privilegija, kurios niekas negali nei mimikuoti, nei sukurti analogų.

Nors, kaip suprantu, tu iš esmės apsiriboji tik "čia ir dabar", be bandymų žvelgti į ateities perpektyvą. Tuomet fair enough.

[a_p]

"Nesiruošia" tai čia per kiek artimaiusių metų? 5? 7? O kaip per 15? Ar 1990 kas nors būtų tikėjęs, kad Kinijoje traukiniai važinės greičiau, negu Japonijoje, o Shenzhenas bus didesnis ir modernesnis miestas už NYC? Arba kad trečiarūšiai Kinijos miestai turės geresnius oro uostus negu pirmarūšiai Europos ir JAV miestai? Turint tokių pavyzdžių, imho, nereiktų nuvertinti tenykščio potencialo kitose srityse. Su praktiškai neribotu intelektualiniu ir moksliniu potencialu, tik laiko klausimas, kol tiek Inteliai, tiek IBM'ai turės naujus konkurentus. Kitaip ir būti negali, nebent tiki, kad tai kažkokia aukštesnių antgamtinių jėgų suteikta privilegija, kurios niekas negali nei mimikuoti, nei sukurti analogų.

Nors, kaip suprantu, tu iš esmės apsiriboji tik "čia ir dabar", be bandymų žvelgti į ateities perpektyvą. Tuomet fair enough.

Nepainiokim skirtingų dalykų. Viskas ką paminėjai yra tiesiog turto demonstracija. Visi tie greitieji traukiniai sukurti Vokietijoje, Prancūzijoje ar Japonijoje, tame tarpe ir ižymusis maglev'as. Daugumą garsių pastatų suprojektavo užsieniečiai, kinai tik apmokėjo. Visa jų autopramonė iš esmės tik štampuoja vakaruose numėgdžiotus automobilius (kuriuos paprastai patys ir gamina kitoje gatvės pusėje) ir net nemano pademonstruot kažko savito jau nekalbant apie "geresnio". Ir t.t.

Kitaip tariant, jei aš nusipirkau ir užsidėjau ant rankos Rolex'ą, tai dar anaiptol nereiškia, kad esu talentingas laikrodžių gamintojas. Jei paėmiau Daewoo Matiz ir iš jo padariau Chery QQ tai dar nereiškia kad esu genialus automobilių projektuotojas.

Aš žiūriu ne tiek į "čia ir dabar" bet į tai ką jie pasiekė iki šiol. Nepamirškim, jie tuo užsiima ne nuo vakar. Ir kol kas anaiptol nestebina. Net nepanašu kad mažintų atotrūkį.

[John]

Nepainiokim skirtingų dalykų. Viskas ką paminėjai yra tiesiog turto demonstracija. Visi tie greitieji traukiniai sukurti Vokietijoje, Prancūzijoje ar Japonijoje, tame tarpe ir ižymusis maglev'as. Daugumą garsių pastatų suprojektavo užsieniečiai, kinai tik apmokėjo. Visa jų autopramonė iš esmės tik štampuoja vakaruose numėgdžiotus automobilius (kuriuos paprastai patys ir gamina kitoje gatvės pusėje) ir net nemano pademonstruot kažko savito jau nekalbant apie "geresnio". Ir t.t.

Kitaip tariant, jei aš nusipirkau ir užsidėjau ant rankos Rolex'ą, tai dar anaiptol nereiškia, kad esu talentingas laikrodžių gamintojas. Jei paėmiau Daewoo Matiz ir iš jo padariau Chery QQ tai dar nereiškia kad esu genialus automobilių projektuotojas.

Aš žiūriu ne tiek į "čia ir dabar" bet į tai ką jie pasiekė iki šiol. Nepamirškim, jie tuo užsiima ne nuo vakar. Ir kol kas anaiptol nestebina. Net nepanašu kad mažintų atotrūkį.

