Korupcija Lietuvoje

[manometras]

Taigi va, čia kažkas ryškino, bet ryškintojas, kaip dabar jau akivaizdu, liko durneliu. . Vaje vaje... https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvo...YP-x_afi9Ayaym

Įdomus posūkis. Kažkada manyta, kad ji V.Uspaskichui labai artima moteris.
Korupcija neturi politinių ribų.

abiem atvejais su ta ponia susiję “gerieji” rusai? Įdomu, įdomu.

[gerietis]

„Aušriečių“ ministerijos padalinyje – didžiulės korupcijos dvokas: per kratas rasta 1,3 mln. eurų, 8 kg aukso, sprogmenys, kokainas https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/...aiske-40635417
Skverno:
https://www.15min.lt/naujiena/aktual...oje-56-2585582

kokainą paslėpė atsitraukdami konservattoriai, 100%

[gerietis]

Tai kodėl tylėjai ir nesikreipei į institucijas?

tais laikais prokuroras patardavo nukentėjusiam "nori likti gyvas - pamiršk šitą reikalą".

[manometras]

„Aušriečių“ ministerijos padalinyje – didžiulės korupcijos dvokas: per kratas rasta 1,3 mln. eurų, 8 kg aukso, sprogmenys, kokainas https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/...aiske-40635417
Skverno:
https://www.15min.lt/naujiena/aktual...oje-56-2585582

Man tai čia panašu į rfašijos technologiją “patys padėjom, patys radom”, garbinkit ir / arba drebėkit, nes LABAI įdomūs radiniai.

[uzdvidesimt]

Man tai čia panašu į rfašijos technologiją “patys padėjom, patys radom”, garbinkit ir / arba drebėkit, nes LABAI įdomūs radiniai.

Dažnai realybė absurdiškesnė už fantaziją, jeigu kažkas pakišinėtų įkalčius, tokio varianto tikrai nesirinktų, nes būtų mintis, kad "niekas nepatikės", nes radiniai ne kaip valstybinėj įstaigoj, o kaip kokiam Meksikos kartely.

[Arunasx]

Vynas, kokainas, keliai, miškai ir Palanga
Siūlau paklausyti bent nuo 32 iki 35 minutės:
https://youtu.be/KPZOH97nlUI?t=1891

[Arunasx]

Siūlau pasiklausyti bent 3min nuo 43:20 iki 46:20, o tada atsukti kokias 20min.
Esminė mintis, kad turėtų būti spec. tarnybos iš tikro nepriklausomos, kad negalėtų politikai paprastu būdu tiesiog šiaip sau nuimti spec. tarnybų vadovų, o tik jei iš tikro vadovai daro nusikalstamas veikas.
Kaip Rusija užvaldė Lietuvos politikus? Kastytis Braziulis

Ir 1.5 min nuo 1:03:40 apie jūrų uostą https://youtu.be/JiCw5uEATHU?t=3821

p.s. reikia labai džiaugtis,, kiek Lietuva pasiekė per 35 metus nepaisant visų atspalvių parsidavėlių, naudingų idiotų ir atvirai priešiškų jėgų.
Ir dabartiniai lyderšypai su Skardžiumi, šūdaičiu ir visokiais dargiais Seime deja yra dar didelė šunvotė, kuria iš esmės negalima pasitikėti.
Ir tenka pastoviai ravėti tokius kaip paskutinė istorija su 8kg aukso ir milijonais augalininkystės tarnyboje. Nereikia būti naiviems, kad leidimai veikti rytuose nebūna susieti su nusikalstamu pasauliu ir spec. tarnybomis tenais.

