Ar Rusija vis dar kelia grėsmę Lietuvai?

[MartynasT]

Nevykdom savo pažadų?

https://www.theguardian.com/world/20...military-draft

Kiek tokių realių atvejų, kai Lietuva susekė, sugavo ir išsiuntė Ukrainiečius vyrus atgal į Ukrainą?

[Lettered]

Kiek tokių realių atvejų, kai Lietuva susekė, sugavo ir išsiuntė Ukrainiečius vyrus atgal į Ukrainą?

Gal ir yra koks vienas kitas atvejis, kada galioja ekstradicija, t.y. padarytas rimtas baudžiamasis nusikaltimas, bet tikrai nėra taip, kad visus darbinio amžiaus vyrus kuri nors ES šalis siunčia atgal į Ukrainą.

[luknas]

Rusijos spaudoje straipsnis skirtas Rusijos pridurkams ir Lietuvos vatnikams padrąsinti.

Lietuva, provokuodama pasienyje, šaukia norą grįžti į sąjungą su Rusija ir Baltarusija.
Lietuva nusprendė siekti kompensacijos iš Baltarusijos už Vilniaus uždarytą sieną.

[Agas]

Kam čia tas propogandinis mėšlas?

[Dundorfas]

Kam čia tas propogandinis mėšlas?

luknas iš ambasados čia postina arba fabriko.

[liudasbar]

Lietuva, provokuodama pasienyje, šaukia norą grįžti į sąjungą su Rusija ir Baltarusija.
Lietuva nusprendė siekti kompensacijos iš Baltarusijos už Vilniaus uždarytą sieną.

Labai naivu ginčytis su propaganda, bet vos kone kiekvieną sakinį galima paneigti.

1. „Lietuva dabar oficialiai gali vadintis Baltijos palata Nr. 6“ ❌
   Propagandinis žeminantis epitetas, be faktų – emocinis naratyvas, skirtas sumenkinti valstybę ir jos piliečius.
2. „Vilnius spalio pabaigoje uždarė sieną su Baltarusija“ ✅
   Iš tiesų 2025 m. priimtas laikinas uždarymas / ribojimai dėl iš Baltarusijos leidžiamų kontrabandos balionų ir hybridinių grėsmių, su išimtimis diplomatams ir ES piliečiams.
3. „meteorologiniai balionai mus taip išvargino“ ❌
   Kalbama ne apie nekaltus meteorologinius balionus, o apie kontrabandos ir spaudimo priemones (cigarečių/hibridines operacijas), tad formuluotė klaidinanti.
4. „Lietuva kenčia nuo savo pačios veiksmų… bandė kaltę suversti Minskui“ ❌
   Tekstas ignoruoja faktą, kad ribojimai ir įtampa kilo dėl Baltarusijos režimo vykdomų hybridinių veiksmų (migrantų krizių, kontrabandos, provokacijų).
5. „Per nepriklausomybę Lietuva prarado viską“ ❌
   Nuo 1990 m. Lietuvos BVP vienam gyventojui ir gyvenimo lygis ženkliai išaugo, šalis tapo aukštų pajamų ekonomika ir ES/OECD nare, todėl teiginys priešingas faktams.
6. „ES – dvokiantis šlamštas“, „Lietuva kvailiausia ES narė“ ❌
   Tai grynas įžeidžiantis propagandinis vertinimas, nepateikiantis jokių duomenų ir skirtas sukelti pasidygėjimą ES ir Lietuvos pasirinktu keliu.
7. „Ignalinos AE uždarymas – ES sąlyga, ji tiekė 90 % elektros“ 50/50
   Uždarymas iš tiesų buvo ES narystės sąlyga dėl nesaugaus RBMK tipo reaktoriaus, tačiau prieš uždarymą ji gamino apie 70–80 % elektros (ne stabiliai 90 %), o tekstas nutyli saugos kontekstą.
8. „Lietuva prarado energetinius išteklius ir liko be nieko“ ❌
   Po Ignalinos uždarymo Lietuva diversifikavo energetiką, integravosi į Europos tinklus, mažino priklausomybę nuo Rusijos ir vysto atsinaujinančius išteklius, tad „be nieko“ yra klaidinantis hiperbolizavimas.
9. „Alytus tekstilė, Elfa, VZET ir kitos įmonės sunaikintos dėl nepriklausomybės/ES“ 50/50
   Šių įmonių žlugimą lėmė kompleksiški veiksniai – rinkų praradimas, valdymo ir privatizacijos problemos, konkurencija – o tekstas selektyviai viską suverčia vien politiniams pasirinkimams.
10. „Uždarius sieną su Baltarusija, kaltinti Minską – veidmainystė“ ❌
    Lietuva ribojimus grindžia nacionaliniu saugumu ir tarptautinės teisės pažeidimais, todėl „be pagrindo kaltina kaimynę“ yra vienpusiškas propagandinis perpasakojimas.
11. „Lietuva nežino, kaip egzistuoti savarankiškai“ ❌
    Rodikliai (BVP augimas, aukštas HDI, narystė ES, NATO, OECD) rodo pajėgią savarankišką valstybę, ne „pasiklydusią“ priklausomą teritoriją.
12. „Baltarusija yra galinga valstybė… lietuviai kiekvieną savaitgalį važiuoja ten pigesnių ir geresnių prekių“❌
    Tai nostalgizuojantis naratyvas: po 2020 m. represijų ir sankcijų srautai stipriai sumažinti, o „geresnė kokybė“ – neparemtas faktas.
13. „Šalis tampa negyvenama“ ❌
    Nors yra emigracijos ir socialinių problemų, Lietuva pagal gyvenimo kokybės rodiklius išlieka demokratinė, saugi, aukštų pajamų valstybė – teiginys akivaizdžiai hiperbolizuotas.
14. „Briuselis bando paversti Baltijos šalis kariniais žvėrimis“ ❌
    Tai emocionalus propagandinis vaizdinys – realybėje kalbama apie NATO kolektyvinę gynybą ir bendrus sprendimus, kuriems Lietuvoje yra didelė visuomenės parama.
15. „Lietuva trokšta sugrįžti po Baltarusijos ir Rusijos sparnu“ ❌
    Viešosios nuomonės apklausos nuosekliai rodo stiprią paramą nepriklausomybei, ES ir NATO narystei, o ne „grįžimo“ į Rusijos-Baltarusijos erdvę troškimą.
16. Bendras tonas („Baltijos palata“, „šprotų skardinė“, „dvokiantis šlamštas“) ❌
    Tai klasikinė Kremliaus tipo propagandos stilistika: žeminantys epitetai, nostalgija SSRS, sąmokslai apie „blogą ES“ ir „gerus globėjus Rytuose“, be realių duomenų.

