Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Geopolitika

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė John Rodyti pranešimą
    Tai kad jis vis kartoją tą patį per tą patį: none of you been elected, bla bla bla bla bla... būdavo juokinga, bet jau kažkaip nebeįdomu, nes ir taip aišku, ką jis pasakys.

    Šiaip jis gan keistas tipas. Turi puikią iškalbą. Tačiau jo kalbos turinys suponuoja, kad jis yra arba imbecilas arba profesionalus demagogas. Bet net jei ir antras atvejis būtų teisingas, ko jis tuo siekia? UKIP Britanijoje niekada nebus lemianti partinė jėga ir visada bus marginali "nevykėlių" partijėlė. Vardan ko jis taip plėšosi?
    Bet tai kokia nuobodi vieta butu be sio tipelio?
    "I just want you to know that, when we talk about war, we're really talking about peace." —Washington, D.C. June 18, 2002


    - George W. Bush President of the USA

    Comment


      Parašė John Rodyti pranešimą
      Tai kad jis vis kartoją tą patį per tą patį: none of you been elected, bla bla bla bla bla... būdavo juokinga, bet jau kažkaip nebeįdomu, nes ir taip aišku, ką jis pasakys.

      Šiaip jis gan keistas tipas. Turi puikią iškalbą. Tačiau jo kalbos turinys suponuoja, kad jis yra arba imbecilas arba profesionalus demagogas. Bet net jei ir antras atvejis būtų teisingas, ko jis tuo siekia? UKIP Britanijoje niekada nebus lemianti partinė jėga ir visada bus marginali "nevykėlių" partijėlė. Vardan ko jis taip plėšosi?
      Gali jį vadinti politiškai nekorektišku, nediplomatišku, įžuliu, bet melagiu sunkiai išeina
      Flickr

      Comment


        Parašė Lettered Rodyti pranešimą
        Gali jį vadinti politiškai nekorektišku, nediplomatišku, įžuliu, bet melagiu sunkiai išeina
        Cirkininkas - jau kelintą kadenciją sėdi Europos Parlamente, kur užsiima tuo, kad aiškina kokia tai nesąmonė ir panašiai Šou tikrai neblogas, to iš jo neatimsi. Bet jeigu paklausytum jo dažniau, tai greitai nusibostų - nes visos jo kalbos yra vienodos, tas pats per tą patį.

        Toks savotiškas angliškas europarlamento žirinovskis.

        Comment


          Parašė c2h5oh Rodyti pranešimą
          Cirkininkas - jau kelintą kadenciją sėdi Europos Parlamente, kur užsiima tuo, kad aiškina kokia tai nesąmonė ir panašiai Šou tikrai neblogas, to iš jo neatimsi. Bet jeigu paklausytum jo dažniau, tai greitai nusibostų - nes visos jo kalbos yra vienodos, tas pats per tą patį.

          Toks savotiškas angliškas europarlamento žirinovskis.
          Logiška, kad panašiai, nes ir Briuselyje viskas "po senovėj". Kaip sakiau, tiesios pasako nemažai, ko kiti neišdrįstu pasakyti ir kritikuoti.
          Flickr

          Comment


            Parašė Lettered Rodyti pranešimą
            Logiška, kad panašiai, nes ir Briuselyje viskas "po senovėj". Kaip sakiau, tiesios pasako nemažai, ko kiti neišdrįstu pasakyti ir kritikuoti.
            Tos jo "tiesos" labai paviršutiniškos. Lietuviškas atitikmuo būtų "visi jie vagys".