Tikėjausi panašaus atsakymo. Tik tai anaiptol nėra tiesa. Netgi padaryti tai su "importuotomis" technologijomis nėra paprasta. Tam reikalinga išmokti visą proceso know-how. Kad ir pastatyti geležinkelį 5km aukštyje Himalajuose. Progresas per paskutinius 20 metų yra fenomenalus ir beprecedentis šiuolaikinėje istorijoje. Bet netgi nepaisant to būtų naivu tikėtis, kad per tiek laiko staiga imtų gaminti, pavyzdžiui, lygiaverčius analogus BMW ar bent jau Volkswagenui toje pačioje auto srityje. Arba analogiškus daiktus Inteliui ar AMD. Kiek laiko tai užėmė Japonams? Korėjiečiams? Ar kas nors dar abejoja pastarųjų galimybėmis? Kokios priežastys turėtų lemti, kad kiniečiams tai užtruktų ilgiau, kurie turi nepalyginamai didesnes galimybes visomis prasmėmis? Tas "ne nuo vakar" yra iš esmės "nuo 1990" t.y. labai trumpas laiko tarpas technologiniam progresui, per kurį atotrūkis smarkiai sumažintas visose ekonomikos ir technologijų sferose vienokiu ar kitokiu pavidalu. Turint omeny, kad tokie dalykai užtrunka ne metus, ne du ir net ne dešimt, tai, mažų mažiausiai, fenomenalu. Vėlgi, čia apsiriboji "čia ir dabar" bandydamas tai ekstrapoliuoti kaip neigiamą tendenciją. Tiesiog doesn't make sense.

[Tomas]

Pagrindinis Kinijos pliusas dėl kurio ji daro didžiulę, nepaneigiamą pažangą - valstybė nori išnaudoti savo žmogiškuosius ir materialinius resursus ir juos išnaudoja. "Išsivysčiusios" šalys nebenori to daryti ir nedaro.

[Sula]

"Išsivysčiusios" šalys nebenori to daryti ir nedaro.

visiškai sutinku.

[Gnoss]

Viskas ką paminėjai yra tiesiog turto demonstracija. Visi tie greitieji traukiniai sukurti Vokietijoje, Prancūzijoje ar Japonijoje, tame tarpe ir ižymusis maglev'as. <..> Visa jų autopramonė iš esmės tik štampuoja vakaruose numėgdžiotus automobilius (kuriuos paprastai patys ir gamina kitoje gatvės pusėje) ir net nemano pademonstruot kažko savito jau nekalbant apie "geresnio". Ir t.t.

Kitaip tariant, jei aš nusipirkau ir užsidėjau ant rankos Rolex'ą, tai dar anaiptol nereiškia, kad esu talentingas laikrodžių gamintojas. Jei paėmiau Daewoo Matiz ir iš jo padariau Chery QQ tai dar nereiškia kad esu genialus automobilių projektuotojas.

Ar kinai tik nedaro to paties, kaip USA XIX amžiuje? Juk jie ir panaudojo europiečių atėjūnų technologijas, kad susikurtų savo galingą ekonominę ir politinę padėtį.

[a_p]

Tikėjausi panašaus atsakymo. Tik tai anaiptol nėra tiesa. Netgi padaryti tai su "importuotomis" technologijomis nėra paprasta. Tam reikalinga išmokti visą proceso know-how. Kad ir pastatyti geležinkelį 5km aukštyje Himalajuose.

Aš irgi tikėjausi tokio atsakymo

Su technologijom kaip žinia galima nesunkiai importuoti ir užsienietišką "know-how" kontraktorių pavidalu, ką kinai ir daro. Mielai atvažiuos, pastatys ir išvažiuos.

Kaip pavyzdys - visi tie arabų emiratai. Juk neteigsi, kad arabai yra kieti techologijos lyderiai? Nors visi tie dubajai tiesiog prikimšti kiečiausiais dangoraižiais ir kitokiais technologiniais stebuklais, o gatvės pilnos rollsų ir bentlių.
Šiuo požiūriu niekuo nesiskiria nuo kinų

Progresas per paskutinius 20 metų yra fenomenalus ir beprecedentis šiuolaikinėje istorijoje. Bet netgi nepaisant to būtų naivu tikėtis, kad per tiek laiko staiga imtų gaminti, pavyzdžiui, lygiaverčius analogus BMW ar bent jau Volkswagenui toje pačioje auto srityje. Arba analogiškus daiktus Inteliui ar AMD. Kiek laiko tai užėmė Japonams? Korėjiečiams? Ar kas nors dar abejoja pastarųjų galimybėmis?

