Ekonomikos naujienos (archyvas)

[senasnamas]

Yra nebloga iniciatyva dėl sveiko maisto: http://www.sveikasvaikas.lt/spring/index Galima rasti daug populiarių produktų, yra į maistą dedamų priedų aprašai. Labiausiai krito į akį tai, kad Lietuvos mėsos gamintojai klientų negerbia išvis - dauguma dešrų pažymėtos raudonu kryžiumi, turbūt todėl jos būna tokios ryškiai raudonos, o skonis nutolęs nuo normalios mėsos skonio. Ar normalu, kai dešroje yra keliolika priedų, iš kurių 3 kenksmingi? Geriau iš viso likti nevalgius, nei valgyti tokius maisto pramonės šedevrus.
Normalūs gamintojai priversti dėti ženklus "Be E", nes kitaip paskęstų toje produktų gausoje. Vakarų šalyse kai kurie priedai jau yra uždrausti, nes pakilo vartotojų susidomėjimas tuo, ką deda į burną. Pas mus kol kas dar lenktyniaujama, kas daugiau nuodų pirkėjui sušers.

[andyour]

Straisnis, kurį verta paskaityti.

JAV rašytojas ir teisininkas pasakoja apie savo knygoje išdėstytus argumentus apie JAV ir Europos (visų pirma Vokietijos) sistemų privalumus ir trūkumus. Jis akivaizdžiai socialdemokratinių pažiūrų, bet argumentai stiprūs ir pagrįsti.

Why Germany Has It So Good -- and Why America Is Going Down the Drain
http://www.alternet.org/economy/1485...n/?page=entire

Nematau labai dideles prarajos kaip ten bandoma pateikti. Jei ne nuolatiniai karai ir nereiktu visame pasaulyje islaikyti kariniu baziu, viskas daug geriau atrodytu. Tiesiog vokieciai su japonais gerai ivalde gamybos mena, jie labiau sutverti dirbti gamyklose BMW, Mercedes, Audi ar Toyota, Lexus, turbut beveik kiekvieno zmogaus pirkiniu sarase prioritetas numeris vienas. Viso pasaulio verslininkai, prezidentai, sheichai, auksto rango valstybes pareigunai vairuoja tokius automobilius. Gerai kai turi klientus kurie neskaiciuoja kiekvieno cento. Sios salys rysium su tuo labai daug parduoda visam pasauliui pramoniniu irengimu .

[senasnamas]

Straipsnis, kurį verta paskaityti. http://www.alternet.org/economy/1485...n/?page=entire

Tikrai verta, ypač visiems Amerikos aukštintojams, ir dar dėl to, kad autorius ne koks "kapitalizmo priešas" iš Rytų, bet amerikietis. Palyginamas darbo laikas, socialinė apsauga ir kiti esminiai gerovę sudarantys dalykai. Iš esmės nieko nauja - kas domisi, žino tai jau seniai. Bet gerai, kad tokia pakankamai alternatyvi vyraujančiai nuomonei informacija skleidžiama. Paradoksas, kad apie tai per mažai žino tie, kam tai aktualiausia - eiliniai amerikiečiai. Jiems tradiciškai neįdomu, kas dedasi už jų šalies sienų. Anksčiau tai buvo galima laikyti turtingos šalies arogancija, bet jei ir toliau savo šalyje nieko iš esmės nekeis, tai jau bus ne arogancija, bet aklumas. Atrodo, straipsnyje nėra paminėta, kad ir vidutinis atlyginimas Vokietijoje didesnis. Tai kur dingsta ta visa gerovė, jei žmonės dirba daugiau, ilsisi trumpiau ir dar įklimpsta į skolas? Kaip anksčiau sakiau, nusėda tokių kaip D. Trumpas kišenėse, kitaip sakant šalyje nėra efektyvaus lėšų paskirstymo: kas stipresnis, tas ir pasiglemžia daugiau. Šitas principas geras tik iki tam tikros ribos. Tą ribą parodo skurstančių skaičius šalyje. Ir tai ima atsigręžti prieš visą šalį, ypač išryškėja krizių laikotarpiais. Pastarasis veikėjas pusiau rimtai kalbėjo apie dalyvavimą būsimuose prezidento rinkimuose, nes jam nepatinka, kad Amerika praranda vardą pasaulyje. Privalumas, kad jam bent jau nereikėtų visokio plauko rėmėjų, pajėgtų pats savo rinkimų kampaniją pafinansuoti. Straipsnyje paminėta, kad JAV respublikonus ir demokratus daugiausia remia finansinis sektorius. Akivaizdu - jam Amerikoje leidžiama viskas. Kuo tai baigiasi, visi mato. Ar galima tikėtis kokių nors esminių pokyčių, jei maitina ta pati ranka? Partijos kaitaliojasi tarpusavyje, lyg ir demokratija, bet reikėtų šviežio vėjo. Panašiai Lietuvoje visas rinkimuose šansų turinčias partijas remia Lubys. Tai kainuoja, bet turbūt atsiperka .