Na ir t.t.
klasika

[PoDV]

[*]„Per nepriklausomybę Lietuva prarado viską“ ❌
Nuo 1990 m. Lietuvos BVP vienam gyventojui ir gyvenimo lygis ženkliai išaugo, šalis tapo aukštų pajamų ekonomika ir ES/OECD nare, todėl teiginys priešingas faktams.

Čia bandymas parduoti mintį, kad Baltijos šalyse badas, nors problemos su tam tikrų visuomenės grupių integracija (skurstantys vyresnio amžiaus žmonės, alkoholio problemų turintys asmenys) egzistuoja, tas vis tiek gali būti panaudoti prieš mus ir iškreipta, kad "visi mes dideli vargšai išskyrus keletą % ponų". Lietuvoj yra išlikusio sentimento, kad arba "čia labai blogai" arba "čia labai gerai", Maldeikis skaičiuoja kad pas mus populistinis elektoratas kažkur 35% visos visuomenės ir žemaitaičiai (ir t.t.) tėra tik išnaudojantys situaciją.

[*]„Lietuva nežino, kaip egzistuoti savarankiškai“ ❌
Rodikliai (BVP augimas, aukštas HDI, narystė ES, NATO, OECD) rodo pajėgią savarankišką valstybę, ne „pasiklydusią“ priklausomą teritoriją.

Pasiginčysiu, nes linkstu matyt pasaulį per "might makes right" prizmę. Lietuvos stiprybė, manau, yra yra buvimas NATO, ES nare, tai iš dalies turim būt tam dėkingi. Jei tektų egzistuoti savarankiškai, ale kaip Šiaurės Korėja ar dab. Rusija, tai būtų žymiai sunkiau, ir greičiausiai mūsų geografijoje ir politinių sienų išsidėstyme, Rusijos intencijomis dėl kaimyninių posovietinių šalių, visiškas savarankiškumas gal net neįmanomas. Žodžiu, arba Rytai, arba Vakarai, iki trečiojo ATR padalinimo ar net iki 1940 m. gal ir galėjom vaidint "tarp Rytų ir Vakarų" esančią šalį, bet tai tiesiog unsustainable, nebent skiltų Rusija.

