Geopolitika

[index]

Metro tikriausiai ir daugiau keleivių veža?

Ir kas iš to? Vairuotojui šiaip daugiau mažiau vienodai šviečia, kiek pas jį keleivių sėdi.

[LC.]

Ir kas iš to? Vairuotojui šiaip daugiau mažiau vienodai šviečia, kiek pas jį keleivių sėdi.

Atsakomybė kitokia.

[index]

Atsakomybė kitokia.

Bet metro avarijų tikimybė gerokai mažesnė nei gatvėse, kur aplinkui visada pilna mašinų ir žioplių galinčių sumąstyti ne vietoj perbėgti per kelią.

[John]

O dabar tegul gerbiamas Johnas palygina Rusijos rodiklius (kaip BVP ir HDI) su Kinijos. Statistika juk nemeluoja, o kylanti Kinija palyginus su atsilikusia Rusija vis dar tyliai rūko sau kamputyje, tiesa?

Laukiau ir tikėjausi tokio argumento

Reiktų suprasti, kad pasaulis nėra statiškas ir visi gyvena ne šia diena, bet ateitimi. Tokia žmogaus (o ir daugumos gyvūnų) prigimtis. Pats gyvenimas iš esmės tampa ne tuo "ką turiu dabar", bet "ką turėsiu rytoj". Tai psichologija, nuo kurios didele dalimi priklauso mūsų gyvenimo kokybė ir psichologinė savijauta. Nors šiandien važinėji nauju BMW ir gyveni gerame bute, nes turi gerą darbą, staiga sužinai, kad po metų darbo neteksi, o kito gerai apmokamo darbo gauti tikriausiai nepavyks. Ar vis dar būsi toks pats laimingas ir "turtingas", kaip vakar iki sužinodamas, kad neteksi darbo? Ne. Ko gero, sutiktum tuos metus pagyventi kokioje pusiau lūšnelėje ir važinėti ne nauju BMW, bet senu Opel, jei tik žinotum, kad po metų tikrai gausi dar geriau apmokamą darbą.

Jei paskaitysi pasaulio ekonomikos naujienas ir ypač skolų krizės naujienas Eurozonoje, pamatysi, kad viskas priklauso ne tik nuo dabartinės faktinės valstybės būklės, bet nuo to, ko tikimasi ateityje (anticipation). Tai šiek tiek mistiškai skambantis pasakymas, bet taip veikia mūsų visų psichologija, pradedant vienu individu, baigiant visa pasaulio ekonomika.

Padarysiu labai paprastą palyginimą su statybomis.

Rusija yra kažkada tarybiniais laikais pastatytas 9 aukštų blokinis namas, kuris yra užbaigtas ir stabilus, nors ir nekokybiškas, pro kurį visą laiką švilpė vėjai. Namo bendruomenė yra didelė mėgėja išgerti ir nesirūpina namo apšiltinimu ir kitais reikalais. Neseniai gavusi pinigėlių už naftos prekybą, tarybinio daugiabučio bendruomenė ėmėsi lopyti sutrūkinėjusias sienas ir kai kur užsidėjo apšiltinamosios medžiagos ir pakeitė kelis langus, kad nebešvilptų vėjas bent jau tuose butuose, kur gyvena turtingesni piliečiai (t.y. Maskviečiai, Peterburgiečiai ir galbūt keli kiti). Ir vis dėl to, tai tebėra senas Tarybinis daugiabutis, kuris nors ir stovi, bet yra apgailėtinas ir neįspūdingas. Po renovacijos Rusijos blokinis namas galbūt taps kažkuo panašiu į tai... ir tik su sąlyga, kad naftos kainos kils ir pavyks dar brangiau prakišinėti savo gamtines dujas kaimynams.


Kinija pakankamai ilgą laiką gyveno lūšnoje be vandens ir elektros ir prieš kelis metus nusprendė pasistatyti va tokį dangiraižį, kuriame ji gyvens. Statyba prasidėjo neseniai, bet vyksta labai sparčiai, pagal planą ir panaudojant geriausias ir pažangiausias statybos trechnologijas, kokios tik yra šiuo metu. Statybų aikštelėje 24/7 sukiojasi sunkioji technika ir juda kranai, o namas netgi traukia turtingus turistus iš užsienio, norinčius laikinai apsistoti arba palikti pasaugoti savo turtą.