Teisingai: kiek tai užėmė japonams?

Primink, kokius procesorius sukūrė Japonai ar Korėjiečiai? O kokias OS?

Aš žinau tik Japonų (Fujitsu) bandymą toliau vystyti Sun Sparc seriją (nieko mandro nepasiekė). Dar kažkiek smulkmės gamina Mitsubishi (Renesas) ir NEC, bet nieko "cutting edge". O juk NEC "anais laikais" buvo panašiam lygyje su Intel ir AMD. Tik jie ten kažkaip ir pasiliko kai Intel su AMD nužingsniavo priekin.

Korėjoje tėra Samsung su savo Exynos. Bet tai irgi tik lengvai patiuninti angliški ARM procesoriai su taip pat angliškais PowerVR arba Mali grafiniais akseleratoriais. Net nepalyginsi su tuo ką iš ARM architektūros padarė toks Qualcomm ar netgi TI. Ir tai jiem galima pasisekė, jų čipų biznį apmoka Apple.

Ai, galim prisimint kinietiškas firmas VIA ir S3. S3 savo laiku (prieš ~10-15 metų) buvo labai kietos grafinės plokštės. Kur jos dabar? VIA irgi bandė konkuruot su savo procesoriais, netgi buvo palygint netoli tuometinio Intelio lowendo. Ir....?

Kokios priežastys turėtų lemti, kad kiniečiams tai užtruktų ilgiau, kurie turi nepalyginamai didesnes galimybes visomis prasmėmis? Tas "ne nuo vakar" yra iš esmės "nuo 1990" t.y. labai trumpas laiko tarpas technologiniam progresui, per kurį atotrūkis smarkiai sumažintas visose ekonomikos ir technologijų sferose vienokiu ar kitokiu pavidalu. Turint omeny, kad tokie dalykai užtrunka ne metus, ne du ir net ne dešimt, tai, mažų mažiausiai, fenomenalu. Vėlgi, čia apsiriboji "čia ir dabar" bandydamas tai ekstrapoliuoti kaip neigiamą tendenciją. Tiesiog doesn't make sense.

Jei orientuotis tavo dogma, kad "kinai tiesiog negali klysti", tada taip, "doesn't make sense".

Bet jei sekundei abstraguotis nuo dogmų beigi banalaus turto demonstravimo arabų stilium, tai kol kas nematyti realių ženklų, kad kinai bent jau artėtų prie silikono industrijos lyderių. Beje, imant elektronikos pramonę "nuo 1990" yra praktiškai "nuo akmens amžiaus". Jei per tą laiką nesugebėjo sukurt kažko savito, tai nematau kodėl turėtų staiga imt ir "nustebint". Turint omeny tokias firmas kaip VIA ar S3 matosi ne tiek progresas kiek regresas.

[John]

Aš irgi tikėjausi tokio atsakymo

Su technologijom kaip žinia galima nesunkiai importuoti ir užsienietišką "know-how" kontraktorių pavidalu, ką kinai ir daro. Mielai atvažiuos, pastatys ir išvažiuos.

Pirmą kartą atvažiavo, antrą kartą jau patys statosi. Užsienyje net ir fiziškai nebūtų tiek inžinierių ir kvalifikuotų specialistų, kurie galėtų kažką "statyti" tokioje vietoje kaip Kinija. Net nekalbu apie kontraktinius technology transferus, kurie yra bene kiekvieno didesnio kontrakto sąlyga. Kad ir su Siemensu dėl HSR traukinių. Kitaip tariant, tai technologijos perėmimas ir netgi bandymai ją tobulinti ar kurti kažką naujo. Aišku, iš pirmo karto gali nepavykti arba pavykti ne iki galo, bet iš antro ar trečio pavyks. O arabų pavyzdys čia tinka tiek pat, kiek ir kokių nors Šimpanzių ar Gorilų pavyzdys džiunglėse (ar kur jos gyvena?). Pastarųjų gyvūnėlių ir arabų technologijų ir know-how įvaldymas yra panašaus lygio. Dėl ko "visų tų arabų emyratų" pavyzdys čia yra visiškai netinkamas ir netgi kvailas.

