Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Svetimų kalbų vardų ir žodžių rašyba lietuvių kalboje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Romas Rodyti pranešimą
    Gerbiamieji, būkime nuoseklūs - reikalaukime, kad Lietuva išstotų iš tautinių mažumų konvencijos.

    Kol galioja Lietuvos parašas, tai reiškia tik tiek, kad Lietuva nesilaiko savo pačių pasirašytų tarptautinių sutarčių ir konvencijų, t.y., eilinis valstietiškas gudravimas
    Nacionalistai tau atsakys, kad jokio poreikio nėra, o visi lenkai "iš tiesų" yra lietuviai, ir t.t., ir pan...

    Diskusija visiškai tuščia, nes kartojami vis tie patys nepagrįsti teiginiai.

    Tikiuosi, kad bent Seimo narių gretose (nors kartą) atsiras daugiau sveiko proto ir politinės valios. Gal ilgainiui ir visuomenė taps civilizuotesnė...

    Comment


      Dar viena sutartis, kuri galioja jau 16 metų

      Data: 1994-04-26
      Publikavimas: Valstybės žinios, 1994-12-16, Nr. 97-1907
      Statusas: Įsigalioja 1994-11-26

      LIETUVOS RESPUBLIKOS IR LENKIJOS RESPUBLIKOS
      DRAUGIŠKŲ SANTYKIŲ IR GERO KAIMYNINIO BENDRADARBIAVIMO
      SUTARTIS

      Lietuvos Respublika ir Lenkijos Respublika, toliau vadinamos
      Susitariančiosiomis Šalimis:
      - vadovaudamosios (...)
      - atsimindamos sudėtingą abiejų tautų istoriją bei ilgaamžį lietuvių ir lenkų artumą ir atsižvelgdamos į galimybę abiems tautoms vertinti bendrą abiejų valstybių istoriją skirtingai,
      (...)
      - reikšdamos apgailestavimą dėl konfliktų tarp abiejų valstybių po I Pasaulinio karo, kai po ilgos nelaisvės lietuviai ir lenkai ėmėsi kurti naują, nepriklausomą gyvenimą, bei smerkdamos smurto naudojimą, buvusį abiejų tautų tarpusavio
      santykiuose,
      - apgailestaudamos dėl tragedijų ir didžiulių netekčių, kurios ištiko abi mūsų tautas dėl XX amžiaus totalitarinių sistemų,
      - iškilmingai abipusiai patvirtindamos viena kitos dabartinių teritorijų su sostinėmis Vilniumi ir Varšuva vientisumą dabar ir ateityje, nepriklausomai nuo jų sienų formavimosi proceso praeityje,
      - atsižvelgdamos į tai, kad nuo amžių abiejų valstybių teritorijose gyvenantys lietuviai ir lenkai įnešė ir įneša nekintančias vertybes į abiejų tautų ir valstybių kultūrą bei yra įdėję esminį indėlį į Europos kultūros vystymą,
      - suprasdamos, kad abiejų valstybių nepriklausomybės atgavimas įpareigoja mus drąsiai mąstyti apie ateitį,
      - siekdamos visapusiškai vystyti savo santykius ir draugišką bendradarbiavimą, pagrįstą geros kaimynystės principu,
      s u s i t a r ė :
      (...)