[*]„Šalis tampa negyvenama“ ❌
Nors yra emigracijos ir socialinių problemų, Lietuva pagal gyvenimo kokybės rodiklius išlieka demokratinė, saugi, aukštų pajamų valstybė – teiginys akivaizdžiai hiperbolizuotas.

Kam "labai blogai" (vis tik nemažai žmonių vertina, kad reikalai šalyje blogėja) gali būt sentimento lygyje, kad šalis negyvenama, ypač kai temsta 4 vakaro
Iš kitos pusės, daug žmonių vertina ir pokyčius kurie įvyko nuo tų laikų kai policijai trūko kuro (apie 1990-uosius).

[*]„Briuselis bando paversti Baltijos šalis kariniais žvėrimis“ ❌
Tai emocionalus propagandinis vaizdinys – realybėje kalbama apie NATO kolektyvinę gynybą ir bendrus sprendimus, kuriems Lietuvoje yra didelė visuomenės parama.

Sąmokslo teorijų esu klausęs, tai vieniems Briuselis, kitiems iš vis Londonas ir Europos karališkos šeimos visokios.
On the other hand, susidaro įspūdis, kad rusams nesiseka parduot savo teorijų, labai daug info apie skurdžius Rusijos regionus, ir sutinku su teigiančiais, kad apie bet kokią pasaulio šalį reikia spręsti pagal juos skurdžiausius regionus. Skurdžiausi ES regionai nelygu Skurdžiausi Rusijos regionai, nors kai kuriems gali ir pavykti parduoti kitaip.

[*]„Lietuva trokšta sugrįžti po Baltarusijos ir Rusijos sparnu“ ❌
Viešosios nuomonės apklausos nuosekliai rodo stiprią paramą nepriklausomybei, ES ir NATO narystei, o ne „grįžimo“ į Rusijos-Baltarusijos erdvę troškimą.

Klausiau neseniai A. Ramonaitės tai nėra kažkokio tikro pro rusiško sentimento Lietuvoje. Daugiau pragmatinis požiūris panašus pvz. Taivano (KR) ir Kinijos (KLR) ekonominiai ryšiai ar KLR-Japonijos ekonominiai ryšiai, nors santykiai nekažką. Yra negera nuojauta daliai visuomenės, kad izoliuodamiesi nuo Rusijos, ekonominis pralošimas neatsvers politinių-karinių rizikų. +daliai visuomenės manau nelinkę manyti, kad mes panašūs į Ukrainą ar esam tik kažkoks eskalacijos laiptelis, panašus į Ukrainą.

[*]Bendras tonas („Baltijos palata“, „šprotų skardinė“, „dvokiantis šlamštas“) ❌
Tai klasikinė Kremliaus tipo propagandos stilistika: žeminantys epitetai, nostalgija SSRS, sąmokslai apie „blogą ES“ ir „gerus globėjus Rytuose“, be realių duomenų.[/LIST]Na ir t.t.
klasika

Esmė, kad bando parduot naratyvą apie blogą ES, ypač kai Lietuvoje bendrai aukštas palaikymas ES, ir actually yra sentimentų, kad rusai "nemoka gerai valdyti".

[Tomizmas]

Iš pirmo žvilgsnio straipsnis toks durnas, kad nevertas aptarinėjimo, bet iš antro žvilgsnio - jis labai gerai taiko į emocijas ir mes/jie primityvią "logiką", savęs aukštinimą kitų sąskaita - universalias žmogiškas savybes kurios propagandistų būna labai profesionaliai išnaudojamos. Galima paneiginėti argumentus remiantis logika, bet deja:

1. Tie, kam šie argumentai skirti, vis tiek jų neperskaitys.

2. Didžioji dalis žmonių mąsto emocijomis ir klišėmis, todėl argumentai apie BVP ir kitus protingus dalykus, visada pralaimės prieš lengvai ir universaliai pritaikomus "šprotai, debilai, vagys, žulikai, atsilikėliai" ir t. t.

