Ekonomikos naujienos (archyvas)

[Analitikas PlėtRa]

Tą dėdę iš Global Porperty Guide pažįstu, pas juos ten įdomiai viskas skaičiuojama. Šiaip nedurnas dėdė ir jo chebra, bet kadangi LT nėra patikimos NT kainų statistikos, tai žinot, kaip jie skaičiuoja?.. Pagal skelbimus!!! Tai reiškia, kad jei prieš metus, tarkim prašė už buto kv. m 8000 Lt (jie skaičiuoja tik prime property kainų atžvilgiu - t.y. Centras, senamiestis, prestižas), o dabar tokie jau seniai išpirkti kaip pigūs ir liko tik tie, kurie neparduos mažiau nei virš 12000, tai štai jums ir kosminiai augimai. Nelabai ten tie jų tyrimai patikimi. Reikės su jais susisiekt ir pakoreguot tą dezinformaciją apie Baltic States.

Na, o Kaliningradui tai palinkėsiu sėkmės. Tai būtų ekonomikos stebuklas, jei toks izoliuotas anklavas sugebėtų pranokti ES valstybę. p. Boosas neabejotinai turėtų gauti Nobelio premiją..

[liutass]

Lietuvos užsienio prekybos deficitas išaugo 42 proc.

[Eidvis]

Kagi, turim antrojo ketvircio BVP augimo rezultatus.

2Q BVP augimas lygininant su pernai metais:

Lietuvos: 7.7 %
Latvijos: 11.3%
Estijos: 7.3 %

Zinoma, dziaugtis reikia tuo, kad tai yra pakankamai didelis procentas (3'ias EU po Latvijos ir Slovakijos). Bet kas dar pastebetina, tai yra tai, kad mes po ilgos pertraukos pagal augimo tempa aplenkeme estus. Estijos ir Latvijos ekonomika pradejo leteti, kai tuo tarpu Lietuvos islaiko daugiau maziau ta pati tempa. Nors ir Latvija mums pralenkti pagal augima bus tikriausiai sunkiau, nei Estija, taciau manyciau per metus turetumem ta pasiekti. O jeigu nepasieksim, tai musu BVP vienam gyventojui bus maziausias ish baltijos saliu. Jau dabar kazkur turetumem buti vienodame lygije su Latvija.

Saltiniai:
http://epp.eurostat.ec.europa.eu/pls...007-EN-BP1.PDF
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=14084026

[Tomasl]

Man kažkaip tinka labiau rusu posakis šiuo atveju
"tišė jediš dalšė budiš"
Kaip ir žiedinėse bėgimo lenktynesė, nesvarbu kaip gerai pralėksi pirmuosius ratus, svarbu ....

[John]

Na labiau reiktu koncentruotis ne i BVP augima, bet i infliacija. 5-6% augimas visada ir visur yra puikus rodiklis, jeigu ir kiti rodikliai geri. Jeigu infliacija prades plaukioti kazkur auksciau 5%, turbut nieko gero tiketis nereiktu. Latvijoje infliacija pasieke beveik 10%, kas is esmes yra labai rimtas pavojus ir jiems reiktu pamirsti BVP ir imtis priemoniu stabdyti kainu kilima.

[Andrew]

Pritariu Tomasl ir John. Latvijos BVP auga 11 proc, bet infliacija artėja prie psichologiškai svarbios 10 proc ribos. Tai aukščiausias infliacijos rodiklis ES. Latvija taip pat yra pirma ES pagal einamosios sąskaitos deficitą.

Latvijoje itin ryškūs ekonomikos perkaitimo požymiai. Jau dabar Latvija turi galvoti apie dar didesnes priemones infliacijai mažinti bei lėtinti ekonomikos augimą.

Latvijos komercinių bankų asociacijos prezidentas į paniką nepuola, teigia, kad Latvija vystosi greitai , vyksta kainų ir atlyginimų konvergencija (vienodėjimas su ES narių lygiu), todėl čia nieko baisaus, nes Latvija, skirtingai nei senos narės, yra besivystanti rinka. Todėl toks infliacijos lygis normalus ir naturalus ir išsilaikys dar kurį laiką. Prastas požiūris, mano nuomone.

Tikiuosi Lietuva irgi darys išvadas, valdant infliaciją.

[tadux]

infliacijos valdymo budai nera labai populiarus, tad abejoju ar ir pas mus kasnors ryztusi juos taikyti, jau greiciau atvirksciai Pas mus populistai valdo.

[Metropolis]

Reitingų agentūra Fitch sumažino Latvijos kredito reitingą užsienio valiuta ir latais nuo A- iki BBB+.

Plačiau:
http://www.danskebank.com/danskeresearch

[C5]

Latvijos komercinių bankų asociacijos prezidentas į paniką nepuola, teigia, kad Latvija vystosi greitai, vyksta kainų ir atlyginimų konvergencija (vienodėjimas su ES narių lygiu), todėl čia nieko baisaus, nes Latvija, skirtingai nei senos narės, yra besivystanti rinka. Todėl toks infliacijos lygis normalus ir naturalus ir išsilaikys dar kurį laiką. Prastas požiūris, mano nuomone.

