Europos Federacija

[Petrozilijus Cvakelmanas]

ES veikla nėra įmanoma tuo atveju, jei ji prieštarauti didžiųjų jos narių pozicijai. Turiu omenyje, kardinaliai prieštarauja. Tai visiškai logiška ir akivaizdu. Todėl ir dabar kardinaliai prieštaraujantis balsas nėra realizuojamas, to pavyzdį aš pateikiau. Tačiau taip pat akivaizdu, kad ES pozicija daugeliu klausimų yra visiškai palanki Lietuvai. Be to, kai kuriuos probleminius klausimus mes galime išspręsti tik su ES pagalba. Tokių pavyzdžių aš pateikiau kad ir Lietuvos bei Europos energetinio suverenumo temoje.

Esminis skirtumas, kad dabar ES veikla yra neįmanoma, jei prieštarauja bet kurios valstybės valiai, nebūtinai didžiosios. Todėl dabar Lietuva turi realų įrankį veikti ES politiką ir priversti atsižvelgti į savo balsą.

ES nėra valstybė, todėl joje daugumos valdžia turi būti labai ir labai apribota.

Pažangi savo kategoriškumu demokratijos ir tolerancijos labui. Korupcijos kritikai. Iš esmės, kai aš bandau vertinti visuomenę, jos išsivystymą, tai šie trys kriterijai vaidina ten bene didžiausią vaidmenį. Mums labai svarbu, kad ši dalis europinio mentalitetu į mūsų visuomenę įsismelktų kuo giliau.

Ir tą mentalitetą siūlai įsmelkt nusiimant atsakomybę ir užkraunant ją ant "gudrių ir protingų" Briuselio klerkų pečių?

O tavo minimi nenatūralios formos daržovių draudimo ir protestų prieš atominę energetiką pavyzdžiai nėra taikytini šiame kontekste. Pirmasis dėl to, kad tai mūsų gyvenimo komforto nepablogina, be to ir draudimas jau panaikintas. Juo labiau, tai Lietuvai strategiškai niekaip nekenkia. Nebent buvai sukūręs antikrizinį planą, paremtą netipinių formų daržovių eksportu. Antrasis pavyzdys yra labiau žodžio laisvės galimybė. ES nei neketina kovoti prieš AE. Ji yra už kokybišką ir saugią AE. Vėlgi, Konstitucija tai pamini.

Pavyzdžiai taikytini šiame kontekste, nes parodo, kad ir Vakarų Europoje vakcina nuo idiotiškų ar nelogiškų sprendimų dar neišrasta.

Bandai sulyginti nesulyginamus dalykus. Aš esu pateikęs tokį komentarą, kad panašūs tikslai, bent jau deklaruojami panašiai, realiai tai jie vargiai panašūs, gali būti pasiekiami aibe itin skirtingų kelių. ES atveju ir yra du esminiai skirtumai: deklaracijos nuoširdumas ir pasirinktas kelias. Abudu jie yra labai palankūs mums.

Iš esmės nuo Lietuvos elgesio priklauso, sulyginami tie dalykai ar ne. Nu gerai, ES bet kuriuo atveju būsim bagotesni ir lengviau bus keliaut, bet nepriklausomybės prieš 20 metų ne tik dėl to siekėm. Dar reikia ir nebijot valdyt savo valstybę, o ne laukt, kol sostinės valdininkas pabaksnos pirštu ir parodys ką reikia daryti.

Rusai mus nutautino ir naikino mūsų savimonę bei intelektualumą jau bent du kartus. XIX ir XX amžiuose. Forumo narys Linas galėtų pakomentuoti tai kompetentingiau. Dabartinė Lietuva jau yra įtakota, kaip minėjau, tai neišvengiama. Tik tau, gyvenančiam šiandien, tai atrodo normalu. Bet juk sakiau tau, J. Jablonskis stvertųsi už galvos. Mentalitete evoliucionavimas nėra blogai, jei jis vyksta tinkama linkme. Tačiau to išvengti nėra įmanoma ir juo labiau ne tokio dydžio šaliai kaip Lietuva, ir juo labiau, ne tokioje dviejų geopolitinių plokščių sandūroje.