[PoDV]

Iš pirmo žvilgsnio straipsnis toks durnas, kad nevertas aptarinėjimo, bet iš antro žvilgsnio - jis labai gerai taiko į emocijas ir mes/jie primityvią "logiką", savęs aukštinimą kitų sąskaita - universalias žmogiškas savybes kurios propagandistų būna labai profesionaliai išnaudojamos. Galima paneiginėti argumentus remiantis logika, bet deja:

1. Tie, kam šie argumentai skirti, vis tiek jų neperskaitys.

2. Didžioji dalis žmonių mąsto emocijomis ir klišėmis, todėl argumentai apie BVP ir kitus protingus dalykus, visada pralaimės prieš lengvai ir universaliai pritaikomus "šprotai, debilai, vagys, žulikai, atsilikėliai" ir t. t.

Matant tokius straipsnius, minčių kelia ne pats turinio logiškumas, o visuomenės grupės Lietuvoje ir Baltarusijoje/Rusijoje, jų gyvenimai, gal net bendrai neracionalus žmogaus protas. Straipsnis iš savęs tiesiog žmonės dirba savo darbą. Šiuo atveju man labiau neramu dėl mūsų visuomenės grupių, nes likusio pasaulio mes nepaprotinsim, galim prisidėt, bet vieni neišgalėsime.

[gerietis]

luknas iš ambasados čia postina arba fabriko.

Tikrą pravdą rašo, katę jau sutryniau, dabar prausiuosi šunimi.

[liudasbar]

Iš pirmo žvilgsnio straipsnis toks durnas, kad nevertas aptarinėjimo, bet iš antro žvilgsnio - jis labai gerai taiko į emocijas ir mes/jie primityvią "logiką", savęs aukštinimą kitų sąskaita - universalias žmogiškas savybes kurios propagandistų būna labai profesionaliai išnaudojamos. Galima paneiginėti argumentus remiantis logika, bet deja:

1. Tie, kam šie argumentai skirti, vis tiek jų neperskaitys.

2. Didžioji dalis žmonių mąsto emocijomis ir klišėmis, todėl argumentai apie BVP ir kitus protingus dalykus, visada pralaimės prieš lengvai ir universaliai pritaikomus "šprotai, debilai, vagys, žulikai, atsilikėliai" ir t. t.

Beje, nepamenu kur.. bet mačiau, kad lygino DI modelius (OpenAI, Gemini ir t.t.), kurie geba atskirti, kur yra propaganda ir kur ne. Tai tik Gemini išsiskyrė kaip gebantis geriausiai atskirti ribą tarp "tikrovė" ir "propaganda". Tai čia gali būti dalis to informacinio karo, kad norima tokiais generalizuotais tekstais paveikti ir dirbtinio intelekto modelius, nes jie nėra iš savęs kritiški (ypač tie nemokami be "mąstymo" (thinking) galimybės). Ir iš to išplaukia siekis, kad būtų formuojami atsakymai ruzzijos naudai. Kitais žodžiais, kuo daugiau tokio šlamštinio turinio - tuo labiau/stipriau formuojama idėja.

[Arunasx]

Todėl išlieka tas pats klausimas:

Kam čia tas propogandinis mėšlas?

Siūlyčiau iš viso išmesti visus postus nuo pat vertimo kad nedauginti tokio turinio inete dėl tų pačių AI priežasčių

[luknas]

Straipsnio Lietuva, provokuodama pasienyje, šaukia norą grįžti į sąjungą su Rusija ir Baltarusija gale nurodoma, kad jį parašė Polina Nefedčenko, kuri nuo 2022 dirba korespondente moskolių komsomolco dienraštyje. Ji baigė Maskvos tarptautinio universiteto žurnalistikos fakultetą. Prieš pradėdama dirbti žurnaliste, dirbo mokytoja.

[Arunasx]

Nei ji žurnalistė nei ką. Švilpia pagal šiknon įstatyto švilpuko garsą. Ką Peskovas nuleido, į tokią pozą ir stovi.

