Ekonomikos naujienos (archyvas)

[goolfietis]

............. Beje, požymiai rodo, kad ir NT sektorius jau bunda iš letargo miego — stabilizavosi NT kainos, o pigesnių butų statytojai vėl atnaujina veiklą. Švietimo ministras suplanavo ir jau skirsto finansavimą plataus masto mokyklų renovacijoms, statoma Balsių mokykla.

Kas sakė, kad NT sektorius atsigauna? Kur statistika, kad kainos stabilizavosi? Čia ta statistika iš delfi.lt, kur patys NTšnikai rašinėja? Visa tai yra šakėmis ant vandens parašyta...

Gal galima butu nuotraukų, kur statybinė technika dirba, ir stato pigesnius butus? Ar čia vėlgi tie statytojai delfi.lt pigų PR spausdina, kaip jie vėl ruošiasi statyti?

Dėl pinigų skirstymo mokyklų renovacijai - negirdėjau, bet gal ir renovuos kažkiek....

Reikia žiūrėti realybe į akis - kažkas aukščiau labai teisingai parašė - Lietuvoje ne krizė, o gyvenimas sugrįžo į normalias vėžes. T.y. krizė Lietuvoje buvo tais 2006-2008 metais, kai žmonės kraustėsi iš proto, nežinodami kaip dar galima būtų išleisti skolintus pinigus...

[Gytaz]

„Danske Bank“: Lietuva turi potencialo aplenkti Latviją ir Estiją

Lietuvos ekonomikos atsigavimas įgauna pagreitį, tačiau vidaus paklausa ir toliau išliks vangi, prognozuoja „Danske Bank“ analitikai. Tiesa, šios tendencijos nėra tvarios ir spartesnio ekonomikos augimo galima laukti tik kitąmet. Taip pat esą Lietuva turi potencialo aplenkti Latviją ir Estiją.


„Aš taip manau todėl, kad mes turime pakankamai stiprų pramonės potencialą, kuris indikuoja gana tvarias atsigavimo tendencijas, gauname nemažą paramą iš Europos Sąjungos (ES) ir turime puikias galimybes ją įsisavinti bei modernizuoti savo ekonomiką“, – apie Lietuvos galimybę pralenkti Estiją ir Latviją ketvirtadienio spaudos konferencijoje sakė banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.

Ji pabrėžė, kad Lietuvai reikėtų siekti efektyvesnio energijos vartojimo.

Tuo tarpu, analitikės vertinimu, Latvija kol kas yra sudėtingiausioje situacijoje iš visų trijų Baltijos šalių.

„Jei vertinsime Latviją trijų Baltijos šalių kontekste, tai jos padėtis išlieka pati sudėtingiausia. Tai taip pat susiję su pakankamai objektyviais dalykais. Visų pirma jos pramonės sektorius, kuris yra orientuotas į eksportą, yra mažiausias palyginti su Lietuva ir Estija. Latvija taip pat yra tam tikros politinės rizikos zonoje, ne paslaptis, šiemet ten bus rinkimai. Matyt, galime matyti papildomą politinio populizmo pliūpsnį, kuris gali pradėti nervinti Latvijos investuotojus ar finansuotojus“, – sakė ji.

Estija taip pat gali patirti energetinį šoką, kuris Lietuvoje buvo uždarius Ignalinos atominę elektrinę.

„Estija yra visa galva aukščiau ne todėl, kad turės eurą, o todėl kad yra suvaldžiusi valstybės finansų krizę. Jos ateities iššūkiai yra gerokai mažesni nei mūsų. Mums reikia kapstytis iš pakankamai didelės duobės. Kita vertus, Estija taip pat patirs energetinį šoką, nes ES yra pasižadėjusi iki 2016 m. modernizuoti savo energetikos pramonę, o tai yra susiję su papildomomis investicijomis ir gali lemti energetinių išteklių brangimą“, – kalbėjo analitikė.

Vidaus paklausa vangi

Jų nuomone, atsigaunanti išorės paklausa Lietuvai atveria eksporto galimybės, todėl šiuo metu sparčiai atsigauna į eksportą orientuoti sektoriai, pramonė, transportas, tačiau nuo vidaus paklausos priklausomi sektoriai, pavyzdžiui, statybos atsigavimo ženklų vis dar nerodo.

