Svetimų kalbų vardų ir žodžių rašyba lietuvių kalboje

[index]

Genai čia ne prie ko.
Bet koks žodis, užrašytas pagal lietuvių kalbos gramatikos taisykles yra lietuvių kalbos žodis. Taip, žodžio kilmė yra nelietuviška, bet jei žodis užrašytas lietuviškai, jis yra lietuvių kalbos žodis.
Asmenvardžiai taip pat yra kalbos dalis, nors kai kurie veikėjai bando atradimą padaryti ir įrodyti, kad tai ne kalbos dalis, o asmens nuosavybė. Juokinga.

Visai ne. Jei tai lietuviškas žodis, tai gal pateiktum pavardės Leklerkas lietuvišką etimologiją?

Taip. Bet, matyt, pergyventa istorija, kolektyvinė sąmonė lemia, kad lietuvis nejaukiai jaučiasi būdami šalia Kito, kalbančio kitaip. Aš kaip lietuvis tik džiaugiuosi, kad šalia esama kitataučių, kuriuos galima vadinti mūsiškiais. Taip tik įvairiau ir įdomiau. Juk negalima įsivaizduoti Klaipėdos krašto be vokiškojo paveldo, Trakų be karaimų, senojo Vilniaus be žydų, ar net Kėdainių be škotų namų... Visa tai svetima, bet kartu ir sava.

Šiaip jau lietuviai kaip tik turėtų būti įpratę gyventi daugiatautėje visuomenėje. Juk Lietuva nuo pat Mindaugo laikų visada buvo multikultūrinė. Manau, kad didžiausią žalą lietuvių tautai padarė Rusijos imperijos okupacija, kai saugant tautiškumą dažnai buvo pereinama prie gana radikalaus nacionalizmo (pvz. Kad ir kaip gerbčiau Kudirką, bet smerkiu jo antisemitizmą) ir nacionalistinis tarpukaris (kurio nacionalizmą iš tikrųjų paskatino tie patys lenkai). Bet gal laikas žvelgti ne į praeitį, o į ateitį. O radikalus nacionalizmas niekada nieko gero neduoda.

Aha, o žydai - litvakai...

O išlikę litavakai, man iš tikro yra judėjų tikėjimo lietuviai. Taip pat, kaip LDK laikais rusinai buvo slaviakalbiai, stačiatikiai lietuviai.

[micku]

Jei šiek tiek pafilosofuoti apie lenkus, lietuvius, rusus ir pan. pasakysiu taip. Lietuvių kalboj yra Tėvynė ir yra Gimtinė. Tėvynė nuo žodžio tėvai ir Gimtinė nuo žodžio gimiau. Pas rusus atitinkamai Rodina ir Otčizna. Pas vokiečius Heimat ir Vaterland. Pas lenkus kazkodel tik Ojczyzna. Čia kaip motina ir Tėvas. Tai čia ir butų tikriausia atsakymas. Vienos motinos Lietuvos vaikai. Vaikai, kaip žinia, būna skirtingi. Bet mylėti reikia visus. Tada ir motina laiminga ir tarp vaikų yr meilė.

[micku]

Norėtųsi, kad ateity neliktų Lietuvos lenkų ar Lietuvos rusų, o lenkų arba rusų kilmės lietuviai.

Mintis gera. Bet gal sakyčiau teisingiau sakyti lenkakalbiai ir rusakalbiai lietuviai

[Civis]

Šiaip jau lietuviai kaip tik turėtų būti įpratę gyventi daugiatautėje visuomenėje. Juk Lietuva nuo pat Mindaugo laikų visada buvo multikultūrinė. Manau, kad didžiausią žalą lietuvių tautai padarė Rusijos imperijos okupacija, kai saugant tautiškumą dažnai buvo pereinama prie gana radikalaus nacionalizmo (pvz. Kad ir kaip gerbčiau Kudirką, bet smerkiu jo antisemitizmą) ir nacionalistinis tarpukaris (kurio nacionalizmą iš tikrųjų paskatino tie patys lenkai). Bet gal laikas žvelgti ne į praeitį, o į ateitį. O radikalus nacionalizmas niekada nieko gero neduoda.