[bato_usai]

Korupcija statybų leidimų srityje: buvusi Vilniaus miesto savivaldybės padalinio vedėja pripažinta kalta

Bylos duomenimis, K. P., būdama valstybės tarnautoja – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus Projektų patikrinimo poskyrio vedėja, 2021 m. kovo–spalio mėnesiais priėmė kyšius už teisėtą veikimą vykdant savo tarnybinius įgaliojimus. Kyšiai buvo imami už pritarimus statybos projektams, statybą leidžiančių dokumentų išdavimą, pažymų išrašymą, palankumą kituose statybos projektuose. K. P. nuteista už 10 nusikalstamos veikos epizodų. Nurodytu laikotarpiu jos priimtų kyšių suma siekė 6 900 eurų. Iš atskirų asmenų sutartos ir gautos kyšių sumos svyravo nuo 50 iki 1 600 eurų.

K. P. nuteista už kyšininkavimą pagal Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalį. Vilniaus miesto apylinkės teismas nuteistajai skyrė galutinę 34 tūkst. eurų baudą, kuri turės būti sumokėta per dvejus metus, ir konfiskavo 6 900 eurų, atitinkančių gautų kyšių vertę. Taip pat byloje pritaikytas išplėstinis turto konfiskavimas – iš K. P. konfiskuoti kratos metu paimti 74 tūkst. eurų. Be finansinių sankcijų K. P. skirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės arba savivaldybės institucijose atėmimas penkeriems metams.

Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs.

[Zygis]

Smagiai susigadino gyvenima KP. Turint minty savivaldybes algas, tai prarado beveik visa turta turbut.

[Arunasx]

Negalima teigti 100% kad buvo korupcija VMI pusėje, tačiau labai pagrįsta manyti kad yra ryšių su auto perekūpais. Arba totalus bukumas ir abejingumas, bet tuo abejoju, nes staiga sumažėjo tų trokštamų auto pardavimas kaip sakė Malinauskas po "konkurento" atsiradimo. Turbūt galvojo kaip sureguliuoti biznį kad netrukdytų "babkes varinti" ir pristabdė pardavimus.
Kad yra BDAR pažeidimas iš VMI pusės tai 100%

Sugadinom konfiskuotų automobilių prekybos versliuką ir labai tuo didžiuojamės

[digital]

Po STT kratų Seime, Mauricas atkreipia dėmesį į pozityvią Lietuvos tendenciją: tai istorinis įvykis

„Istorinis įvykis: Lietuvoje korupcijos mastas tapo mažesnis nei JAV ir mažesnis nei Europos Sąjungos vidurkis“, – feisbuke trečiadienį rašo Ž. Mauricas.

Taip jis komentavo naujausius 2025 metų „Transparency International“ korupcijos suvokimo indekso duomenis. Lietuva jame surinko 65 balus ir pakilo į 28 vietą.

„Be to, Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių, kurios per pastarąjį dešimtmetį pagerino savo korupcijos suvokimo balą (grafike šių šalių stulpeliai yra pažymėti žalia spalva). Šiuo metu Lietuvoje korupcijos rizika yra mažesnė nei visuose naujosiose ES narėse, išskyrus Estiją“, – komentavo ekonomistas.

„Mažesnė korupcijos rizika yra gera žinia Lietuvos ekonomikai, nes kuo mažesnė korupcija, tuo, ceteris paribus, galime tikėtis spartesnio ekonomikos augimo. Korupcijos poveikį šalių ekonominei raidai akcentavo ir 2024-ųjų metų Nobelio ekonomikos premijos laureatai“, – teigė jis.

Reitinge Lietuva aplenkė 29-oje vietoje likusią JAV, be to, pasak Ž. Maurico, surinkti balai viršija ES vidurkį, siekiantį 62 balus 100 balo skalėje, kur 0 reikia itin didelį korupcijos lygį, o 100 – jo nebuvimą.

Visą korupcijos suvokimo indeksą galite peržvelgti čia.