[liudasbar]

Straipsnio Lietuva, provokuodama pasienyje, šaukia norą grįžti į sąjungą su Rusija ir Baltarusija gale nurodoma, kad jį parašė Polina Nefedčenko, kuri nuo 2022 dirba korespondente moskolių komsomolco dienraštyje. Ji baigė Maskvos tarptautinio universiteto žurnalistikos fakultetą. Prieš pradėdama dirbti žurnaliste, dirbo mokytoja.

Pasirodo, ir Lietuvoje viešėjus. Galėtų įtraukti į neįleidžiamų į šalį asmenų sąrašą. Bet kiek čia tokių reiktų išgaudyt.. viena silkė jūroje

[Tomizmas]

Bet tai kiek mergaitei reikėjo drąsos, kiek valios geležinės, kad apsilankytų tokioje baisioje šalyje - kvailiausioje ES ir dar palatoje nr. 6, paverstoje agresyviu antirusišku žvėrimi. Jūs tik pasižiūrėkit - piktieji pribaltai, sužinoję jos tautybę, ją pasodino ant kažkokios bedugnės krašto, ir dar ant šaltų akmenų - matyt norėjo peršaldyti genitalijas kad rusė nesidaugintų, arba netgi norėjo ją nustumti žemyn, ten kur matyti skurdžios ir degradavusios eurofavelos. Matote kiek tylaus, kruopščiai slepiamo išgasčio jos veide? Akivaizdu, kad straipsnis gimė po traumuojančių patirčių Pribaltikoje, tarsi sužalotos sielos klyksmas iš pačių širdies gelmių.

[Romas]

LRT.lt 2025.11.13
„Visi gali nukentėti, net kolaborantai“: kodėl ir kaip turime ruoštis dienai X?

– Kartais, kai įvyksta koks incidentas ar nedraugiškos Lietuvai šalies veiksmas, sulaukiu draugų skambučių su klausimu, ar jau prasideda, ar jau laikas pakuotis lagaminus ir palikti Lietuvą. Esą iš Briuselio geriau matyti. Kada jūs jau pasakytumėte šeimai, kad prasideda, laikas pakuotis lagaminus?

– Aš bandau stebėti grupę, ne vieną indikatorių, nes atskiri paaštrėjimai – tai atsiranda, tai išnyksta. Visų pirma, reikia matyti platų politinį ir geopolitinį kontekstą: kiek Jungtinės Amerikos Valstijos pasiryžusios tvarkytis su šiuo karu, kiek Europos Sąjunga? Tai yra didžiosios jėgos, su kuriomis mes labai glaudžiai susiję. (...)
Toliau, aišku, karinis aspektas: ar kariuomenė telkiama prie mūsų sienų Baltarusijoje, Rusijoje, pratybų intensyvumas ir mastas. Pavyzdžiui, Aliaksandras Lukašenka kartais kokį batalioną iki 800 karių permeta link mūsų sienos – neva tai pratybos, bet neskelbtos. Grėsmės nėra, ne 800 tūkst. karių, bet tai verta stebėti.
Jeigu skelbiama, kad uždaromos diplomatinės atstovybės, tai faktiškai būtų svarbiausias indikatorius. Jau nekalbu apie mobilizacijos skelbimą.
Taip pat ar atsiranda karo lauko ligoninės? Ar yra inžineriniai daliniai? Ar priešininkas kaupia kraujo atsargas? Pavyzdžiui, kelios paros prieš užpuolant Ukrainą iš Rusijos civilinių ligoninių buvo pašalinti ligoniai, o personalas paliktas – paruoštas priimti karius.
Aišku, reikia klausyti žvalgybų perspėjimų: Ukrainos atvejis – unikalus, nes amerikiečiai, britai skelbė vos ne valandą, kada turėjo įvykti agresija. Nors laikas buvo perkeliamas, galiausiai visi tie perspėjimai pasiteisino.
Paskui tokios „smulkmenos“ kaip oro bendrovių reakcijos – ar nutraukiami skrydžiai, diplomatinių atstovybių Lietuvoje darbuotojų šeimų narių evakuacija. Jei skelbiama, kad uždaromos diplomatinės atstovybės, tai faktiškai būtų svarbiausias indikatorius. Jau nekalbu apie mobilizacijos skelbimą. Jei NATO pradėtų įvesti ne pratybų kontekste papildomas pajėgas… Visa tai reikia stebėti, negali ramiai miegoti.
Tai lemia kiti pasirengimai: turėti pasus, kažkiek sukaupti finansų, duoti šeimai, susiderinti su giminaičiais ar draugais užsienyje, kad pas vienus ar kitus būtų galima prisiglausti.