      13 Straipsnis
      1. Susitariančiosios Šalys įsipareigoja laikytis tarptautinių tautinių mažumų teisių apsaugos principų ir standartų, apibrėžtų Visuotinėje Žmogaus Teisių Deklaracijoje, Tarptautiniuose Žmogaus Teisių Paktuose, atitinkamuose Europos
      Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencijos dokumentuose, o taip pat Europos žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijoje bei jos Papildomuose Protokoluose, kuriuos yra priėmusios abi Šalys.
      2. Asmenys, priklausantys lietuvių tautinei mažumai Lenkijos Respublikoje, tai yra asmenys, turintys Lenkijos pilietybę, kurie yra lietuvių kilmės arba priskiria save lietuvių tautybei, kultūrai ir tradicijoms bei laiko lietuvių kalbą savo gimtąja
      kalba, o taip pat asmenys, priklausantys lenkų tautinei mažumai Lietuvos Respublikoje, tai yra asmenys, turintys Lietuvos pilietybę, kurie yra lenkų kilmės arba priskiria save lenkų tautybei, kultūrai ir tradicijoms bei laiko lenkų kalbą savo
      gimtąja kalba, turi teisę individualiai arba kartu su kitais savo grupės nariais laisvai reikšti, saugoti ir plėtoti savo tautinį, kultūrinį, kalbinį bei religinį tapatumą be jokios diskriminacijos ir visiškos lygybės prieš įstatymus sąlygomis.
      3. Šalys patvirtina, kad priklausymas tautinei mažumai yra asmens individualaus pasirinkimo reikalas, negalintis sukelti jam jokių neigiamų pasekmių. Niekas negali būti verčiamas įrodinėti savo tautybę ar jos atsižadėti.

      14 Straipsnis
      Susitariančiosios Šalys pareiškia, kad asmenys, išvardinti 13 straipsnio 2 punkte, taip pat turi teisę:
      - laisvai vartoti tautinės mažumos kalbą asmeniniame ir viešajame gyvenime;
      - kad jiems būtų prieinama informacija ta kalba, galimybė ją platinti ir keistis ja bei turėti savo masinės informacijos priemones;
      - mokytis tautinės mažumos kalba ir tautinės mažumos kalbos;
      - vadovaujantis valstybės įstatymais ir kitais teisiniais aktais, steigti ir išlaikyti savo institucijas, organizacijas ar draugijas, ypač kultūrines, religines ir švietimo, taip pat visų lygių mokyklas, kurios gali siekti savanoriškų finansinių ar kitokių dotacijų šalyje ir iš užsienio, taipogi visuomeninės paramos, bei dalyvauti nevalstybinėse tarptautinėse organizacijose;
      - išpažinti ir praktikuoti savo religiją, taip pat gauti, turėti ir naudotis religine medžiaga bei vykdyti religinio švietimo veiklą tautinės mažumos kalba,
      - užmegzti ir palaikyti netrukdomus tarpusavio kontaktus savo šalies ribose, taip pat kontaktus per sieną su kitų valstybių piliečiais, su kuriais juos sieja bendra tautinė kilmė;
      - vartoti savo vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos kalbos skambesį. Detalios pavardžių rašymo normos bus nustatytos specialioje sutartyje;
      - dalyvauti viešajame gyvenime betarpiškai arba per laisvai išrinktus atstovus valstybinės ir vietinės valdžios lygyje, taip pat lygiateisiškai su kitais piliečiais būti viešojoje tarnyboje.

      15 Straipsnis
      1. Susitariančiosios Šalys savo teritorijoje saugos tautinį, kultūrinį, kalbinį ir religinį 13 straipsnio 2 punkte išvardintų asmenų tapatumą ir sudarys sąlygas jam plėtoti.
      2. Šalys taip pat:
      - nustatys tautinių mažumų kalbų vartojimą savo įstaigose, ypatingai tuose administraciniuose - teritoriniuose vienetuose, kuriuose didelę dalį gyventojų sudaro tautinė mažuma;
      - užtikrins, kad tautinėms mažumoms būtų prieinamos viešosios masinės informacijos priemonės;
      - užtikrins reikiamas galimybes mokytis tautinės mažumos kalba ir tautinės mažumos kalbos ikimokyklinėse įstaigose, pradinėse ir vidurinėse mokyklose;
      - imsis būtinų priemonių, susijusių su tautinių mažumų savitumo apsauga po atitinkamų konsultacijų, įskaitant kontaktus su grupių, išvardintų 13 straipsnio 2 punkte, organizacijomis ir draugijomis;
      - atsižvelgs į 13 straipsnio 2 punkte išvardintų grupių istoriją ir kultūrą, dėstant istoriją ir kultūrą švietimo įstaigose;
      - susilaikys nuo bet kokių veiksmų, galinčių sukelti asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, asimiliaciją prieš jų valią, o taip pat, vadovaudamosios tarptautiniais standartais, nesiims veiksmų, kurie sukeltų tautinius pokyčius teritorijose, kuriose gyvena tautinės mažumos.