[luknas]

Advokatas prašo išteisinti už korupciją nuteistą Druskininkų merą Malinauską

Druskininkų savivaldybės mero Ričardo Malinausko advokatas mano, kad Lietuvos apeliacinis teismas turi panaikinti merui paskelbtą apkaltinamąjį nuosprendį už prekybą poveikiu Vijūnėlės dvaro byloje ir jį išteisinti.
R. Malinausko advokatas Augustinas Vaičiūnas per posėdį antradienį Lietuvos apeliacinio teismo prašė paskelbti naują nuosprendį, nes, anot jo, byloje minimos pinigų sumos buvo skirtos teisėtoms teisinėms paslaugoms, o už kitų asmenų veiksmus meras neva nėra atsakingas. „Asmuo negali būti pripažįstamas kaltu už kitų veiksmus“, – kalbėjo advokatas, pasisakydamas apie prokurorų teiginius, esą jo buvęs patarėjas Aivaras Kadziauskas dėl visko atsiskaitydavo R. Malinauskui, be R. Malinausko žinios sprendimų nepriimdavo, o A. Kadziauskas buvo informuojamas apie poveikį teisėjams ir apie tai buvo pranešama R. Malinauskui. Tuo metu Generalinė prokuratūra mano, kad kaltais dėl korupcinių nusikaltimų siekiant nenugriauti nelegalaus Vijūnėlės dvaro Druskininkuose pripažintiems asmenis turi būti paliktos galioti teismo skirtos bausmės, o jų skundai turi būti atmesti. Prokurorai prašo atmesti ir R. Malinausko skundą.
Šio byloje baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas Druskininkų meras R. Malinauskas, jo buvęs patarėjas A. Kadziauskas, įvairių teismų grandžių teisėjai, kurie sprendė su Vijūnėlės dvaru susijusius klausimus. Pareigūnai sako, kad didelę šios baudžiamosios bylos dalį sudaro duomenys apie nusikalstamas veikas, kuriomis 2018 m. vasarą galimai siekta kyšiu paveikti įvairių instancijų teisėjus ir neteisėtai priimtais sprendimais bandyti išsaugoti dabar jau nugriautą statinį Druskininkuose, viešai žinomą Vijūnėlės dvaro pavadinimu. R. Malinauskas kaltinamas davęs 60 tūkst. eurų kyšį, kad šis dvaras nebūtų nugriautas. Anot teisėsaugos, meras per tarpininkus davė kyšį, kad civilinėje byloje dėl minėto pastato būtų priimti palankūs sprendimai ir jis nebūtų nugriautas
Nei R. Malinauskas, nei A. Kadziauskas pastaruoju metu vykusiuose Lietuvos apeliacinio teismo posėdžiuose Vilniuje nedalyvavo, įstatymas jiems tokią galimybę numato. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Evaldas Gražys sakė nuteistųjų advokatams, kad nuteistieji gali atvykti į posėdžius ir pasisakyti. Bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka eina į pabaigą, dėl skundų jau pasisakė nemaža dalis advokatų. Minėtoje baudžiamojoje byloje Druskininkų vadovas yra pripažintas kaltu dėl korupcinio nusikaltimo, jam skirta 60 tūkst. eurų bauda, Kauno apygardos teismas yra nusprendęs išieškoti ir 30 tūkst. eurų. R. Malinauskas kaltės niekada nepripažino ir per apklausą Kauno apygardos teisme. Jis nurodė, kad niekada nei su A. Kadziausku, nei su kuo kitu nevedė derybų dėl pinigų davimo ar kažkieno papirkimo – visi pinigai tiesiog buvo mokami už teisines paslaugas.