Vidaus paklausos vangumą lems valdžios sektoriaus taupymai, aukštas nedarbo lygis ir vangus kreditavimas.

Banko analitikai lieka pakankamai pesimistiški dėl nedarbo lygio. Jų nuomone, aukštas apie 16-18 proc. nedarbo lygis gali išsilaikyti kelerius metus. Nedarbą esą mažina tik aktyvi emigracija.

Didžiausiu iššūkiu Lietuvai įvardijamas valdžios finansų suvaldymas.

„Makroekonomikos stabilumas yra labai svarbus viskam. Šiuo metu vienas iš svarbiausių veiksnių, kuris galėtų lemti mažiau konservatyvią bankų kreditavimo politiką būtų stabilesnė valdžios finansų padėtis, mažesnis deficitas, stabilesnė skola ir vizija, kada galėtume priartėti prie 3 proc. BVP deficito kriterijaus“, – kalbėjo V. Klyvienė.

„Danske Bank“ prognozuoja, kad šiemet šalies ekonomika augs 1,2 proc., kitąmet – 3,5 proc., o 2012 m. – 4,2 proc.

DELFI primena, kad antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika po šešių iš eilės ketvirčių smukimo augo 1,1 proc.

[Wycka]

Kas sakė, kad NT sektorius atsigauna? Kur statistika, kad kainos stabilizavosi? Čia ta statistika iš delfi.lt, kur patys NTšnikai rašinėja? Visa tai yra šakėmis ant vandens parašyta...

Aš nesakiau, kad atsigauna, tik sakau, kad procesai vėl juda arba ruošiasi judėt. Tai nebūtinai turi reikšti nedelsiamą atsigavimą, nes pirma kregždė dar ne pavasaris. NT kainas pats stebiu, nes jau apie pusmetį ieškausi buto. Bankai su manimi šnekasi ir žada suteikti man reikiamą paskolą, nes mano pajamos stabilios ir nepertraukiamas stažas nemažas. Puikiai suprantu, kad bedarbiai ir mažesnius už vidutinį atlyginimus žmonės gali tik pasvajoti apie kreditą būstui, tačiau mano spėjimu apie 20-25 proc. jaunų ir stabilias pajamas gaunančių pilnamečių atėję į vieną ar kitą banką ir mandagiai pasikalbėję paskolą gautų. Turint galvoje, kad praktiškai visus 2009m. bankų atstovai tik šypsodavosi ir į gilesnes kalbas nesileisdavo, manyčiau padėtis taisosi. Tai užtruks, bet neįvykus esminių sukrėtimų, jau 2011m. pavasarį NT skeptikai nebebus tokie aršūs

[Combat]

BVP:
23 870 536 000 Lt – 2009 m. 2as ketv.
24 286 435 000 Lt – 2010 m. 2as ketv.,

arba BVP 0,416 mlrd Lt daugiau, nei 2009 metų 2ą ketvirtį

Grubiai paskaičiavau, kad 2010 metų 2ą ketvirtį dėl elektros energijos pabrangimo sumokėta apie 0,2 mlrd litų (2009 metais elektros energijos buvo suvartota 8 371 000 000 kWh, panašiai bus ir šiais metais).

2009 metais benzino suvartota apie 502 000 000 ltr, dyzelino – 1070 000 000 ltr, biodyzelino – 51 000 000 ltr, viso – 1 623 000 000 ltr. Panašus suvartojimas bus ir šiais metais.
Patys pamenate, kad degalai pabrango mažiausiai 0,5 lt, lyginant 2009 metų ir 2010 metų birželius. Taigi, 1 623 000 000 : 4 ketvirčių= 4 057 500 000 ltr/ketvirčiui ir x 0,5 lt/ltr = 0,2 mlrd Lt.

Taigi, vien dėl elektros energijos, benzino ir dyzelino pabrangimo: BVP + 0,4 mlrd litų. Dar neskaičiavau dujų, Maximos, vaistų ir kt. Skaičiuojant toliau, gausis, kad apyvarta natūriniais vienetais sumažėjo, bet didesnis BVP išspaustas laužiant kainas į viršų. Tai liudija ir kainų indeksas – lyginant su tuo pačiu 2009 metų birželio mėn. – 3,5 proc.