Teisingai: kiek tai užėmė japonams?

Japonams tai tikriausiai neapsimokėjo. Intelektualinis, mokslinis ir technologinis potencialas yra. Kinijoje jis dar keleriopai didesnis. Ko gero, long-terme didesnis nei pačių JAV. Pagaliau, japoškės juk JAV sąjungininkai, kas reiškia, kad jiems net nereikia rūpintis dėl karinių sistemų powerinimo "tinkamais" procesoriais ir sistemomis. Kinijos situacija visiškai kita. Net ir nenorėdami jie turės kažką susikurti vien dėl savo karinės pramonės, kuri irgi takina off.

Jei orientuotis tavo dogma, kad "kinai tiesiog negali klysti", tada taip, "doesn't make sense".

Tai bene kvailiausias teiginys šitoje diskusijoje. Kinai klysta ir netgi nemažai. Tiesiog dėl savo dydžio ir praktiškai neribotų resursų jiems tai iš esmės nieko nekainuoja. Suklydo, so what. Gal praras dėl to kažkiek laiko, bet galutiniame rezultate, su sąlyga, kad ten neįvyks koks nors atominis karas ar į valdžią neateis Mao Dzedunas-2, tokio dydžio potencialas, netgi išnaudotas 1/3 pajėgumo, iš principo visvien turi sukurti kažką, kas turės konkuruoti su dabar esančiais lyderiais. Net jei tai būtų skirta jų vietinei rinkai, kuri pakankamai didelė būti self-sustainable tokiems dalykams. Čia juk elementari logika.
Daromi ir kažkokie konkretūs žingsniai ta kryptimi:
China Mulls National CPU Architecture Spec
http://confidential.eetimes.com/news...l-CPU-Standard

Ko gero, neilgai trukus sužinosime kažką daugiau.

Bet jei sekundei abstraguotis nuo dogmų beigi banalaus turto demonstravimo arabų stilium, tai kol kas nematyti realių ženklų, kad kinai bent jau artėtų prie silikono industrijos lyderių. Beje, imant elektronikos pramonę "nuo 1990" yra praktiškai "nuo akmens amžiaus". Jei per tą laiką nesugebėjo sukurt kažko savito, tai nematau kodėl turėtų staiga imt ir "nustebint". Turint omeny tokias firmas kaip VIA ar S3 matosi ne tiek progresas kiek regresas.

O VIA buvo Mainland Kinijos kompanija? Čia man naujiena. Anyway, kaip Mainland Kinijos kompanija prieš 15 metų toje srytyje galėjo būti netoli Intelio lowendo? Ar tu čia kažko nepainioji? Tais laikais ten dar visi važinėjo dviračiais ir tokiais motoriniais vežimėliais (kaip Bankoko tuk-tukai).

Arba kad ir tas pats raketų leidimas kosmosan. Prieš 15 metų nelabai kas ir sapnavo, o šiandien jau daro. Arba ICBM sistemos. Ne per seniausiai Kinijos branduolinis arsenalas buvo panašaus lygio su Pakistanu ar Indija, o dabar galėtų driogstelėt bele kur JAV teritorijoj. Tai gal ir procesorių kūrimas nėra kažkokia užkeikta sritis, kurios negalėtų imtis 1,35mlrd. šalis su neribota darbo jėga ir moksliniu potencialu? Tai, viso labo, logiška asumpcija. O dogma yra toks tamstos negatyvizmas a le "Ne, nes ne", kurį čia ilgai ir nuobodžiai kartoji.