Taigi, kyla klausimas, kas tyliai rūko kamputyje? Ar blokinio namo gyventojas, turintis tokiam namui būdingus patogumus ir šiltą kampą ar naujo dangoraižio darbininkas, kuris nepailstamai dirba ir sutraukia cigaretę per trumpą pertraukėlę, nors žino, kad po kelių metų gyvens 110 aukšte su panoraminiais langais, dėl ko jam visvien labai linksma?

Būtent dėl to laikraščių antraštės ir šiaip visi kalba apie Kiniją, bet ne apie Rusiją, o kai kuriais atvejais, net ir ne apie Ameriką, kuri gyvena savo nors ir dideliame ir kažkada buvusiame labai moderniame, bet jau senstelėjusiame dangoraižyje, kuriam žūtbūtinai reikalingas kapitalinis remontas.

[John]

pirmos dvi lietuviskos nuorodos google http://www.buhalteris.lt/lt/?cid=819&new_id=287061 http://ec.europa.eu/news/economy/090908_lt.htm kitom kalbom, rimtesniu saltiniu pasiieskok pats jei neitikina.

Na paimkim tarkim kokia betonine Pekino ar LA infrastruktura, daugiaaukstes sankryzas ir visa kita. Viskas tam kad issprest kamsciu problema, bet pas mus kamsciu nera, tai ka mes dabar blogiau gyvenam kad tos infrastrukturos neturim?? arba ten tarp kokiu dvieju dideliu traukos centru tarkim shanhajaus ir pekino galima bus traukiniu nuvaziuot per 5(?) valandas, na ir kas? pas mus tarp didziausiu traukos centru kauno ir vilniaus kelione trunka 1 valanda. Ar pvz is paryziaus i pajuri (nica) galima nuvaziuot per 5.30 h o pas mus iki pajurio is vilniaus per 4.30 Tai kas geriau gyvena??

BVP svarbus matas komercijai, gyvenimo kokybe jis atspindi tik is dalies ir ne is svarbiausios puses.

Teko skaityti jau seniau. Iš esmės sutinku. Bet dar kartą pakartosiu frazę apie kapitalizmą: "Kapitalizmas yra blogiausia sistema išskyrus visas kitas".

Aš irgi norėčiau pamatyti rodiklį, kuris įvertina, pavyzdžiui, psichologinę savijautą dėl galimybės turėti 4 savaites apmokamų atostogų t.y. kažko, ko neturi praktiškai jokia valstybė išskyrus ES, kuriai priklausome ir mes... manau ES šalys tikrai smarkiai pakiltų tokiame reitinge, kur būtų įvertinama atostogų svarba, socialinė apsauga ir pan. Tikrai reiktų kažko išsamesnio, nei paprasčiausias paskaičiavimas, kiek pinigų prasisuko pro ekonomiką (BVP), kaip yra dabar... ir vis dėl to, šiandien tai yra geriausias ir vienintelis visuotinai pripažįstamas ir naudojamas rodiklis. Na dar yra HDI, bet BVP visvien yra geresnis ta prasme, kad jį galima kur kas greičiau paskaičiuoti ir matyti tendencijas kas ketvirtį kone visose pasaulio šalyse. Taip kad kol kas teks apsistoti ties BVP vertinimu, nes paprasčiausiai nieko geresnio nėra.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Laukiau ir tikėjausi tokio argumento

Laukei, tikėjaisi, bet atsakymas vistiek septynios pastraipos totalios demagogijos. Pripažintum (visų pirma pats sau), kad Kinija šiuo metu yra atsilikusi (palyginus su Vakarais) valstybė, būtų lengviau ir tau, ir kitiems šitoj temoj diskutuot. Dabar ilgai ir nuobodžiai seki pasakėles apie komunistinį rojų, o susidūręs su paties labai mėgiamais faktais staiga pareiški, kad komunistinis rojus yra "under construction".

O kas bus po 30 metų... Kas 1980 m. būtų suprognozavęs dabartinį Pasaulio vaizdą?..

[John]

Laukei, tikėjaisi, bet atsakymas vistiek septynios pastraipos totalios demagogijos. Pripažintum (visų pirma pats sau), kad Kinija šiuo metu yra atsilikusi (palyginus su Vakarais) valstybė, būtų lengviau ir tau, ir kitiems šitoj temoj diskutuot. Dabar ilgai ir nuobodžiai seki pasakėles apie komunistinį rojų, o susidūręs su paties labai mėgiamais faktais staiga pareiški, kad komunistinis rojus yra "under construction".