Taigi, Kubilius išplėšė vieną BVP rodiklį jo nesiedamas su kontekstu, ir, tipiškai konservatoriams, pučia burbulus tautai. O ji juos gaudo ir ploja katučių.

[index]

BVP:
23 870 536 000 Lt – 2009 m. 2as ketv.
24 286 435 000 Lt – 2010 m. 2as ketv.,

arba BVP 0,416 mlrd Lt daugiau, nei 2009 metų 2ą ketvirtį

Grubiai paskaičiavau, kad 2010 metų 2ą ketvirtį dėl elektros energijos pabrangimo sumokėta apie 0,2 mlrd litų (2009 metais elektros energijos buvo suvartota 8 371 000 000 kWh, panašiai bus ir šiais metais).

2009 metais benzino suvartota apie 502 000 000 ltr, dyzelino – 1070 000 000 ltr, biodyzelino – 51 000 000 ltr, viso – 1 623 000 000 ltr. Panašus suvartojimas bus ir šiais metais.
Patys pamenate, kad degalai pabrango mažiausiai 0,5 lt, lyginant 2009 metų ir 2010 metų birželius. Taigi, 1 623 000 000 : 4 ketvirčių= 4 057 500 000 ltr/ketvirčiui ir x 0,5 lt/ltr = 0,2 mlrd Lt.

Taigi, vien dėl elektros energijos, benzino ir dyzelino pabrangimo: BVP + 0,4 mlrd litų. Dar neskaičiavau dujų, Maximos, vaistų ir kt. Skaičiuojant toliau, gausis, kad apyvarta natūriniais vienetais sumažėjo, bet didesnis BVP išspaustas laužiant kainas į viršų. Tai liudija ir kainų indeksas – lyginant su tuo pačiu 2009 metų birželio mėn. – 3,5 proc.

Taigi, Kubilius išplėšė vieną BVP rodiklį jo nesiedamas su kontekstu, ir, tipiškai konservatoriams, pučia burbulus tautai. O ji juos gaudo ir ploja katučių.

O nemanai, kad skaičiuojant BVP augimą visi yra tokie kvaili ir nepastebi, kad tokie skaičiukai yra dėl kainų augimo. Praktiškai neabejoju, kad šitas BVP yra perskaičiuotas pagal PPP, kitaip visi senai tai skalambytų.

p.s. Šiaip jau, tipiškos komunistų "frontininkų" kalbos.

[Eidvis]

BVP:
23 870 536 000 Lt – 2009 m. 2as ketv.
24 286 435 000 Lt – 2010 m. 2as ketv.,

arba BVP 0,416 mlrd Lt daugiau, nei 2009 metų 2ą ketvirtį

Grubiai paskaičiavau, kad 2010 metų 2ą ketvirtį dėl elektros energijos pabrangimo sumokėta apie 0,2 mlrd litų (2009 metais elektros energijos buvo suvartota 8 371 000 000 kWh, panašiai bus ir šiais metais).

2009 metais benzino suvartota apie 502 000 000 ltr, dyzelino – 1070 000 000 ltr, biodyzelino – 51 000 000 ltr, viso – 1 623 000 000 ltr. Panašus suvartojimas bus ir šiais metais.
Patys pamenate, kad degalai pabrango mažiausiai 0,5 lt, lyginant 2009 metų ir 2010 metų birželius. Taigi, 1 623 000 000 : 4 ketvirčių= 4 057 500 000 ltr/ketvirčiui ir x 0,5 lt/ltr = 0,2 mlrd Lt.

Taigi, vien dėl elektros energijos, benzino ir dyzelino pabrangimo: BVP + 0,4 mlrd litų. Dar neskaičiavau dujų, Maximos, vaistų ir kt. Skaičiuojant toliau, gausis, kad apyvarta natūriniais vienetais sumažėjo, bet didesnis BVP išspaustas laužiant kainas į viršų. Tai liudija ir kainų indeksas – lyginant su tuo pačiu 2009 metų birželio mėn. – 3,5 proc.

Taigi, Kubilius išplėšė vieną BVP rodiklį jo nesiedamas su kontekstu, ir, tipiškai konservatoriams, pučia burbulus tautai. O ji juos gaudo ir ploja katučių.

