Vilniaus demografiniai rodikliai

[Marukas]

Vyksta seniūnų rinkimai, tik deja jie labai nepopuliarūs. Ir pažystu vieną nesenai išrinktą seniūną, pats išsikėlė be konkurencijos, per bobutes ėjo kad prabalsuot,gavo ten keliolika balsų ir laimėjo. Viskas dėl to kad gaut algos ten keliolika eurų pasijaustų "bosas"

Patikslinsiu. Seniūnai yra valstybės tarnautojai ir į pareigas skiriami konkurso būdu. Renkami yra seniūnaičiai, kurie yra kaip smulkesnių seniūnijos teritorinių bendruomenių atstovai.

[Palpatine]

Apie seniūnijų savivaldą jau seniau kalbėta. Kažkokie netgi seniūnų kvazi-rinkimai kai kur vyksta.
Deja, matyt, tai būtų per smulkus vienetas esamose ribose. Dabar provincijoje nykstant gyventojams.

Vyksta seniūnų rinkimai, tik deja jie labai nepopuliarūs. Ir pažystu vieną nesenai išrinktą seniūną, pats išsikėlė be konkurencijos, per bobutes ėjo kad prabalsuot,gavo ten keliolika balsų ir laimėjo. Viskas dėl to kad gaut algos ten keliolika eurų pasijaustų "bosas"

[Sula]

Tai ir dabar veikia regionų plėtros tarybos, kurios, tiesa, nelabai įgalios. Teoriškai galima būtų plėsti įgaliojimus, koreguoti sudėtį (kurios savivaldybės įeina), etc. Pvz., Vilniaus regiono plėtros taryba dabar: https://vilniausregionas.lt/struktur...-susirinkimas/

Kol nėra atskirų rinkimų, turbūt nelabai galima kalbėti apie dviejų lygių savivaldą. Šiuo atveju gal ir nereikia. Daugiau perspektyvų galbūt kada nors seniūnijas išjudinti.

Apie seniūnijų savivaldą jau seniau kalbėta. Kažkokie netgi seniūnų kvazi-rinkimai kai kur vyksta.
Deja, matyt, tai būtų per smulkus vienetas esamose ribose. Dabar provincijoje nykstant gyventojams.

[Kecal]

Tai būtų dviejų lygių savivalda, kas dabar neįmanoma pagal Konstituciją.

Tai ir dabar veikia regionų plėtros tarybos, kurios, tiesa, nelabai įgalios. Teoriškai galima būtų plėsti įgaliojimus, koreguoti sudėtį (kurios savivaldybės įeina), etc. Pvz., Vilniaus regiono plėtros taryba dabar: https://vilniausregionas.lt/struktur...-susirinkimas/

Kol nėra atskirų rinkimų, turbūt nelabai galima kalbėti apie dviejų lygių savivaldą. Šiuo atveju gal ir nereikia. Daugiau perspektyvų galbūt kada nors seniūnijas išjudinti.

[Stadionas]

Jei perleisti dalį funkcijų seniūnijoms, tai joms ir pinigų reiktų daugiau skirti. Dėl to klausimas ar ištikrųjų pavyktų sutaupyti pinigų. Šiaip Rietavas ir Pagėgiai iš pažiūros gan neblogai tvarkosi, kaip savivaldybė. Gal naujų savivaldybų kurimas visai pasiteisino. Latvijos variantas tikrai buvo ekstremalus ir niekas to nesiūlo. Nors funkcijų permetimas seniūnijom priartintu mus prie Latvijos labiau nei kelios naujos savivaldybės.

as čia apie administraci labaiu, kokias pažimas priimti ir pnš.

Skirtumas tas, kad vienam rajono balsui tektu du balsai iš miesto. Dėl to visi savivaldybė stengtūsi patenkinti miestą ignoruojant rajoną.

yra Švenčionių rajonas kur kelios didesnės gyvenvietes vienam rajone. dabar Rietave merą išrenka 1,7tūkst žmonių, su tokių palaikymu tik seniūną galima rinkti.
https://www.vrk.lt/savivaldybiu-tary...gId-21920.html

[PoDV]

Reiktų atskirti didelio tankio zonas Centras+daugiabučiai nuo priemiesčių, formuojant priemiesčių savivaldybes, prijungiant dalį Vilniaus rajono besiplečiančių teritorijų.
Būtų išskirta aiški zona kur reiktų vystyti naują VT ir bendrai transporto politiką.

[Visdarlietus]

Tai būtų dviejų lygių savivalda, kas dabar neįmanoma pagal Konstituciją.
O skaidyti Vilnių į mažesnes savivaldas iš viso įvestų chaosą mieste, kai dabar vieninga VMS realiai nebesusitvarko.
Nukapoti prielipus gal ir įmanoma. Kaip pvz. N.Vilnią su nauja savivalda, ar tą pačią Riešę su visais Gulbinais, Verkiais ir sodais.

Ar pvz.: Lentvaris, esantis de facto Vilniaus priemestis keistokai atrodo Trakų "kaimiškoje" savivaldybėje.

Patys Trakai irgi galima sakyti Vilniaus priemiestis.

[Sula]

Ką reikėtų paskaidyti, tai patį Vilnių, į vieną miesto ir kelias priemiesčių savivaldybes, prie jų atitinkamai jungiant dalį rajono, ir įkuriant Vilniaus metro area tarybą, kurioje būtų ne tik galima, bet ir privaloma normaliai derinti bendrus veiksmus. Dabar tas gyvenimas miestui ir rajonui atskirai, kas sau, yra tiesiog peilis.

Tai būtų dviejų lygių savivalda, kas dabar neįmanoma pagal Konstituciją.
O skaidyti Vilnių į mažesnes savivaldas iš viso įvestų chaosą mieste, kai dabar vieninga VMS realiai nebesusitvarko.
Nukapoti prielipus gal ir įmanoma. Kaip pvz. N.Vilnią su nauja savivalda, ar tą pačią Riešę su visais Gulbinais, Verkiais ir sodais.

Ar pvz.: Lentvaris, esantis de facto Vilniaus priemestis keistokai atrodo Trakų "kaimiškoje" savivaldybėje.

[Kecal]

Kažkada buvo projektinis pasiūlymas skelti Vilniaus rajoną į dvi savivaldybes.

Ką reikėtų paskaidyti, tai patį Vilnių, į vieną miesto ir kelias priemiesčių savivaldybes, prie jų atitinkamai jungiant dalį rajono, ir įkuriant Vilniaus metro area tarybą, kurioje būtų ne tik galima, bet ir privaloma normaliai derinti bendrus veiksmus. Dabar tas gyvenimas miestui ir rajonui atskirai, kas sau, yra tiesiog peilis.

[Sula]

Ir ką duos savivaldybių stambinimas, buvo gi apskritis sugalvoję pagyvavo 5 metus...

Jei būti tiksliems, tai 15-ą metų (1995-2010).

[acetonas]

tas suprantama, nes Europos pavyzdžių daug, bet esmė savivaldų funkcinis lygis gan skiriasi. šio aspektu matyt kažkiek reiktu perleisti funkcijų seniūnijoms, o savivaldas tokios kokios juos yra dabar stambint. plius buvo žiūrima į vakarų Europa kurioje nenutrūkstamai buvo privati nuosavybė dėl ko, noras tvarki aplinkiniu dalykus yra gerokai labiau išsivystės, post tarybinėse visuomenėse tas gerokai mažiau svarbu. neveltui latviai nuo 120+ savivaldybių sumažino iki 30+

Jei perleisti dalį funkcijų seniūnijoms, tai joms ir pinigų reiktų daugiau skirti. Dėl to klausimas ar ištikrųjų pavyktų sutaupyti pinigų. Šiaip Rietavas ir Pagėgiai iš pažiūros gan neblogai tvarkosi, kaip savivaldybė. Gal naujų savivaldybų kurimas visai pasiteisino. Latvijos variantas tikrai buvo ekstremalus ir niekas to nesiūlo. Nors funkcijų permetimas seniūnijom priartintu mus prie Latvijos labiau nei kelios naujos savivaldybės.

pinigų sutaupys. koks skirtumas Simno gyventojui, į kuri pastatą Alytuje eiti?

Skirtumas tas, kad vienam rajono balsui tektu du balsai iš miesto. Dėl to visi savivaldybė stengtūsi patenkinti miestą ignoruojant rajoną.

[Stadionas]

Ir ką duos savivaldybių stambinimas, buvo gi apskritis sugalvoję pagyvavo 5 metus...

pinigų sutaupys. koks skirtumas Simno gyventojui, į kuri pastatą Alytuje eiti?

[Visdarlietus]

Ir ką duos savivaldybių stambinimas, buvo gi apskritis sugalvoję pagyvavo 5 metus...

[Stadionas]

Kaip tik seniau buvo noras skaidyti savivaldybęs. Teigta, kad tai užtikrins efektyvesnį valdymą. Dėl to ir atsirado Rietavo sav., kuri buvo Plungės sav. dalis.

tas suprantama, nes Europos pavyzdžių daug, bet esmė savivaldų funkcinis lygis gan skiriasi. šio aspektu matyt kažkiek reiktu perleisti funkcijų seniūnijoms, o savivaldas tokios kokios juos yra dabar stambint. plius buvo žiūrima į vakarų Europa kurioje nenutrūkstamai buvo privati nuosavybė dėl ko, noras tvarki aplinkiniu dalykus yra gerokai labiau išsivystės, post tarybinėse visuomenėse tas gerokai mažiau svarbu. neveltui latviai nuo 120+ savivaldybių sumažino iki 30+

[Sula]

Gal reiktų peržiūrėti savivaldybių ribas ir dalį optimizuoti apjungiant, pvz. kokius Pagėgius prie Tauragės?

Kažkada buvo projektinis pasiūlymas skelti Vilniaus rajoną į dvi savivaldybes.

[acetonas]

aš esu minėjęs, kad Rietavas, Pagėgiai, Alytaus rajonas ir Ignalina (arba Visaginas) yra perteklinės savivaldybės.

Kaip tik seniau buvo noras skaidyti savivaldybęs. Teigta, kad tai užtikrins efektyvesnį valdymą. Dėl to ir atsirado Rietavo sav., kuri buvo Plungės sav. dalis.

[Stadionas]

Gal reiktų peržiūrėti savivaldybių ribas ir dalį optimizuoti apjungiant, pvz. kokius Pagėgius prie Tauragės?

aš esu minėjęs, kad mano nuomonė, Rietavas, Pagėgiai, Alytaus rajonas ir Ignalina (arba Visaginas) yra perteklinės savivaldybės. O Kauno ir Vilniaus rajonus reiktu skaidyti.

[Lettered]

Avižienių savivaldybė būtų 46 pagal gyventojų skaičių

Gal reiktų peržiūrėti savivaldybių ribas ir dalį optimizuoti apjungiant, pvz. kokius Pagėgius prie Tauragės?

[Stadionas]

Vilniaus rajonas toliau auga

Vilniaus rajono savivaldybė praneša, kad joje gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų skaičius per 2024 metus išaugo 4,5 tūkst. ir metų pradžioje iš viso jų buvo 118 460. Tarp seniūnijų didžiausią augimą patyrė Avižienių seniūnija, kurioje gyvenamąją vietą deklaravo net 3 338 asmenys ir šiuo metu joje gyvena 18 082 gyventojai. Antroje vietoje buvo Riešės seniūnija, pasipildžiusi 361 gyventoju (iš viso – 8860), o trečioje – Zujūnų seniūnija su 293 (viso – 9475).

Avižienių savivaldybė būtų 46 pagal gyventojų skaičių

[bato_usai]

Vilniaus rajonas toliau auga

Vilniaus rajono savivaldybė praneša, kad joje gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų skaičius per 2024 metus išaugo 4,5 tūkst. ir metų pradžioje iš viso jų buvo 118 460. Tarp seniūnijų didžiausią augimą patyrė Avižienių seniūnija, kurioje gyvenamąją vietą deklaravo net 3 338 asmenys ir šiuo metu joje gyvena 18 082 gyventojai. Antroje vietoje buvo Riešės seniūnija, pasipildžiusi 361 gyventoju (iš viso – 8860), o trečioje – Zujūnų seniūnija su 293 (viso – 9475).