Jei ne nuolatiniai karai ir nereiktu visame pasaulyje islaikyti kariniu baziu, viskas daug geriau atrodytu.

Kas tuos karus kelia ir kas verčia tas bazes visame pasaulyje laikyti? JAV išlaidos karui (politiškai korektiškai terminas - "gynybai") yra nenormalaus dydžio. Galima pagalvoti, kad ją nuolat kas nors puldinėja. Iš tikrųjų tai yra atvirkščiai. Koks, pavyzdžiui, tikslas JAV statyti tą priešraketinės gynybos skydą Europoje? Ar tai nėra nauja geležinė uždanga? Kiek kainuoja viena karo Afganistane diena, kas jame pasiekta ir iš kokių lėšų tai finansuojama? Prisideda ir europiečiai, bet daugiausia finansuoja tauta, dirbanti praktiškai be atostogų.
Dar viena nuoroda apie anksčiau paminėtos JTO veiklą:
http://www.delfi.lt/news/daily/world....d?id=37698007
Pamanykit, rusai Estijoje diskriminuojami. Tuoj ten tų estų tik mažuma bus. Po estų ateis eilė latviams ir lietuviams. Vokiečiai jau šneka, kad savo šalyje jaučiasi diskriminuojami turkų, nors procentiniai santykiai nėra tokie baisūs kaip Estijoje. Ir A. Merkel neseniai pareiškė, kad bandymas sukurti Vokietijoje daugiakultūrę visuomenę žlugo. O JAV tuo tarpu "drožia" Europą, kad spartintų Turkijos priėmimą į ES. Gal tegu pirmiau atveria savo sienas meksikiečiams?

[AIRzol]

Na ką tu čia aprašei (sotumo nejautimas, noras daugiau valgyti) labiau būdinga natrio gliutamatui, kuris kišamas į įvairius maisto produktus jau ne vieną dešimtmetį. Lietuvoje, beje, apie tai kažkodėl mažai kalbama. UK nemažai gamintojų ant pakuočių didelėmis raidėmis giriasi, kad jų maiste nėra MSG, konservantų ir dažiklių.

Cia jums info apie E621: (tik klaideliu netaisiau, skanuotas straipsnis)