Nei R. Malinauskas, nei A. Kadziauskas pastaruoju metu vykusiuose Lietuvos apeliacinio teismo posėdžiuose Vilniuje nedalyvavo, įstatymas jiems tokią galimybę numato. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Evaldas Gražys sakė nuteistųjų advokatams, kad nuteistieji gali atvykti į posėdžius ir pasisakyti. Bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka eina į pabaigą, dėl skundų jau pasisakė nemaža dalis advokatų. Minėtoje baudžiamojoje byloje Druskininkų vadovas yra pripažintas kaltu dėl korupcinio nusikaltimo, jam skirta 60 tūkst. eurų bauda, Kauno apygardos teismas yra nusprendęs išieškoti ir 30 tūkst. eurų. R. Malinauskas kaltės niekada nepripažino ir per apklausą Kauno apygardos teisme. Jis nurodė, kad niekada nei su A. Kadziausku, nei su kuo kitu nevedė derybų dėl pinigų davimo ar kažkieno papirkimo – visi pinigai tiesiog buvo mokami už teisines paslaugas.
Objektas Druskininkuose, Turistų gatvėje, buvo R. Malinausko kaimynystėje. Meras pripažino, kad buvo suinteresuotas jo išsaugojimu, nes buvo sutaręs šį namą perpirkti iš Žilvino Povilonio ir neneigė, kad įkalbinėjo Ž. Pavilonį pastato negriauti. R. Malinauskas anksčiau Kauno apygardos teisme nurodė, kad savo asmeninius pinigus perdavė A. Kadziauskui, tuos pinigus paėmė iš seifo. Meras nurodė, kad A. Kadziausku pasitikėjo ir neklausė, ar jis perdavė pinigus. Meras taip pat nurodė A. Kadziauskui mokėjęs pavedimais ir grynaisiais pinigais, tai buvo ne viena dešimtis tūkstančių eurų pavedimais, ir dešimtys tūkstančių eurų grynaisiais. ELTA primena, kad nelegaliu statiniu pripažintas Vijūnėlės dvaras buvo nugriautas 2019 m. rudenį. R. Malinauskas yra sakęs, kad Vijūnėlės dvaras statytas jam, nors oficialiai jo savininkas buvo bičiulis verslininkas, iš jo meras planavo baigtą pastatą perpirkti.

[Arunasx]

Baigė tyrimą dėl korupcijos teritorijų planavimo ir statybos srityje: 50 asmenų pripažinti kaltais, dar 9-ių bylos keliauja į teismą https://www.vz.lt

Užbaigtas vienas garsiausiai pastaraisiais metais nuskambėjusių ikiteisminių tyrimų teritorijų planavimo ir statybos srityje. Jo rezultatas – kaltinimai 9 asmenims iškeliavo į teismą, dar beveik 651.000 Eur neteko kiti asmenys, dėl kurių veikos priimti baudžiamieji įsakymai. Vis dėlto, pradžioje skelbusi, kad tyrimas susijęs su 50 objektų ir 23 NT plėtotojais, šiandien prokuratūra sako nei verslininkų, nei didesnių nekilnojamojo turto (NT) objektų įvardyti negalinti, nes jų atžvilgiu tyrimas nevyko.
Daugiau nei 270 nusikalstamų veikų, kurias padarė virš 70 žmonių per penkerius metus, ištyrė Specialiųjų tyrimų tarnyba kartu su Vilniaus apygardos prokurorais.
„Pirmiausia, apimtis yra labai didelė, taip pat buvo asmenų, kurie kaltinami dėl 10–15 ar net 44 nusikalstamų veikų, kurių dalis yra tarpusavyje susipynusi. Tad turėjome tirti ir kompleksiškai. Visa tai lėmė ir ikiteisminio tyrimo ilgesnę trukmę“, – VŽ sako Stanislavas Barsulis, tyrimui vadovavęs prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.
Pastaraisiais metais skelbta apie teismų priimtus baudžiamuosius įsakymus įvairiems asmenims, o dabar prokuratūra skaičiuoja, kad ikiteisminiame tyrime priteista iš viso 487.550 Eur baudų, 40.750 Eur įmokų į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, 48.660 Eur konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultatas, dar 74.000 Eur – taikant išplėstinį turto konfiskavimą.
Gal galite įvardyti tuos 9 asmenis, kurių bylos perduotos teismui?
Tarp jų yra buvęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojas Marius Miškinis ir Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius Vilius Žlioba. Kiti yra privatūs asmenys, ir, kol nėra priimti teismo sprendimai, ši informacija yra neviešinama.
Buvo 9 žmonės, vadinamieji tarpininkai, kurie turėjo įmones, pavyzdžiui, kadastrinių matavimų, projektavimo paslaugų, bet visi jie Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse, įvairiose institucijose turėjo kažkokių kontaktų su valstybės tarnautojais. Tuomet jie užsirekomendavo tarp projektuotojų ir užsakovų, matyt, tokiame platesniame rate, tarp suinteresuotų asmenų, kaip galintys išspręsti tam tikrus klausimus.
Tie (institucijų – VŽ) darbuotojai su interesantais tiesiogiai nebendraudavo, o su tarpininkais bendraudavo tiesiogiai, asmeniniais telefonais, e. paštu. Ir jie (tarpininkai – VŽ) galėjo be problemų, be eilės, be jokio atidėjimo, be terminų sužinoti konkretaus projekto užstrigimo priežastį. Tarkim, galbūt trūksta dokumento ar neteisingai užpildyta forma.
Jie prašydavo dėl formalių neatitikimų tų projektų nestabdyti ir suderinti. Projektuotojai ir vystytojai žinojo tokius asmenis (tarpininkus – VŽ), kuris kurioje institucijoje turi pažįstamų ar galimybių paskubinti sprendimus, į juos kreipdavosi.
Atsakomybėn buvo patraukti Vilniaus savivaldybės administracijos darbuotojai, bet kai kurie klausimai buvo sprendžiami ir Vilniaus rajono savivaldybėje. Statybų, Valstybinė darbo inspekcijos, Nacionalinės žemės tarnyba (NŽT), Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) bei Žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacija... Institucijų buvo daug.
Daugiausia tai buvo Vilniaus savivaldybės ir Statybų inspekcijos darbuotojų – po 6 asmenis, du iš NVSC ir po vieną iš Darbo inspekcijos, NŽT beiLietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos.

