Geopolitika

[Silber418]

Britų ir vokiečių galių nesuderinamumas, skandinavų neutralumas, baltų nesąžiningumas. Per daug niuansų.

[John]

Na, man pasirodė, kad minkštąja galia kaip tik JAV paskutiniu metu geriau sužaidė, o Kinija prasiskaičiavo - priversdama iš baimės į kelnes daryti Japonus ir kitas Ramiojo vandenyno šalis (Indoneziją, Filipinus etc.) bei Indiją.

Na kad nelabai. Kinija užsiima lėta ir santūria strategija, kuri labai akivaizdžiai pirmą kartą pasimatė 1997 krizės metu, kai Kinija paskolino $ į bėdą patekusioms PR Azijos šalims. Šiandien praktiškai visose aplinkinėse šalyse Kinija stumia savo projektus (tokius kaip geležinkeliai, jūsų uostai), o reikalui esant, pati juos ir finansuoja (pvz. geležinkelį per Laosą į Tailandą), nekalbant apie prekybinius santykius. Dar pažiūrėk, kaip klostėsi reikalai dėl Taivano. Ši tema nebėra labai eskaluojama, nes, ko gero, visi jau suprato, kad Taivanas iš esmės "atiteko" Kinijai... ir tai nepaisant JAV ginklų pardavimo Taivanui (įsivaizduokim tokioje situacijoje, tarkim, Rusijos reakciją ). Aišku, tradiciniai JAV sąjungininkai (Japonija, P.Korėja, didele dalimi ir Indija) ir toliau išlieka politiniais JAV sąjungininkais, bet bendra tendencija ta, kad Kinija labai sėkmingai žaidžia su savo "soft power" beveik visoje Azijoje ir tai nėra geras ženklas JAV, kurios temoka arba bombarduoti arba pamokslauti apie "žmogaus teises" ir panašius dalykus. Nors Vietnamo pozicija ir man įdomi. Šiaip būtų sunku patikįti, kad Vietnamas būtų pasiruošęs rimtai strateginei partnerystei su JAV Kinijos sąskaita, nes jie labai gerai supranta, kas dominuos (didele dalimi jau dominuoja) Azijoje, ir tai tikrai ne JAV.

[Big Cat]

Na kad nelabai. Kinija užsiima lėta ir santūria strategija, kuri labai akivaizdžiai pirmą kartą pasimatė 1997 krizės metu, kai Kinija paskolino $ į bėdą patekusioms PR Azijos šalims. Šiandien praktiškai visose aplinkinėse šalyse Kinija stumia savo projektus (tokius kaip geležinkeliai, jūsų uostai), o reikalui esant, pati juos ir finansuoja (pvz. geležinkelį per Laosą į Tailandą), nekalbant apie prekybinius santykius. Dar pažiūrėk, kaip klostėsi reikalai dėl Taivano. Ši tema nebėra labai eskaluojama, nes, ko gero, visi jau suprato, kad Taivanas iš esmės "atiteko" Kinijai... ir tai nepaisant JAV ginklų pardavimo Taivanui (įsivaizduokim tokioje situacijoje, tarkim, Rusijos reakciją ). Aišku, tradiciniai JAV sąjungininkai (Japonija, P.Korėja, didele dalimi ir Indija) ir toliau išlieka politiniais JAV sąjungininkais, bet bendra tendencija ta, kad Kinija labai sėkmingai žaidžia su savo "soft power" beveik visoje Azijoje ir tai nėra geras ženklas JAV, kurios temoka arba bombarduoti arba pamokslauti apie "žmogaus teises" ir panašius dalykus. Nors Vietnamo pozicija ir man įdomi. Šiaip būtų sunku patikįti, kad Vietnamas būtų pasiruošęs rimtai strateginei partnerystei su JAV Kinijos sąskaita, nes jie labai gerai supranta, kas dominuos (didele dalimi jau dominuoja) Azijoje, ir tai tikrai ne JAV.