TAI E62I, MONONATRIO GLUTAMATAS, arba MSG (sutrumpinimas nuo „monosodium glutamate”). Taip taip, čia tas baubas, apie kurį mes nuolat girdime ir skaitome. Jį galime surasti bene kiekviename maisto produkte, parduodamame prekybos centruose. Pas¬kutiniu metu praktiškai visi straipsniai tiek internete, tiek ir spaudoje, varo j vienus vartus: MSG yra baisus blogis ir būtent jis kaltas dėl visos galybės žmoniją apė-musių ligų, sindromų bei nutukimo epidemijos.
Išsiduosiu: MSG savo virtuvėje iki šiol nenaudojau ir netgi prieskonių mišinius renkuosi be jokių skonio sti-priklių arba, dažniau, susimaišau juos pats. Tačiau matydamas, kaip MSG vengimo mada pamažu virsta isterija, nusprendžiau išsiaiškinti, koks tai dalykas, ir (atleiskite už kalambūrą) su kuo jis valgomas.
Kas tas baubas
Prisipažinkite, ar žinote, kas yra tas mononatrio glutama-tas? Kaip jis atrodo? Koks jo skonis? Ne, tai ne „Vegeta”. Nors MSG šiame mišinyje yra, bet pagrindinį skonį sutei¬kia džiovintos daržovės. Ir ne, MSG skonis — ne kaip vištie¬nos sultinio kubelio, nors, aišku, glutamato yra ir ten.
Kad ir koks populiarus MSG yra maisto pramonėje, jo gryno nusipirkti nelengva. Na, taip, galėjau gana nesunkiai įsigyti 25 kg maišą šios medžiagos. Tai šiek tiek daugoka, ypač kai planuojamiems eksperimen¬tams man reikėjo vos kelių žiupsnelių. Patikrinau stambiausių prekybos centrų prieskonių skyrius, klau¬siau netgi vaistinėje. Nieko. Negi teks užsisakyti iš in¬ternetu ir mokėti pašėlusius pinigus? Kažkur giliai net ėmė zirzti mintis, kad gal tiesiog spjauti į visa tai.
Ir vis dėlto užsispyrimas laimėjo: kiek panaršęs po internetą suradau, kaip MSG vadina kinai, stropiai nu-sikopijavau hieroglifus į popiergalį ir patraukiau į vie¬nintelę Vilniuje kiniškų prieskonių parduotuvėlę. Už¬ėjau, apžiūrėjau išdėliotas prekes. Iš pirmo žvilgsnio pasirodė, jog ir čia manęs laukia nesėkmė. Paklausiau pardavėjos kinės, gan sunkiai kalbančios lietuviškai.
Gal turite mononatrio glutamato?
Kiek sutrikęs rudų akių žvilgsnis ir purtoma galva. Ar neturi, ar tiesiog nesuprato, ko noriu?
Em-es-džy? — vardinu angliškomis raidėmis, jaus¬damasis kiek kvailokai. Pardavėja vis dar tokia pat sutrikusi.
Galų gale atkišau jai popierėlį su hieroglifais tikėda¬masis, kad nukopijavau teisingai ir kad dėl vieno ne taip padėto brūkšnelio man nepasiūlys džiovintų me¬dūzų čiuptuvų ar saldumynų iš varlių ikrų.
Aaaaa, vei dzing! – pardavėjos veidas nušvinta. Šyp¬sausi ir aš. Pagaliau pajudėjome pirmyn.
Teip, teip, turime! – sulinksi ji ir užkiša ranką kaž¬kur giliai už kitų prekių. Ištraukia puskilograminį maišelį, baksteli pirštu į du hieroglifus. – Va, vei-dzing, prašau, turime.
Užrašas po hieroglifais „Monosodium glutamate” išsklaido paskutines abejones. Susimoku. Žengdamas per duris žvilgteliu atgal. Pardavėja dar kartą man nu¬sišypso tartum seniai nematytam giminaičiui ir rodo pirštais, lyg kažką barstytų.
Teip truputi-truputi. Po nedaug. Liabai skanu!
Prisipažinsiu, perskaičius gausybę straipsnių išgirsti, jog mononatrio glutamatas – „labai skanu”, buvo gan neį¬prasta. Antra vertus, jie šį produktą slepia už kitų prekių. Kodėl? Gal bijo antiglutamatinės isterijos padarinių?
Kad ir kaip ten būtų, kišenėje turėjau žaliavos eks-perimentams, dargi daugiau nei reikia. Sparčiai žings¬
vienintelė mintis: nuo kurio MSG mito pradėsiu pirmiausia?
Eksperimentai prasideda
Pasirodo, mononatrio glutamatas – tai tokie pailgi permatomi kristaliukai, lyg stipriai sulysę ryžių grū¬deliai. Pabėriau kelis ant delno ir lyžtelėjau, pasiruo¬šęs bet kam. Ar man susprogs smegenys iš malonu¬mo? Ar pasirodys taip gardu, kad negalėsiu sustoti ir norėsiu dar? Juk kinai jį vadina „wei-jing”, pažodžiui tai reiškia „gardumo milteliai”, o japonai – „Aji-no-moto”, t. y. „skonio esencija”.
