Europos Sąjungos reikalai

[Lettered]

/\ pažįstami skaičiuoja nuo degalų sutaupytas dideles pinigų sumas, kurias išleidžia pramogoms, daiktams. ES mastu susidaro milžiniškos sumos, kurios įsilieja į ekonomiką.

Gaila, tik kad nuverėjantis euras tas sutaupytas sumas suvalgo.

[andyour]

/\ Nafta nukrito 50%, o euras 10%. ES rinkoje prekių ir paslaugų ne tiek ir daug iš JAV.

[Aleksio]

/\ pažįstami skaičiuoja nuo degalų sutaupytas dideles pinigų sumas, kurias išleidžia pramogoms, daiktams. ES mastu susidaro milžiniškos sumos, kurios įsilieja į ekonomiką.

Bet ne visi tokie - yra daug tokių, kurie nepramogauja ir perka tik tiek, kiek jiem reikia. Arba laiko pinigus bankuose/kojinėse.

[Lettered]

/\ Nafta nukrito 50%, o euras 10%. ES rinkoje prekių ir paslaugų ne tiek ir daug iš JAV.

Iš Kinijos ir kitų šalių prekės perkamos už dolerius, o Euras jau prarado 15% vertės nuo pavasario ir pagal prognozes per šiuos metus susilygis su doleriu, žodžiu nelabai linksmos prognozės.

[ViR2]

Nepasiduokit zurnalistiniam ir ekonomistu populizmui Paziurekit i statistika

Europos sajunga 15% pasaulio prekybos, JAV 12.9%, o Kinija 13.7%. Mokejimu balansas yra subalansuotas, pati ekonomika yra self suficient isskyrus energetinese zaliavose... Taip, kad atpiges euras tik paskatins eksporta, kurio pagrindinis siurbikas yra JAV bei Kinija. Dangus negriuva, euras vietoj, o del pietiniu veltedziu ir ju gelbejimo yra naturalu, kad euras pavaziuos zemyn

[Gator]

Kodėl išvis reikia sureikšminti tautinius brandus?

Labai reikia sureikšminti - dabar didžioji Lietuvos pramonės dalis dirba kaip subrangovai su minimaliomis pelno maržomis, nes brando savininkas užsakyti paslaugas gali bet kur, tad subrangovai negali užsiplėšti daugiau.
Tuo tarpu jei tie patys pramonininkai turi savo brandus automatiškai pelningumas ir pridėtinė vertė kyla ir stipriai. Tą jau suprato didelė dalis pramonininkų, todėl po truputį persiorientuoja iš subrangovų į savo brando kūrimą.

[Lettered]

Labai reikia sureikšminti - dabar didžioji Lietuvos pramonės dalis dirba kaip subrangovai su minimaliomis pelno maržomis, nes brando savininkas užsakyti paslaugas gali bet kur, tad subrangovai negali užsiplėšti daugiau.
Tuo tarpu jei tie patys pramonininkai turi savo brandus automatiškai pelningumas ir pridėtinė vertė kyla ir stipriai. Tą jau suprato didelė dalis pramonininkų, todėl po truputį persiorientuoja iš subrangovų į savo brando kūrimą.

Realiai kuo turtingesnė šalis, tuo daugiau tų tautinių didelį kapitalą generuojančių brandų turi, nedaug sėkmingų šalių, kurios dirba tik kaip brand'ų filialai. Aišku tai irgi neblogai ir geriau nei nieko, bet lyginti nereiktų.

[Tomas]

Taip, kad atpiges euras tik paskatins eksporta, kurio pagrindinis siurbikas yra JAV bei Kinija. Dangus negriuva, euras vietoj, o del pietiniu veltedziu ir ju gelbejimo yra naturalu, kad euras pavaziuos zemyn

58% importo ES perka už dolerius. Jei euras ir toliau kris tokiais tempais, ES laukia hiperinfliacija ir ekonomikos žlugimas

[tajus]

58% importo ES perka už dolerius. Jei euras ir toliau kris tokiais tempais, ES laukia hiperinfliacija ir ekonomikos žlugimas

Kaip suprantu šitam skaičiui daugiausia įtakos turi tai, kad energetiniai ištekliai perkami už dolerius bei importas iš Kinijos. Neseniai pradėta tiesioginė juanio - euro prekyba manau turėtų pamažinti dolerių procentą importe. Tačiau aišku Kinijos importo kainų tai nesumažins.

[ViR2]

Kiekine ir skaitine israiska zaliavu kainos krenta, o dolerio brangimas neatperka skaitines israiskos kritimo I kinija mes daugiau eksportuojam, nei importuojam is jos

[Lettered]

Kiekine ir skaitine israiska zaliavu kainos krenta, o dolerio brangimas neatperka skaitines israiskos kritimo I kinija mes daugiau eksportuojam, nei importuojam is jos

Teoriškai gal ir neatperka, bet visa ta defliacija tikrai ne į gerą išeis. Būtinai, jei kas nors atsitinka gero (sumažėja naftos kainos), taip ES lygioje vietoje prisidaro bėdų.

