Parašė R.D.
Rodyti pranešimą

Yra labai įvairiai. Kad istorikai yra užsiangažavę - sutinku, bet tai liečia tiesiog populiarinimo klausimą. Manyčiau istorikai turėtų daugiau kalbėtis su Tauta Tautai suprantama forma, nes didesnė dalis piliečių tiesiog neskaito ir nesvarbu kokia tu forma rašysi. Šitos tendencijos sekamos, aptarinėjamos istorikų tarpe. Išryškėjo dar nauja tendencija (Anušauskas kalbėjo apie tai), kad dabar gali kalbėti tai, ką parašei prieš 20 metų, ir tai bus priimta kaip naujiena. Tai kaip tai pavadinti? Žinoma, visada galima sakyti, kad visuomenė tiesiog nesidomi. Antai, juk yra apie istoriją populiarininčiai šnekama iš tiesų nemažai: per radiją, per TV, istorijos populiarinintis žurnalai. Tendencija yra tokia: profesionalus istorikas gali parašyti populiarininčiai, gali parašyti labai moksliškai, bet vat tiesiog neskaitys. Tai yra sąmoningumo, išprusimo, smalsumo klausimas.
. Nelabai aišku, kas jų prioritetai, jei Mažylis (nepriklausantis išrinktųjų ratui) "nugvelbė" vasario 16 d. aktą iš jų panosės. Bumblausko reakcija, ko gero, atspindėjo ne vieno elitinio istoriko susierzinimą. Po to kitas istorikas apsiskelbė Vatikano archyve radęs to akto vertimą į vokiečių kalbą. Bet, pasirodo, tas dokumentas jau buvo seniai atrastas ir publikuotas. Šita tema ypač šiais metais visuomenei gana įdomi, tačiau, panašu, kad patiems istorikams ji nelabai įdomi ir jie nelabai susigaudo, kas jau yra žinoma, ką dar reikėtų sužinoti, o tik vaikosi "atradimų" garbės. Tai nereikia tikėtis, kad plačioji visuomenė bus stipriai apsišvietusi.


.



Comment