Ekonomikos naujienos (archyvas)

[index]

Teisingai. Įsivaizdavau, kad kainos daugmaž vienodos, bet pasižiūrėjus į eurostat'o maisto, gėrimų ir tabako kainų tyrimą, Latvijoj visi šie dalykai yra brangesni. (pats ten nebuvau jau daug metų, tai lygint negaliu)

Man iškart atėjo tokia mintis, nes į Latviją važinėju arti 10 kartų per metus. Tai palyginus kainas (O ypač vietiniuose prekybos tinkluose) 200 Lt didesnis atlyginimas yra tikrai nieko nuostabaus. Šią vasarą apsipirkinėjant vietinėje parduotuvėje Ogrėje (mažas miestelis) buvo baisoka už mineralinio butelį mokėti arti 3 Lt.

[Lettered]

Kažką vis dėlto reiškia, antraip niekas jų neskaičiuotų, o dėl iškraipymo tai reikia kalbėti konkrečiau... Kaip iškraipomi?

Kita vertus, spėju, kad po kokių metų vis dėlto lietuvių atglyginimai taps didesni nei latvių, nes mūsų ekonomika anksčiau atsigavo, o bedarbystė pas juos gerokai didesnė. Tai turėtų rinka tai sureguliuoti... O ir apie pensijų kėlimą po kokių pusantrų metų jau bus galima galvot, kaip tik bus rinkimai ant nosies, o ir ekonomika, tikėkimės, jau bus geresnėj padėty. Tik būtų gerai, kad kaip nors ir tą pensijinio amžiaus didinimą pavyktų prastumt... Nes šiandien skaičiau, kad Suomijoj jį norima didinti net iki 68 metų, pas mus pencininkai vieni jauniausių Europoj...

Ar tikrai taip blogai su tuo pensijiniu amžiumi?



O dėl to nedarbo, tai jei jis mažės tik emigrantų sąskaitą džiaugtis labai nereiktų, nes daugiau darbo likusiems bus tik trumpalaikėje perspektyvoje.

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=37162901

[Gytaz]

Ar tikrai taip blogai su tuo pensijiniu amžiumi?

Tavo paveiksliukas, jei teisingai suprantu, ir parodo, kad realiai mūsų pensininkai dar dirba pirmaisiais pensijos metais (jau gaudami pensiją). Be to pasirinktas vyrų pensinis amžius. Jei būtų rodomas moterų, būtume lygiai su prancūzais lentelės apačioje. Dar vienas dalykas, dėl kurio reikio šios reformos - suvienodinti amžių lytims.

[senasnamas]

Norint įsitikinti, ar analitikas vertas dėmesio, verta paskaityti, ką rašė praeityje. 2007 m. gegužę S. Jakeliūnas rašė: "Pasiekus skolinimosi lubas ir išsekus paramos fondų lėšų srautui, galime sulaukti ilgalaikio ekonominio sąstingio laikų. Nustojus augti vidaus vartojimui ir investicijoms į nekilnojamą turtą bei toliau besiklostant katastrofiškoms užsienio prekybos balanso tendencijoms, ekonomikos augimo šaltinių neturėsime. Kiek šaržuojant, galima teigti, kad kasame sau makroekonominę duobę ir šio proceso intensyvėjimą vadiname ekonomikos augimu."
http://geofinansai.lt/?p=8
Kaip tada jo niekas neklausė (įtikėję amžinu augimu), taip ir dabar niekas neklauso. Tokias temas normaliai nagrinėti ir tegali tik nepriklausomi ekonomistai - dirbantys bankuose, valdžiose įstaigose dažniausiai gieda ne ką galvoja, o ką reikia. Jei toks žmogus dar 2007 m. būtų turėjęs realią įtaką esminiams valdžios sprendimams, šiandieninė padėtis atrodytų visai kitaip, nebūtų buvę jokių dviženklių BVP kritimų ir nereikėtų dėl visko kaltinti JAV, Švediją ir visus kitus, išskyrus save. Ir Švedijos bankai jam dar būtų dėkoję, nes Lietuvoje nebūtų patyrę tiek nuostolių, kiek dabar patyrė. Sunku patikėti, kad Švedijos bankai, prieš porą dešimečių išgyvenę burbulą Švedijoje, nežinojo, kuo gali baigtis besaikis skolinimas. Taip pat sunku patikėti, kad tokių elementarių dalykų nežinojo ir Lietuvos banko valdžia.