O kas bus po 30 metų... Kas 1980 m. būtų suprognozavęs dabartinį Pasaulio vaizdą?..

Demagogijos? Pabandyk nueiti į banką ir parodyti jiems kad ir 50000Lt. Sakyk "aš va tik gavau vakar ir gausiu kasdien"... nueik į kitą banką ir parodyk jiems pajamų deklaraciją ir darbo sutartį, kur tavo atlyginimas nurodytas "35000Lt/mėn". Grynų pinigų ar sąskaitos nerodyk.

Kuriuo atveju didesnė tikimybė, kad gausi paskolą būstui arba verslui steigti? Tada galėsi kaltinti banką "demagogija".


Kad Kinija nėra atsilikusi pagal per capita BVP aš niekada ir nesakiau. Tiesiog ne vien tai yra svarbu, kalbant apie geopolitiką. Išvis, geopolitikoje kur kas svarbiau absoliutus dydis t.y. bendra ekonomikos svarba. Po to eina tendencijos ir perspektyvos. Atsilikimas pagal žmonių pajamas Kinijoje nėra kosminis ir jis laaaabai sparčiai keičiasi. Taip pat vertėtų pažvelgti į tokius dalykus, kaip transporto infrastruktūra ir gamyba. Per 20 metų Rusija nusitiesė kokius 500km automagistralių? Gal 1000km apie miestus? Kinijoje per tą patį laiką nutiesta per 70000km greitkelių. Rusija iki šiol nesugebėjo sujungti savo didžiųjų miestų normalia infrastruktūra... taigi būtent kalbos apie Kinijos "atsilikimą" nuo Rusijos yra gryna demagogija, nes Rusija, prisiminus anglišką posakį "bites the dust" ir labai žiauriai.

Svarbiasuia yra ekonominės tendencijos ir perspektyvos, kaip ir su bankais prašant paskolų. Apie komunistinį rojų irgi nieko lyg ir neminėjau. Nors gal mano atmintis šlubuoja? O gal tu tiesiog nelabai atidžiai skaitei arba neįsigilinai į mano pranešimus?

[Wycka]

Gal tiktų diskusijai apie Kiniją?

Kaip išsaugoti draugystę su Kinija?

Sausio 19 dieną Vašingtone turi vykti Kinijos prezidento Hu Jintao susitikimas su JAV prezidentu Baracku Obama. Apie šio vizito svarbą ir reikšmę savo nuomonę dienraštyje „The New York Times“ išdėstė vienas garsiausių pasaulio politikų, buvęs prezidento Jimmy Carterio patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Zbigniewas Brzezinskis.
(...)
Pastaraisiais mėnesiais abiejose šalyse netrūko polemikos dėl ekonominės politikos, prieštaraujančios tarptautinėms taisyklėms. Abi valstybės kaltino viena kitą siekiant savanaudiškų tikslų. Ilgalaikiai skirtumai tarp to, kaip Amerika ir Kinija suvokia žmogaus teises, ypač išryškėjo paskyrus 2010 metų Nobelio taikos premiją Kinijos disidentui.
Be to, kiekviena šalis nejučia tapo įtaresnė kitos atžvilgiu. Vašingtono sprendimas padėti Indijai branduolinės energetikos srityje dar labiau pakurstė įtampą. Kinija ėmė remti Pakistano norą plėsti savo branduolinės energetikos potencialą. Menamas nepakankamas Pekino susirūpinimas dėl Šiaurės ir Pietų Korėjų susirėmimo davė pagrindą pradėti jaudintis dėl šios valstybės politikos Korėjos pusiasalyje. Kaip Amerikos vienašališkumas sukelia kai kurių jos draugų pasipriešinimą, lygiai taip ir Kinija turėtų atkreipti dėmesį, kad kartais šalies pozicija verčia nerimauti kaimynes. Jei abi valstybės imtų vis labiau viena kitą demonizuoti, tai būtų blogiausia pasekmė tiek ilgalaikiam Azijos stabilumui, tiek Amerikos ir Kinijos tarpusavio santykiams. Tačiau noras pasukti šiuo keliu tikriausiai didės, nes šalys turi vidaus problemų.
(...)
Kai kurie Kinijos komentatoriai peikia per ankstyvą šalies džiūgavimą dėl vidinės transformacijos ir globalaus vaidmens. Kinijos lyderiai, rimtai besilaikantys Karlo Marxo klasikos, turėtų dar kartą perskaityti Stalino pranešimą partijai, pavadintą „Apsvaigę nuo laimėjimų“. Jame perspėjama dėl „tuštybės ir pasipūtimo nuotaikų“.
Po 30 bendradarbiavimo metų JAV ir Kinija neturėtų krūpčioti kilus tiesmukai diskusijai dėl abipusių skirtumų. Šioms valstybėms derėtų pagaliau suprasti, kad jos viena kitai reikalingos. Negebėjimas susivienyti ir išplėsti bendradarbiavimo pakenktų ne tik abiem tautoms, bet ir visam pasauliui. Nė viena šalis neturėtų tikinti savęs, kad išvengs žalos, kurią gali padaryti didėjantis tarpusavio priešiškumas, - abi privalo suprasti, jog krizė, kilusi vienoje valstybėje, pakenks ir kitai.
(...)