Nelabai supratau, ką norėjai pasakyt. Jei tai, kad lietuviai lyginant su vakarų europiečiais yra mažumėlę barbarai tai reiktų pasakyt, kad tokiais mes buvom visada.

Pavyzdžio rodymas yra gerai, tačiau realiame pasaulyje pavyzdžio retai kada pakanka. Kartais reikalingas sprendžiamas ar bent pakankamai įtakingas balsas globalioje politikoje. Kol kas Europa jį turi bet tik dėl istorinių sentimentų. Per artimiausią pusamžį to, atstovaujant Europą pavieniui, nebebus.

O koks mūsų reikalas? Norės, pavyzdį pasiims, nenorės - tai jau čiurbanų problemos. Be to, iš šalies nei demokratijos, nei tolerancijos tu neprimesi.

Kaip jau esu minėjęs, į kažkurį konkretų regioną orientuojuosi tik tiek, kiek tai yra būtina ir kiek tai įtakoja globalių įvykių eigą. Yra ir išimčių - Lietuva. Tačiau savo prioritetus aš jau dėsčiau.

Nu va o man savi marškiniai arčiau kūno. Ir man kur kas svarbiau kaip reikalai klostysis Varėnos apylinkėse, o ne kokioje nors Bragoje ar tuo labiau Lusakoje.

Mano tikslas - kad ne tik vokiečiai, bet ir liguistas Žirinovskis neabejotų, jog mes esame neatsiejama Europos identiteto dalis. Europos žemėlapis, o, tuo pačiu, ir europiečių supratimas buvo perpiešti ne mūsų valia, bet svetima ir primesta iš šalies. Jūs galite susitaikyti su tokia neteisybe, tačiau aš norėčiau grąžinti istorinę realybę. Kartografines klaidas būtina ištaisyti.

Žirinovskis tą supras nebent tuo atveju, jei su kitomis NATO šalimis surengsim karinių laivų paradą kur nors priešais Petropavlovsko tvirtovę. Bet tas nesvarbu. Nemanau kad valstybė turėtų koreguoti savo politiką taip, kad kažkuo įtikintų eilinį rėksnį.

[Irma]

Siūlau pasiskaityti. Sveika kritika niekada nepamaišo

Euroskeptikui V.Klausui ES primena Sovietų Sąjungą

"<...> Kalbu apie tai todėl, kad jaučiuosi esąs atsakingas už demokratinę ir klestinčią ateitį. Bandau priminti elementarius, šimtmečius ar net tūkstantmetį egzistuojančius europietiškos civilizacijos principus, vertybes, kurių neveikia laikas, principus, kurie yra universalūs ir kurių vertėtų laikytis šiuolaikinėje Sąjungoje. Tikiu, kad kiekvienos valstybės narės piliečiai trokšta laisvės, demokratijos ir ekonominės gerovės.

Dabar svarbiausia, jog laisva diskusija nebūtų nutildyta kaip išpuolis prieš Europos integracijos idėją. Visada tikėjome, kad leidžiama diskutuoti svarbiais klausimais, kad būsime išgirsti ir kad kiekvienas turi teisę pateikti koncepciją, kuri skiriasi "nuo vienintelės teisingos". Nesvarbu, sutinkame su tuo ar ne, - tokia yra demokratijos esmė. Mes, patys to nenorėdami, patyrėme, kaip ji buvo neigta keturis dešimtmečius, įsisąmoninome, kad laisvas keitimasis nuomonėmis ir idėjomis yra pagrindinė sveikos demokratijos sąlyga, todėl tikimės, jog ji bus gerbiama ir ateityje. Tai galimybė ir vienintelis būdas padaryti ES dar laisvesnę, demokratiškesnę ir labiau klestinčią."

[Aš]

Nepamenu, kurioje temoje, bet apie šį žmogų aš jau rašiau dar prieš Čekijos pirmininkavimą ES.

Šis žmogus yra gana kategoriškas euroskeptikas, todėl manęs nestebina bandymas apeliuoti į demokratiją, kai jam tai yra paranku. Kaip ten bebūtų, sutinku su juo, diskusija reikalinga. Dar daugiau, aš netgi galvoju, kad informacijos ir diskusijos nebuvimas ir lėmė, pavyzdžiui, airių veto referendume dėl Lisabonos sutarties. Žmonės tiesiog gerai nežino, už ką balsuoja, o nežinant prisiimami įsipareigojimai baugina (be abejo, neteigiu, kad tik tai lėmė balsą "ne").