[Sula]

Kodėl Latvijoje algos ir pencijos vis dar didesnės nei Lietuvoje? Dauguma ekonominių rodiklių pas mus geresni, o algos vis tiek pas juos didesnės.

Kiek žinau, tai lemia šiek tiek kitokia Lietuvos ūkio struktūra - santykinai didesnė žemės ūkio dalis. T.y. pas mus šiek tiek daugiau mažas algas (oficialiai) gaunančių. Taip pat didesnė šešėlinės ir pilkosios ekonomikos dalis.

[micku]

http://www.delfi.lt/news/economy/bus....d?id=37425043

Sudomino viena frazė:
...šalyje yra apie 900 tūkst. sąlyginių darbuotojų. Iš jų apie 300 tūkst. dirba biudžetinėse įstaigose, o apie 600 tūkst. – versle...

ar čia yra normalu? kokios proporcijos kitose šalyse? Jei pridėti dar pensininkus, invalidus, vaikus, kiek išlaikytinių turi dirbantis versle žmogus???

[Tomas]

Tai švedai dabar kalti, kad daug investuoja Lietuvoje?

Na ir kokios gi yra stambios Švedijos kompanijų investicijos Lietuvoje? (bankų pinigų dalinimo paskolų pavidale "pravalgymui" nelaikau investicija).

[Lettered]

http://www.delfi.lt/news/economy/bus....d?id=37425043

Sudomino viena frazė:
...šalyje yra apie 900 tūkst. sąlyginių darbuotojų. Iš jų apie 300 tūkst. dirba biudžetinėse įstaigose, o apie 600 tūkst. – versle...

ar čia yra normalu? kokios proporcijos kitose šalyse? Jei pridėti dar pensininkus, invalidus, vaikus, kiek išlaikytinių turi dirbantis versle žmogus???

Palyginus santykį valstybės ir verslo, tai normalu, bet su pensininkais aišku situacija liūdnoka, ir vis dar liūdnėja...

[Lettered]

Na ir kokios gi yra stambios Švedijos kompanijų investicijos Lietuvoje? (bankų pinigų dalinimo paskolų pavidale "pravalgymui" nelaikau investicija).

Ne pravalgymui, o užsidirbimui. Juk tai vienas geriausių verslų, o į jį ir buvo daug investuojama.

[Silber418]

Na ir kokios gi yra stambios Švedijos kompanijų investicijos Lietuvoje? (bankų pinigų dalinimo paskolų pavidale "pravalgymui" nelaikau investicija).

Ne tik bankai, dar telekomunikacijų kompanijos, TV kanalai, radijo stotys ir t.t.
Ko gero, kas trečia kompanija yra Švedijos kompanijų dalis.
Vargu, ar Lietuva dabar būtų šiuolaikiškesnė, jeigu ne didelė dalis investicijų įvairiose srityse. Dar klausimas, kaip tos investicijos paskirstomos pas mus.

[zajcik]

Ne pravalgymui, o užsidirbimui. Juk tai vienas geriausių verslų, o į jį ir buvo daug investuojama.

PVZ: Ukio bankas investuoja į Sacharos dykumoje esančios genties gerovę: suteikia paskolas mažai saujalei tenykščių gyventojų naujų kaimų statybai (garantija naftos, dujų, geležies ar kiti naudingų iškasenų klodai po vietiniais kaimais), vėliau išduoda paskolas likusiems tų kaimų įsigijimui (garantija naftos, dujų, geležies ar kiti naudingų iškasenų klodai po vietiniais kaimais), o vėliau prasideda vartojamosios paskolos vieno švariausio pasaulyje vandens iš Lietuvos įsigyjimui (garantija naftos, dujų, geležies ar kiti naudingų iškasenų klodai po vietiniais kaimais). Po poros metų "aukso amžiaus" Ukio bankas nebeduoda naujų paskolų ir momentaliai tenykščiai praranda pragyvenimo šaltinius ir visą užgyventą gerovę per trumpą laikotrapį. Vyksta masinė kaimiečių emigracija, o Ukio bankas lieka su naftos, dujų, geležies ar kitais naudingų iškasenų klodais su jau pastatytais nebrangiais pastatais būsimiesiems šachtas ir gręžinius administruojančių kompanijų darbuotojms, bei pigia darbo jėga (neemigravusiais).