[John]

Sprendžiant iš straipsnio, tai bus eilinis diplomatinis vizitas "dėl akių", nes Amerika ir Kinija labai intensyviai "dirba" USD eksportavimo į Kiniją srityje ir tikrai ne tokių vizitų metu priimami sprendimai dėl tokios politikos.

Kadangi Kinijoje, ko gero, irgi sėdi ne kvailiai, jiems, ko gero, tokia politika apsimoka tol, kol reikia palaikyti socialinį stabilumą, išlaikyti veikiančias gamyklas ir prisistatyti infrastruktūros t.y. dar maks. 10 metų į ateitį. Bet iš principo Kinijai tokia sistema neapsimoka ir nėra naudinga, nes iš esmės ji tiekia produkciją JAV už tai gaudama paprasčiausius popierėlius, sakančius, kad "I owe you". Tada Kinija galės ramiai atsiriboti nuo "įsipareigojimų" pirkti JAV skolą, mesti dolerius laukan ir sėkmingai prekiauti su Azija ir Europa, bei veikti savo vidinėje rinkoje su nuliniu arba nedideliu prekybos perviršium ir be išpūsto prispausdintų dolerių rezervo.

Taigi, su Kinija kaip ir aišku, jie daro tai, kas jiems naudinga ir nesipjauna su ilgalaike strategija. Tik kur kas įdomiau, kas bus su JAV? Ansčiau ar vėliau dolerių spausdinimas turės baigtis, kaip ir visas piramidinis bizniukas su monetarinėmis manipuliacijomis, iš kurių Amerika pagrinde ir gyvena. Turės baigtis ir lengvos paskolos iš Azijos ir kitur (nes niekam nebereiks dolerių, kurie nepadengti konkrečia produkcija). Amerikai gali būti sunku vėl persiorientuoti į gamybą ir, svarbiausią, daryti tai efektyviai su minimaliomis sąnaudomis ir aukščiausia kokybe (kaip Vokietija). Tiesiog nesiriša dabartinė JAV politika ir tvarus augimas. O Kinijai JAV reikalingos tik tiek, kiek tai padės jai susitvarkyti savo kiemą.

[index]

Kadangi Kinijoje, ko gero, irgi sėdi ne kvailiai, jiems, ko gero, tokia politika apsimoka tol, kol reikia palaikyti socialinį stabilumą, išlaikyti veikiančias galyklas ir prisistatyti infrastruktūros t.y. dar maks. 10 metų į ateitį. Tada Kinija galės ramiai atsiriboti nuo "įsipareigojimų" pirkti JAV skolą, mesti dolerius laukan ir sėkmingai prekiauti su Azija ir veikti savo vidinėje rinkoje su nuliniu arba nedideliu prekybos perviršium ir be prispausdintų dolerių.

Tiesą sakant, jau dabar pastebiu, kad Kinija pradeda savo aktyvus restruktūrizuot ir sumąstė juos kiek padiversifikuot. Nenustebčiau jei ateityje ji taptų viena stambiausių eurobondų pirkėjų.

[John]

Tiesą sakant, jau dabar pastebiu, kad Kinija pradeda savo aktyvus restruktūrizuot ir sumąstė juos kiek padiversifikuot. Nenustebčiau jei ateityje ji taptų viena stambiausių eurobondų pirkėjų.