Tačiau ar gi ne keista, kaip varijuoja žmogaus pozicija priklausomai nuo to, kiek komfortabili jam ji yra. Štai pavyzdys, jei jau palietėme būtent dialogo/diskusijos būtinybės temą:

Klaus continued as Prime Minister after the 1996 election, but the ODS's win was much narrower and his government was plagued by instability, serious economic problems and mounting accusations of serious corruption. He was forced to resignin November 1997 after a government crisis caused by an ODS funding scandal <...> He has consistently refused to accept responsibility for or discuss any of the corruption scandals which arose within his party and under his government.

Apie šį žmogų galima paskaityti čia.

Grįžtant prie visuomenės valios. Aš laikau, kad ES, kaip precedentas pasaulio geopolitikoj, yra labai naudingas. Pradedant standartų diegimu, ypač atsilikusiose šalyse pačioje sąjungoje, baigiant būtent visuotine regiono plėtra. Apskritai, kas man labai patinka, tai suvokimas savęs kaip bendruomenės, ne kaip atskirų grupių. Aš manau, kad tai visam regionui bus tik į naudą ir esu linkęs tai dar labiau skatinti. Todėl teigiu, kad priešingi siekiai nebūtų racionalūs (o tą iracionalumą dažniausiai lemia nacionalizmas; būtų įdomu atlikti studiją dėl nacionalistų/federalistų skaičiaus koreliacijos įvairiose ES šalyse).

Dėl viso to galima diskutuoti, bet, padarykim prielaidą, jog aš esu teisus. Ir, antra prielaida, jei visuomenė, t.y. dauguma, vis dėlto yra linkusi rinktis iracionalųjį variantą. Kas turėtų paimti viršų? Iš vienos pusės, amoralu iš jų atimti sprendimo teisę, kuri, demokratijos principais, būtent jiems ir priklausytų. Kita vertus, nelogiška nukelti reikalingus procesus neribotam laikui (laikas vietoje nestovi, pernelyg pavydžiu ateitiems kartoms). Dabar būtent dauguma sprendžia, kas yra "norma", kas yra "gerai", o kas ne. Bet yra situacijų, kai sprendimą sąlygoja ne objektyvūs argumentai, bet masiškai paplitę principai, stereotipai, fobijos. Aš galvoju, jog su tuo ES ir susiduria, kadangi, kaip minėjau, ji yra precendetas (savo integracijos gilumo prasme) ir veria naujus horizontus.

Galima pridėti dar ir kitą požiūrį, kas priima sprendimus, lemiančius visuotinę mūsų santvarką. Liaudis tik renka tuos, kurie juos priima, bet tiesiogiai tą daro elektoratas, teoriškai, gabiausias. To elektorato sprendimai nebūtinai atitinka daugumos įsivaizdavimą. Tačiau, kai veikimas yra nacionalinis (pavyzdžiui, valstybės parlamentas), dalyvauja visai kitoks požiūris. Telkiamasi į nacionalistinius prioritetus ir tai tos valstybės žmones, be abejo, tenkina. Kadangi čia dirbama viršvalstybiškai, siekių nauda nėra tokia akivaizdi. Todėl visuomenė nebejaučia tokios motyvacijos jų palaikyti. Bet tai dar nereiškia, kad tie siekiai nėra naudingi. Aš tai laikau investicija į ateitį, į tolimąją perspektyvą, o investicijos į ją irgi miglotos, irgi dažnai nuvertinamos.

Dabar pagalvojau apie balso svorio sistemą, kur piliečio balso svoris priklausytų, pavyzdžiui, nuo jo išsilavinimo. Būsiu apkaltintas diskriminacija (nors, jei valstybėje neįsigalėjusi korupcija, tai būtų tiek logiška, tiek dar vienu motyvu tobulėti, orientyru) Nors neturiu informacijos apie ES integracijos palaikymo diferenciaciją pagal šį rodiklį.

Vis dėlto, pernelyg grubiai priimdama sprendimus ES gali save diskredituoti. Tad tikrai palaikau kokybiško dialogo poreikio klausimą.