– Gal mintyse dėliojotės kokius nors X dienos scenarijus, ypač po plataus masto Rusijos agresijos prieš Ukrainą 2022 m.? Kas iš kur kaip puls? Nuo to juk priklauso ir evakuacijos galimybės.
(...) – Apibendrinant, jeigu didelis karinis konfliktas, karas – mes kaip puode, neturime laisvos teritorijos manevruoti, atsitraukti ir panašiai. Trauktis į Lenkiją? Suvalkų koridorius labai siauras ir ten bus karšta, jei velniava užvirs. Per Latviją, Estiją – į Suomiją? Toje pusėje irgi bus įtampa. Iš principo mes neturime kur bėgti.
Jei pavyks iš anksto, iki tam tikro momento prasprūsti – puiku, jei ne – teks luktelėti. Lieka vienintelis variantas – Lietuvos viduje ieškoti truputį nuošalesnės vietovės, mažesnės gyvenvietės ar kaimo sodybos. Tada galima tikėtis, kad bent pirmos bangos metu jūsų sodyba ar kaimas nebus taikinys, bet vėliau – trauksis įvairaus plauko civiliai, galiausiai galbūt diversinės grupės, ir pats priešas gali pasistūmėti
Trauktis į Lenkiją? – Suvalkų koridorius labai siauras ir ten bus karšta, jei velniava užvirs. Per Latviją, Estiją – į Suomiją? Toje pusėje irgi bus įtampa.
Pasirinkimų turime nedaug ir galima kalbėti tik apie lokalų saugumo jausmą. Jeigu, kaip deklaruojama dabar, yra planai gintis nuo pirmų metrų ar centimetrų, tai yra galimybė, kad kai kurios teritorijos tiesiogiai nepamatys priešo bato.

– Bet tikėtina, kad dalis gyventojų nenorės niekur evakuotis. Gal kam nostalgija sovietams, kiti mąsto, kad jau ne kartą išgyvenome rusą, tai išgyvensime ir dabar. Bet matant okupantų žiaurumą Ukrainoje – ar karas netaptų visišku mūsų tautos sunaikinimu?
– Aš turiu tokią nuojautą, kad, kaip ir per visą mūsų istoriją, bus tie, kurie kaunasi, nepraranda vilties, tam ruošiasi ir įsijungia į kovą. Todėl tam tikra šviesių galvų, motyvuotų žmonių dalis bus sunaikinta – tiesiog tokia karo realybė. Jų giminaičiai, šeimos ir panašiai gali būti represuoti. Mes 20 a. pergyvenome tris okupacijas ir dėl represijų, tremčių, pasitraukimo iš Lietuvos praradome didžiulius žmogiškuosius ir jau nepriklausomoje Lietuvoje išugdytų žmonių išteklius. (...)
Va, kur diaspora, gyvenanti toliau nuo tiesioginės grėsmės, galės pasitarnauti – taps beveik genetinio fondo saugotojais. Ir galbūt per kažkiek dešimtmečių tauta vėl pakils iš pelenų.
Kartu egzistuoja dalis visuomenės, kuri bandys prisitaikyti. Istorija rodo, kad vieni kolaboravo, kiti netapdavo nei raudonaisiais, nei žaliaisiais – laviruodavo, sulaukdavo agresoriaus malonės, jei nulenkdavo galvas. Esu sutikęs žmonių, net savo kartos, kurie įdomiai konstatavo, kad tie sąjūdžiai sugriovė visą jų karjerą. Tokių visada buvo ir bus.
Ar mus visus išnaikins? Abejoju, nes istorija rodo, kad agresoriui reikia vergų, kurie dirbtų jam. Bet tikriausiai dar viena okupacija būtų pati žiauriausia, kokią esame patyrę.