Vargu, ar Lietuva dabar būtų šiuolaikiškesnė, jeigu ne didelė dalis investicijų įvairiose srityse. Dar klausimas, kaip tos investicijos paskirstomos pas mus.

Jeigu tenykščiai investuotų į šachtas ir gręžinius, tai po kiek laiko jie nusipirktų tą patį Ukio banką ir patys išdavinėtų būsto paskolas "naujų kaimų statybai" jau Lietuvoje "tuteišiams" (iš baltarusų kalbos: vietiniams).

[c2h5oh]

http://www.delfi.lt/news/economy/bus....d?id=37425043

O mane tame pačiame straipsnyje sudomino kita vieta. Įmonės verkia, kad nėra kvalifikuotų darbuotojų, bet moka jiems elgetišką užmokestį ir dar dejuoja, kad neišsilaiko. Klausimas - kodėl? T.y. kodėl toje įmonėje kvalifikuoti darbuotojai pagamina tik tiek produkcijos, kad išeina tokia vargana algelė? Ar nebus taip, kad toje įmonėje gamyba yra beviltiškai neefektyvi? Kodėl įmonės savininkai verkia, o nieko nedaro kad ji taptų efektyvesnė?

p.s.: tokias įmones vieni tokie blogeriai pelnytai vadina "mudakais" http://www.commonsense.lt/2008/10/10...akai%e2%80%9c/

[Combat]

Jeigu tenykščiai investuotų į šachtas ir gręžinius, tai po kiek laiko jie nusipirktų tą patį Ukio banką ir patys išdavinėtų būsto paskolas "naujų kaimų statybai" jau Lietuvoje "tuteišiams" (iš baltarusų kalbos: vietiniams).

Tai gal būtų galima perfrazuoti tai taip: jei lietuviai būtų buvę apsukresni ir ne tokie lapausiai, jie sėkmingai būtų išnaudoję savo geopolitinę padėtį, ekonominį ir žmogiškųjų išteklių potencialą, kas būtų sąlygoję gebėjimą vykdyti savarankišką monetarinę politiką, keliančią vietinės valiutos vertę?
O dabar viskam yra ragas – viską, ką turėjome geresnio Lietuvoje, vietiniai mudakai su džiaugsmu sunaikino, pardavė, išparceliavo, bet užtat dabar galima džiaugtis pumpuojamais į Lietuvą spaustuvėje spausdintais popieriukais, už kuriuos turime pirkti vakarietiškas technologijas, įrangą, palaikyti jų ūkinę veiklą ir dar skolingais likti.

[index]

...vykdyti savarankišką monetarinę politiką, keliančią vietinės valiutos vertę?

Gal turėjai omenyje mažinančią? Keldamas valiutos vertę tik žlugdysi savo eksportuotojus.

[zajcik]

....bet užtat dabar galima džiaugtis pumpuojamais į Lietuvą spaustuvėje spausdintais popieriukais, už kuriuos turime pirkti vakarietiškas technologijas, įrangą, palaikyti jų ūkinę veiklą ir dar skolingais likti.

Jeigu mūsų valiutą mažai kas vertina ir savo technologijomis negalime pasigirti (yra išimčių), kas tada belieka?
Svarbu, kad tos technologijos nebūtų vien MB, BMW ir kitokiais prekiniais ženklais.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Kad Kinijos BVP vienam gyventojui tuoj pralenks Lietuvą (o gal jau ir aplenkė), algos miestuose jau kokius 5 metus gerokai didesnės už mūsų, o Kinijos dabartinei galybei pamatus padėjo Den Siaopinas (Deng Xiaoping), jeigu ne jis, Kinija ir dabar statytų tokį patį komunizmą, koks buvo SSRS

Kinijos BVP vienam gyventojui už Lietuvos mažesnis maždaug trigubai.