      16 Straipsnis
      1. Nė viena iš nuostatų, numatytų 14 straipsnyje, negali būti interpretuojama kaip duodanti teisę vykdyti kokią nors veiklą ar atlikti kokius nors veiksmus, prieštaraujančius Jungtinių Tautų Įstatams ir tarptautinės teisės principams, ypač valstybių teritorinio vientisumo principui, o taip pat Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencijos dokumentams.
      2. Kiekvienas asmuo, priklausantis lietuvių tautinei mažumai Lenkijos Respublikoje ir lenkų tautinei mažumai Lietuvos Respublikoje, privalo būti, kaip ir kiekvienas pilietis, lojalus valstybei, kurioje jis gyvena, ir vadovautis jos įstatymuose numatytomis pareigomis.

      http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpai..._query=&p_tr2=

      Comment


        Parašė EUcitizenLT
        Dar kokių nors kovencijų galima pakopinti, bet jos neturi jokios teisinės galios valstybėms, nes Lietuvoje galioja Lietuvos teisė, o ne Jungtinių tautų teisė.
        Prašau, Lietuvos teisė:

        http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpai...c_l?p_id=96169

        O dabar atsiversk LR Konstitucijos 138 straipsnį (paskutinę pastraipą) ir nustok šnekėti nesąmones...

        Comment


          /\ Gal dar pasiūlysi perrašyti ir antkapinius užrašus?

          Comment


            Ypač pasipiktinimą kelia tokie akibrokštai
            Kur žiūri teisėsauga?
            Parašė Civis Rodyti pranešimą

            Comment


              Apklausa lrytas.lt:

              Ar derėtų geresnių Lenkijos ir Lietuvos santykių labui leisti mūsų šalyje gyvenantiems lenkams pasuose naudoti lenkiškas raides?
              Apklausos rezultatai: (balsavo 220)
              Žinoma, juk niekas dėl to nenukentėtų. Lietuvių draudimas lenkams pase naudoti „w“ tėra bereikalingas įtampos didinimas tarp dviejų šalių. 59 (27%)
              Jokiais būdais. Taip būtų padėtas pamatas lietuvybės naikinimui. 50 (23%)
              Padarius tokią nuolaidą santykiai su Lenkija pagerėtų tik trumpam. Po kurio laiko lenkai vėl „iškastų“ kokią nors problemą, kad galėtų kabinėtis prie lietuvių. 106 (48%)
              Net nežinojau, kad Lietuvos lenkai pase negali savo pavardės rašyti gimtąja kalba. 5 (2%)

              Tuteišiai su tomaševskiais ir lenkų Tusku priešakyje daro sau meškos paslaugą negerbdami Lietuvos Respublikos. Kol visuomenės nuomonė tokia, tol vargu ar seimas ryšis keisti įstatymus.

              Comment


                Parašė artexs Rodyti pranešimą
                Apklausa lrytas.lt:

                Ar derėtų geresnių Lenkijos ir Lietuvos santykių labui leisti mūsų šalyje gyvenantiems lenkams pasuose naudoti lenkiškas raides?
                Apklausos rezultatai: (balsavo 220)
                Žinoma, juk niekas dėl to nenukentėtų. Lietuvių draudimas lenkams pase naudoti „w“ tėra bereikalingas įtampos didinimas tarp dviejų šalių. 59 (27%)
                Jokiais būdais. Taip būtų padėtas pamatas lietuvybės naikinimui. 50 (23%)
                Padarius tokią nuolaidą santykiai su Lenkija pagerėtų tik trumpam. Po kurio laiko lenkai vėl „iškastų“ kokią nors problemą, kad galėtų kabinėtis prie lietuvių. 106 (48%)
                Net nežinojau, kad Lietuvos lenkai pase negali savo pavardės rašyti gimtąja kalba. 5 (2%)