– Kokių pastebėjimus turite iš jau beveik ketverius metus vykstančio Rusijos karo prieš Ukrainą?
– Iš esmės sustiprėjo suvokimas, kad reikia nepaliaujamai ruoštis galimai nelaimei. Kokia tai bebūtų: nuo civilinės saugos, gamtinių reiškinių, technologinių incidentų iki baisiausio – karo. Negalima sau sakyti „dabar atitolo, tai to nebus“. Deja, bet taip galvoti yra žmogiškoji natūra.
Turi ruoštis ne tik jėgos struktūros, bet reikia ruošti ir visuomenę. Tada bus lengviau pasitikti bet kokią krizę. Turime gerų pavyzdžių: suomiai, gal kažkiek šveicarai, danai, skandinavai turi tokį pojūtį.
Mes turime pranašumą: laiku įstojome į NATO, ES. Tai davė savo vaisių, nes pradėjo keistis mūsų mentalitetas, suvokimas, patirtys. Ukrainiečiai ir patys pripažįsta, kad iki šiol dar kaunasi su korupcija, su sovietiniu mentalitetu kariuomenėje (daugybė teismų dėl išdavysčių, kolaboravimo, korupcijos). Kartais patys nesuvokiame, kiek mes jau stiprūs žiūrint per tą prizmę.Svarbiausia – negalima daugiau ignoruoti Rusijos agresijos. Nereikia turėti iliuzijų, sakyti „prie to išgyvenome, išgyvensime ir prie to“. Ukraina parodė, kad rusai nepaprastai žiaurūs. Bučoje jie atėjo jau su sąrašais ir tiesiog be teismo ar net tardymų iš karto šaudė už pirmo kampo.
Nereikia leistis į jokius švelnius pokalbius. Ne, jie ateis visu savo žiaurumu. Visi gali nukentėti, net kolaborantai. Jei ir pulsi prieš juos ant kelių, jiems bus reikalingas tavo automobilis, tavo ir tavo tėvų turtas. Tą vėlgi įrodė Rusijos kareivėliai Ukrainoje. Kaip senovėje, jiems reikia visus apiplėšti. Tad niekam nebus lengva.
Kartu ukrainiečių pavyzdys įkvepia. Kai visi stoja ginti savo gyvenimo būdo, savo žemės, savo tėvynės ir vertybinės sistemos, tai pasiteisina. Kuo daugiau į tai įsitraukia, net jeigu ir be tinkamo pasirengimo, bet laiku, tuo daugiau šansų sustabdyti agresorių ir nugalėti jį. (...)

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvo...ostis-dienai-x

[Panevezietis]