Vietnamo pozicija labai pragmatiška, kaip ir kitų Ramiojo vandenyno šalių, turint omenyje Kinijos teritorines pretenzijas. Nieks nenori atsiduoti šimtu procentu Kinijai. Natūraliai, ieško atsvaros, o vienintelė reali atsvara - JAV. Beje, paskutiniais metais tas labai išryškėjo, kai tik Kinija išsišoko su savo pareiškimais apie tai, kad "jūra" priklauso jai, plus dar Japonams gerai atrašė - iškart šalys, kurias tai liečia, su išskiestomis rankomis pasitiko JAV. Plus, JAV nekelia jokių teritorinių pretenzijų toms šalims, o kaip tik siekia, kad Kinija absoliučiai nedominuotų toje teritorijoje. Taigi, tų šalių ir JAV interesai natūraliai sutampa.

[John]

Beje, toliau tęsiant atsakymą Big Cat, straipsnis prie temos (nors tiktų ir į transporto skiltį )




China coming down the tracks

A railway boom promises to tie South-East Asia together—and boost China’s sway
Jan 20th 2011 | BANGKOK | from PRINT EDITION



THE rapid expansion of its high-speed railways has got China plenty of attention. Yet ambitions do not stop at the border. On its southern flank China is renewing a push to lay tracks to mainland South-East Asia. The region’s leaders have dreamed since the 1990s of seamless rail travel between Singapore and Kunming, capital of the south-western Chinese province of Yunnan. South-East Asia’s existing network of railways is creaking, patchy and underfunded. Most goods move about the region by lorry and ship. But that creates choke points while running up fuel bills. An integrated rail system could be just the ticket.

Enter China, chequebook in hand. It has recently signed agreements to build new lines in Laos and Thailand, while it extends its network from Kunming to the China-Laos border. These lines are meant to be ready by 2015. The benefits may be huge. Most countries along the route have already hitched their wagons to China’s outsize economy and are eager for more trade. China’s free-trade agreement with the Association of South-East Asian Nations (ASEAN), which took effect a year ago, has cut tariffs on most traded goods. The region still has natural resources, which China is keen to strip.

Empire-builders love railways. Most of South-East Asia’s were laid during colonial rule, as Britain and France pushed inland. In a region with American leanings, China wants to bind its neighbours into an economic sphere with strategic weight. Laying lines into Myanmar, with a large but decrepit network, would add a coveted Indian Ocean port. More regional trade with its centre in Yunnan spreads wealth inland, another Chinese objective. Trains already shuttle between China and Vietnam, which has a north-south railway. This linkage opens up the possibility of a circuitous eastern route into South-East Asia, via Cambodia and Thailand. Both countries belong to the Greater Mekong Subregion, a grouping fostered by the Asian Development Bank (ADB) that also includes Vietnam, China, Laos and Myanmar. According to the ADB, it would cost $1.1 billion to build the missing links along this route, making it the cheapest way to connect the region. Some $7 billion more would be needed to upgrade existing lines and rolling-stock. By 2014, once this route is operating, it would carry almost 7m tonnes of cargo among Greater Mekong countries, rising to 26m tonnes by 2025, the ADB reckons. Greater Mekong countries duly backed the plan in August.



Yet China quickly upended this consensus. In December Laos said China would build a $7 billion high-speed railway from the border to its capital, Vientiane. Construction is set to begin in April. Meanwhile, Thailand is negotiating with China to build a connecting north-south line to Bangkok, using concessionary Chinese loans. ADB officials are left scratching their heads over what this means for the Vietnam-Cambodia route, including a long stretch that China had been expected to build but which now appears to be on the back burner.

On paper, the Laos-Thailand route is more direct, but it is also far more mountainous, with 190 kilometres (120 miles) of tunnels in Laos and countless bridges. Remote areas of Laos are also littered with unexploded bombs from the Vietnam war. None of this is likely to stop a country that laid a railway up to the Tibetan plateau.

In Thailand the hazards are more political. To get around the mighty, hidebound state operator, the Thai government proposes a new line using Chinese technology to run parallel to the existing one. A Thai-Chinese entity would rent the land from the state operator and build its own signals and stations. Handily, the route would pass through Thailand’s poor and politically disaffected north-east, giving a shot in the arm to the local economy.