Geri laikai laukia ES - varysim Eurus, kiek tik eis printeriai, jų vertė labai nekris, pirksim viską iš visur ir gerai gyvensim.

[index]

Geri laikai laukia ES - varysim Eurus, kiek tik eis printeriai, jų vertė labai nekris, pirksim viską iš visur ir gerai gyvensim.

Jeigu taip darysim tai gerai pagyvensim kokius 30 metų, paskui laukia tas pats š kaip JAV. Stambesnių krizių metu tokius dalykus trumpam padaryt visai sveika, bet nuolatinis pinigų spausdinimas veda į pražūtį, todėl persistengt nereikia. Ką iki šiol Europa sugebėdavo daryti.

Ir dėl to, amerikiečiai mano, kad ES elgiasi neteisingai bei dėl to taip smarkiai buvo išplėsta "euro krizės" grėsmė.

[Big Cat]

Tik yra vienas klaustukas - ar pavyks ES susitarti dėl eurobondų. Nes dabar nėra tikrų eurobondų. Pvz., Kinija, norėdama investuoti į Eurą yra priversta pirkti atskirų Europos valstybių bondus, nėra dar sukurto mechanizmo dėl bendrų bondų. Ir neaišku, ar sukurs, nes tam priešinasi Vokietija, o labai nori - Graikai, Portugalai, Ispanai ir Italai. Spėkit, kodėl?

[index]

Tik yra vienas klaustukas - ar pavyks ES susitarti dėl eurobondų. Nes dabar nėra tikrų eurobondų. Pvz., Kinija, norėdama investuoti į Eurą yra priversta pirkti atskirų Europos valstybių bondus, nėra dar sukurto mechanizmo dėl bendrų bondų. Ir neaišku, ar sukurs, nes tam priešinasi Vokietija, o labai nori - Graikai, Portugalai, Ispanai ir Italai. Spėkit, kodėl?

Pirma kregždė. Nežinau kiek patikimas šaltinis, bet buvo lengviausia jį įmest, nes pavogiau jį iš SSC.

http://www.thejournal.ie/eu-offloads...ilout-2011-01/

[Big Cat]

Bus įdomu stebėti, ar Airijos gelbėjimui skirti bendri eurobondai paskatins sukurti ir tikruosius eurobondus. Aš manau, kad paskatins. Šiaip gyvename įdomiais laikais - stebime eurozonos ekonominės "vyriausybės" pamatų statymą.

[John]

Aš niekaip nesuprantu, kodėl Euro vertė krenta £ atžvilgiu. UK yra tikrai blogesnėje situacijoje, nei visa Eurozona.

[index]

Bus įdomu stebėti, ar Airijos gelbėjimui skirti bendri eurobondai paskatins sukurti ir tikruosius eurobondus. Aš manau, kad paskatins. Šiaip gyvename įdomiais laikais - stebime eurozonos ekonominės "vyriausybės" pamatų statymą.

Aš irgi manau taip pat. Manau, kad dėl šios krizės ES suartės taip, kaip dar niekada nebuvo iki šiol. Sekantis žingsnis bus fiskalinės politikos suartėjimas. Šiokių tokių ženklų jau pasirodo po truputį, o Lisabonos sutarty (Berods pataisytame variante) tam ir teisinis pagrindas yra.

Šoko terapija veikia.

Aš niekaip nesuprantu, kodėl Euro vertė krenta £ atžvilgiu. UK yra tikrai blogesnėje situacijoje, nei visa Eurozona.

Dėl to, kad "euro krizė" yra labai aktyviai šiuo metu spekuliuojamas dalykas. Ir ne be anglakalbės žiniasklaidos pagalbos. O ypač žinant, kad prieš eurą stato tokios sukčių kontorėlės kaip GS.

[Big Cat]

Dar šiek tiek pratęsiant apmąstymus toliau, tai aš manau, jog eurozonos ekonominės "vyriausybės" atsiradimas yra neišvengiamas - jeigu ES turi kažkokių rimtesnių geopolitinių ambicijų. Priešingu atveju, galima pamiršti svajones apie ES kaip super jėgos šalia JAV ir Kinijos statusą. Kuo toliau, tuo Europos įtaka tik mažės, vienintelis kelias išsaugoti įtaką - toliau vienytis ir kalbėti vienu balsu.