Manau tokių sparčiai besivystančių šalių kaip Latvija, Lietuva ir t.t. infliacijos augimą reikėtų žiūrėti kiek kitaip, nei išsivysčiusių šalių. Mes niekada negyvensim kaip pvz. vokiečiai uždirbdami 2000 litų, todėl jei norim pasiekt ES lygį, kainų/atlyginimų konvergencija yra neišvengiama. Taigi didesnės infliacijos čia niekaip neišvengsi. Ji tiesiog būtina norint pavyti senąsias ES šalis. Todėl užvis skaudu, kai dėl infliacijos nevykdymo, buvo atimta galimybė įsivest eurą.
Tačiau aš nesu ekonomistas ir savo žodžių įsikibęs nesilaikysiu, jei koks nors kvalifikuotas ekonomistas paaiškins, kur čia šuo pakastas...

[Andrew]

racijos yra tavo žodžiuose, ale aš vis tiek manau, kad iki 10 proc. yra ta riba, kurios nevalia peržengti.

[tivoli]

racijos yra tavo žodžiuose, ale aš vis tiek manau, kad iki 10 proc. yra ta riba, kurios nevalia peržengti.

Zimbabvė irgi besivystanti ekonomika, norinti pasivyti ES. O jos pavyzdys parodė, kad 10 proc. punktų nėra ta riba, nėra riba net - 100 proc. punktų infliacija, 1000%, 10 000% ... . O šiaip realų pavyzdį galiu pasakyti, kad Slovakija pagal BVP augimą jau senokai turėjo pasiekti Čekijos lygį, bet, deja, taip ir nepasiekia - dėl tos pačios infliacijos. Tai ką kalbėti apie apie Lietuvos ekonomikos pasivyjimą senųjų ES šalių, kai post-sovietinės erdvės ekonomikos viena kitos nepasiveja.

P.S.
Man keista girdėti "politikierių" svaičiojimus apie Airijos ekonomikos stebuklą kaip pavyzdį Lietuvai....Visų pirma bent Slovėniją pasvyti reikėtų (ir daug ko pasimokyti) - o ne apie Airijos ekonomikos idealus svaičioti. Nors aišku pasvojoti galima...bet svajonės - taip ir liks svajonėmis, jei nesiims elementariausios priemonės infliacijai stabdyti kaip BVP defliacija...

[Andrew]

Zimbabvė net jau neturi ekonomikos, tai ne besivystanti ekonomika, o valstybė su žlugusia ekonomika (išprotėjusio diktatoriaus Mugabės dėka). Ten ir 100 000 proc ne riba.

O pasivyti Slovėniją tikrai reiktų. Ten pragyvenimo lygis 75 proc ES-15 vidurkio. Ir eurą sugebėjo įsivesti. Po euro įvedimo nežymiai padidėjusi infliacija rodo, kad ten nebuvo imtasi dirbtinių infliacijos užslėpimo priemonių.


Vis dėlto manau, kad infliacijos augimą reikia stabdyti atsižvelgiant į (kainų ir atlyginimų) konvergencijos efektą. Toleruotina infliacijos riba turi būti didesnė, bet iki 8-9 proc.

[deep'as]

Lietuvoje dygsta gamyklos
Labai jau glaustas straipsnis. Norisi sužinot ką gamins tos gamyklos. Šiaip žinau kad statomos kelios langų gamybos bei statybinių mišinių gamyklos.

Didžiausia problema trukdanti gamykloms atsirasti tai statybos leidimo gavimas. Už kiekvieną parašiuką be jokios priežasties esi vaikomas tai šen tai ten ir taip kokius 2 metus mini savivaldybės slenkstį. Leidimą galiausiai gausi jei surasi žmogų per kurį galėtum visus kyšiais apdalint, kitaip pamiršk. Lyg ir buvo siūlymų nustatyti pareigūnų atskomybę dėl samoningo statybos leidimų neišdavimo, bet kažkaip nesigirdi jau. neatsimenu kur teko skaityt ir apie kokią šalį buvo kalbama, bet ten maždaug situacija tokia. Jeigu per tam tikrą nustatytą laiką leidimo savivaldybė nesuteikė tai pasibaigus terminui jis įsigalioja automatiškai neesant rimtoms priežastims jo neišduoti.

[tivoli]

Lietuvoje dygsta gamyklos

Didžiausia problema trukdanti gamykloms atsirasti tai statybos leidimo gavimas. Už kiekvieną parašiuką be jokios priežasties esi vaikomas tai šen tai ten ir taip kokius 2 metus mini savivaldybės slenkstį. Leidimą galiausiai gausi jei surasi žmogų per kurį galėtum visus kyšiais apdalint, kitaip pamiršk. Lyg ir buvo siūlymų nustatyti pareigūnų atskomybę dėl samoningo statybos leidimų neišdavimo, bet kažkaip nesigirdi jau. neatsimenu kur teko skaityt ir apie kokią šalį buvo kalbama, bet ten maždaug situacija tokia. Jeigu per tam tikrą nustatytą laiką leidimo savivaldybė nesuteikė tai pasibaigus terminui jis įsigalioja automatiškai neesant rimtoms priežastims jo neišduoti.