Kalbėdamas apie istorines patirtis, kuomet lietuvis jaučiasi nejaukiai šalia kitataučio, aš ir turėjau omeny visų pirmą caro laikų, po to sovietmečio okupaciją ir Vilniaus krašto okupaciją. Beje, būtent caro laikais (XIX a. II p.) pradėjo formuotis etniniu, kalbiniu požiūriu grįstas tautiškumas.

[Franas]

Mintis gera. Bet gal sakyčiau teisingiau sakyti lenkakalbiai ir rusakalbiai lietuviai

Būtent visų pirmą lietuviakalbiai, savo šalies patriotai. O toliau tegul būna kas nori: lenkai, žemaičiai, rusai, dzūkai ar žydai.

[micku]

Būtent visų pirmą lietuviakalbiai, savo šalies patriotai. O toliau tegul būna kas nori: lenkai, žemaičiai, rusai, dzūkai ar žydai.

Net nežinau. Kodėl galvojat, kad lenkakalbis negali būti patriotu. Ta prasme, kad žmogaus gimtoji kalba yra lenkų. Be abejonės lietuvių kalbą jis irgi privalo žinoti... Sakyčiau pvz. Mykolas Romeris (Michal Romer) visada pabrėždavo, kad yra lenkas ir Lietuvos patriotas.

[index]

Būtent visų pirmą lietuviakalbiai, savo šalies patriotai. O toliau tegul būna kas nori: lenkai, žemaičiai, rusai, dzūkai ar žydai.

Bet ar tavo nuomonę jie gali kaip pirmą kalbą vartoti lenkų, rusų ir t.t. ? Ir vartoti ją netgi viešajame gyvenime tarp tų, kuriems ji yra gimtoji? Lietuvių kalbą, aišku, mokėti turi kiekvienas Lietuvos pilietis. O ir dabar, praktiškai, taip yra. Lietuviškai moka visos tautinės mažumos, išskyrus kai kuriuos senukus, kurie (būkim žiaurūs, bet teisingi) greit išmirs.

[Franas]

Net nežinau. Kodėl galvojat, kad lenkakalbis negali būti patriotu. Ta prasme, kad žmogaus gimtoji kalba yra lenkų. Be abejonės lietuvių kalbą jis irgi privalo žinoti... Sakyčiau pvz. Mykolas Romeris (Michal Romer) visada pabrėždavo, kad yra lenkas ir Lietuvos patriotas.

Nesakau, kad kitų kalbų vartojimas blogai. Taip pat nesvarbu, kuri kalba gimtoji. Svarbu prioritetas, kas tu esi pirmiau, pvz.: lenkas ar lietuvis.

[micku]

Nesakau, kad kitų kalbų vartojimas blogai. Taip pat nesvarbu, kuri kalba gimtoji. Svarbu prioritetas, kas tu esi pirmiau, pvz.: lenkas ar lietuvis.

Va būtent! Kai aš sakau, kad esu lenkakalbis lietuvis, manęs nesupranta Žmonės supranta, kad austrui gimtoji kalba yra vokiečių, belgui - prancūzų arba flamandų, o kad lietuviui gimtoji yra lenkų - nesupranta

[Franas]

Va būtent! Kai aš sakau, kad esu lenkakalbis lietuvis, manęs nesupranta Žmonės supranta, kad austrui gimtoji kalba yra vokiečių, belgui - prancūzų arba flamandų, o kad lietuviui gimtoji yra lenkų - nesupranta

Man tu esi 100proc. lietuvis .