Thailand says that fast passenger trains would reach speeds of 200 kilometres an hour, streets ahead of what currently pass for express trains. Tourists could ride luxury carriages to exotic destinations. A fast train, says Korbsak Sabhavasu, the government’s chief negotiator, is something Thailand needed 20 years ago. But Thailand’s treacherous politics may yet intrude, as any final agreement with China needs the nod from parliament. In an election year, this is no certainty.

Tourists and trainspotters may be tickled by a fast train to China. Yet the real point of modernising the railways is cargo. Intra-ASEAN trade is growing much faster than exports to developed markets. Nearly a quarter of Thailand’s exports go to South-East Asia, with another 11% (and rising) to China. Trains are more efficient and less polluting than lorries on all but the shortest routes. Peter Broch of the ADB estimates that a rail service from Bangkok to Phnom Penh would cut the price of moving a container by two-thirds compared with moving it by ship and lorry, as now.

Even without a railway network, the region is tying itself together. Roads have been upgraded, and customs procedures are less tape-bound than they were before. When Wang Er-Chern began trading agricultural produce in northern Thailand in the early 1990s, it took two weeks to send goods by road and ship via Laos to his native Yunnan. Today the journey has been shaved to two days. Mr Wang, prominent in the Thai Yunnan Commerce Association, says a fast rail link to Kunming would be nice. But he grumbles that business has already become less profitable as more Chinese traders have got in on the act. A trainload more may soon be on the way.

from PRINT EDITION | Asia[/QUOTE]

[Wycka]

Aš manau D. Kameronas pats puikiai supranta, kad nieko naudingo iš to nebus, nes visi žino pačių britų požiūrį į žemyninę Europą, plius jis turėtų itin galingą galios konkurentę — Vokietiją. Taigi realaus veiksmo nebus, bet varlių valgytojams gerokai įgelta.

Gal ir paskubėjau su gana kategorišku vertinimu, bet man vis tiek išlieka kažkiek pesimizmo vertinant tokio geopolitinio darinio ateities perspektyvas.

Britai ir Baltija žada išvien Europoje siekti atsigavimo

Į pirmą bendrą susitikimą susirinkę Baltijos, Šiaurės šalių ir Didžiosios Britanijos premjerai ketvirtadienį žadėjo intensyviai bendradarbiauti, siekdami ekonomikos atsigavimo Europoje, ir pabrėžė regiono lyderystę tokios srityse kaip aukštosios technologijos ar lyčių lygybė darbo rinkoje.
Lietuva susitikime buvo išskirta dėl sėkmingos interneto plėtros.
Devynių šalių šalių politikos ir verslo lyderiai Londone akcentavo, kad ekonomikos politikoje ypač svarbu inovacijos, aukštosios skaitmeninės technologijos, verslumo skatinimas, žalioji energetika, moterų įtraukimas į darbo rinką.
Susitikimo šeimininkas britų premjeras Davidas Cameronas pareiškė, kad britai kartu su Šiaurės ir Baltijos šalimis gali būti priešakyje Europoje, siekiant ekonomikos atsigavimo.
“Taip, aš noriu, kad reformuojant ekonomiką veiksmų dėl prekybos, reguliavimo, bendros rinkos, inovacijų imtųsi visa Europa, bet tikiu, kad Jungtinė Karalystė, Šiaurės ir Baltijos šalys gali būti “avangardas” (priekinė sargyba) kuriant darbo vietas ir augimą”, – spaudos konferencijoje sakė D.Cameronas.
(...)
Britų Vyriausybės vadovas sakė, kad visos šalys sutiko, jog reikia skatinti dar aktyvesnę prekybą. D.Cameronas pranešė, kad artimiausiu metu su verslo delegacija Šiaurės ir Baltijos šalyse lankysis naujasis Didžiosios Britanijos prekybos ministras. “Visi sutikome, kad didesnė prekyba labiausiai gali paskatinti mūsų ekonomikas”, – sakė D.Cameronas.
Lietuva susitikime dėmesio sulaukė dėl sparčios interneto plėtros. Pasidžiaugęs, kad Lietuva pirmauja Europoje pagal viešojo interneto prieigos taškų skaičių, ministras pirmininkas A.Kubilius pažymėjo, jog interneto plėtra leidžia teikti naujas kokybiškas paslaugas, kurių pobūdis ateityje neabejotinai keisis.
(...)
Susitikime taip pat išsakyta viltis, kad regionas gali būti lyderis “žaliosios energetikos” srityje.
D.Cameronas pranešė, kad kitą devynių šalių susitikimą planuojama surengti Švedijoje.