                Tuteišiai su tomaševskiais ir lenkų Tusku priešakyje daro sau meškos paslaugą negerbdami Lietuvos Respublikos. Kol visuomenės nuomonė tokia, tol vargu ar seimas ryšis keisti įstatymus.
                didžiausias absurdas yra laikyti santykių su Lenkija įkaitais Lietuvos piliečius. Tegu kad ir lenkais save laikančius ar lenkais esančius piliečius. Tada gaunas taip, kad vardan geru santykiu, viską jiems leiskim, jei santykiai nekokie, tai nieko neleisim, o jei prasidėtų karas, tai tą karą reikėtų pradėti nuo visų laikančių save lenkais žudymo (kaip potencialių priešų) ... (gal ir nelabai vykęs pavyzdys). Tai gal vardan integracijos tautinės mažumos (o ne gerų santykių su Lenkija) leiskim nevaržomai lenkams įrašyti savo pavardę arba lenkiškom raidėm, arba sulietuvinti (su priklausančioms lietuvių kalbai galūnėm.

                Comment


                  Apie vieną veiklų žmogų mūsų žiniasklaidoje nebuvo nė žodžio. Atrodo, kad tas vardas - Łukasz Wardyn [Lukaš Vardyn] - greit bus žinomas daug kam Lietuvoje.
                  Tai jaunas teisininkas, dirbantis Briuselyje, Europos komisijoje. Kažkam jis sukels daug galvos skausmo.

                  2010-09-15 18:42
                  Polak skarży Litwę w europejskim trybunale
                  Lenkas skundžia Lietuvą Europos teisingumo tribunolui

                  Vakar Europos teisingumo tribunole prasidėjo lenkiškų pavardžių rašybos byla.
                  Šio tribunolo nuomonės paprašė Vilniaus teismas, kuriam pasiskundė Lenkijos pilietis Łukasz Wardyn [Lukaš Vardyn] ir jo žmona, Lietuvos lenkė , kuri lietuviškuose dokumentuose įrašyta kaip Malgožata Runevič-Vardyn [Małgorzata Runiewicz-Wardyn].
                  Tribunolas per kelioliką savaičių pasisakys, ar pavardžių, net įgytų vedybomis su Lenkijos piliečiu, lituanizavimas atitinka ES teisės aktus.
                  http://wyborcza.pl/1,86723,8381826,P...#ixzz14LE2bApU

                  Jo susuktas filmukas apie paskaitą Vilniuje ir tekstas
                  Małgorzata Kozicz, 2010.11.02, 09:28
                  Prawo do "W" // Teisė į "W"

                  740 Lietuvoje registruotų firmų turi pavadinimus su nelietuviškais ženklais. 250.000 Lietuvos gyventojų neturi teisės turėti tokius ženklus savo asmens dokumentuose
                  (...)
                  Europos tribunolo sprendimas Wardyn-Vardyn byloje bus 2011 m. kovą.
                  (...)
                  "Manau, kad Lietuvos valstybė nėra nuosekli. Jei manome, kad nelietuviškų raidžių įvedimas į kasdieninę kalbą yra konstitucijos pažeidimas, būkime nuoseklūs ir uždrauskime viską, kas prieštarauja valstybinės kalbos taisyklėms. Kaip teigia pati (lietuvių) Valstybinės kalbos komisija, negali būti kalbos taisyklių pažeidimu tai, kas nėra lietuvių kalbos dalimi"- teigia dr. Ł. Wardyn.