Deja, pirmasis eksperimentas nuvylė. Pats savaime MSG neturėjo beveik jokio skonio. Truputis sūrumo, truputis saldumo ir tas saldumas toks silpnokas, la¬biau primenantis morką, o ne cukrų. Nei kai kuriuo¬se straipsniuose žadėto aitrumo, nei sūroko deginan¬čio skonio. Antrą kartą lyžtelti tikrai didelio noro nebuvo. Dėl viso pikto luktelėjau, bet mano smegenų malonumo centrai toliau atkakliai ignoravo glutama-to ataką, todėl ėmiau ruošti antrąjį bandymą.
Štai tas teiginys, kurį norėjau patikrinti realybėje: „Mononatrio glutamatas puikų skonį suteiks net ir kreidos milteliams.” Net jeigu ir būčiau turėjęs po ranka kreidos, laižyti jos miltelių kažkaip netraukė. Vietoj kreidos sumaišiau truputį miltų su vandeniu iki grietinės tirštumo. Paragavau. Kaip ir tikėjausi, skonio beveik nebuvo, žalia tešla ir tiek. Įbėriau žiups¬nelį MSG, išmaišiau. Pasak straipsnių, dabar ši tyrelė turėjo tapti kažkuo visai skaniu ir panašiu į maistą. Tačiau maistu ši buza atkakliai nenorėjo virsti: įbėrus „truputi-truputi”, skonis liko tų pačių žalių miltų, tik jie tapo kiek sūresni, ir pats skonis paagresyvėjo, tapo ryškesnis, o įbėrus dar daugiau, tyrelė tapo netgi dar atgrasesnė nei tiesiog miltai su vandeniu. 2:0 gluta¬matas pralaimi. Kutgi čia tas žadėtasis „liabai skanu”? Ką aš darau ne taip?
Ant viryklės virė paprasčiausia vištienos sriuba: na¬minis sultinys, morkos, makaronai. Įpyliau jos į du mažučius indelius ir į vieną įbėriau žiupsnelį MSG. Šį kartą skirtumas buvo: indelyje su skonio stiprikliu la¬biau išryškėjo morkų skonis, jos pasaldėjo lyg būtų šviežutėlės, ką tik iš lysvės. O štai pats sultinys buvo lygiai toks pats, kaip ir anksčiau. Staiga į galvą šovė idėja: o ką, jeigu tą sultinį truputį praskiesčiau, kad būtų silpnesnio skonio, ir tuomet įberčiau glutamato? Pavyko! Glutamatinis atskiestos sriubos variantas buvo kur kas ryškesnio skonio, jeigu nežinotum, ga¬lėtum pamanyti, kad niekas tos sriubos ir neskiedė, ypač jeigu sugalvotum kokį nors būdą ją sutirštinti, tarkim, trupučiu krakmolo.
Pajutau, kad žengiu teisinga linkme. Troškinti ko¬pūstai su naminėmis dešrelėmis ir rūkyto kumpio iš turgaus gabalu, patroškinti vos pusvalandį, su trupu¬čiu MSG ėmė priminti pusdienį troškintus, ir tik traš-
kanti daržovių tekstūra išdavė, jog kažkas čia ne taip. Vandenyje troškinta jautiena su šiuo prieskoniu ėmė panašėti į troškintą sultinyje, o ten įbertų čiobrelių, mairūnų ir raudonėlių, rinktų dar užpraeitą vasarą ir gerokai išsikvėpusių, skonis staiga sustiprėjo – lyg prieskoniai būtų sudžiovinti vos prieš kelias dienas. Štai jums ir atsakymas, kam prieskonių gamintojai beria glutamato į savo mišinius: juk taip galima su¬naudoti senas, beveik praradusias kvapą žoles ir taip sutaupyti krūvą pinigų.
Atlikęs dar kelis eksperimentus pastebėjau dėsnin¬gumą: jeigu patiekalas pagamintas su sąžiningai virtu sultiniu, šviežiais prieskoniais, šviežiomis daržovė¬mis, mononatrio glutamatas jam neturėjo praktiškai jokios įtakos. Kai kuriais atvejais skonis nuo jo tik prastėdavo. Tačiau, jei patiekalo sudėtis buvo ne pa¬čios geriausios kokybės – ne, produktai nesupuvę, toli gražu ne, tačiau ir neturintys ypač ryškaus skonio, tarkim, ne sezono metu parduodami šiltnaminiai agurkai ar pomidorai, – MSG gali patiekalo skonį kils¬telti į kiek solidesnį lygmenį.
Beje, tai galioja toli gražu ne visiems patiekalams ar skoniams, MSG praktiškai jokio poveikio neturėjo pienui ar šviežiam jogurtui. Bandžiau įberti žiupsnelį netgi ir į alų, norėdamas patikrinti teiginį, kad alui skonio suteikia glutamatai ir neva kai kurie nesąži¬ningi gamintojai, norėdami pagerinti savo produktą, priberia MSG ir ten. Pasakysiu tik tiek – tą stiklinę alaus teko išpilti. Lygiai taip pat sėkmingai galima būtų „gardinti” alų druska.