[micku]

Man tu esi 100proc. lietuvis .

zinai, esu grynakraujis lenkas (mano protėviai persikelė i Lietuvą iš Poznanes-Gniezno apylinkių į Lietuvą XVII amžiuje) bet kai Žalgiris žaidžia su Prokom Trefel sergu už Žalgirį Šiaip gaila. bet Lietuva linkusi pamiršti apie Mykolą Romerį, Česlovą Milašių, galu gale Adomą Mickevičių. Jie visi buvo LIETUVIAI!!!

[Romas]

Didžioji dali Lietuvos lenkų neturi tvirtos tautinės tapatybės. Galbūt, neleidžiant naudoti lenkiškų raidžių, slapta tikimasi dalį tuteišių ateityje atlietuvinti.

Pripažinkime patys sau, jog daugelis norėtume, kad tai įvyktų kuo greičiau, pageidautina vakar.
Lituanizacijos procesas savaime vyksta - per lietuviškas mokyklas, mišrias santuokas, darbovietes.

Nebūtina ištremti. Tiesiog reikia vykdyti kryptingą politiką - į šiuos rajonus nukreipti lietuvių naujakurius.

Jei persikėlimo procesas forsuojamas, jis sukelia atoveiksmį.
Dar pridėkime žemės kilnojimo įstatymus.
Vietiniams atsiranda nuoskaudos, kurios virsta noru ginti savo interesus.
Užtenka poros songailų ir atsiranda nacionalizmas.

Man atrodo kad nacionalizmą skatina būtent akli draudimai naudoti lenkams savo kalbą.

Palyginkime vokiečių elgesį Mažojoje Lietuvoje.
Ten mažlietuviams 500 metų lietuviškai buvo kalama į galvas, kad jie yra vokiečiai. Prisidėjo maras, industrializacija, mišrios santuokos ir Bismarcko Kulturkampfas. Bet lietuviai liko, tegu rašantys savo "ceitungas" gotiškomis raidėmis.
Kai Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos, didlietuviai (kurių veiksmus, tiesa, labai ribojo plati automomija) pradėjo ne visai korektiškai elgtis, pvz., liuteroniškame krašte statyti kryžius.
Per 17 metų Lietuvos sudėtyje dauguma mažlietuvių, net ir silpniau mokančių vokiškai, save tapatino su vokiečiais, o ne su "žemaičiais".

Jei valdžia būtų protinga, ji pirmiausia stengtųsi ugdyti lietuvišką mentalitetą, nesvarbu kokia kalba tai būtų daroma.

Daugelis lietuvių kompleksų yra dėl to, kad mes esame užstrigę kažkur 1920-23 metais, kai buvo užimtas Vilnius. Lietuviai dabar yra ne tautinė mažuma, bet savo "globoje" turi tautines mažumas. Jei bus forsuojami nutautinimo (atlietuvinimo, sulietuvinimo) sulauksime nacionalizmo.
Ir visai nesvarbu, kad tas lenkiukas šiandien kalba viešumoje be akcento lietuviškai, žiūri rusišką TV, su tėvais šneka geriausiu atveju vietiniu kalbų mišiniu, o nuvažiavęs į Lenkiją (kol kas) pasijunta labiau lietuviu ir ten sako "u nas na Litwie".
Jei bus kurstomos kvailos aistros, jis taps nacionalistu, o lenkų kalbą, jei norės išmokti (tiksliau, jei lietuvių ir lenkų nacionalistai privers išmokti, kurstydami aistras), išmoks -juk ir kai kurie lietuvių tautinio veikėjai XIX a. buvo primiršę tėvų kalbą).

Lenkiškas revanšizmas Vilniui negresia - jei Lenkija pajudės bent centimetrą į rytus, iškils klausimas dėl vakarinių "atgautųjų žemių.
Per 65 metus ten išaugo nauja karta, kur namai yra Vroclavas ir Gdanskas, o ne Wilno ar Lwów'as, kurie yra tik geografinė kategorija. Jei kas nors Vilniui ir gresia, tik Baltarusija ir jos neaiškūs "litvinistai".