                  Anot Łukasz'o Wardyn'o, kalba eina apie tai, kad žmonėms reikia suteikti pasirinkimo teisę:
                  "Yra asmenų, kurie geriau jausis su polonizuota pavarde, o kiti - su lituanizuota. Neturi būti kliūčių, kiekvienas turi turėti pasirinkimą" - pridūrė mokslininkas.
                  (...)
                  Paskaitų iniciatoriunmi yra Europos žmogaus teisių fondas.
                  "Tie renginai bus ne antilietuviški, o būtent prolietuviški. Norime, kad Lietuvos valstybė užimtų tinkamą vietą Europos valstybių būryje" - tvirtina B. Naniewicz, fondo atstovė.

                  http://www.wilnoteka.lt/pl/video/prawo-do-w

                  Comment


                    Teismas neįpareigos pavardžių rašyti nelietuviškai. Ne jo kompetencija nustatinėti lietuvių kalbos - valstybinės kalbos (įtvirtintos Konstitucijoje) - gramatiką. O VLKK gal baigs vieną kartą nesąmones apie asmenvardžių nebuvimą kalbos dalimi. Tai ir visi tarptautiniai žodžiai ar skoliniai nėra lietuvių kalbos dalimi, nes tai nelietuviški žodžiai.
                    Žinoma, lenkui bepigu pezėti apie asmenvardžio nebuvimą lietuvių kalbos dalimi, kai patys lenkai jau eilę metų darko savo kalbą netgi nebepritaikydami lenkiškos rašybos taisyklių užsienietiškiems žodžiams.

                    Comment


                      Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                      Teismas neįpareigos pavardžių rašyti nelietuviškai. Ne jo kompetencija nustatinėti lietuvių kalbos - valstybinės kalbos (įtvirtintos Konstitucijoje) - gramatiką. O VLKK gal baigs vieną kartą nesąmones apie asmenvardžių nebuvimą kalbos dalimi. Tai ir visi tarptautiniai žodžiai ar skoliniai nėra lietuvių kalbos dalimi, nes tai nelietuviški žodžiai.
                      Žinoma, lenkui bepigu pezėti apie asmenvardžio nebuvimą lietuvių kalbos dalimi, kai patys lenkai jau eilę metų darko savo kalbą netgi nebepritaikydami lenkiškos rašybos taisyklių užsienietiškiems žodžiams.
                      Būtent, kad įpareigos. Prieš taip šnekant reiktų pasidomėti, kuo užsiima Europos Teisingumo teismas. Jis tikrina ar atskirų šalių teisės aktai atitinka ES teisės aktus (Acquis Communautaire). Ir jei jo sprendimui nepaklusime ir nepataisysime savo teisės aktų kelias tik vienas, sankcijos ir galbūt net pasitraukimas iš ES.
                      Post in English - fight censorship!

                      Comment


                        Jei jau šis teismas, anot tamstos, nurodinės kaip kalbėti ir raštyti lietuviškai, tai tikrai verta pasitraukti iš ES. Nes kitą kartą jis tamstą privers pasidulkinti su vyru, o tamstos moterį (jei vedęs ar turi merginą) privers pasidulkinti su moterimi.

                        Comment


                          Mes nepasirašėme jokių sutarčių, kurios įpareigotų rašyti pavardes nelietuviškai.

                          Comment


                            Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                            Mes nepasirašėme jokių sutarčių, kurios įpareigotų rašyti pavardes nelietuviškai.
                            Tą pasakys teismas, kuris savo sprendimą pasakys būtent iki mažiausių smulkmenų išnarstęs visas sutartis. Visai tikėtina, kad kažkur slepiasi įsipareigojimas leisti rašyti pavardės originalų variantą.

                            p.s. Vien Maastrichto sutartis įpareigoja globoti ir saugoti tautines mažumas.

                            Parašė Edvard Rodyti pranešimą
                            Dėl šio klausimo yra atskira sutartis?
                            Būnant eurobiurokratu galima pajuokauti ir įkišti tokį straipsnį kokiame naujos sutarties užkampyje.
                            Post in English - fight censorship!