Nuo chemijos nepabėgsim
Taigi, glutamatas toli gražu nėra panacėja ir pabars-čius šiuo skonio stiprikliu mėšlą, gautum ne nuostabų patiekalą, o viso labo tik dar stipresnio skonio mėšlą. Tačiau elgiantis protingai ir žinant, kur galima MSG pritaikyti, o kur ne, galima kai kuriuos prasčiau pa¬vykusius patiekalus truputį pataisyti, panašiai, kaip kad galima patiekalą pagardinti žiupsneliu druskos.
„Betgi, Giedriau! – jau girdžiu pasipiktinusius bal¬sus. – Juk tai baisi chemija! Kam tau to reikia? Negi nebijai apsinuodyti? Argi negirdėjai, kaip mokslinin¬kai šėrė žiurkes glutamato turinčiais produktais ir jos ėdė, ėdė, kol negalėjo pajudėti!?”
Visų pirma, MSG yra visur, net ir natūraliuose pro¬duktuose be jokių papildų, ir nėra visiškai jokio skir¬tumo, ar jis dirbtinis, ar natūralus: mūsų organizmas į jį reaguoja visiškai taip pat. Šios medžiagos ypač daug pomidoruose, graikiniuose riešutuose ir parmezano sūryje. Užsisakę itališką picą su pomidorų padažu, sū¬riu ir ančiuviais, jūs jau gausite didesnį kiekį glutama-tų nei suvalgę tokio pat dydžio kiniško maisto porciją su įprastu kiekiu skonio stipriklio. Ką jau ten, net ir pats žmogaus kūnas per dieną pagamina keliasdešimt gramų šios medžiagos. O štai puikiai išvirtas iš gerų produktų sultinys pats turi tiek natūralaus MSG, kad papildomas skonio stipriklis čia tik trukdys.
Mononatrio glutama¬tas gaminamas iš fer¬mentuotų cukrinių run¬kelių, kukurūzų ar cu-krašvendrių. Taip, šio stipriklio gamyboje ne-apseinama be chemijos, tačiau leiskite jums pri¬minti ir kitą faktą: gami¬nam paprasčiausia cukrų iš cukrinių runkelių, naudojami tokie chemi¬kalai kaip formaldehidas, kalcio hidroksidas (gesintos kalkės), natrio karbonatas (kalcinuotoji soda), sulfi¬tai. Pagalvokite apie tai kitą kartą prieš berdamiesi šaukštelį cukraus į kavą.
Straipsniuose žadėtojo glutamatų sukeliamo noro „valgyti vis daugiau ir daugiau” kažkodėl nejaučiau. Matyt, vėl kažką dariau ne taip. Žinoma, nesu specialistas, bet kažkodėl įta¬riu, kad toks kaltinimas yra paprasčiausios žmogiškosios psichologijos rezultatas: kur kas lengviau kaltinti koki nors maisto papil¬dą nei prisipažinti, jog esi tiesiog ėdrus.
Šiek tiek pasiknaisiojau internete ir suradau keletą labai įdomių MSG tyrimo faktų. Pavyz¬džiui, pasirodo, jog atliekant garsųjį bandymą su žiurkėmis glutamato joms buvo leidžiama tiesiai į kraują labai didelėmis dozėmis. Kol žiurkės buvo tie-siog šeriamos ėdalu su MSG, jokio blogo poveikio jis neturėjo, bet tai kažkodėl dažniausiai pamirštama paminėti.
Tai tik vienas iš gausybės faktų, o kiekvienas norin¬tis gali atlikti savo tyrimą internete ar bibliotekoje. Šiame straipsnyje aš nekėliau sau užduoties įrodyti, kad MSG yra labai gerai ar labai blogai. Dar iš vaikys¬tės prisimenu, kaip druską vadino baltąja mirtimi. Laikai keičiasi, o su jais – ir požiūris į vienus ar kitus dalykus. Tiesiog labai keista, jog dirbtinai pučiamas glutamatų keliamas pavojus, nors kiti papildai, tar¬kim, kalio arba natrio salietra, nuo kurios rūkyta mėsa įgauna gražios raudonos spalvos, yra kur kas kenksmingesnės medžiagos.
Ar reikalingas papildomas MSG virtuvėje? Taip ir ne. Jeigu turite pakankamai laiko išvirti sultinį, iš¬troškinti mėsą, jeigu galite gauti šviežių, sezoninių daržovių – jokio papildomo skonio stipriklio jums berti nereikės. Bet retsykiais, kai skubate ar kai dėl finansų stokos iš ne paties sodriausio skonio produk¬tų mėginate sukurpti ką nors skanesnio, MSG gali la¬bai pagelbėti.