„Vartotojai tikisi tolimesnio kainų mažėjimo, atideda savo pirkinius, taupo, todėl mažėja įmonių pajamos, galimybės didinti kainas, jos priverstos atleisti darbuotojus, mažinti atlyginimus ir įsisuka toks uždaras ratas – kainų ir atlyginimų mažėjimo. Ir kaip rodo Japonijos patirtis, iš to rato yra gana sudėtinga išeiti. Tai būtent tokios blogosios defliacijos ir bando išvengti euro zona, kurios apraiškų mes matome Graikijoje ir Ispanijoje“,- sakė N.Mačiulis.

http://www.delfi.lt/verslas/verslas/...#ixzz3ODU8oZtd

[Tomas]

I kinija mes daugiau eksportuojam, nei importuojam is jos

Paralelinėj visatoj?

http://ec.europa.eu/eurostat/tgm/tab...00035&plugin=1

[index]

Teoriškai gal ir neatperka, bet visa ta defliacija tikrai ne į gerą išeis. Būtinai, jei kas nors atsitinka gero (sumažėja naftos kainos), taip ES lygioje vietoje prisidaro bėdų.

Defliacija dėl naftos kainų (ypač jei neplanuojamas jų atšokimas, galintis virsti infliacija) kaip tik leidžia ECB apmėtyti visus eurais nebijant didelės infliacijos (ką pastarasis greitai pradės daryti). Dėl to pasiūlos defliacija nėra blogis, o kaip tik gėris, leidžiantis paskatinti ekonomikos augimą nebijant infliacijos.

Blogis yra paklausos defliacija, kai kainos krenta, nes niekas nieko nebeperka.

[Lettered]

Defliacija dėl naftos kainų (ypač jei neplanuojamas jų atšokimas, galintis virsti infliacija) kaip tik leidžia ECB apmėtyti visus eurais nebijant didelės infliacijos (ką pastarasis greitai pradės daryti). Dėl to pasiūlos defliacija nėra blogis, o kaip tik gėris, leidžiantis paskatinti ekonomikos augimą nebijant infliacijos.

Blogis yra paklausos defliacija, kai kainos krenta, nes niekas nieko nebeperka.

Kodėl tuomet naftos importuotojos Eurozonos ekonomika beveik neauga (juk realus augimas matuojamas įvertinus kainas), o kursas krenta, kai tuo tarpu brangios skalūninės naftos gamintojos JAV ekonomika auga sprarčiausiai per dešimtmetį.

[Tomas]

EZ "core inflation" stabiliai <1%, kai ECB taikinys yra arti 2% nepaisant to, kad eurų dafigą jau senai:

[index]

Kodėl tuomet naftos importuotojos Eurozonos ekonomika beveik neauga (juk realus augimas matuojamas įvertinus kainas), o kursas krenta, kai tuo tarpu brangios skalūninės naftos gamintojos JAV ekonomika auga sprarčiausiai per dešimtmetį.

Dėl to, kad neauga, nu. Naftos ir kitų žaliavų kainos juk nėra esminis veiksnys, lemiantis ekonomikos augimą. Kita vertus žemos išteklių kainos ir dėl to nesanti infliacija/esanti defliacija leidžia ECB ir vyriausybėms tą ekonomikos augimą paskatinti, nesukeliant didelės infliacijos.

Jei išteklių kainos augtų ir infliacija būtų nemaža tai darant infliacija būtų didesnė nei ji taptų dabar ir gali būti, kad didesnė nei ją norima turėti.

[Tomas]

Kodėl tuomet naftos importuotojos Eurozonos ekonomika beveik neauga (juk realus augimas matuojamas įvertinus kainas), o kursas krenta, kai tuo tarpu brangios skalūninės naftos gamintojos JAV ekonomika auga sprarčiausiai per dešimtmetį.

Tam kad ekonomika augtų turi didėti privataus sektoriaus išlaidų, valstybinio sektoriaus išlaidų ir net eksporto suma. Europos Sąjunga pastaraisiais metais stengiasi riboti valstybės išlaidų augimą arba jas karpyti. Šį karpymą turėtų kompensuoti eksporto augimas (kas iš dalies vyksta, bet rėmimasis eksportu yra netvarus) ir privataus sektoriaus išlaidų didėjimas. Kažkodėl Europos Sąjungoje manoma, kad padidinus gyventojams mokesčius, sumažinus atlyginimus ar apskritai palikus be darbo ir pajamų jie turi pulti išlaidauti ir taip atgaivinti ekonomiką. Deja kol kas tai nevyksta, ir visi stebisi kodėl

[senasnamas]

Degalų kainos pasaulyje:
http://www.globalpetrolprices.com/gasoline_prices/
Įdomu palyginti kainas JAV ir išsivysčiusiose Europos šalyse (vos ne trigubai brangiau). Tai kaip galima konkuruoti? Įdomu, ar išvis naftos pigimas padarė kokią nors rimtesnę įtaką degalų kainai Europoje?

[pauliaK]

/\
Nėra kaip jų lyginti, nes galutinės kainos sudedamosios yra visai kitokios. Europoj labai stipriai apmokestinamas kuras, bet iš tų mokesčių po to tiesiami keliai, jie prižiūrimi ir dar visokiom ekologinėm programom, pensijom ir pašalpom per PVM'us nubyra. Kai tuo tarpu JAV tiesiog moki už kurą, kaip už bet kokią kitą prekę, susimoki pardavimo plius nedidelį vietos valstijos mokesti (gaunasi apie ~15% bendrai) ir tiek žinių.

[pauliaK]

Iliustracija, JAV kuro kainos sudėčiai:

Federal, state, and local government taxes also contribute to the retail price of gasoline. Federal excise taxes are currently 18.4¢ per gallon. As of January 1, 2014, state excise taxes averaged 24.17¢ per gallon, and 12 states levied additional state sales and other taxes on gasoline.

Šaltinis: http://www.eia.gov/energyexplained/i...fecting_prices

Neradau dabar kažko analogiško Europai, tik tokį grafikiuką su mokesčių dydžiais, skirtingoms šalims: http://upload.wikimedia.org/wikipedi...s%2C_2010..png