                            Comment


                              Parašė index Rodyti pranešimą
                              Tą pasakys teismas, kuris savo sprendimą pasakys būtent iki mažiausių smulkmenų išnarstęs visas sutartis. Visai tikėtina, kad kažkur slepiasi įsipareigojimas leisti rašyti pavardės originalų variantą.

                              p.s. Vien Maastrichto sutartis įpareigoja globoti ir saugoti tautines mažumas.
                              Plius yra įvairių konvencijų.
                              "Jeśli kto władzę cierpi, nie mów, że jej słucha;
                              Bóg czasem daje władzę w ręce złego ducha."

                              Adam Mickiewicz

                              Comment


                                Parašė index Rodyti pranešimą
                                Jeigu to nėra, tai ir teismo sprendimas bus neigiamas. Nes tas teismas tik tai ir tedaro. Galbūt paprasčiausiai nėra šalių, kur būtų nemaža graikų ar bulgarų tautinė mažuma?
                                Užtat žydai yra tautinė mažuma bene visose ES šalyse.

                                Comment


                                  Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                                  Užtat žydai yra tautinė mažuma bene visose ES šalyse.
                                  Matyt tarp jų nėra norinčių savo pavardes rašyti savo pavardes hebrajišku raštu ir jie nekelia dėl to klausimo. Prireiktų tai išeitį, kaip tą daryti, tikrai surastų.
                                  Post in English - fight censorship!

                                  Comment


                                    Parašė c2h5oh Rodyti pranešimą
                                    Kas per "ES teisingumo tribunolas", ir kas su kuo dėl ko teisiasi?
                                    Kažkas ryškiai nusvaigo su visais tribunolais.
                                    Kita vertus, juokinga kaip lietuviški tarnautojai sugebėjo Tomaševskiui zajavą kažkokį užrašyt ir kviest pasiaiškint. Negi neatsirado nė vieno gudresnio, kad pasakytų, jog p. parlamentaras ne Lietuvos pareigūnas
                                    Tik nepakantumas teisės pažeidimams ir optimizmo skleidimas atves mūsų valstybę į tiesos kelią :)

                                    Comment


                                      Parašė praetor Rodyti pranešimą
                                      Kažkas ryškiai nusvaigo su visais tribunolais.
                                      LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ.
                                      2010 m. birželio 16 d. Nr. 793 NUTARIMAS Nr. 793

                                      DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDŲ IR PAVARDŽIŲ RAŠYMO DOKUMENTUOSE ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-1668
                                      Vadovaudamasi (...) Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
                                      1. Siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui nesvarstyti Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIP-1668 (toliau - Įstatymo projektas), kol bus priimtas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas šiuo metu nagrinėjamoje byloje Runevič-Vardyn, C-391/09.
                                      Įstatymo projekto nuostatos, pagal kurias vardas ir pavardė gali būti rašomi tik lietuviškais rašmenimis, yra susijusios su Europos Sąjungos teise. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje nurodoma, kad asmens pavardė yra svarbiausias jo tapatybės požymis, o Europos Sąjungos valstybių narių teisės
                                      aktai, nulemiantys, jog asmuo skirtingose valstybėse narėse turės skirtingas pavardes, yra vertintini kaip ribojantys Europos Bendrijos steigimo sutarties nuostatas dėl laisvo asmenų judėjimo, pavyzdžiui (...)
                                      http://www.litlex.lt/scripts/sarasas...as=1&Id=138141
                                      Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2009.12.19
                                      2009 m. spalio 2 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (Lietuvos Respublika) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą
                                      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas
                                      Šalys pagrindinėje byloje:
                                      Ieškovai: Malgožata Runevič-Vardyn, Łukasz Paweł Wardyn
                                      Atsakovai: Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius

                                      Prejudiciniai klausimai:
                                      1. Ar, atsižvelgiant į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvos 2000/43/EB [1] įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės normas, šios direktyvos 2 straipsnio 2 dalies (b) punktas turėtų būti aiškinamas, kaip draudžiantis valstybėms narėms netiesiogiai diskriminuoti asmenis dėl jų etninės kilmės, nacionaliniame teisiniame reguliavime numatant, kad civilinės būklės aktuose asmenų vardai ir pavardės būtų rašomi tik valstybinės kalbos rašmenimis?
                                      2. Ar, atsižvelgiant į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvos 2000/43/EB įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės normas, šios direktyvos 2 straipsnio 2 dalies (b) punktas turėtų būti aiškinamas, kaip draudžiantis valstybėms narėms netiesiogiai diskriminuoti asmenis dėl jų etninės kilmės, nacionaliniame teisiniame reguliavime numatant, kad civilinės būklės aktuose kitos tautybės ar pilietybės asmenų vardai ir pavardės būtų rašomi lotynų kalbos rašmenimis, nenaudojant skirtingose kalbose vartojamų diakritinių ženklų, ligatūrų ir kitų lotyniškos abėcėlės raidžių modifikacijų?
                                      3. Ar, atsižvelgiant į Europos Bendrijos steigimo sutarties normas, 18 straipsnio 1 dalį, numatančią, jog kiekvienas Sąjungos pilietis turi teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje bei 12 straipsnio pirmąją pastraipą, draudžiančią diskriminaciją dėl pilietybės, jos turėtų būti aiškinamos kaip draudžiančios valstybės narėms nacionaliniame teisiniame reguliavime numatyti, kad civilinės būklės aktuose asmenų vardai ir pavardės būtų rašomi tik valstybinės kalbos rašmenimis?
                                      4. Ar, atsižvelgiant į Europos Bendrijos Steigimo Sutarties normas, 18 straipsnio 1 dalį, numatančią jog kiekvienas Sąjungos pilietis turi teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje bei 12 straipsnio pirmąją pastraipą, draudžiančią diskriminaciją dėl pilietybės, jos turėtų būti aiškinamos kaip draudžiančios valstybės narėms nacionaliniame teisiniame reguliavime numatyti, kad civilinės būklės aktuose kitos tautybės ar pilietybės asmenų vardai ir pavardės būtų rašomi lotynų kalbos rašmenimis, nenaudojant skirtingose kalbose vartojamų diakritinių ženklų, ligatūrų ir kitų lotyniškos abėcėlės raidžių modifikacijų?
                                      http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/...1C(01):LT:HTML
                                      Tas straipsnis apie bylą buvo atpasakotas ir lietuviškoje spaudoje http://www.alfa.lt/straipsnis/103546...10-04-29_16-20

                                      Comment


                                        Parašė praetor Rodyti pranešimą
                                        Kažkas ryškiai nusvaigo su visais tribunolais.
                                        LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ.
                                        2010 m. birželio 16 d. Nr. 793 NUTARIMAS Nr. 793

                                        DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDŲ IR PAVARDŽIŲ RAŠYMO DOKUMENTUOSE ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-1668
                                        Vadovaudamasi (...) Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
                                        1. Siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui nesvarstyti Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIP-1668 (toliau - Įstatymo projektas), kol bus priimtas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas šiuo metu nagrinėjamoje byloje Runevič-Vardyn, C-391/09.
                                        Įstatymo projekto nuostatos, pagal kurias vardas ir pavardė gali būti rašomi tik lietuviškais rašmenimis, yra susijusios su Europos Sąjungos teise. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje nurodoma, kad asmens pavardė yra svarbiausias jo tapatybės požymis, o Europos Sąjungos valstybių narių teisės
                                        aktai, nulemiantys, jog asmuo skirtingose valstybėse narėse turės skirtingas pavardes, yra vertintini kaip ribojantys Europos Bendrijos steigimo sutarties nuostatas dėl laisvo asmenų judėjimo, pavyzdžiui (...)
                                        http://www.litlex.lt/scripts/sarasas...as=1&Id=138141
                                        Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2009.12.19
                                        2009 m. spalio 2 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (Lietuvos Respublika) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą
                                        Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas
                                        Šalys pagrindinėje byloje:
                                        Ieškovai: Malgožata Runevič-Vardyn, Łukasz Paweł Wardyn
                                        Atsakovai: Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius

                                        Prejudiciniai klausimai:
                                        1. Ar, atsižvelgiant į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvos 2000/43/EB [1] įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės normas, šios direktyvos 2 straipsnio 2 dalies (b) punktas turėtų būti aiškinamas, kaip draudžiantis valstybėms narėms netiesiogiai diskriminuoti asmenis dėl jų etninės kilmės, nacionaliniame teisiniame reguliavime numatant, kad civilinės būklės aktuose asmenų vardai ir pavardės būtų rašomi tik valstybinės kalbos rašmenimis?
                                        2. Ar, atsižvelgiant į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvos 2000/43/EB įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės normas, šios direktyvos 2 straipsnio 2 dalies (b) punktas turėtų būti aiškinamas, kaip draudžiantis valstybėms narėms netiesiogiai diskriminuoti asmenis dėl jų etninės kilmės, nacionaliniame teisiniame reguliavime numatant, kad civilinės būklės aktuose kitos tautybės ar pilietybės asmenų vardai ir pavardės būtų rašomi lotynų kalbos rašmenimis, nenaudojant skirtingose kalbose vartojamų diakritinių ženklų, ligatūrų ir kitų lotyniškos abėcėlės raidžių modifikacijų?
                                        3. Ar, atsižvelgiant į Europos Bendrijos steigimo sutarties normas, 18 straipsnio 1 dalį, numatančią, jog kiekvienas Sąjungos pilietis turi teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje bei 12 straipsnio pirmąją pastraipą, draudžiančią diskriminaciją dėl pilietybės, jos turėtų būti aiškinamos kaip draudžiančios valstybės narėms nacionaliniame teisiniame reguliavime numatyti, kad civilinės būklės aktuose asmenų vardai ir pavardės būtų rašomi tik valstybinės kalbos rašmenimis?
                                        4. Ar, atsižvelgiant į Europos Bendrijos Steigimo Sutarties normas, 18 straipsnio 1 dalį, numatančią jog kiekvienas Sąjungos pilietis turi teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje bei 12 straipsnio pirmąją pastraipą, draudžiančią diskriminaciją dėl pilietybės, jos turėtų būti aiškinamos kaip draudžiančios valstybės narėms nacionaliniame teisiniame reguliavime numatyti, kad civilinės būklės aktuose kitos tautybės ar pilietybės asmenų vardai ir pavardės būtų rašomi lotynų kalbos rašmenimis, nenaudojant skirtingose kalbose vartojamų diakritinių ženklų, ligatūrų ir kitų lotyniškos abėcėlės raidžių modifikacijų?
                                        http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/...1C(01):LT:HTML
                                        Tas straipsnis apie bylą buvo atpasakotas ir lietuviškoje spaudoje http://www.alfa.lt/straipsnis/103546...10-04-29_16-20

                                        Comment


                                          Parašė Romas Rodyti pranešimą
                                          Tas straipsnis apie bylą buvo atpasakotas ir lietuviškoje spaudoje http://www.alfa.lt/straipsnis/103546...10-04-29_16-20
                                          Kad teismas kreipėsi prejudicinio dėl tokio nacionalinio jautrumo dalykų (kad ir į kokios judėjimo laisvės kontekstą tai būtų įpinta), tai dar visiškai nereiškia, jog iš to kas nors išeis turiningo.
                                          Tik nepakantumas teisės pažeidimams ir optimizmo skleidimas atves mūsų valstybę į tiesos kelią :)

                                          Comment

                                          Working...
                                          X