[tivoli]

Na ką tu čia aprašei (sotumo nejautimas, noras daugiau valgyti) labiau būdinga natrio gliutamatui, kuris kišamas į įvairius maisto produktus jau ne vieną dešimtmetį. Lietuvoje, beje, apie tai kažkodėl mažai kalbama. UK nemažai gamintojų ant pakuočių didelėmis raidėmis giriasi, kad jų maiste nėra MSG, konservantų ir dažiklių. Tai netgi tapo savotišku marketingo įrankiu. Plius visa ekologiškai švari produkcija, kurios galima sočiai rasti kiekviename supermarkete. Aišku, tai marketingo įrankis, bet, kita vertus, kaip vartotojui man irgi gerai, nes tiesiog žinau, kad tame maiste viskas bus natūralu ir be chemijos. Lietuvoje kol kas tikrai sunku atsirinkti, kur ko pridėta, nes nei visuomenė, nei gamintojai dar nevertina šitos srities galimybių ir naudos. Bet su laiku ateis ir tai. Jei neklystu, jau dabar kažkokia mėsos įmonė Lietuvoje reklamuojasi nededanti kažkokių konservantų ar dažiklių į savo produkciją. Gal pabandyk?

Senokai Lietuvoje buvai, arba nepamatei tokių mini pokyčių O manau viskas prasidėjopa po Grinevičiūtės reportažų apie sveiką maistą/E621 ir t.t.; bei kitų 'ala' pop laidų, kuriamų LNK. Mano nuomonė apie tokias laidas ir ypač pseudo-žurnalistiką/tabloidinį formatą nėra teigiama; bet tai kad pasistengė kad ir tokia žurnalistika šioj sferoje saugumo/sąmonės "įjungti" mūsų visuomenės pilkumai - tai manau tik pagirtina.

Dar kitas mini pastebėjimas pamačiau, jog nemažai lietuviškų maisto gamintojų, ypač būtent po Grinevičiūtės laidos, staigiai persiorientavo ir pradėjo "švaresnius" maisto produktus gaminti ir naudoti tokius ženklus.



Žinoma tai dažnu atveju marketinginis triukas, bet teigti jog informacijos mažai - tai manau klaidinga. Pvz., egizstuoja gana nemažas toks internetinis projektas - Sveikas vaikas, kur galima net soft'ą į mobilų atsisiųsti, kur yra visų E-vitaminų sąrašas, bei maisto produktų charakteristikos (ar su GMO, ar su konservantais ar dar su kuo).

[Gator]

As tai isvis susipainiojes, pvz atrodo zodis "be konservantu" turetu reiksti kazka gero, bet va:
http://www.sveikasvaikas.lt/spring/product?id=2162770
Majonezas be konservantu, bet E pilna. Kazin tai pvz ir E621 dar priedp jei butu irgi "be konservantu" vadintus? Tai kas yra tie konservantai?

Ps: tam puslapyje galetu ir turetu aiskiau aprasyt visus E, ne moksline kalba, o paprasta, su pavyzdziais ir tt. Nes dabar nelabai ka duoda daugumai zmoniu tie aprasymai, tarkim jei nebutu tu zenklu raudonu, tai net nesuprastu zmogus, kuris E yra kenksmingesnis pagal esamus aprasymus - koks nors raudonas ar melynas..

[Eimantas]

Darbščių lietuvių geidžia baltarusiai
http://www.delfi.lt/news/economy/bus....d?id=37722155

[praeivis]

Darbščių lietuvių geidžia baltarusiai
http://www.delfi.lt/news/economy/bus....d?id=37722155

Personalo skyriaus vadovė, paklausta, ar sulaukė daug lietuvių, norinčių dirbti Baltarusijoje, skambučių, atsakė, kad jų buvo, bet telefonai nekaito. Kol kas prekybos tinklo atstovai nesukirto rankomis nė su vienu lietuviu, bet su keliasi jau veda rimtas derybas


Baltarusijoje, Gomelyje, didžiulio prekybos centro statybose dabar darbuojasi maždaug 30 „Iglus“ darbuotojų,


:-))) Mastai didziuliai. skubekite ten isidarbinti ir po menesio namo parleksite ir nebenoresite daugiau i ta puse net ziureti.

[Sula]

Personalo specialistė tik atskleidė, kad jie maždaug 20–25 procentais aukštesni nei tų specialybių darbuotojų vidutiniai atlyginimai Lietuvoje.

Žinau tiksliai, kad "vakarietiško" tipo parduotuvėse pardavėjos Baltarusijoje gauna neypatingai mažesnį atlyginimą nei Lietuvoje - 250-300USD.

[praeivis]

Žinau tiksliai, kad "vakarietiško" tipo parduotuvėse pardavėjos Baltarusijoje gauna neypatingai mažesnį atlyginimą nei Lietuvoje - 250-300USD.

Taip sakai,lyg tai butu beveik vienodos sumos. 250 dol. -tai apie 600 litu,niekas Lietuvoje uz toki atlyginima nedirba,maximos pardavejos ir tos zymiai daugiau gauna.

[daktaras]

As tai isvis susipainiojes, pvz atrodo zodis "be konservantu" turetu reiksti kazka gero, bet va:
http://www.sveikasvaikas.lt/spring/product?id=2162770
Majonezas be konservantu, bet E pilna. Kazin tai pvz ir E621 dar priedp jei butu irgi "be konservantu" vadintus? Tai kas yra tie konservantai?

Ps: tam puslapyje galetu ir turetu aiskiau aprasyt visus E, ne moksline kalba, o paprasta, su pavyzdziais ir tt. Nes dabar nelabai ka duoda daugumai zmoniu tie aprasymai, tarkim jei nebutu tu zenklu raudonu, tai net nesuprastu zmogus, kuris E yra kenksmingesnis pagal esamus aprasymus - koks nors raudonas ar melynas..

Lietuvoje yra tik dvi majonezų rūšys normalios - daumantų jokių E (žalia etiketė) - ne ekologiškas, nes tam ekologiškam visokių dervų pridėta, bet be jokių E vadinasi, nesimaišykit. ir dar vienas - veiverių be jokių E, raudona etiketė. šituose ir modifikuoto krakmolo nėra, ir jokių dervų, tik kiaušiniai, actas ir dar ten keli paprasti ingridientai.
skaitykit, ką dedat į burną, ypatingai produktus, kuriuos valgot dažnai - duoną, batoną, majonezą, mėsą.

[r08n]

As tai isvis susipainiojes, pvz atrodo zodis "be konservantu" turetu reiksti kazka gero, bet va:
http://www.sveikasvaikas.lt/spring/product?id=2162770
Majonezas be konservantu, bet E pilna. ... Tai kas yra tie konservantai?

Ps: tam puslapyje galetu ir turetu aiskiau aprasyt visus E, ne moksline kalba, o paprasta, su pavyzdziais ir tt.

Deja, perspektyvos šiuo klausimu gana blyškios. Jeigu nesugebi suvokti, kas parašyta toje nuorodoje... tai nepadės jokie aprašymai.

[c2h5oh]

As tai isvis susipainiojes, pvz atrodo zodis "be konservantu" turetu reiksti kazka gero, bet va:
http://www.sveikasvaikas.lt/spring/product?id=2162770
Majonezas be konservantu, bet E pilna. Kazin tai pvz ir E621 dar priedp jei butu irgi "be konservantu" vadintus? Tai kas yra tie konservantai?

Ps: tam puslapyje galetu ir turetu aiskiau aprasyt visus E, ne moksline kalba, o paprasta, su pavyzdziais ir tt. Nes dabar nelabai ka duoda daugumai zmoniu tie aprasymai, tarkim jei nebutu tu zenklu raudonu, tai net nesuprastu zmogus, kuris E yra kenksmingesnis pagal esamus aprasymus - koks nors raudonas ar melynas..

Konservantai - tai dalykai, kurie neleidžia produktui sugesti. Druska yra konservantas, cukrus irgi, karštis taip pat, šaltis irgi...

[andyour]

Konservantai - tai dalykai, kurie neleidžia produktui sugesti. Druska yra konservantas, cukrus irgi, karštis taip pat, šaltis irgi...

Gali buti, kad E priedai kenksmingi tiek kiek druska Manau E tik lasas nuodu juroje, lyginant su rukytu ir keptu maistu

[index]

Gali buti, kad E priedai kenksmingi tiek kiek druska Manau E tik lasas nuodu juroje, lyginant su rukytu ir keptu maistu

Tai druska ir yra E priedas (E508). Taip pat ir vitaminas C (E300) ir t.t.

[r08n]

Tai druska ir yra E priedas (E508).

E508 yra kalio chloridas, o valgomoji druska yra natrio chloridas. Neradau, ar valgomoji druska turi E numerį; lyg dar ne?

[tadux]

Bet kokiu atveju druska yra ne tik prieskonis, bet ir konservantas tad tokie marketinginiai triukai kaip "be konservantu" beveik visais atvejais yra melas. "Jokiu E" skelbtis nemeluojant gal kiek lenviau.

[goolfietis]

Ei moderatoriai, kuo tos visos druskos susijusios su ekonomikos naujienomis????

[JlL]

http://m.delfi.lt/news/naujienos/art...hp?id=37774887

vat tau ir kinijos dangoraiziai, keliai, gelezinkeliai ir kita pletra kurios pavydim...

[Sula]

http://m.delfi.lt/news/naujienos/art...hp?id=37774887

vat tau ir kinijos dangoraiziai, keliai, gelezinkeliai ir kita pletra kurios pavydim...

Keista tik, kaip išlindo informacija? Ar nėra Kinijoje straipsnių už antikinietišką veiklą, juodinančią šalį?