[John]

Aš irgi manau taip pat. Manau, kad dėl šios krizės ES suartės taip, kaip dar niekada nebuvo iki šiol. Sekantis žingsnis bus fiskalinės politikos suartėjimas. Šiokių tokių ženklų jau pasirodo po truputį, o Lisabonos sutarty (Berods pataisytame variante) tam ir teisinis pagrindas yra.

Šoko terapija veikia.



Dėl to, kad "euro krizė" yra labai aktyviai šiuo metu spekuliuojamas dalykas. Ir ne be anglakalbės žiniasklaidos pagalbos. O ypač žinant, kad prieš eurą stato tokios sukčių kontorėlės kaip GS.

Šiaip, mano galvoje rimtai ima šmėkščioti konspiracijų teorijų prielaidos dėl Vakarų (ypač anglosaksiškos) žiniasklaidos susimokymo skleisti tik "teisingas" žinias (ar tai būtų ekonomikos ar politikos ar kokie nors kiti reikalai). Kas svarbiausia, tokios mano prielaidos patvirtinamos bene kasdien, kai skaitau tiesiog grynus paistalus "rimtoje" žiniasklaidoje (pradedant Bloomberg, baigiant FT, kur tokių naujienų autoriai gauna labai apvalias sumas už savo darbą). Tik nežinau, ar tai vien tik žurnalistų nemokšiškumo dalykas, ar tikslinis veikimas.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Demagogijos? Pabandyk nueiti į banką ir parodyti jiems kad ir 50000Lt. Sakyk "aš va tik gavau vakar ir gausiu kasdien"... nueik į kitą banką ir parodyk jiems pajamų deklaraciją ir darbo sutartį, kur tavo atlyginimas nurodytas "35000Lt/mėn". Grynų pinigų ar sąskaitos nerodyk.

Kuriuo atveju didesnė tikimybė, kad gausi paskolą būstui arba verslui steigti? Tada galėsi kaltinti banką "demagogija".

Labiau ne į temą pavyzdžio sugalvot nebeišėjo?

Kad Kinija nėra atsilikusi pagal per capita BVP aš niekada ir nesakiau. Tiesiog ne vien tai yra svarbu, kalbant apie geopolitiką. Išvis, geopolitikoje kur kas svarbiau absoliutus dydis t.y. bendra ekonomikos svarba. Po to eina tendencijos ir perspektyvos. Atsilikimas pagal žmonių pajamas Kinijoje nėra kosminis ir jis laaaabai sparčiai keičiasi. Taip pat vertėtų pažvelgti į tokius dalykus, kaip transporto infrastruktūra ir gamyba. Per 20 metų Rusija nusitiesė kokius 500km automagistralių? Gal 1000km apie miestus? Kinijoje per tą patį laiką nutiesta per 70000km greitkelių. Rusija iki šiol nesugebėjo sujungti savo didžiųjų miestų normalia infrastruktūra... taigi būtent kalbos apie Kinijos "atsilikimą" nuo Rusijos yra gryna demagogija, nes Rusija, prisiminus anglišką posakį "bites the dust" ir labai žiauriai.

Nu palauk, kas yra nesujungti infrastruktūra? Jakutskas, Magadanas? Nu taip, kelių ten nėra, bet įvertinus klimatines sąlygas ir poreikį tai ir nebus. Geležinkelių infrastruktūra yra, oro uostai irgi daugiau mažiau veikia.

Kad Kinija dėl savo milijardo gyventojų pasaulinėj arenoj yra svarbesnė už Olandiją ar kokią ten Ukrainą tai faktas, tik dėl to nereikia pradėt sekt pasakų kad Kinijoje yra geriau gyventi nei Olandijoje ar net Ukrainoje.

Svarbiasuia yra ekonominės tendencijos ir perspektyvos, kaip ir su bankais prašant paskolų. Apie komunistinį rojų irgi nieko lyg ir neminėjau. Nors gal mano atmintis šlubuoja? O gal tu tiesiog nelabai atidžiai skaitei arba neįsigilinai į mano pranešimus?

Tai kad kas antram savo pranešime kartoji kokia Kinija nuostabi, be trūkumų ir kaip jos visos problemos pasiliko maodzduniškoje praeityje. Nepakenktų ir truputėlis kritinio mąstymo, netgi Kinijos atžvilgiu.