Taip, buvo nemažų objektų – nuo daugiabučių ar viešosios paskirties. Kaip, pavyzdžiui, neseniai skelbti „Hanner“ projektai arba keli kitų statybos įmonių daugiabučių epizodai. Tačiau dauguma atvejų buvo sumokėta už greitumą, o ne teisėtumą. Nebuvo taip, kad buvo prašoma neteisėtų veiksmų.
Dažnai didelių įmonių samdomi architektai arba projektuotojai imdavosi iniciatyvos ieškoti tų tarpininkų, kad judėtų projektai. Nes iš esmės yra sutartyse nurodyti terminai, baudos ir jiems nebelieka (galimybių – VŽ), kaip kitaip gauti statybos leidimą, pritarimą arba priduoti tą pastatą.
Yra įdomių situacijų, kai tie tarpininkai kreipdavosi į NT plėtotojus su pasiūlymais „prižiūrėti“ jų veiklą, kad nebūtų skundų arba jie būtų netenkinami, ir taip „apsaugoti“ jų verslą. Konkrečių atvejų nebuvo nustatyta, bet iš bendros situacijos būtų galima spręsti, kad jie, matyt, galėjo taip daryti – reikalauti iš vystytojų pinigų už tą „priežiūrą“.

[gerietis]

Dar sovietų laikais atidirbta schema - specialiai vilkinti kad gauti kyšį. Ir klasika - bylos iškeltos pieškoms, generolai toliau savo sočiose kėdėse.

[luknas]

Seimo nario A. Gedvilo kraitis: milijonas grynais, pinigai iš „Jozitos“ ir nutylėti rūmai

Kodėl Seimo nario verslas registruotas „Jozitos“ degalinėje? Nuo tokios žinutės, atsiųstos vieno „Sienos“ tyrimų skaitytojo, prasidėjo istorija apie Seimo narį Aidą Gedvilą – „Nemuno aušros“ parlamentarą, aktyviai pasisakantį už degalinių tinklams naudingus sprendimus ir kuo didesnę laisvę grynųjų pinigų operacijoms.