[Tomas]

Šiaip tai aijatai turi bėda - jie talentingi kopijuotojai ir tiražuotojai. Bet kūrybinio prado pas juos nerasta

[Lettered]

Šiaip tai aijatai turi bėda - jie talentingi kopijuotojai ir tiražuotojai. Bet kūrybinio prado pas juos nerasta

Šiais laikais svarbiausia nebe kūrybiškumas, o inovacijos

[kzinas]

Japonams tai tikriausiai neapsimokėjo. Intelektualinis, mokslinis ir technologinis potencialas yra. Kinijoje jis dar keleriopai didesnis. Ko gero, long-terme didesnis nei pačių JAV. Pagaliau, japoškės juk JAV sąjungininkai, kas reiškia, kad jiems net nereikia rūpintis dėl karinių sistemų powerinimo "tinkamais" procesoriais ir sistemomis. Kinijos situacija visiškai kita. Net ir nenorėdami jie turės kažką susikurti vien dėl savo karinės pramonės, kuri irgi takina off.

kariniai procesoriai (military & space) viena tema, kitkas "mass prodution"
rusai šiap nemažai investuoja į savo Moscow Center of SPARC Technologies (MCST) kepamus Elbrus cpu kad turėtų "savo" military & space cpu.

Daromi ir kažkokie konkretūs žingsniai ta kryptimi:
China Mulls National CPU Architecture Spec
http://confidential.eetimes.com/news...l-CPU-Standard

Ko gero, neilgai trukus sužinosime kažką daugiau.

Kinų valdžia, partiniai draugai, seniai bando įvesti įvairius elektroninius stamdartus, bent KInijos teritorjoje (1,3 mljrd potencialių naudotojų), pvz savas DVD standartas - EVD, 3G GSM (TD-SCDMA) ir dar ir dar. Bet rinka toks žiaurus žvėris, kartais iškart, kartais neiilgai trukus suėda visas tas užuomazgas

O VIA buvo Mainland Kinijos kompanija? Čia man naujiena. Anyway, kaip Mainland Kinijos kompanija prieš 15 metų toje srytyje galėjo būti netoli Intelio lowendo? Ar tu čia kažko nepainioji? Tais laikais ten dar visi važinėjo dviračiais ir tokiais motoriniais vežimėliais (kaip Bankoko tuk-tukai).

Taivanio, bet 9x ir 0x metais taivanio chebra laike ~30% PC mikroschemų rinkos, VIA neviena kartą kovėsi su Intel dėl Intel bandomų prastumti standartų, kokių nors labai įdomių, (VIA ir už jos krūva kitu puslaidinikių grandų), žymiausia RAMBUS istorija.
Visi pranašavo (ypač 0x pradžioje), kad ilganiui įsigalės taivanio chebra, bent jau turės svarų žodį, tačiau kur dabar ji ?
išskyrus kepyklas TSMC ir UMC
Ty noriu pasakytiu, kad hi-tech rinka labai negailestinga ir net jei įsigali be kopijuodamas ir tobulindamas dar nereiškia kad po 10 metų kas nros tave atsimins. Tokie gradai kaip Intel, TS, Qulacom, Samsung lengvai neišnyks bet nieks nesako kad ir jų pozicija amžina.
Bet kiniečiams dar labai daug praeiti reikėtų bent iki tėvynainių Taivanio pasiekimų, o net jeigu jie čia ką ir pasieks, dar nereiškia, vėlgi ....

Arba kad ir tas pats raketų leidimas kosmosan. Prieš 15 metų nelabai kas ir sapnavo, o šiandien jau daro. Arba ICBM sistemos. Ne per seniausiai Kinijos branduolinis arsenalas buvo panašaus lygio su Pakistanu ar Indija, o dabar galėtų driogstelėt bele kur JAV teritorijoj. Tai gal ir procesorių kūrimas nėra kažkokia užkeikta sritis, kurios negalėtų imtis 1,35mlrd. šalis su neribota darbo jėga ir moksliniu potencialu? Tai, viso labo, logiška asumpcija. O dogma yra toks tamstos negatyvizmas a le "Ne, nes ne", kurį čia ilgai ir nuobodžiai kartoji.

kosmosas ir ICBM susiję jei ką, labai susiję sakyčiau kosmosas pašalinis veiksnys (PR ir tt ) ICBM.
Bet visai tai labai bragūs žaislai ir menkai produktyvųs (prisiminkime TSRS).