Kitą kartą tiek nevark skaičiuodamas, juk gali tiesiog pasižiūrėti į infliaciją ir sužinosi kiek kainos pabrango, juk čia visko nesuskaičiuosi, yra kas už tai atlyginimą gauna. O BVP yra skaičiuojamas atsižvelgiant į infliacijos įtaką, kitaip 2007-2008 ekonomikos augimas dėl infliacijos būtų buvęs beveik nulinis. Jeigu BVP augimą įtakotų infliacija, tai Zimbabes BVP turejo išaukti milijonu % pernai. BVP skaičiuojamas lyginamosiomis 2000 metų kainomis.

[Berliner]

Taigi, Kubilius išplėšė vieną BVP rodiklį jo nesiedamas su kontekstu, ir, tipiškai konservatoriams, pučia burbulus tautai. O ji juos gaudo ir ploja katučių.

Pasakė žmogus, nesuprantantis, kas tas BVP yra ir kaip jis skaičiuojamas. Konservatoriai burbulus pučia? Konservatoriai yra vienintelė politinė jėga, kuri sugebėjo mus iš šitos krizės išvesti. O už burbulų pūtimą (deficitinius biudžetus per pakilimą, didinamas išmokas, mažinamus mokesčius ir kt.) atsakingi yra prieš tai buvę valdžioje. (Beje, kaip ironiška, didieji kovotojai su liberalizmu - socdemai - patys mokesčius mažino!).

Nežinau, ar esu vienintelis žmogus, kuris šios vyriausybės darbuose matau daug daugiau teigiamų darbų, teigiamų idėjų nei visose Socdemų vyriausybėse.

Kuri prieš tai buvusi vyriausybė sugebėjo suskaičiuoti valstybės turtą ir pažiūrėti, kaip efektyviai jos valdomos ir kokį pelną neša valstybei? Tikrai ne socdemų, nes jų pirmas tikslas buvo padaryti iš tų įmonių prieglaudą visokiems draugams ir pažįstamiems.

Šiaip patiko kažkur girdėta idėja, kad per patį krizės įkarštį vyriausybei, užuot verčiantis per galvą siekiant galą su galu sudurti, reikėjo trumpam uždelsti išmokėti pensijas, išmokas ir atlyginimus. Gal tada žmonės būtų supratę, kad pinigai neauga ant medžių ir jų nėra Kubiliaus kišenėje.

[Mantoske]

BVP:
23 870 536 000 Lt – 2009 m. 2as ketv.
24 286 435 000 Lt – 2010 m. 2as ketv.,

arba BVP 0,416 mlrd Lt daugiau, nei 2009 metų 2ą ketvirtį

Grubiai paskaičiavau, kad 2010 metų 2ą ketvirtį dėl elektros energijos pabrangimo sumokėta apie 0,2 mlrd litų (2009 metais elektros energijos buvo suvartota 8 371 000 000 kWh, panašiai bus ir šiais metais).

2009 metais benzino suvartota apie 502 000 000 ltr, dyzelino – 1070 000 000 ltr, biodyzelino – 51 000 000 ltr, viso – 1 623 000 000 ltr. Panašus suvartojimas bus ir šiais metais.
Patys pamenate, kad degalai pabrango mažiausiai 0,5 lt, lyginant 2009 metų ir 2010 metų birželius. Taigi, 1 623 000 000 : 4 ketvirčių= 4 057 500 000 ltr/ketvirčiui ir x 0,5 lt/ltr = 0,2 mlrd Lt.

Taigi, vien dėl elektros energijos, benzino ir dyzelino pabrangimo: BVP + 0,4 mlrd litų. Dar neskaičiavau dujų, Maximos, vaistų ir kt. Skaičiuojant toliau, gausis, kad apyvarta natūriniais vienetais sumažėjo, bet didesnis BVP išspaustas laužiant kainas į viršų. Tai liudija ir kainų indeksas – lyginant su tuo pačiu 2009 metų birželio mėn. – 3,5 proc.

Taigi, Kubilius išplėšė vieną BVP rodiklį jo nesiedamas su kontekstu, ir, tipiškai konservatoriams, pučia burbulus tautai. O ji juos gaudo ir ploja katučių.

Gal tu jau nebepezėk, jei nesupranti kas yra BVP ir kaip jis skaičiuojamas. Kas per mada paistyti apie tai, kame ničnieko nerauki?