Mano nuomone neesame Kinija, PAR ar Indija, kur bet kokias, bet kur gamyklas galima statyti. Jei nesugeba įvykdyti aplinkosauginių, ekologinių, higieninių reikalavimų... tai kokio velnio išduoti tuos leidimus. Nesenas pavyzdys danų statytos Pasvalyje lygtais kiaulidės ir mėsinės. Gyvenam Europoje, bei turime ne tik dėl Europos bet ir savęs laikytis ES standartų, mums Gvangdžou provincija nėra pavyzdys, kur bet kas galima, bet kaip galima be standartų laikymųsi. (O dėl kyšių, tai čia kita problema).

[Mantas]

Būtų juokinga, jei nebūtų graudu

Zimbabvė nusavins užsienio kompanijas
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=14176383

[rat]

Seimo nariai praturtės

[Eidvis]

Patikslintas II ketvirčio BVP augimas - 8 proc

Pries tai buves 7,7% buvo patikslintas ir pakeltas 0,3%
Taigi siuo metu zinomi tokie 2Q rezultatai:

Lietuva: 8%
Latvija: 11,3 %
Estija: 7,3 %

[Eidvis]

Dar idomiu dalykeliu ekonomikos tema:

Būsto paskolų paklausa krenta

Bendras šeimos ūkių įsiskolinimas bankams:

Lietuvos: 12,5 mlrd. litu
Latvijos: 26,6 mlrd. litu
Estijos: 22 mlrd. litu

O esme tame, kad lietuviai palyginti su estais ar latviais yra labai mazai prasiskoline (skaicuojant vienam gyventojui, tas rodiklis ishvis mazas). Kadangi paskolos yra naudojamas naujam bustui pirkti / vartojimui kelti ir t.t, tai vadinasi kuo daugiau paskolu pasiimsime- tuo daugiau suvartosime/nusipirksime bustu ir t.t., vadinasi tuo labiau ekonomika pakelsime. Sitie skaiciai yra labai geri Lietuvai, nes musu skolinimosi limitai dar nera ishnaudoti ir juos naudodami galime spartinti musu ekonomikos augima, kai tuo tarpu estai ir latviai savo ekonomikos augimo saskaita tures daugiau tu kreditu atiduoti, negu gales pasiskolinti, kas letins ju ekonomikos augima.

Kitaip sakant, sie skaiciai yra tikriausiai pagrindiniai ekonomikos perkaitimo rodikliai, kada ekonomika yra keliama skolinimosi saskaita.

[Aš]

Kitaip sakant, sie skaiciai yra tikriausiai pagrindiniai ekonomikos perkaitimo rodikliai, kada ekonomika yra keliama skolinimosi saskaita.

Visiška teisybė. Gaila tik, kad mūsų Baltijos kaimynams nuėjus truputį per toli, tam tikruose skolinimosi ir ekonomikos rodiklių vertinimų reitinguose kartu su jais krenta ir Lietuva (taikant kriterijus kažkiek apibendrintai visoms trims Baltijoms šalims).

Latvijoje yra didžiausias užsienio prekybos deficitas tarp trijų Baltijos šalių. Jų ekonomiką galima vadinti išpūsta skolinimosi sąskaita, ką galima matyt iš tavo pateiktų skaičių. Nors ji turėtų kilti investicijų ir gamybos našumo augimo dėka. Būdamas Latvijos piliečiu rimtai sunerimčiau.

Lietuvos rodikliai kol kas man patinka, išskyrus užsienio prekybos balansą ir jo tendencijas.

O esme tame, kad lietuviai palyginti su estais ar latviais yra labai mazai prasiskoline (skaicuojant vienam gyventojui, tas rodiklis ishvis mazas).

Dėl įdomumo paskaičiavau:

Vieno lietuvio vidutinis prasiskolinimas - 3 687,32 lito.
Vieno latvio vidutinis prasiskolinimas - 11 693,67 lito.
Vieno esto vidutinis prasiskolinimas - 16 612,14 lito.

Skaičiai daug ką už save pasakantys

[pauliaK]

Oho, labai labai maloniai nustebęs aš. Skaičius 8 labai gražus, bet labiausiai širdį glosto gražus ir labai natūralus augimas, lyginant su kaimynais. Aš tikrai negalvojau, kad toks milžiniškas skolinimosi skirtumas tarp mūsų. Skirtumas tiesiog kartais skiriasi:

Latvija - 3,17 karto daugiau
Estija - 4,51 karto daugiau

Taip švelniai tariant mūsų perspektyvos mažumėlę geresnės, tuoj viskas į vietas atsistos .