            Comment



              Lietuva, Latvija ir Estija prieš 20 metų kartu atgavo nepriklausomybę, tačiau tik estai sugebėjo iš tiesų suklestėti naujoje konkurencinėje aplinkoje, tvirtina žinomas Baltijos šalių ekspertas, britų leidinio „The Economist“ žurnalistas Edwardas Lucasas.
              E. Lucasas, estų leidinyje „Diplomaatia“ apžvelgdamas sudėtingą Estijos istoriją nuo 1920 metų Tartu taikos sutarties, kuria Sovietų Rusija oficialiai pripažino šalies nepriklausomybę, pabrėžia, kad ji ilgą laiką tebuvo „žaisliukas“ kitų galingų jėgų rankose.
              Netgi po 1991 metų, kai Estija atgavo nepriklausomybę, ji galėjo tik „laikytis taisyklių, kurias nustatė svetimieji, ir skųstis, jeigu jos nebuvo teisingos“, tačiau ne jas nustatyti.
              Tačiau būtent tuo metu, pasak britų žurnalisto, prasidėjo tikroji estų sėkmės istorija. Jie ne tik įvykdę reikšmingas vidines reformas – protingai išsprendė rusų tautinės mažumos atstovų pilietybės klausimą, liberalizavo ekonominę politiką bei skaidriai įgyvendino valstybės turto privatizaciją – ko nepavyko daugumai kitų posovietinių šalių, bet ir kruopščiu diplomatiniu darbu iškovoję tarptautinį pripažinimą.
              „Estijos įžengimas į euro zoną kartu su skolų krize, perbraižiusia Europos žemėlapį, buvo reikšmingas pokytis. Dabar Estija yra euro zonos „politbiuro“ dalis. Ten nėra Danijos, Švedijos, Norvegijos, Didžiosios Britanijos. Tačiau Estija yra viduje“, – rašo E. Lucasas.
              Britų žurnalistas pabrėžė, kad dabartinė Estija gali nesibaiminti finansų rinkų spaudimo, nes ji per 20 nepriklausomybės metų sugebėjo išvengti didesnių nacionalinių skolų. Jos šiuo metu nesiekia net 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai rodo kone unikalų estų gebėjimą, regis, minimaliomis sąnaudomis palaikyti vieną sparčiausiai augančių visos ES ekonomikų.
              Palyginimui, Lietuva su Latvija, turėjusios daugmaž identiškas startines pozicijas (jokių skolų), dabar jau yra abi užsiauginusios beveik 40 proc. BVP dydžio „kupras“.
              „Skolų naštą būtų galima pateisinti, jeigu Latvija ir Lietuva būtų investavusios pasiskolintus pinigus tokiais būdais, kurie pasitarnautų būsimoms kartoms ir prisidėtų prie didesnio ekonomikos augimo ateityje. Tačiau jos to nepadarė“, – negailestingą nuosprendį skelbė E. Lucasas, pasirinkęs Estijos sėkmę iliustruoti lietuvių ir latvių klystkeliais.
              Jis pripažįsta, kad beveik visos per pastarąjį dešimtmetį į ES įstojusios valstybės pagal augimo tempus bei gebėjimą laikytis biudžeto disciplinos gerokai lenkia senbuves. „Tačiau Estija čia viena pati sudaro atskirą klasę“, – teigė E. Lucasas.
              Apžvalgininko teigimu, Estijos pozicijos dar niekada nebuvo stipresnės, ypač didelę nuostabą esą kelia tai, kad jas pavyko pasiekti ir išlaikyti pasaulinės krizės metais. Iš tiesų ji dar nėra turtinga valstybė ir bus priversta ne vieną dešimtmetį vytis kaimynines Suomiją ir Švediją. Tačiau, žvelgiant iš psichologinės perspektyvos, „Rubikonas jau buvo peržengtas“ – estai žino, kad gali susitvarkyti su visais sunkumais.
              „Estija yra vienintelė Europos šalis, kuri yra tiek euro zonos, tiek ir NATO narė, ir laikosi abiejų klubų taisyklių. Ji visiškai atitinka euro zonos skolų ir biudžeto deficito kriterijus ir yra viena nedaugelio NATO šalių, kurios bent priartėja prie to, kad gynybai išleistų 2 proc. BVP“, – rašo E. Lucasas, kurio teigimu, estai jau įrodė, kad įmanoma ne tik sąžiningai laikytis taisyklių, bet ir klestėti.
              Kalbėdamas apie Estijos ateities perspektyvas, britų žurnalistas nurodė, kad pagrindinis jos vadovų uždavinys bus išlaikyti konkurencingumą, augant darbo užmokesčiui. Dėl to reikės skatinti inovacijas, plėtoti švietimą ir reikšmingai pagerinti infrastruktūrą.
              Ligšiolinės Estijos investicijos į informacines technologijas esą rodo, kad tai neturėtų būti labai sunku. Jau anksčiau viso pasaulio ekspertus domino estų eksperimentai elektroninio balsavimo srityje. Šalies reputaciją dar labiau sustiprino NATO sprendimas Talino priemiestyje įkurti Aljanso kibernetinės gynybos centrą, kurio reikšmė ateityje turėtų tik augti.
              E. Lucasas reiškė viltį, kad Estijos diplomatai ateityje pasistengs atsikratyti juos lydinčio „gražios merginos su nešiojamu kompiuteriu, tyliai sėdinčios kamputyje“ stereotipo bei pradės aktyviau reikšti savo nuomonę svarbiausiuose ES ir NATO forumuose. Esą jie tikrai turi ką pasakyti.
              „Estija – tai žemyninės reikšmės sėkmės istorija. Likusi Europa (ir ne tik Europa) trokšta idėjų, kaip padaryti valstybę liesesnę, švaresnę ir atskaitingą visuomenei. Ji trokšta verslo kultūros, kuri iš tiesų teiktų pirmenybę naujovėms ir talentui, o ne tiems, kurie yra seni, dideli ir godūs. Ji nori girdėti apie dinamišką kapitalizmo formą, kuri būtų ne vien priedanga sistemai, kurioje godūs bankininkai susišluoja visą pelną, o nuostolius perkelia mokesčių mokėtojams“, – rašo britų žurnalistas.
              „Vienintelė kliūtis estams dar geriau išnaudoti atsivėrusią istorinę galimybę yra jų prigimtinis kuklumas“, – pridūrė jis.
              I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
              Parama Siaurojo geležinkelio klubui