[Silber418]

Išvada: Britanija ir Baltijos šalys ekonomiką gerins Šiaurės valstybių sąskaita.

[Lettered]

Išvada: Britanija ir Baltijos šalys ekonomiką gerins Šiaurės valstybių sąskaita.

Kodėl jų sąskaita?

[Silber418]

Kodėl jų sąskaita?

Na, dar Vokietijos, jeigu ši valstybė priklausys tai sąjungai.
Šiaip, pastaruoju metu švedai, danai ir norvegai nemažai pinigų skolino šen bei ten.

[Lettered]

Na, dar Vokietijos, jeigu ši valstybė priklausys tai sąjungai.
Šiaip, pastaruoju metu švedai, danai ir norvegai nemažai pinigų skolino šen bei ten.

Skolino nelygu davė. Ir šiaip pinigų skolinimas labai pelningas verslas, taip, kad nesiskųsk

[Silber418]

Skolino nelygu davė. Ir šiaip pinigų skolinimas labai pelningas verslas, taip, kad nesiskųsk

Šiais laikais nemadinga tik duoti. Be to, skolinimas kartu yra ir nedidelė garantija, sutinku.

[music]

Nebus jokių Sąjungų, kas čia per kliedesiai. ES negali būti jokių kitų Sąjungų, nebent tie papildomai sukurti etatai šiaip susirinks kartą per metus kavutės pagert, sausainiukų pavalgyt, pabendraut, galbūt net kokį nedidelį projektėlį sukurs. Tik tiek.

[Lettered]

Nebus jokių Sąjungų, kas čia per kliedesiai. ES negali būti jokių kitų Sąjungų, nebent tie papildomai sukurti etatai šiaip susirinks kartą per metus kavutės pagert, sausainiukų pavalgyt, pabendraut, galbūt net kokį nedidelį projektėlį sukurs. Tik tiek.

Kodėl negali būti kitų sąjungų? Juk mes ir dabar be ES priklausom įvarioms kitoms sąjungos.

[music]

Kodėl negali būti kitų sąjungų? Juk mes ir dabar be ES priklausom įvarioms kitoms sąjungos.

Kokiose dar Sąjungose esame, išskyrus kelis neveiksnius bendradarbiavimo, pokalbių klubus?

[Lettered]

Kokiose dar Sąjungose esame, išskyrus kelis neveiksnius bendradarbiavimo, pokalbių klubus?

http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvo...niai_santykiai

Bet niekas nedraudžia stiprinti santykių su Šiaurės šalimis, tuo pačiu ir oficialiai bei teisiškai.

[music]

O ar tam būtina dar viena organizacija su naujais etatais ir biudžetu? Ar negalima būnant ES erdvėj tų ryšių stiprinti? O gal dabar dar per mažai yra visokių tarybų ir organizacijų prikurta, kurios nelabai turi realios galios?

[Silber418]

Kometaras tuo pačiu klausimu (iš interneto platybių):

Siaures salys paskolins Britams pinigu,lietuviai dirbs Britanijoje pigiai,britai mokes paskola siaurieciams,o lietuviai sius pinigus i Lietuva ir visi bus atsigave...

[oranger]

Baltijos šalys ekonomiką gerins Šiaurės valstybių sąskaita.

Ar tik nebuvo atvirkščiai per pastaruosius metus?

[John]

BBC neįprastai "gilus" ir rėksmingos isterijos neperpildytas straipsnis apie Kiniją žmogaus teisių kontekste.

'A lot to be done': Hu tackles human rights

It was, unquestionably, the most important public moment of Hu Jintao's visit to the US so far. The moment President Hu Jintao was put on the spot about China's human rights record.