Stabdomą verslą įvertino 1,5 milijono Čia reikia papasakoti apie dar vieną buvusią A. Gedvilo įmonę – Šiauliuose registruotą bendrovę „Digikomas“, kuri ne vienus metus sėkmingai teikė „Tele2“ klientų aptarnavimo paslaugas. Tačiau įdomiausi „Digikomo“ veiklos epizodai susiję ne su ryšio paslaugomis, o su jau minėtu degalinių verslu. Šį verslą A. Gedvilas prieš maždaug dešimtmetį perleido sūnui. Tą patį jis padarė ir su degalinių verslą vysčiusia bendrove „Aidma“. O pastaroji įmonė A. Gedvilo sūnui leido gerokai išpūsti „Digikomo“ įstatinį kapitalą. 2016 m. gruodį, būdamas vieninteliu „Digikomo“ akcininku, A. Gedvilo sūnus įmonės įstatinį kapitalą padidino apie 1,5 mln. eurų. Tai jis padarė ne iš savo kišenės, o įnešdamas iš savo tėvo gautas bendrovės „Aidma“ akcijas. Tuo metu „Aidma“ jau nebeturėjo savo degalinių, o įmonės direktorius A. Gedvilas finansinėje ataskaitoje nurodė, kad bendrovė nutarė stabdyti prekybos degalais verslą. Tačiau tai nesutrukdė „Aidmos“ akcijas įvertinti solidžia beveik 1,5 mln. eurų suma. Vėliau „Digikomo“ kontrolė buvo iškelta į Estiją, įmonės valdymą perleidžiant šioje šalyje registruotai A. Gedvilo sūnaus bendrovei „Globater OU“. Tačiau pastaroji įmonė prieš keletą metų buvo likviduota, o lietuviško verslo kontrolė grąžinta politiko sūnui, kuris tai netrukus pavertė solidžiomis pajamomis iš 2016-ųjų sandorio. 2024 m. Seimo nario sūnus nutarė sumažinti „Digikomo“ įstatinį kapitalą 1,5 mln. eurų suma. Ne grąžinant jam 2016-aisiais įneštas „Aidmos“ akcijas, o išmokant šią sumą piniginėmis lėšomis. VMI vertinimu, tokie sandoriai gali kelti rimtų klausimų dėl mokesčių mokėjimo. Mokesčių inspekcija pažymi, kad pajamos iš įmonių įstatinio kapitalo mažinimo nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, jei tokiu būdu akcininkas atsiima savo paties įnašą. A. Gedvilo sūnaus atveju, taip ir nutiko. Tačiau pirminis įnašas buvo ne pinigai, o solidžia suma įvertintos kitos įmonės akcijos. Anot VMI viršininko pavaduotojo M. Endrijaičio, tokiais atvejais gali būti keliamas pajamų mokesčio klausimas. „Tokiu atveju mokesčių administratorius, įvertindamas visas aplinkybes, (...) žiūrėtų į turinio viršenybės prieš formą principą. Jeigu nustatoma, kad tokiu veiksmu, realiai buvo siekiama išsiimti pinigus, tai būtų laikoma tiesiog vertybinių popierių pardavimu. (...) Laikant, kad tai yra vertybinių popierių pardavimo pajamos, dar reikėtų įvertinti, koks yra tikrasis tų akcijų įsigijimo momentas ir kokia yra vertybinių popierių įsigijimo kaina. Nustačius šias dvi aplinkybes, (...) būtų atimama [akcijų] įsigijimo kaina ir galutinis rezultatas apmokestinamas“, – aiškino M. Endrijaitis.