              Comment



                Turkija ir Azerbaidžanas pirmadienį Ankaroje pasirašė sutartį dėl dujotiekio į Europos Sąjungą tiesimo pradžios. Šiuo dujotiekiu dujos iš Azerbaidžano telkinių per Turkijos teritoriją bus pumpuojamos į ES šalis.
                Projektas pavadintas Transanatolijos vardu. Jo vertė — 5 milijardai dolerių. Naujoji magistralė turėtų stoti į rikiuotę 2017 metais. Kasmet ja bus patiekiama 16 milijardų kubinių metrų dujų. Iš jų 6 milijardus pasiims Turkija.
                Specialistų nuomone, dėl Turkijos ir Azerbaidžano sprendimo pradėti tiesti Transanatolijos magistralę iš esmės nebeturės ateities alternatyvus dujų tiekimo iš Kaspijos jūros regiono į ES projektas „Nabucco“.
                I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                Comment


                  Estai yra arčiausiai skandinavijos valstybių - va ir visa paslaptis..

                  Comment


                    Parašė Čikupakas Rodyti pranešimą
                    Estai yra arčiausiai skandinavijos valstybių - va ir visa paslaptis..
                    Beabejo, suomiai nuo pat nepriklausomybės nemažai į Estiją investavo, nemažai ir pačių estų dirba Suomijoje, o uždirbtus pinigus leidžia savo šalyje. Taip pat suomių turistai dėl mažo atstumo, gerų kainų ir neturėjimo alternatyvų taip pat estams yra dar vienas bonusas. Visa ir paslaptis to nedidelio skirtumo tarp Lietuvos ir Estijos.
                    Flickr

                    Comment


                      Parašė Tomizmas
                      Toks jausmas, kad estams sekasi viskas, ko tik jie nesiimtų. Čia labiau tautos mentaliteto reikalas.
                      Atkreipk dėmesį, kad protestantiškos tautos (valstybės) turtingiau gyvena.
                      I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                      Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                      Comment