P.S. Ši tema labai plati ir neapsiriboja tik lietuvių kalba.

[Franas]

zinai, esu grynakraujis lenkas (mano protėviai persikelė i Lietuvą iš Poznanes-Gniezno apylinkių į Lietuvą XVII amžiuje) bet kai Žalgiris žaidžia su Prokom Trefel sergu už Žalgirį Šiaip gaila. bet Lietuva linkusi pamiršti apie Mykolą Romerį, Česlovą Milašių, galu gale Adomą Mickevičių. Jie visi buvo LIETUVIAI!!!

Tautiškumas yra žmogaus galvoje, ne kraujyje. Aš taip pritariu, kad lietuviai neturėtų laikytis siauro tautiškumo apibrėžimo, susiformavusio Kudirkos ir Basanavičiaus laikais.

[micku]

Tautiškumas yra žmogaus galvoje, ne kraujyje. Aš taip pritariu, kad lietuviai neturėtų laikytis siauro tautiškumo apibrėžimo, susiformavusio Kudirkos ir Basanavičiaus laikais.

Būtent taip. Pirmas Lenkijos Prezidentas Gabrielius Narutavičius (Gabriel Narutowicz) buvo kilęs iš Telšių lietuvis!!! Kilęs iš Zalavo žemaitis Pilsudskis, su savo tapusiais jau legendiniais išsireiškimais tipo "Jestem Litwinem, upartym Litwinem" (Esu lietuvis, užsispyręs lietuvis) byloja, kad reik aukštai iškėlus trispalvę visam pasauliu rodyt, kad mes esam stipriausi, geriausi ir nuostabiausi, nors mūsų yra tiek nedaug!

[Civis]

Svetimkilmių tikrinių žodžių rašymas lietuvių kalboje išties didelė problema. Tai nemažai lemia ne tik tautiškumo klausimai, bet ir pati lietuvių kalbos vartojimo specifika. Lietuvių kalbos rašyba yra tiksliai atitinkanti tariamus žodžius. Pati lietuvių kalba yra labai susijusi su tariamu žodžiu, pamatę nelietuvišką žodį mes lietuviai iškart jį bandome suvokti garsiškai, o ne vaizdiškai. Galbūt tai vėlyvos lietuviško rašto kultūros pasekmės. Lietuvių raštas suformuotas vėlai, tiksliai šnekamajai kalbai, tariamiems žodžiams.

Pabandžiau padaryti tokią apžvalgėlę, pasitelkęs įvairiakalbę Vikipediją.
Paėmiau straipsnius apie William Shakespeare įvairiomis kalbomis.
Vikipedijos puslapiuose prancūzų, ispanų, italų, vokiečių, net vengrų, čekų, estų, turkų, slovėnų, švedų ir daug kt. kalbomis rašoma: William Shakespeare - be jokių transkripcijų, tarimų ir t.t. Lyg tarimas būtų savaime aiškus. Taip, tai garsusis Shakespeare, kurio vardą žino daugelis, tačiau tas pats ir su Gilbert Keith Chesterton ir kt. Jokių tarimų, jokių transkribavimų.

Lenkai rašo: William Szekspir (ang. William Shakespeare).
Lietuviai: Viljamas Šekspyras (angl. William Shakespeare).
Latviai: Viljams Šekspīrs (angļu: William Shakespeare).
Tai yra pastarosioms kalboms svarbu tarimas. Žodis "stringa" jeigu jo tarimas neaiškus.

Žinoma šaunu, kad užsieniečių autorių pavardės ant Lietuvoje išleistų knygų rašomos originaliai. Knygose pavardės, vietovardžiai rašomi originaliai. Spaudoje, dienraščiuose irgi daug originaliai vartojama. Nueikite į knygyną Latvijoje, pasižiūrėkite latvių spaudą, internetinius žinių portalus - visur užsienietiški vardai "perkramtyti" latviškai Gerai, kad Lietuvoje to nėra.

[Eimantas]

Keista, kad neleidžia rašyti gatvių pavadinimų lenkiškai, Šalčininkų stotyje jau uždažė lenkiškus vietovardžius (liko tik žodžiai "kierunek"), o ant institucijų tuose pačiuose Šalčininkuose kabo lentelės su dvikalbiais įstaigų pavadinimais. Jokio nuoseklumo, kur gali būti viešai naudojama lenkų kalba, kur ne. Dėl institucijų pavadinimų jokio triukšmo, dėl gatvių - didžiausios kovos. Įstaigų lentelėse rašoma: W Solecznikach (taigi lenkišku variantu), tai kodėl neleisti rašyti ir autobusų lentelėse. Aš pats lietuvis, bet gerbiu galimybę lenkams išlaikyti tautiškumą, jų dominuojamame krašte puoselėti savo kalbą. Kai lietuviai kalba apie Lietuvos lenkus, tegu pagalvoja, ar nori, kad Lenkijos lietuviai būtų sulenkinti, negalėtų rašyti vietovardžių ir pavardžių lietuviškai...

Kokį tautiškumą išlaikyti? Ir toliau per lenkiškas mokyklas yra vykdoma asimiliacija (kalbant apie didžiąją dalį).

Kodėl gi broliai baltarusiai šią problemą beveik "išsprendė"? Berods paskutinė lenkiška mokykla jau uždaryta...

O ir lietuviškos "salos" baigia išnykti.

Neteko skaityti, bet įtariu, kad nemaža dalis "saliečių" dabar Vilniuje gyvena.

Šiaip tarp lenkų tautos tarmių ir dialektų yra minimas ir vilniaus dialektas, taip vadinama "Gwara", bet jis yr beveik išnykęs. Jį dar galim išgirsti Širvintų rajone, gal kažką panašaus Maišiogaloje arba Kernavėj. (Mano nuomone, būtent tokia "gwara" kalbėjo ir tarpukario Vilnius... gal ir klystu).
O visus LT piliečius priskiriančius save prie lenkų pagal jų kalbą paskirstyčiau į 3 kategorijas:
a/ kurie kalba pakankamai taisyklingai bet su vilnietišku akcentu (t.y. be suminkštinimų). Dažniausia tai žmonės baigę lenkiškas mokyklas iš inteligentiškų šeimų.
b/kurie kalba "po prostemu" t.y. praščiokiškai. Jų kalbą yra labai panaši į gudų su rusiškų ir lenkiškų žodžių priemaišomis. Dažniausia taip kalba kaimų prie sienos su Baltarusiją gyventojai.
c/ kurie kalba biesas žino kaip. Žodis rusiškas, žodis lenkiškas, žodis vietinės tarmės. Taip dažniausia kalba žmonės, kurie tarybmečiu baigė rusiškas mokyklas, bet namuose kalbėjo pseudolenkiškai, dabar jie staiga pasijuto lenkais, laiko save tokiais, bet kalba, švelniai tariant, xz kaip.

Taip, "polščiznos litevskos" (vietinis lenkų kalbos dialektas, o ne gogel' mogel') arealas yra nedidelis. O visa kita kaip ir mnėjai.

Prisižaidėm

Lenkijos ambasadorius: Kaczynskio gatvės pavadinimą Vilniuje derėtų rašyti originaliai

Lenkijos ambasadorius: L.Kaczynskio gatvės pavadinimą Vilniuje derėtų rašyti originaliai

http://www.delfi.lt/news/daily/polan....d?id=31072815

Ne jo reikalas.