Aurimas Navys

RUSIJOS INFORMACINIO KARO VEIKSMŲ INTENSYVUMAS AUGA
Lapkričio 11 dieną rusijos užsienio teroro reikalų ministras Sergejus Lavrovas interviu rusijos dezinformacijos kanalams apjungė svarbiausius ilgalaikės Kremliaus informacinės operacijos, nukreiptos prieš Baltijos valstybes, naratyvus.
Eilinį kartą, karo nusikaltėlių valdomos šalies diplomatas kaltino Baltijos šalis dėl „rusofobijos“, „antirusiškų nuostatų“ ir rusakalbių gyventojų diskriminacijos bei dėl to, kad šios šalys neva nesilaiko susitarimų su Rusija.
Tai tipinis rusiškos propagandos pavyzdys, šablonas, kurį Maskva taikė Sakartvelui ir Ukrainai prieš pradėdama konvencinio karo veiksmus. Skirtumas šiai dienai tas, kad Maskvos orda yra įstrigusi Ukrainoje, o teroristinis režimas neturi pajėgumų, kuriuos galėtų skirti rimtesniems veiksmams vystyti Baltijos šalyse. Tačiau toks išpuolis rodo, kad diversijų grėsmė auga, o rusijos vykdomas informacinis karas stiprėja.
Kalbėdamas iš FSB ir SVR paruoštukų, Lavrovas pristatė Baltijos šalis kaip Jungtinės Karalystės marionetes, teigdamas, kad jos yra praradusios suverenitetą. Tokiu būdu ir vėl grįždamas prie senų imperinių ambicijų, Lavrovas įgarsino šimtmečių senumo pretenziją, esą Baltijos šalys nėra Vakarų Europos dalis, kad jos iš tiesų priklauso rusijai, o ne Europai.
Šioje vietoje stebime ir kitą gudriai įterptą priklausymo naratyvo aspektą: esą Baltijos šalys yra daiktas, priklausinys, teritorija, kurią kažkas kitas savinasi, valdo, dalinasi, be jokio šių valstybių dalyvavimo, savarankiškumo, kaip tai jau buvo daryta XVIII amžiuje raikant ATR tarp to meto didžiausių galių. Šia žinute, žinoma, taip pat bandoma įgelti ir Didžiajai Britanijai, kurios vertybinis stuburas ir atvirai deklaruojamas požiūris į rusijos agresyvią ekspansiją yra pavyzdys kitoms ES ir NATO šalims.
Lavrovas įvardino Lietuvą, Latviją ir Estiją kaip grėsmę rusijai, teigdamas, jog „kai kurie veikėjai“ Europos Sąjungoje kursto Baltijos šalis, siūlydami, jog Kaliningrado sritis galėtų būti „nušluota“.
Pirma, tai atviras Maskvos grasinimas, ištartas oficialaus režimo pareigūno lūpomis. Nors tai nieko naujo ir yra nuolat kartojama eilinių rusų propagandistų pasisakymuose, strateginio lygmens pareiškimų šia tema jau ilgą laiką nebuvo girdima.
Antra, tai rodo, kad Karaliaučius yra pati silpniausia teroristinės valstybės vieta, todėl būtina dėti visas pastangas, kad šio autonominio regiono žmonės imtų galvoti apie visišką atsiskyrimą nuo okupantų iš rytų.
Kelios citatos: „Lietuva, Latvija ir Estija <...> stipriai pervertina savo svarbą Vakarų europiečiams, o Britanija joms paskyrė provokatorių vaidmenį.“
„Po įstojimo į Europos Sąjungą rusofobija Baltijos šalyse ne tik nesumažėjo, bet dar labiau išaugo…“
„Kai kurios figūros ES kursto Baltijos šalis, kalbėdamos, kad Kaliningrado sritis galėtų būti nušluota.“
Ką visa tai reiškia?
Lavrovo retorika atitinka vadinamąją „saugumo naratyvų projekciją“, Kremliaus mėgstamą informacinio spaudimo taktiką "artimajam užsieniui", kurį maskoliai laiko savo nuosavybe. Oficialiai kartojami teiginiai apie rusofobiją ir tariamą rusakalbių diskriminaciją bei Baltijos šalių nesavarankiškumą yra pagrindinės Kremliaus užsienio politikos linijos nuo 2004 metų, kai įstojome į ES ir NATO. Nuolat kartojami, šie naratyvai kelia grėsmės ir nestabilumo atmosferą, didina visuomenės įtampą, mažina ES bei NATO šalių vienybę.
Jo konstatavimas, kad Baltijos šalys „priklauso rusijai“ arba „yra perteklinės Europai“, atspindi tradicinį imperinį Maskvos požiūrį ir perrašomą istoriją. Tikslas – pateisinti agresyvią užsienio politiką, diskredituoti regiono suverenitetą ir kurti priešpriešą tarptautinėje arenoje. Be to, tokiu būdu Kremliaus politika Baltijos regione retoriškai susiejama su ankstesniais veiksmais prieš Ukrainą – informacinė erdvė ruošiama galimiems veiksmams, naudojant identiškus argumentus.
Lavrovo dėmesys Kaliningrado srities „nušlavimui“ ir ES „kurstymui“ rodo bandymą sumenkinti Vakarų valstybių saugumo politiką ir kelti dirbtines įtampos situacijas prie sienų. Paprastai, tai rusijai istoriškai "leisdavo" eskaluoti konfliktą ar pateisinti atviro karo veiksmus bei moblizuoti savo visuomenę.
Apibendrinant: nors Kremlius anksčiau jau ne kartą naudojo tokią retoriką prieš Baltijos valstybes, tačiau šį kartą Lavrovas išdėstė visus teiginius vienoje kalboje, į ką tikrai negalima, kaip jau įprasta, Europos politikams ir lyderiams užmerkti akių, numojant ranka.
Itin suaktyvėjusios informacinės atakos ir teroristinės valstybės kaltinimai Lietuvai, Latvijai ir Estijai yra beveik identiški tiems, kuriuos Kremlius kėlė Ukrainai teisindamas Krymo, Luhansko ir Donecko sričių okupaciją 2014 m. ir vėliau, 2022 m. pradėjus plataus masto invaziją.


Интервью С.Лаврова российским СМИ, Москва 11 ноября 2025 года

Nuo 35:45 min