                        Šiaip kalbant apie skandinavišką estų tapatybę, tai jie dėlto truputį apsijuokinėja. Ilgai aiškina, kad yra "nordic" šalis, tačiau nėra pasaulyje šalies kurie su ja sutiktų. Skandinavai ir suomiai juos laiko labiau šiaurės rinkos pratęsimu, bet ne lygiaverte partnere (beje kaip ir mus).
                        考纳斯, 立陶宛

                        Comment


                          Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                          Beabejo, suomiai nuo pat nepriklausomybės nemažai į Estiją investavo, nemažai ir pačių estų dirba Suomijoje, o uždirbtus pinigus leidžia savo šalyje. Taip pat suomių turistai dėl mažo atstumo, gerų kainų ir neturėjimo alternatyvų taip pat estams yra dar vienas bonusas. Visa ir paslaptis to nedidelio skirtumo tarp Lietuvos ir Estijos.
                          Investavo ir suomiai, ir švedai, norvegai. Estų kultūra labiau artima suomiams (kaip ir kalba). Taip pat estai gana santūrūs bei labiau vertina tai, kas artima skandinavams (sąžiningumas, paprastumas, buvimas gamtoje ir pan.).

                          Comment


                            Parašė Wycka Rodyti pranešimą
                            Atkreipk dėmesį, kad protestantiškos tautos (valstybės) turtingiau gyvena.
                            Tokios kaip Austrija, Šveicarija, Bavarija, Lombardija?

                            Comment


                              Turime ir bendrų istorinių ryšių, tačiau mūsų mąstymas ir net vertybės skiriasi.

                              Comment


                                Parašė Tomizmas
                                Na, mes tai iš viso su šiaurės šalimis mažai ką turim bendro. Jeigu estus sieja istorinis (priklausė ir Danijai, ir Švedijai), kalbinis (su suomiais) ir religinis bendrumas, tai mes istoriškai esame Centrinės Europos (Lenkijos - Baltarusijos) regiono atstovai, ir mums prie Skandinavijos "derintis" dar mažiau dera, nei estams. Estai taip, jie gali - kaip jau minėjau, istorija, kalba ir religija (nors dabar vistiek dauguma netikintys...). Mes - nė pro kur. Ir gerai - turim savo tapatybę, ir reikia ja didžiuotis. Pamenu, buvo čia jau šiame forume užviręs diskusonas, kad Lietuva turi būti šiaurės šalis. Nebūsim mes, mūsų visai kita istorinė patirtis ir istorinės erdvės. O dėl to, kad "skandinavai geriau gyvena" stengtis dirbtinai šlietis prie jų... Na, ne lygis.
                                Aš tik konstatavau faktą, nes ėmė kilti diskusijos apie estijos "nordi'škumą". Aš pats neturiu didelio noro, kad Lietuva būtų laikoma Šiaurės šalimi, tačiau ir priežastys kitos.
                                考纳斯, 立陶宛

                                Comment


                                  Parašė Silber418 Rodyti pranešimą
                                  Turime ir bendrų istorinių ryšių, tačiau mūsų mąstymas ir net vertybės skiriasi.
                                  Nieko nuostabaus. Ir tą labiausiai lemia nesenų laikų istorija. Juk ir atskiro žmogaus vertybės ir prioritetai skiriasi nuo to ar jis pripratęs gyventi neblogai ir žino, kad jam nieko netrūks ar jis nesenai ištrūko iš vergijos ir užsidirbęs truputėlį pinigų juos laiko didžiausia gyvenimo vertybe. Baltijos šalys (O dar labiau Rusija, Arabų šalys, Kiinija) yra tipinis "from rags to riches" atvejis, todėl kol kas atitinkamai ir elgiamės.
                                  Post in English - fight censorship!