Paklaustas, kodėl tokią didelę sumą laiko grynais, „Nemuno aušros“ politikas tai pavadino „finansine pagalve“. „Deklaracijoje nurodomas grynųjų pinigų likutis atspindi finansinę padėtį deklaravimo momentu. (...). Minėta suma yra laikoma kaip finansinė atsarga – vadinamoji „finansinė pagalvė“ nenumatytiems atvejams bei ilgalaikiam saugumui užtikrinti“, – rašto pateiktame komentare teigė A. Gedvilas. Parlamentaras patikino 175 tūkst. eurų „finansinės pagalvės“ lėšų nenaudojantis ir būtent taip paaiškino savo santaupų stabilumą. „Šių pinigų nenaudoju savo kasdieniame gyvenime. Taip pat nematau poreikio šios sumos didinti arba mažinti, nes ji yra saugoma nenumatytoms išlaidoms ir taip pat mano pensijai“, – nurodė A. Gedvilas. Visgi Seimo nario teiktos parlamentinių išlaidų ataskaitos rodo kiek kitokį vaizdą. Tiek 2020–2024 m. laikotarpiu, tiek dabartinėje kadencijoje A. Gedvilas Seimo kanceliarijai teikė aibę dokumentų, rodančių atsiskaitymus grynaisiais. Stambiomis kupiūromis politikas mokėjo tiek už didelius pirkinius (naujausio modelio „iPhone“ ir kt.), tiek už gėles ar degalus. Buvo ir tokių atvejų, kai atlikdamas atsiskaitymą už keliasdešimt eurų, Seimo narys iš piniginės traukė 500 eurų kupiūras. Tačiau, jei tikėti Seimo nario paaiškinimais, visos šios grynųjų pinigų operacijos niekaip nepaveikė jo deklaruojamos 175 tūkst. eurų „finansinės pagalvės“. Paprašytas paaiškinti savo parlamentinių išlaidų apmokėjimą dideliais kiekiais grynųjų, politikas nurodė taip išreiškiantis savo nepasitenkinimą bankais. „Atsiskaitymų grynaisiais pasirinkimas buvo sąmoningas ir praktinis sprendimas. Pastaraisiais metais bankų taikomos pinigų plovimo prevencijos procedūros yra tapusios itin griežtos – net ir dėl nedidelių ar įprastinių sandorių gali būti reikalaujama perteklinės informacijos, dokumentų, aiškinimų, o lėšų pervedimai laikinai stabdomi iki papildomo patikrinimo pabaigos“, – aiškino A. Gedvilas.

[PoDV]

Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas atrodo gana neblogai, ypač palyginus su Vidurio Europa, bet kyla įvairių minčių.

Daleiskim, kad čia tik mano apmąstymai.

Ar nepasireiškia koks nors grynai posovietinis išmoktas bejėgiškumas, kur suprantam suvokiam, etc., bet realybė korupcijos prasme yra kiek nuožmesnė, bet visuomenė ir toliau jaučiasi bejėgė kažką padaryt.

Gal yra sričių kur tvarkomasi bent jau patenkinamai ar net gerai, bet kaip minimum tam tikrose srityse tikrai nemažos problemos, pvz. atsiliekantys statybų standartai, byrantys užmiesčių keliai, kurie tarsi rėkia korupcija, nes Latvija, Estija, Lenkija atrodo geriau tvarkosi su užmiesčio keliais, šiuo metu net žymiai geriau.
Medicina irgi minima, bet tai vis tiek skamba kaip kažkoks nueinantis dalykas, papročių kaita, bet keliai atrodo žymiai akivaizdžiau kai išvažiuoji už miesto ribų. Sakyčiau didžiausia juntama korupcija ko gero bus būtent statybų sektoriuje ir ji jau jaučiasi pervažiavus Lietuvos sieną.

Nesusijęs, bet kas dar spėju gerina skaidrumo lygį ir korupcijos suvokimo indeksą tai valstybinio sektoriaus skaitmenizacija Baltijos šalyse.

Matyt yra priežasčių kodėl korupcijos suvokimo indeksas Lietuvoje yra neblogas, sąrašo sudarytojai turėtų suvokti patys kas yra posovietinė erdvė, bet tai turbūt nėra tobulas rodiklis. Gal jei statybų planavimas ar keliai ir gatvių standartai pagerės gal tada ir kitaip atrodys.

[Bartas1]

Kol ketvirtadalis surūkomų cigarečių yra kontrabandinės, korupcijos suvokimo indeksas Lietuvoje atrodo stipriai per geras. Medicina šiame indekse svarbi, už tai nemažai neigiamų balų ir čia dideli Kauno gydymo įstaigų nuopelnai.