[Mantoske]

O nemanai, kad skaičiuojant BVP augimą visi yra tokie kvaili ir nepastebi, kad tokie skaičiukai yra dėl kainų augimo. Praktiškai neabejoju, kad šitas BVP yra perskaičiuotas pagal BVP, kitaip visi senai tai skalambytų.

p.s. Šiaip jau, tipiškos komunistų "frontininkų" kalbos.

Nu, tai ir sakau. Combat, prisipažink, frontininkas? Ar Tvarka ir Teisingumas?

[Combat]

Gal tu jau nebepezėk, jei nesupranti kas yra BVP ir kaip jis skaičiuojamas. Kas per mada paistyti apie tai, kame ničnieko nerauki?

Jei aš taip būčiau parašęs, moderatoriai man būtų davę įspėjimą, ir išjungę 1 mėn, ar ilgiau. Matyt, esi privilegijuotas.

Mano įkeltas pranešimas prieš tai – ne mokslinis straipsnis, kaip skaičiuojamas BVP.

Pats savo žinias pasitikrink, kad ir Wikipedijoje. Ten pateikti tokie BVP apibrėžimai:

Bendrasis vidaus produktas (BVP) – bendrosios pajamos, sukurtos šalies teritorijoje, taip pat užsienio gamybos veiksnių gautos pajamos konkrečioje šalyje, minus šios šalies piliečių gautos pajamos užsienyje.

Kitaip, BVP – pajamos, gautos šalies viduje (kai neapskaitomas ekonominių užsienio ryšių saldas). Iš esmės, bendrasis vidaus produktas artimas bendrajam nacionaliniam produktui.

Bendrasis nacionalinis produktas (BNP) – visų galutinių prekių ir paslaugų, pagamintų šalies piliečių per tam tikrą laikotarpį (paprastai per metus) rinkos kainų suma; tai konkrečios šalies piliečių gautos pajamos.

BVP gali būti apibūdinamas kaip visų galutinių prekių ir paslaugų, pagamintų per metus, suma. Galutinis produktas – tai prekė ar paslauga, skirta vartojimui; ji neduodama kaip sąnaudos kitoms prekėms ar paslaugoms gaminti.

BVP glaudžiai susijęs su grynosiomis vidaus pajamomis (GVPaj), o tai yra visos gamybos veiksnių pajamos šalyje per metus.

Elektros, benzino ir dyzelino kainų padidėjimo dydis pakankamai paaiškina apie BVP didėjimą sukėlusias priežastis (nors, aišku, yra ir daugiau priežasčių). Ir man šito visiškai pakanka suprasti, jog Kubilius miglą pučia, o Lietuva melo ir pijaro keliu eina į niekur.

O pats manyk sau ką nori.

[blitz]

Naujienos, aišku, geros. Tik įdomu kiek šiam augimui įtakos turėjo skolintų pinigų injekcijos.

[index]

Elektros, benzino ir dyzelino kainų padidėjimo dydis pakankamai paaiškina apie BVP didėjimą sukėlusias priežastis (nors, aišku, yra ir daugiau priežasčių). Ir man šito visiškai pakanka suprasti, jog Kubilius miglą pučia, o Lietuva melo ir pijaro keliu eina į niekur.

O pats manyk sau ką nori.

Taigi, kad nepaaiškina. Toks dalykas, kaip pagal kainų lygį neperskaičiuotas BVP egzistuoja, bet iš jo naudos nėra labai daug. Daug dažniau naudojamas perskaičiuotas pagal kainų lygį. Ir tikrai manau, kad šį kartą kalbamą apie tokį rodiklį.

Jei dar kas domins, klausk.

[tajus]

BVP gali būti apibūdinamas kaip visų galutinių prekių ir paslaugų, pagamintų per metus, suma. Galutinis produktas – tai prekė ar paslauga, skirta vartojimui; ji neduodama kaip sąnaudos kitoms prekėms ar paslaugoms gaminti.


O pats manyk sau ką nori.

Pats parašei - pats neskaitai

Pirmas dalykas netinkantis tavo teorijai: Elektra, benzinas ir kiti dalykai daugiausia sueina į įmonių kuriamų produktų sąnaudas - taigi BVP kilimas iš esmės reiškia, kad tos įmonės daugiau pagamino produktų.

Antras dalykas, BVP skaičiuojamas išminusuojant infliacijos įtaką, taigi elektra, benzinas ir pan., kurie buvo parduoti piliečiams (t.y. nesuėjo į produktų gamybos sąnaudas), negalėjo sukelti BVP augimo, tą galėjo įtakoti nebent tai, kad jie pirko daugiau tų paslaugų (elektros, benzino ir t.t.).

Taigi teorija dėl benzino ir elektros kainų kilimo visiškai nieko verta. Beje ją labai mėgsta naudoti įvairūs populistai varydami ant vyriausybių ir aiškindami, kad žmonėms nieko gero iš BVP augimo.

Ponas, nuoširdžiai prašau pasitikrinkit savo žinias.

[Mantoske]

Jei aš taip būčiau parašęs, moderatoriai man būtų davę įspėjimą, ir išjungę 1 mėn, ar ilgiau. Matyt, esi privilegijuotas.

Tai kad aš jokios neteisybės ar šmeižto neparašiau. Manau, kad ne tik mane erzina rašinėjantys apie tokius dalykus, kurių akivaizdžiai nesupranta.

Diskusiją su tavimi iš savos pusės baigiu šventa teisybe:

Kuo mažiau žinai, tuo atrodo, kad daugiau žinai.

P.S. tai Frontas ar ne?

[Combat]

Tai kad aš jokios neteisybės ar šmeižto neparašiau. Manau, kad ne tik mane erzina rašinėjantys apie tokius dalykus, kurių akivaizdžiai nesupranta.

Tu diskutuoji labai nekultūringai, vartodamas šiame forume nepriimtinus žodžius ir asmeniškumus. Ar negavai tokio ar panašaus įspėjimo iš forumo moderatorių?

Štai, Kubilius visai tautai išmetė, kad „BVP didėja“. Mums čia nepavyksta išsiaiškinti, kaip greitai patikrinti, ar Kubilius viso labo suskiedė savo partijos naudai, ar tą naujieną pristatė pozityviai neišplėšdamas jos iš konteksto, tai kaip tą naujieną reikia vertinti visos Lietuvos žmonėms!? Aklai šaukti „BVP padidėjo!“? Kuom paaiškinsit tą BVP padidėjimą?

Be to, apart spiegimo, kad „rašinėja ir nesupranta“, jokių rimtų argumentų BVP naudai aš taip ir nepamačiau. Todėl esu teisus.

Pirmas dalykas netinkantis tavo teorijai: Elektra, benzinas ir kiti dalykai daugiausia sueina į įmonių kuriamų produktų sąnaudas - taigi BVP kilimas iš esmės reiškia, kad tos įmonės daugiau pagamino produktų.

Tai va būtent, kad padidėjusios gamybos sąnaudos sukels galutinio produkto kainą, nes jos bus įskaičiuotos į ją ir guls ant vartotojų pečių. Taksi nepabrango? Troleibusų bilietai nepabrango, ir pan.? Visos gamybos variklis – elektra, benzinas, dyzelinas. Ir tai, žiūrint į tavo BVP kilimo priežasčių aiškinimą, nei kiek nereiškia, kad kylant BVP, įmonės produktų pagamino daugiau.

Aš, bandydamas panagrinėti BVP kilimo priežastis, įžvelgiau atvirkštinį procesą – dėl gamybos sąnaudų prekių kainos kyla ir jų pagaminama mažiau. O tai reiškia, kad kai kurioms įmonėms vienas laimėtas arba nelaimėtas konkursas, viena parduota arba neparduota prekių partija, gali būti lemiama.

Ir dar. Išsireiškei, kad

„. .. elektra, benzinas ir pan., kurie buvo parduoti piliečiams (t.y. nesuėjo į produktų gamybos sąnaudas), negalėjo sukelti BVP augimo. . . “

Jei galutinis vartotojas BVP augimui nesvarbus, tai kas iš viso to BVP, kurio sąskaita jie atsirado, vartotojas yra? Sandėlys, kuriame guli ir nesustojamai kaupiasi prekės?

[Wycka]

Išsireiškei, kad Jei galutinis vartotojas BVP augimui nesvarbus, tai kas iš viso to BVP, kurio sąskaita jie atsirado, vartotojas yra? Sandėlys, kuriame guli ir nesustojamai kaupiasi prekės?

Aš nesu ekonomikos specialistas, bet mano primityviu supratimu BVP (kuris yra artimas BNP) pokytį pirmiausia įtakoja valstybėje registruotų įmonių (ta prasme juridinių subjektų) eksporto ir importo santykis. Kol kas tas santykis Lietuvoje gerėja, pats apie tai buvau įkėlęs pranešimą šioje temoje.

[praeivis]

Panašiai kaip ir infrastruktūros pirkimų srityje, pati neskaidriausia sritis iš visų, bet tieisiog stambius projektus tik Panevėžio keliai ir Kauno tiltai gali įgyvendinti, nes tik jos turi reikiamą techniką, taip, kad ir kaina gali būti užkelta kiek tik nori.

Panevezio keliai kaip ir Panevezio statybos trestas (PST) priklauso tiems patiems savininkams-AMB chebrai. Todel jie ir gaudavo visus stambiausius valstybinius uzsakymus. Dabar jegu -itakos santykis tikriausiai pasikeis.

[praeivis]

Pirmas dalykas netinkantis tavo teorijai: Elektra, benzinas ir kiti dalykai daugiausia sueina į įmonių kuriamų produktų sąnaudas - taigi BVP kilimas iš esmės reiškia, kad tos įmonės daugiau pagamino produktų.

Antras dalykas, BVP skaičiuojamas išminusuojant infliacijos įtaką, taigi elektra, benzinas ir pan., kurie buvo parduoti piliečiams (t.y. nesuėjo į produktų gamybos sąnaudas), negalėjo sukelti BVP augimo, tą galėjo įtakoti nebent tai, kad jie pirko daugiau tų paslaugų (elektros, benzino ir t.t.).

Taigi teorija dėl benzino ir elektros kainų kilimo visiškai nieko verta. Beje ją labai mėgsta naudoti įvairūs populistai varydami ant vyriausybių ir aiškindami, kad žmonėms nieko gero iš BVP augimo.

Pabrangink nafta ir visos tavo pagamintos prekes bus zymiai brangesnes -BVP padidejo:-) Taigi nebutinai daugiau pagamino.
Infliacijos isminusavimas....tai toks slidus rodiklis ,kuri galima labai ivairiai isvartyti. Graikijos akivaizdus pavyzdys kaip galima manipuliuoti tokiais rodikliais.
Todel faktiskai taip ir gaunasi,kad politikai gali saukti,kad BVP dideja,bet pats asmeniskai savo pinigine to nejauti-ji kaip buvo tuscia taip ir liko :-))) BVP augimas ir tavo pajamos toookie tolimi dalykai... Daug kas ir kritikuoja ,kad negalima vien tik is BVP spresti apie salies gerove,nes tai labai daug ko neatspindintis rodiklis.

[Carnifex]

Combat - yra toks dalykas kaip grynasis BVP, bet kaip jau ne vienas čia sakė - naudos iš jo yra daugiau mažiau nulis ir jis naudojamas tik išvestiniams dydžiams paskaičiuoti. Finansų analizėje, ypač palyginimui tarp skirtingų metų ar dešimtmečių, iš grynojo BVP yra perskaičiuojamas deponuotasis BVP, kuriame naudojamos arba vieno konkretaus pasirinkto laikotarpio kainos, arba naudojami daugikliai (skirtingi skirtingiems metams), neutralizuojantys infliacijos poveikį. Finansų analitikai nėra tokie jau puspročiai, kad pražiūrėtų tokį esminį faktorių kaip infliacija savo skaičiavimuose, ir teigti, jog BVP auga tik dėl infliacijos, parodo grubų neišprusimą šiuose dalykuose.

Kita vertus, negalima nesutikti su Praeiviu - BVP kaip matas valstybės gerovei matuoti yra labai prastas ir neparodo daugybės niuansų. Vertinant, kaip gerai valstybei sekasi ekonomiškai, reikėtų žiūrėti į kitus skaičius, o ne į BVP.

[Sula]

BVP augimas ir tavo pajamos toookie tolimi dalykai...

Tai taip ir yra! BVP labiau atspindi šalies ekonomikos lygį, pajėgumą. Ir tai, labiau uždaroms ekonomikoms sunkiai pritaikomas kaip tikslus matas.