                                  Comment


                                    Parašė index Rodyti pranešimą
                                    Nieko nuostabaus. Ir tą labiausiai lemia nesenų laikų istorija. Juk ir atskiro žmogaus vertybės ir prioritetai skiriasi nuo to ar jis pripratęs gyventi neblogai ir žino, kad jam nieko netrūks ar jis nesenai ištrūko iš vergijos ir užsidirbęs truputėlį pinigų juos laiko didžiausia gyvenimo vertybe. Baltijos šalys (O dar labiau Rusija, Arabų šalys, Kiinija) yra tipinis "from rags to riches" atvejis, todėl kol kas atitinkamai ir elgiamės.
                                    Taip, būtent todėl esam darbštūs ir neišlepinti, nes kas ką uždirbo, tai padarė savo jėgomis, priešingai nei kaip Vakarų šalyje, kur daug kas gauna paliktą verslą, turtą. Taip pat dėl to nesam pripratę gyventi iš pašalpų ir dėl visokių menkniekių neinam į gatves
                                    Flickr

                                    Comment


                                      Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                                      Taip, būtent todėl esam darbštūs ir neišlepinti, nes kas ką uždirbo, tai padarė savo jėgomis, priešingai nei kaip Vakarų šalyje, kur daug kas gauna paliktą verslą, turtą. Taip pat dėl to nesam pripratę gyventi iš pašalpų ir dėl visokių menkniekių neinam į gatves
                                      Iš esmės taip. Tokios visuomenės turi ir privalumų, ne tik trūkumų. Problema, kad gerąsias vienos ir kitos visuomenės savybes suderinti sunku...
                                      Post in English - fight censorship!

                                      Comment


                                        Parašė index Rodyti pranešimą
                                        Nieko nuostabaus. Ir tą labiausiai lemia nesenų laikų istorija. Juk ir atskiro žmogaus vertybės ir prioritetai skiriasi nuo to ar jis pripratęs gyventi neblogai ir žino, kad jam nieko netrūks ar jis nesenai ištrūko iš vergijos ir užsidirbęs truputėlį pinigų juos laiko didžiausia gyvenimo vertybe. Baltijos šalys (O dar labiau Rusija, Arabų šalys, Kiinija) yra tipinis "from rags to riches" atvejis, todėl kol kas atitinkamai ir elgiamės.


                                        Taip, tai mus ir net estus skiria nuo skandinavų su suomiais.
                                        Šiaip, visai neseniai turėjau galimybę netiesiogiai, tiesiog peržvelgdamas skandinavų, estų ir latvių TV kanalus plaukdamas kruiziniu laivu, pastebėti skirtumus.
                                        Labiausiai turtas ir statusas buvo akcentuojamas Latvijos TV (beveik slaviškas grožio ir tuštybės fest'as), estai šiuo atžvilgiu atrodė kuklesni, tačiau vis tiek kažkuo mėgino išsiskirti. O skandinavai visai paprastai, kiek saviironiškai, pristatė esmę ir net negalvojo akcentuoti "H&M" ar "Rollex'ų".
                                        Manau, paprastumo, šiek tiek saviironijos (ne saviplakos!) ir nuoširdumo mums trūkstą labiausiai.
                                        Žinoma, tai labai subjektyvus vertinimas ir patirtis.

                                        Comment


                                          Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                                          Taip, būtent todėl esam darbštūs ir neišlepinti, nes kas ką uždirbo, tai padarė savo jėgomis, priešingai nei kaip Vakarų šalyje, kur daug kas gauna paliktą verslą, turtą. Taip pat dėl to nesam pripratę gyventi iš pašalpų ir dėl visokių menkniekių neinam į gatves
                                          Todėl ir nekyla Lietuvoje tokios idiotiškos riaušės kaip UK, kada antros kartos imigrantų gauja pripratusi prie pašalpų eina deginti viską iš eilės, nes vyriausybė nesuteikia jiems galimybių t.y. neduoda nemokamų pinigų jų iPhone'ams, naujiems rūbams ir t.t. Arba Lietuvoje niekas neprotestuoja prieš kapitalizmą ir nebando okupuoti Seimo aikštės su Starbucks'o puodeliais ir Mac'ais. Socialistinėse visuomenėse trūksta blaivo įvykių vertinimo ir savikritiškumo, nes visi nuostabūs ir nepakartojami, todėl visi turi būti lygūs.
                                          考纳斯, 立陶宛

                                          Comment

                                          Working...
                                          X