[John]

Kinijos BVP vienam gyventojui už Lietuvos mažesnis maždaug trigubai.

Kinijos nominalus BVP per capita yra apie $4,300
Lietuvos, apie $11,200. Taigi, kiek mažiau, nei trigubai.

Kinijos PPP BVP per capita yra apie $7,500
Lietuvos, apie $16,500. Taigi, šiek tiek daugiau, nei dvigubai.

Visgi Kinijos BVP auga ir panašu, kad toliau augs bent dvigubai-trigubai greičiau, nei Lietuvos, dėl ko akivaizdu, kad tendencija yra ta, kad Kinijos BVP per capita nelabai ilgai trukus prisivys Lietuvos ir tikriausiai aplenks, jei Lietuva nesiims principinių konkurencingumo ir plėtros sąlygų gerinimo (ką šiap jau stengiasi daryti Kubilo valdžia... bene pirmą kartą per 20 metų), kas kaltų mūsų ekonomiką bent 5-6% per metus artimiausius 10-15 metų. nepamirškim, kad Kinija vidutiniškai auga apie 9% paskutinius 30 metų ir nėra didelių požymių, kad tas tempas lėtėtų (neskaitant kasmetinių "žlugimo" prognozių paskutinius 30 metų). Žodžiu, matematika čia nėra labai sudėtinga.

Ir išvis reiktų lyginti atskirų Kinijos provincijų rodiklius, o ne visos šalies.

[Silber418]

Didėjant BVP, gyvenimo sąlygos Kinijoje pagerės, tačiau tai gali paskatinti žmones dar labiau daugintis. Kai kinų padvigubės, jų gyvenimo kokybė tikrai nepagerės.
Nebent daug kinų bus eksportuoti į užsienį, kad įkurtų naujų kolonijų.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Kinijos nominalus BVP per capita yra apie $4,300
Lietuvos, apie $11,200. Taigi, kiek mažiau, nei trigubai.

Kinijos PPP BVP per capita yra apie $7,500
Lietuvos, apie $16,500. Taigi, šiek tiek daugiau, nei dvigubai.

Visgi Kinijos BVP auga ir panašu, kad toliau augs bent dvigubai-trigubai greičiau, nei Lietuvos, dėl ko akivaizdu, kad tendencija yra ta, kad Kinijos BVP per capita nelabai ilgai trukus prisivys Lietuvos ir tikriausiai aplenks, jei Lietuva nesiims principinių konkurencingumo ir plėtros sąlygų gerinimo (ką šiap jau stengiasi daryti Kubilo valdžia... bene pirmą kartą per 20 metų), kas kaltų mūsų ekonomiką bent 5-6% per metus artimiausius 10-15 metų. nepamirškim, kad Kinija vidutiniškai auga apie 9% paskutinius 30 metų ir nėra didelių požymių, kad tas tempas lėtėtų (neskaitant kasmetinių "žlugimo" prognozių paskutinius 30 metų). Žodžiu, matematika čia nėra labai sudėtinga.

Ir išvis reiktų lyginti atskirų Kinijos provincijų rodiklius, o ne visos šalies.

Nu tau, kaip aršiausiam forumo sinofilui, žinoma, norėtųsi, kad Kinija būtų tik Šanchajus ir Pekinas. Deja, taip nėra.

Labai abejoju ar mes sulauksim to laiko, kai Kinija pagal BVP aplenks Lietuvą. Ekonomika negali augti be galo (kuo gan skaudžiai įsitikinom ir mes). Be abejo, kažkiek jinai dar augs, bet vien siūdama kedus ir štampuodama plastmasinius niekučius (t.y. užsiimdama mažą pridėtinę vertę sukuriančia veikla) Europos Kinija nepasivys. O norint pereiti prie kažko rimtesnio šuolis turės būti nebe kiekybinis, o kokybinis, kas nebus taip jau paprasta.

[taspac]

http://blogs.reuters.com/columns/201...ld-really-say/