...
His answer, when it finally came, was illuminating. But, I'd like to suggest, that some of the significance has been missed, some misread.
...

The important thing here is the repeated stress on "development". China's leaders don't see human rights the same way most in the West do. They define improving human rights as improving living standards, lifting people out of poverty.
...
But I don't think China's president is saying he believes a lot needs to be done about the freedom of speech, of assembly, of religion in China. What he is saying is that China still needs to lift tens of millions of people out of poverty.

Even the statement that "we will continue our efforts to promote democracy and the rule of law" doesn't mean he wants to see constitutional democracy in China.
When the Communist Party and its leaders talk of "democracy" they mean "socialist democracy" and that means the Communist Party continues to rule China but seeks to make government more efficient, to appear more responsive to public opinion.
...
Movement on human rights and democracy, in the Western sense, does not seem to be on the cards, not just now, not until conditions in China change.

Šaltinis: http://www.bbc.co.uk/news/world-asia-pacific-12239036

Labai teisingas žurnalisto pastebėjimas, nes daugelis iki šiol nesupranta, kad Kinijoje pasakymas "žmogaus teisės" nėra suvokiamas taip plačiai, kaip ES ar JAV t.y. žodžio, susirinkimo ir pan. laisvė., bet labiau kaip žmonių gyvenimo standartai ir laisvė nuo korupcijos ir panašių dalykų. Nors, panašu, kad kinai tai irgi supranta ir dėl to nesikuklina dalindami tokias frazes, nes žino, kad tai patiks Vakarams, nors jie ir neturi omeny to, ko Vakarai iš tikro norėtų.

[John]

Č.Iškausko rašinys apie JAV ir Kinijos santykius

Č.Iškauskas. JAV ir Kinija: partneriai ar varžovai?
http://www.delfi.lt/news/ringas/abro....d?id=41152903

Trečiadienio rytą du pasaulio lyderiai ant prieš Baltuosius rūmus patiesto raudono kilimo spaudė vienas kitam rankas ir maloniai šypsojosi. Tai buvo pirmos ir trečios pagal dydį pasaulio valstybių vadovai – Kinijos prezidentas Hu Jintao, kuriam gruodžio 21-ąją sukako 68-ri, ir 19 metų jaunesnis Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama.

Kaip taikliai pastebėjo Vokietijos verslo laikraštis „Handelsblatt“, B.Obama per šį susitikimą turėjo suprasti, kad dabar galingiausias žmogus pasaulyje yra ne tas, kuris turi daugiau raketų, o kuris turi daugiau monetų. Finansinis ir ekonominis pajėgumas šiais laikais ir ateityje apspręs, kas dominuos pasaulyje. Tai tampa aksioma, ir Pekinas ją linkęs patvirtinti.

Laikraštis primena, kad erdvėje nuo Venesuelos iki Vietnamo Kinija išduoda daugiau kreditų negu Amerikos kontroliuojamas finansinis monstras Pasaulio bankas (PB). Nauja globalizacijos era prasideda kinų diktuojamomis sąlygomis. Laikraštis „The Financial Times“ tai pagrindžia skaičiais: per pastaruosius dvejus metus du Kinijos bankai China Development Bank (CDB) ir Export-Import Bank of China (EIBC) įvairių šalių – daugiausiai Azijos ir Afrikos – vyriausybėms bei kompanijoms skyrė 110 mlrd. dol. kreditų, o PB nuo 2008 m. vidurio iki 2010 m. – beveik 100 mlrd. Tai rodo, kokias pastangas Pekinas deda, užsitikrindamas žaliavų rinkas, ypač tuose regionuose, kuriuos vadiname besivystančiais.

Kaip pastebi „Frankfurter Rundschau“, Pekinas ir Vašingtonas stengiasi išvengti atviro konflikto, bet kai derybos baigsis, ir raudonas kilimas bus vėl suvyniotas, jie iš naujo taps nebe partneriais, o konkurentais.

Šaltinis: http://www.delfi.lt/news/ringas/abro....d?id=41152903

[Big Cat]

Įdomi laida apie dabartinį UK "imperijos" saulėlydį: