Rinkimai Moldavijoje 2009-04-05 ir įvykiai po jų

[Recoiler]

Jau cia snekos apie zemiu dalybas biski viduramzius primena Nors Rusam tai nesvetima

[index]

Jau cia snekos apie zemiu dalybas biski viduramzius primena Nors Rusam tai nesvetima

Čia viduramžiai nei prie ko . Tiesiog niekieno teritorija ilgai niekieno būti negali. Anksčiau ar vėliau tai turės būti išspręsta (Kaip, kad buvo išspręsta su Kosovu, o dabar vyksta su Abchazija ir P. Osetija). Ji arba taps tikrai nepriklausoma ir pripažinta (To kol kas nevyksta) arba bus kieno nors prisijungta.

[Wycka]

Skaitydamas šį straipsnį prisiminiau Lietuvą 1990m. ir 1996m. rudenį. Visi naiviai tikėjo: va, ateis provakariečiai, ir Vakarai užmėtys mus auksu, gyvensim kaip šveicarai ar skandinavai. Deja deja, Romą ne per naktį pastatė...

Antrą kartą išrinkti Moldovos prezidentą gali būti mėginama gruodžio 7 dieną

Pakartotiniai Moldovos prezidento rinkimai gali vykti gruodžio 7 dieną, pareiškė Demokratų partijos pirmininkas Marianas Lupu, kuris yra valdančiojo respublikoje Aljanso už europinę integraciją vienas bendras kandidatas į valstybės vadovo postą.
Spaudos konferencijoje antradienį politikas neatmetė galimybės, kad jau šią savaitę parlamentas oficialiai paskirs rinkimų datą ir sudarys rinkimų komisiją.
Anksčiau Aljanso už europinę integraciją deputatai kalbėjo, kad rinkimai vyks gruodžio 10 dieną. Tačiau jie nusprendė paskirti datą anksčiau, nes gruodžio 8-10 kai kurie deputatai ir ministrai, turintys deputatų mandatus, yra numatę svarbias komandiruotes.
Kaip jau pranešta, per rinkimus lapkričio 10 dieną Moldovos parlamentas nesugebėjo išrinkti šalies prezidento. Už vienintelį kandidatą į valstybės vadovo postą M.Lupu balsavo 53 deputatai. Kad valstybės vadovas būtų išrinktas, būtinas 61 balsas iš 101. Šiuo metu nė viena politinė jėga neturi pakankamo prezidentui išrinkti mandatų skaičiaus. Aljansui už europinę integraciją priklauso 52 deputatai, Komunistų partijai – 48. Komunistų partija, kuri perėjo į opoziciją po parlamento rinkimų liepos 29 dieną, atsisakė dalyvauti rinkimuose.
Pagal įstatymus pakartotiniai rinkimai turi įvykti per 30 parų. Jeigu prezidentas nebus išrinktas, parlamento pirmininkas Mihai Ghimpu (Mihajus Gimpu privalo paleisti parlamentą ir paskirti pirmalaikių parlamento rinkimų datą.
Remiantis priimtomis neseniai rinkimų įstatymo pataisomis, parlamentas gali būti paleistas tik praėjus metams nuo pastarojo paleidimo, tai yra po 2010 birželio 16 dienos. Kadangi rinkimų kampanijai skiriamos ne mažiau kaip 45 dienos, parlamento rinkimai gali vykti tik kitų metų rudenį.

[praetor]

O kuo mums Lietuvai rinkimai Moldovoje yra svarbūs, tavo nuomone?
Išvis, kažkaip išvydus Moldovos vardą susiasocijavo senasis Lietuvos užsienio politikos kursas naiviai ir idėjiškai remti panašaus likimo šalis, užuot stengusis konstruktyviai bendraut su sprendimus priimančiom valstybėm bei artimiausiais kaimynais, įskaitant Rusiją.
Turim gražių kaimynų kitoj Baltijos jūros pusėj juk. Per dvi kadencijas Adamkus jau galėjo suktelt kursą seniai ta linkme.

[Wycka]

O kuo mums Lietuvai rinkimai Moldovoje yra svarbūs, tavo nuomone?
Išvis, kažkaip išvydus Moldovos vardą susiasocijavo senasis Lietuvos užsienio politikos kursas naiviai ir idėjiškai remti panašaus likimo šalis, užuot stengusis konstruktyviai bendraut su sprendimus priimančiom valstybėm bei artimiausiais kaimynais, įskaitant Rusiją.
Turim gražių kaimynų kitoj Baltijos jūros pusėj juk. Per dvi kadencijas Adamkus jau galėjo suktelt kursą seniai ta linkme.

Kol vieni mato tik savo akinių stiklus, kiti žiūri į horizontą.
Akivaizdu, kad Moldavija prašosi į Vakarus, pirmiausia į NATO ir ES. Voroninas tik sudarė iliuziją, kad jis irgi ten pageidautų, tačiau nebuvo jokių prošvaisčių, kol jis flirtavo su Maskva. O ne flirtuoti jis negalėjo, nes iš dalies pati Maskva jį į tą postą pasodino ir pačioje Moldavijoje Voroniną ir komunistus rėmė ir teberemia prorusiški rinkėjai. Akivaizdu, kad Moldavijai pasirinkus provakarietišką kelią, ji per naktį netaps visateise Vakarų Europos nare, jai reikės ne tik "namų darbus" atlikti, bet ir susirasti draugų. Lietuva turi puikią progą tapti pirmąją (po Rumunijos), kuri būdama ES ir NATO nare gali pasiūlyti savo visokeriopą pagalbą, ir tuo pačiu tapti savotiška tarpininke Kišiniovo ir Briuselio iš pradžių pokalbiuose, vėliau ir derybose. Juk stodami į ES mes kaip savo prioritetą iškėlėme savo patirtį ir įdirbį Rytų Europos geopolitikoje. Lietuvai tapus Moldavijos "advokate", neabejotinai pakiltų mūsų politiniai reitingai Briuselyje ir Vašingtone — mūsų esminiuose sąjungininkuose.

[praetor]

Hmm. Na aš nepriargumentuosiu čia, bet man asmeniškai tikrai neatrodo, kad draugavimas su "ūbagais" (tai tik žodis, nebūtinai atspindintis tos šalies gerovę/negerovę) neduoda mums politinių dividendų tose šalyse ar bendrijose, kurios mums svarbios ekonomiškai. Be to, ekonominių dividendų nepastebėjau po p. Adamkaus važinėjimo lankyt Juščenkos ar Sakašvilio. Kaip ir Lenkijai iš to nulis sveikų.
Nors apskritai aktyvi užsienio politikos kryptis geriau nei "nesivaidenimas" išvis niekur.

[Wycka]

Ekonomika, kaip ir užsienio prekyba, neretai yra persipynusi su politika, ypač Rytų Europos šalyse. Todėl šį pranešimą talpinu šioje jau primirštoje temoje:

Alkoholis — užsienio politikos įrankis

Pasikeitus politiniams vėjams Kišiniove Rusija visa gerkle plyšauja, koks prastas ir kenksmingas yra Moldovos vynas.
Rusijos valdžia konfiskavo 47 tūkst. litrų moldaviško vyno teigdama, kad šioje alkoholio partijoje aptiko „kenksmingų medžiagų“. Iš viso Rusija išbrokavo ir siunčia atgal į Moldovą apie milijoną litrų vyno bei grasina apskritai nutraukti importą iš šios šalies.
Tačiau Maskvos meras Jurijus Lužkovas, paraginęs boikotuoti Moldovos produkciją, pats prasitarė, jog rūpestis tėvynainių sveikata iš tikrųjų yra politinio pobūdžio. Politinis Maskvos ir Kišiniovo konfliktas įsiplieskė tada, kai Moldovos prezidento pareigas einantis Michailas Gimpu atsisakė atvykti į Maskvą dalyvauti Pergalės minėjime gegužės 9 dieną. Tai Maskvai labai nepatiko, bet paskutinis lašas tapo M.Gimpu pasirašytas įstatymas, kuriuo birželio 28–oji paskelbta Sovietų okupacijos diena. Be to, M.Gimpu reikalauja, kad Rusija išvestų savo pajėgas iš Padniestrės.
Svarbiausias Rusijos higienistas Genadijus Oniščenka neigia „vyno konflikto“ politinį pobūdį. Tačiau apie tai byloja ankstesnės analogijos: 2006 metais Maskva jau buvo uždraudusi moldaviškų gėrimų importą – dėl Padniestrės. Ir latviški šprotai buvo paskelbti pavojingais rusų sveikatai, kai Rusija konfliktavo su Latvija dėl rusakalbių mažumos. 2009–aisiais pratrūko „pieno karas“ su Baltarusija, o gruziniško vyno skonį rusams, matyt, teks visai pamiršti, kol Tbilisyje valdys Michailas Saakašvilis.
Tačiau net patys rusai G.Oniščenkos veiksmus vertina kaip isteriškus. Politologas Valerijus Chomiakovas mano, kad Rusijos užsienio reikalų ministerija turėtų aiškintis, kas vyksta Moldovoje, politinėmis priemonėmis, o ne pasitelkusi „Rospotrebnadzor“ vėzdą.

Yra daugiau...

[Gytaz]

Moldova – savęs atradimo kelyje

[Wycka]

Čekuolis: per kiemo vartelius į ES

Rumunijos gyventojų daugėja taip kaip niekada, nors darbo gimdymo namams ar kaimo akušeriams nepadaugėjo. Kas mėnesį naujų rumunų - iš karto suaugusių, daugiausia vyrų, bet yra ir moterų - atsiranda po keliasdešimt tūkstančių.
Nėra jokios mistikos ar paslapties. Rumunijos vyriausybė noriai dalija savo pasus kaimyninės Moldovos gyventojams. Tik sąvoka „kaimyninė šalis“ šiuo atveju ginčytina. Rumunai ir moldavai - ta pati tauta, kalbanti ta pačia kalba ir išpažįstanti tą patį stačiatikių tikėjimą. Ilgą laiką jie sudarė vieną valstybę. Kariaudami su turkais Rusijos carai buvo atplėšę jos dalį ir pavadinę Besarabija. Žlugus carinei Rusijai, Rumunija tą teritoriją atgavo, bet vėl prarado 1940-aisiais. Pasirašius Ribbentropo-Molotovo paktą, Besarabija kaip ir Baltijos šalys buvo „išvaduota“, paskelbta „Moldavijos TSR“, o kad ji labiau skirtųsi nuo savo mamytės Rumunijos, gyventojams buvo liepta rašyti rusiškais rašmenimis. Truputį keistas derinys, nes rumunų kalba - lotynų kalbos dialekto raidos produktas. Šioje teritorijoje buvo dislokuotas Romos legionas, iš kur ir kildinamas Rumunijos pavadinimas.
Bet visa tai buvo seniai
Kai Europos šalys vienijosi į Europos Sąjungą (ES), kai pirmiausia plėtėsi į pietus, vėliau į šiaurės rytus, ir kai galų gale buvo leista prisijungti mums, o paskui ir Bulgarijai bei Rumunijai, Moldova vėl liko nuskriausta - jai nebuvo siūloma prisijungti, o kai pati pasiprašė, Briuselis praleido pro ausis.
Pirmiausia dėl to, kad Moldova - labai neturtinga, turbūt vargingiausia šalis Europoje. Gyvenimo lygis prilygsta Afrijoje esančiam Sudanui. Tą dar būtų galima ištverti, nes Moldova nedidelė valstybė - tik 3,6 mln. gyventojų. Ilgainiui ekonominis lygis supanašėtų.
Bet politinis Moldovos gyvenimas ilgai stagnavo, tarsi visi šalies laikrodžiai būtų buvę sustoję. Moldavai ilgai ir nuobodžiai rinko į valdžią komunistus. Komunizmo jie nestatė, bet neatsisakė ir praeities. Baltijos šalių komunistai tai padarė gana vieningai. Tik 2009-aisiais Moldovoje į valdžią atėjo dešinieji.
Bet didžiausia problema - ligotos Moldovos kepenys, t. y. Padniestrė. Tai rusų kolonistų, atvykusių dar su Aleksandro Suvorovo gurguolėmis, teritorija, vadinanti save „Moldavijos socialistine respublika“. Jos valstybinė kalba - rusų, pinigai - keistai perspausdinti rubliai, čia stovi Rusijos kariuomenės garnizonai, turintys didžiulius ginklų ir sprogmenų sandėlius. Pagrindinis šios „respublikos“ verslas - kontrabanda, falsifikuotų rūkalų ir alkoholio gamyba. Valdžioje - mafija.
Priimti į ES Moldovą su Padniestre (jos gyventojai mielai sutiktų) - tai tas pats, kas įskiepyti sau į šoną vėžį. Per Padniestrės plyšį į ES pasipiltų rusai net iš Rusijos. Priimti Moldovą be Padniestrės - reikštų pripažinti separatistinę tos teritorijos valdžią. Be to, ES nepriima šalių, kurios turi teritorinių ginčų su kaimynais. Ji net mus su lenkais privertė gražiai susitaikyti.
Dažnai pasaulyje taip būna, kad kai klausimo neįmanoma išspręsti, jis sprendžiasi pats savaime. Žmonės viską patvarko.
Rumunija istorijos atskirtiems savo broliams ėmė be jokių kliūčių išdavinėti Rumunijos pasus, o tai reiškia, kad jie tampa Rumunijos piliečiais. Su tokiu pasu važiuok kur nori, nes Rumunija - ES narė. Nuo 2011-ųjų kovo, kai ji prisijungs prie Šengeno sutarties, tokio paso savininkas galės dirbti visiškai legaliai.
Jau beveik milijonas moldavų paliko savo šalį, o Cisinau (taip moldavai vadina sostinę Kišiniovą) eilės prie Rumunijos konsulato pasui gauti išsirikiuoja gerokai prieš aušrą.
Rumunija to proceso stabdyti nenori. Priešingai. Atidarė du naujus konsulatus Moldovos provincijoje. Tokia tendencija priimtina ir Rumunijos prezidentui Traianui Basescu, svajojančiam apie „Didžiąją Rumuniją“ - „Romania Mare“. Tam neprieštarauja ir Moldovos valdžia. Būtų sunku prieštarauti. Iš 53 valdančiosios koalicijos narių 9 jau turi Rumunijos pasą (dviguba pilietybė galima), o dar 11 padavė prašymus jam gauti. Būtų pokštas, jei vieną dieną visa vyriausybė išvažiuotų. Paskutinis užgesintų šviesą.
Pyksta tik Austrijos ir Vokietijos ultradešinieji ir nacionalistai, nors jie nieko padaryti negali. Tik jie pyksta be reikalo, bent kol kas. Moldavai vyksta ne į jų šalis, net ne į Rumuniją, o į Ispaniją ir Italiją, kur net tamsus valstietis susikalba su vietos gyventojais - kalbos giminingos.
Taip be referendumų, be Briuselio, Berlyno ar Paryžiaus leidimo ES tyliai plečiasi į Rytus. Nes moldavai balsuoja kojomis. Žengia į ekonominį ES rojų - jų akimis rojų - pro nesklandžiai uždarytus kiemo vartelius.

[music]

Čekuolis: per kiemo vartelius į ES

Priimti Moldovą be Padniestrės - reikštų pripažinti separatistinę tos teritorijos valdžią. Be to, ES nepriima šalių, kurios turi teritorinių ginčų su kaimynais. Ji net mus su lenkais privertė gražiai susitaikyti.

Kipras??????

[Wycka]

Kipras??????

Kipras yra panaši, bet ne ta pati situacija. Pati sala yra de facto padalinta į tris valstybes: graikų Kipras, turkų Kipras ir dvi britų karinės bazės, kurios turi suverenumą. Turkų Kipras praktiškai yra izoliuota valstybė, nes palaiko diplomatinius santykius tik su Turkija. Padniestrė taip pat izoliuota, palaiko santykius tik su Rusija ir šiek tiek (ūkinius) su Ukraina, nors nė viena pasaulio valstybė jos dar oficialiai nepripažino (priešingai nei Abchaziją ar Pietų Osetiją). Nelabai domėjausi kaip Kipre, o Padniestrės gyventojai masiškai ima rusiškus pasus (nes su vietiniais pasais niekur neišvažiuosi — jų niekas nepripažįsta), kaip ir moldavai rumuniškus. Jeigu kartais Padniestrė legaliai atsiskirtų nuo Moldavijos (tai įmanoma tik kelioms didelėms ir įtakingoms valstybėms oficialiai pripažinus jos nepriklausomybę), ji vienu ar kitu statusu taptų Rusijos dalimi, savotiška kolonija savo noru. Susidarytų nelabai maloni situacija Ukrainai, panašiai kaip Baltarusijai susijungus su Rusija į bendrą valstybę.
Tikriausiai abi Kipro valstybės kažkokiu būdu pripažino viena kitą 2003m. referendumu, nors tuo nesu įsitikinęs. Antraip visa sala ir šiandien būtų ES užribyje.

[Wycka]

Moldavija ir Rusija įsivėlė į ekonominį karą

Rusija vėl uždraudė moldaviško vyno importą

Rusijos Federalinė muitinės tarnyba uždraudė Moldovoje pagaminto vyno ir konjako importą, praneša „Reuters“ su nuoroda į gautus dokumentus. Agentūra nenurodo, kokiu būdu gavo dokumentus – oficialiuose šaltiniuose šis draudimas kol kas nepaskelbtas.
Paskutinius mėnesius Rusijos vartotojų teisių priežiūros tarnyba nuolat išreiškė pretenzijas dėl moldaviško vyno kokybės, tačiau draudimas nebuvo priimtas.
Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad pretenzijos gali būti susijusios ne su vyno kokybe, o su Moldovos prezidento pareigas einančio Michajaus Gimpu pareiškimu, kad šalies prijungimas prie Sovietų Sąjungos buvo okupacija.
Liepos mėn. Rusijos vartotojų teisių priežiūros tarnybos vadovas Genadijus Oniščenka paprašė Moldovos vyndarių suderinti savo produkciją su Rusijos standartais, konkrečiai, sumažinti dibutilftalato kiekį. Kišiniovas į tai atsakė, kad Moldovoje pagamintame vyne dibutilftalato kiekis mažesnis nei Rusijoje nustatytoje vandens normoje.

[Wycka]

Opozicija Moldovoje teigia, kad mėginama suklastoti referendumo rezultatus

Opozicinė Moldovoje Komunistų partija apkaltino valdžią ir Centrinę rinkimų komisiją ketinant suklastoti konstitucinio referendumo rezultatus.
Spaudos konferencijoje sekmadienį vienas Komunistų partijos lyderių Jurijus Muntianas* pareiškė, kad „būtent šiuo tikslu Centrinė rinkimų komisija išprovokavo CRK kompiuterių sistemos sutrikimą“.
„Valdžiai buvo šokas tas faktas, kad iki 9 valandos ryto referendume dalyvavo mažiau nei 1 proc. rinkėjų. Todėl jie griebėsi metodo, kuris leidžia falsifikuoti rezultatus — surengė sistemos sutrikimą. Bus nieko keista, jeigu sutaisius kompiuterio sistemą rinkėjų aktyvumas smarkiai išaugs“, — sakė J.Muntianas.
Jis pažymėjo, kad panašūs metodai buvo taikomi Kišiniove ir per 2003 metų vietos rinkimus.
Savo ruožtu CRK pirmininkas Eugenas Štirbu atmetė visus kaltinimus Centrinei rinkimų komisijai. „Rytą iš tikrųjų buvo rinkėjų elektroninės apskaitos sistemos gedimų. Tai įvyko dėl programišių įsilaužimo. Tačiau gedimai šalinami, tai niekaip negalėjo atsiliepti rinkimų komisijų darbui. Elektroninė sistema veikia testų režimu ir kol kas nėra dokumentas. Komisija dirba su rinkėjų sąrašais popieriuje, ir jie yra oficialus dokumentas. Tai puikiai žino visos politinės partijos“, — sakė E.Štirbu.
Rinkimų apylinkės atidarytos nuo 7 val. ryto iki 21 val. vakaro vietos laiku. Į balsavimo sąrašus įtraukti 2 mln. 660 tūkst. 440 rinkėjų.
Referendumas bus laikomas įvykęs, jeigu jame dalyvaus trečdalis rinkėjų, o konstitucija bus pakeista, jeigu pusė atėjusiųjų į referendumą balsuos už tai, kad būtų rengiami tiesioginiai prezidento rinkimai.

* — nieko neprimena ši pavardė?

[Wycka]

Moldovoje neįvykus referendumui šalis lieka politinėje aklavietėje

Moldovoje dėl menko rinkėjų aktyvumo sekmadienį neįvyko referendumas, kuris, kaip tikėjosi vyriausybė, galėjo padėti išeiti iš politinio pato, dėl kurio šioje šalyje jau metus nėra išrinktas prezidentas.
Pagal preliminarius rezultatus, referendume dalyvavo vos 29,67 proc. registruotų rinkėjų, tačiau pagal įstatymus jų turėjo ateiti mažiausiai 33 proc., kad balsavimas būtų laikomas galiojančiu, sakė Centrinės rinkimų komisijos sekretorius Iurie Ciocanas.
"Šis rezultatas gana netikėtas, tačiau pamokomas demokratinėms partijoms", - premjeras Vladas Filatas sakė naujienų agentūrai AFP.
Moldovos valdančioji liberalų koalicija pasiūlė referendumą dėl konstitucijos pakeitimų, pagal kuriuos šioje neturtingiausioje Europos šalyje turėjo būti įvesti tiesioginiai prezidento rinkimai.
Provakarietiška koalicija renkant koaliciją nesugebėjo užsitikrinti trijų penktadalių daugumos parlamente, kuriame dirba didelė komunistų mažuma.
Neįvykus referendumui, parlamentas gali būti paleistas ir surengti pirmalaikiai rinkimai.
Moldovos valdantysis Aljansas už europinę integraciją įgijo tik nedidelę daugumą per parlamento rinkimus pernai liepą. Jie vyko po didelių riaušių sostinėje Kišiniove, kurios sukrėtė šalš po aštuonerių metų trukusio komunistų valdymo.
Komunistų partija, vadovaujama buvusio prezidento Vladimiro Voronino, kuris buvo 4,3 mln. gyventojų turinčios šalies vadovas 2001-2009 metais, kritikavo planuojamą referendumą, vadindamas jį koalicijos mėginimu uzurpuoti valdžią ir ragindamas jį boikotuoti.
Neseniai atliktos apklausos rodė, kad 75-90 proc. planavusių dalyvauti referendume ketino balsuoti už tiesioginius prezidento rinkimus.
V.Filatas sakė, kad referendumas neįvyko ne vien dėl komunistų boikoto, bet ir dėl Aljanso susiskaldymo.
Daugelyje šalies vietų balsavimas vyko taikiai, tačiau prie sienos su separatistiniu Moldovos regionu Padniestre apie 400 Komunistų partijos šalininkų apjuosė rinkimų apylinkę Koržovos gyvenvietėje gyvąja užtvara, neleisdami rinkėjams patekti vidun.
Vienas rinkimų komisijos pareigūnas sakė AFP, kad protestuotojus rėmė Padniestrės separatistinė vyriausybė. Ši nedidelė teritorija Moldovos rytuose, turinti apie 500 tūkst. gyventojų, daugiausiai rusakalbių, referendume nedalyvavo. Tačiau apie 430 tūkst. užsienyje gyvenančių moldavų, kurių dauguma yra menkai apmokami darbininkai, galėjo balsuoti specialiose rinkimų apylinkėse, kurios veikė Italijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir kitur.

[Wycka]

Moldovos opozicijos lyderis Voroninas pateko į skandalą dėl išpuolio prieš gagaūzus

Buvusio Moldovos prezidento, dabar opozicinės komunistų partijos lyderio Vladimiro Voronino išpuolis prieš gagaūzus sukėlė skandalą artėjant parlamento rinkimams, numatytiems lapkričio 28 dieną.
Televizijos kanalas PRO-TV parodė sekmadienį vakar vykusio V.Voronino susitikimo su rinkėjais Gagaūzijos autonomijoje Moldovos pietuose ištraukas.
Susitikimo dalyviai pareikalavo, kad V.Voroninas paaiškintų, kodėl nebuvo įvykdyti pažadai suteikti valstybės kalbos statusą rusų kalbai, su kuriais 2001 metais V.Voronino vadovaujama Komunistų partija atėjo į valdžią.
Atsakydama į tai komunistų lyderis pareiškė: „Niekas nieko tokio nežadėjo, jūs pamiršote. Moldovoje turi būti viena valstybinės kalba ir ji turi vadintis moldavų!“.
Tada vienas rinkėjų atsistojo ir pradėjo šaukti: „Jūs žadėjote, jūs apgavote!“.
Savo ruožtu V.Voroninas kreipėsi į salę: „Kodėl jūs pakenčiate tokius? Aš neturiu teisės čiupti jį už pakarpos, o jūs tai galite padaryti! Ką, ar jūs neturite jėgų? Spirkite jam į užpakalį, kad net ūsai nukristų“, - sakė komunistų lyderis.
„Jūs įžeidėte Gagūzijos liaudį“, - pasigirdo replika iš salės.
„Ne! Jūs ne liaudis! Jūs - idiotas! Jūs ne liaudis - jūs idiotas!“, - kelis kartus pakartojo V.Voroninas sklindant nepatenkintiems šūksniams iš salės.
Vėliau į klausimą, ar yra tikimybės, kad Komunistų partija sudarys naujame parlamente koaliciją su kuria nors naujos pakraipos partija, V.Voroninas atsakė: „Net nežinau su kuo. Kas ateis į parlamentą? Su kuo bus galima susitarti taip, kad drauge galėtume sudaryti šalies vadovybę. Pažiūrėsime, galbūt kas nors atsibus ir parsiduos mums!“.
Komentuodamas komunistų lyderio pareiškimą Gagaūzijos autonomijos vadovas Michailas Formuzalas pareiškė žurnalistams, jog „gagaūzai reikalauja, kad Vladimiras Voroninas viešai atsiprašytų“.
„V.Voroninas įžeidė Gagaūzijos liaudį. Jeigu jis neatsiprašys, aš jį paduosiu į teismą“, - sakė M.Formuzalas.
Tai jau ne pirmasis skandalas, į kurį įsivėlė V.Voroninas per dabartinę rinkimų kampaniją.
Televizijos kanalas „Publika-TV“ praėjusią savaitę paskelbė V.Voroniną nepageidaujamu asmeniu kanale iki rinkimų kampanijos pabaigos. To priežastis - necenzūriniai žodžiai, jo pasakyti telefonu tiesioginėje laidoje apie laikinai einantį Moldovos prezidento pareigas Mihai Ghimpu (Mihajų Gimpu).
Jis pavadino M.Ghimpu „politiniu valkata, kuris moka tik viena - prašyti išmaldos“, taip pat iškoneveikė jį tiesioginėje laidoje necenzūriniais žodžiais.

[Wycka]

Keli tūkstančiai žmonių mitinge Kišiniove reikalauja centro dešinės koalicijos

Keli tūkstančiai žmonių susirinko į mitingą Kišiniovo centre sekmadienį pareikalauti sudaryti centro dešinės koaliciją.
Mitingas suderintas su valdžia, jį organizavo visuomeninis politinis judėjimas „Pro Europa“.
Mitingo dalyviai, tarp kurių yra žinomų rašytojų, žurnalistų, aktorių ir visuomenės veikėjų, reikalauja, kad Moldovos demokratų partija atsisakytų derybų su Komunistų partija ir priimtų sprendimą sudaryti centro dešinės koaliciją su Liberalų demokratų ir Liberalų partijomis.
„Mes dalyvavome rinkimuose ir balsavome už demokratiją ir europinį raidos kelią. Aš pažįstu daugelį Demokratų partijos šalininkų, bet jie taip pat yra už demokratiją, už ateitį, o ne už komunistinę praeitį, - pareiškė Moldovos rašytojų sąjungos pirmininkas Mihai Chimphu. - Demokratų partija turi žinoti, kad liaudis nenori komunistų valdžioje. Grąžinti juos į valdžią - tai nusikaltimas, tai reiškia atimti vaikų ir vaikaičių ateitį“.
Mitingo dalyviai pareiškė, kad jie remia Moldovos demokratų partijos lyderio Mariano Lupu išrinkimą į Moldovos prezidento postą, bet tik esant demokratinei koalicijai. Jų nuomone, „priešingu atveju reikia eiti į naujus rinkimus, kurie galutinai išvalys iš Moldovos komunizmą“.
Penktadienio vakarą Moldovos Konstitucinis teismas patvirtino lapkričio 28 dienos parlamento rinkimų rezultatus ir pripažino naujo Moldovos parlamento deputatų įgaliojimus.
Pagal galutinius rezultatus, Komunistų partija gauna 677 069 balsus - (39,73 proc. arba 42 iš 101 vietų parlamente), Moldovos liberalų demokratų partija - 218 620 balsų (12,82 proc. arba 15 vietų), Liberalų partija - 171 336 balsus (10,05 proc. arba 12 vietų).*
Sekmadienį laikinai einantis Moldovos prezidento pareigas Mihai Ghimpu pasirašė įsaką sušaukti naujo Moldovos parlamento pirmąjį posėdį - jis įvyks antradienį, gruodžio 28 dieną.
Pirmajame posėdyje valdančioji koalicija turi išrinkti parlamento pirmininką ir pavesti jam eiti prezidento pareigas.
Priešingu atveju šios pareigos pereina ministrui pirmininkui.

* — tikriausiai čia klaida. Kitame šaltinyje nurodomi šiek tiek kitokie duomenys:
Partijos pavadinimas —> gautų balsų skaičius —> gautų balsų procentas —> laimėtų vietų parlamente skaičius
Liberal Democratic Party of Moldova —> 506,253 —> 29.42% —> 32
Party of Communists of the Republic of Moldova —> 677,069 —> 39.34% —> 42
Liberal Party —> 171,336 —> 9.96% —> 12
Democratic Party of Moldova —> 218,620 —> 12.7% —> 15
Iš viso Moldavijos parlamente yra 101 vieta.
Tai jau tretieji parlamento rinkimai Moldavijoje per pastaruosius 19 mėnesių.

[Wycka]

Pražiopsota, senoka bet įdomi naujiena.

Moldova susijungs su Rumunija per 25 metus

Moldova gali tapti Rumunijos dalimi per artimiausius 25 metus, ir Rumunijos bei Europos Sąjungos siena eis Dniestro upe, pareiškė antradienį Rumunijos prezidentas Traianas Basescu (Trajanas Besesku) interviu laikraščiui “Romania Libera”, pranešama tinklalapyje lenta.ru.
Anot Rumunijos lyderio, toks įvykių posūkis paskatintų Ukrainos demokratizavimą ir Kijevo siekį įstoti į Europos Sąjungą.
T.Basescu pabrėžė, jog jo šalis niekada nepasirašys sutarties dėl sienos su Moldova, nes toks pasirašymas reikštų “Molotovo ir Ribbentropo pakto įteisinimą”.
Rumunijos prezidentas sakė nepasitikįs Maskva, nes Rusija tebelaiko savo karines pajėgas Padniestrėje bei pratęsė Karinio jūrų laivyno bazės Sevastopolyje nuomą iki 2042 metų. Beje, ir Rusija lygiai taip pat nepasitiki Bukareštu, pažymėjo jis.
Anot T.Basescu, rusų karių išvedimas iš Padniestrės būtų tam tikras “testas”, kurį Maskva privalo atlikti.
Nuo 1918 metų Moldova priklausė Rumunijai, tačiau per Antrąjį pasaulinį karą ją aneksavo Stalino valdoma Sovietų Sąjunga.
Šią rumuniškai kalbančią šalį su Rusija ir dabar sieja glaudūs kultūriniai ryšiai. Moldovos visuomenė pasidalijusi į dvi priešiškas stovyklas: viena jų, daugiausia jaunesni žmonės, nori glaudesnių santykių su ES ir kaimynine Rumunija, tuo tarpu vyresnio amžiaus piliečiai tebejaučia nostalgiją sovietinei praeičiai.

[Tomizmas]

Senai reikėjo - viena tauta vis dėlto. Ir į išsvajotą EU Moldavijos gyventojai papuls be eilės ir be derybų. Man tik keista, kodėl Austrija nesijungia prie Vokietijos, juk tas pats variantas - viena tauta. Tik neaišku, ką jie darys su Padniestre.

[Wycka]

Senai reikėjo - viena tauta vis dėlto. Ir į išsvajotą EU Moldavijos gyventojai papuls be eilės ir be derybų. Man tik keista, kodėl Austrija nesijungia prie Vokietijos, juk tas pats variantas - viena tauta. Tik neaišku, ką jie darys su Padniestre.

Austrijai neverta — vis tiek yra ES narė, beje, pokaryje grąžinant Austrijai valstybingumą susitarta, kad daugiau niekada nebebus anšliuso.
Panašiai susijungdamos įstoti į ES gali Makedonija (jungdamasi prie Bulgarijos). Aišku, tai mažiau tikėtina (nei Rumunija + Moldavija), nes kalbiniai skirtumai didesni ir abi valstybės jau labai seniai ir trumpai turėjo bendrą valstybingumą.

[kzinas]

Moldova susijungs su Rumunija per 25 metus

Moldova gali tapti Rumunijos dalimi per artimiausius 25 metus, ir Rumunijos bei Europos Sąjungos siena eis Dniestro upe, pareiškė antradienį Rumunijos prezidentas Traianas Basescu (Trajanas Besesku) interviu laikraščiui “Romania Libera”, pranešama tinklalapyje lenta.ru.
Anot Rumunijos lyderio, toks įvykių posūkis paskatintų Ukrainos demokratizavimą ir Kijevo siekį įstoti į Europos Sąjungą.
T.Basescu pabrėžė, jog jo šalis niekada nepasirašys sutarties dėl sienos su Moldova, nes toks pasirašymas reikštų “Molotovo ir Ribbentropo pakto įteisinimą”.
Rumunijos prezidentas sakė nepasitikįs Maskva, nes Rusija tebelaiko savo karines pajėgas Padniestrėje bei pratęsė Karinio jūrų laivyno bazės Sevastopolyje nuomą iki 2042 metų. Beje, ir Rusija lygiai taip pat nepasitiki Bukareštu, pažymėjo jis.
Anot T.Basescu, rusų karių išvedimas iš Padniestrės būtų tam tikras “testas”, kurį Maskva privalo atlikti.
Nuo 1918 metų Moldova priklausė Rumunijai, tačiau per Antrąjį pasaulinį karą ją aneksavo Stalino valdoma Sovietų Sąjunga.
Šią rumuniškai kalbančią šalį su Rusija ir dabar sieja glaudūs kultūriniai ryšiai. Moldovos visuomenė pasidalijusi į dvi priešiškas stovyklas: viena jų, daugiausia jaunesni žmonės, nori glaudesnių santykių su ES ir kaimynine Rumunija, tuo tarpu vyresnio amžiaus piliečiai tebejaučia nostalgiją sovietinei praeičiai.

Nesusijungs. Nebent Rusija nusilps, pakolkas vyksta atvirkščiai.
Moldova, Baltarusija ir Ukraina - Rusijos buferinės zonos, Baltijos šalys, Lenkija, Suomija, Slovakija, Čekija, Vengrija - ES buferinės zonos nuo Rusijos. Rumunija, Bulgarija ir Balkanai dar iš dalies ES ir Turkijos "buferinės" zonos.
ES-Rusijos buferinės zonos, ypatingai Lenkija bei Baltijos šalys siekia pastumti ES buferį į Ukrainą, Baltarusiją bei Moldovą, kad joms nereikėtų tos pačios naštos nešti.
Bet kai sakoma siekiai siekiais, bet rusai irgi nesnaudžia ir jie turi geresnes žaidimo sąlygas.