[zajcik]

Ne veltui "esame" fašistai

Lenkija 1938 m. pateikia ultimatumą dėl diplomatinio san-
tykių užmezgimo, o fašistinė Lietuvos vyriausybė ją
priima ir atsižada Vilniaus. Kyla liaudies nusivylimas, o
1939 m. Tarybų Sąjunga Lietuvai Vilnių grąžina, ir tai
sukėlė didelį visos lietuvių tautos džiaugsmą

Želigovskis pradėjo ir sovietai pratesė lietuvių nacionalizmo skatinimą, ko pasekoje mes ir turime taip plačiai vartojamą lietuvių kalbą (gal būt net daugiausia vartojama lyginant su paskutiniais 100 metų).

[Elvus]

Lenkai rašo: William Szekspir (ang. William Shakespeare).
Lietuviai: Viljamas Šekspyras (angl. William Shakespeare).
Latviai: Viljams Šekspīrs (angļu: William Shakespeare).
Tai yra pastarosioms kalboms svarbu tarimas. Žodis "stringa" jeigu jo tarimas neaiškus.

Lenkų kalboje tokia praktika buvo seniau, bet dabar jau taip nedaroma. Sulenkintos formos liko dar tiktai kai kuriose pavardėse seniau perėjusiose į lenkų kalbą, pvz.
William Szekspir
Jerzy Waszyngton (George Washington)
Karol Marks
Włodzimierz Lenin, ir taip toliau.

Įdomybė: yra tam tikras konservatyvus liberalas lenkų politikas Janusz Korwin-Mikke, kurio manymu privaloma sulenkinti užsieniečių vardus. Tad Korwin rašo: Jerzy Bush, Wawrzyniec Beria (apie NKVD vadovą), Mikołaj Sarkozy, Hilaria Clintonowa (čia dar moteriška parvardės forma), Olgierd Brazauskas (deja ne Brzozowski ), Józef Ludwik Rodriguez Zapatero, Dymitr (o pastaraisiais laikais netgi Demetriusz nuo graikų pirmapradės formos) Miedwiediew...
Vardus įprastai rašomus originaliai mažybinėse formose Korwin verčia irgi tokioje formoje. Taigi Wiluś Clinton (o ne Wilhelm nuo William), Antek Blair (o ne Antoni nuo Anthony) ar Rysio Cheney (o ne Ryszard).
Šitas formas dažnai matomi Korwin-Mikke’o savaitraštyje Najwyższy Czas!.

O tas latvių paprotys dėl pavardžių rašybos iš tikro savotiškas... JAV prezidentai Džordžs H. V. Bušs ir Viljams Makinlijs... Hmm…

[Sula]

zinai, esu grynakraujis lenkas (mano protėviai persikelė i Lietuvą iš Poznanes-Gniezno apylinkių į Lietuvą XVII amžiuje) bet kai Žalgiris žaidžia su Prokom Trefel sergu už Žalgirį Šiaip gaila. bet Lietuva linkusi pamiršti apie Mykolą Romerį, Česlovą Milašių, galu gale Adomą Mickevičių. Jie visi buvo LIETUVIAI!!!

Dėkokite vilenščiznos ultrapartiotams - čia jų pseudomokslo dėka manoma, kad šis kraštas nuo Kristaus yra lenkiškas, kad čia yra Lenkija arba Rusija, ir kad reikia kovoti su lietuviais ir Lietuva.

[John]

A.Kubilius raidės w pavardėse priešininkams siūlo prisiminti „Auszros“ pavadinimą
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=31093591

Premjeras Andrius Kubilius stebisi, kad kai kurie politikai dabar priešinasi nelietuviškoms raidėms Lietuvos piliečių dokumentuose, nors, pavyzdžiui, pirmojo lietuviško laikraščio – Jono Basanavičiaus leistos „Aušros“ – pavadinimas buvo rašomas pagal lenkišką madą – „Auszra“. „Turime tam tikrų vidinių kompleksų, kuriuos norėtųsi greičiau įveikti“, – ketvirtadienį Žinių radijo laidoje „Pozicija“ sakė Vyriausybės vadovas.