Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Pensijos, pensijų fondai, laiminga senatvė ir t.t.

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė andyour Rodyti pranešimą

    Žydras dangus nėra svarbiausias gyvenime dalykas. Žmonės Lietuvoje gyvena dėl draugų, giminių, sveikatos apsaugos ir tiesiog šiaip pripratę prie aplinkos.
    šiaip diskusija prasidėjo nuo to, "kad jei prisikaupi pinigu yra galimybė važiuot gyvent kur šilta", aš tai parašiau su intencija kad tokių būdų galima išvežt kapitalą ir nesidalint su runkeliais kurie netaupė bet jų pakankamai daug kad išrinktų to meto socdemus. Aš suprantu dalis ateina pasiginčyt, kad garą nuleist, bet būtų gerai minties nepamest.
    Paskutinis taisė Stadionas; 2025.12.03, 19:13.

    Comment


      Siaip ovz Sveicarijoj nera mokesciu realizuojant pelna. Jei nepasikeis niekas ir busiu senatvej prikaupes pakankama suma, gal ir verta persikelt mokestiniams metams, kad realizuot. Pakeiti aplinka, pasigrozi kalnais, kazkiek sutaupai.

      Comment


        Parašė Stadionas Rodyti pranešimą

        šiaip diskusija prasidėjo nuo to, "kad jei prisikaupi pinigu yra galimybė važiuot gyvent kur šilta", aš tai parašiau su intencija kad tokių būdų galima išvežt kapitalą ir nesidalint su runkeliais kurie netaupė bet jų pakankamai daug kad išrinktų to meto socdemus. Aš suprantu dalis ateina pasiginčyt, kad garą nuleist, bet būtų gerai minties nepamest.
        O tu supranti, kad Lietuva neiskirtinė ir tos kitos šalys irgi pilnos netaupiusių runkelių, kuriems tu tą kapitalą veši?

        Comment


          Parašė Gator Rodyti pranešimą

          O tu supranti, kad Lietuva neiskirtinė ir tos kitos šalys irgi pilnos netaupiusių runkelių, kuriems tu tą kapitalą veši?
          tai žiūri kur geriausia mokestinė aplinka atvežtiniam kapitalui. Ispanijoje ir Italijoje rodos dabar pagal kažkokias lengvatas užsieniečiai neturi mokėt mokesčių už ne šalyje uždirbta pelną.

          Comment


            Parašė andyour Rodyti pranešimą

            Žydras dangus nėra svarbiausias gyvenime dalykas. Žmonės Lietuvoje gyvena dėl draugų, giminių, sveikatos apsaugos ir tiesiog šiaip pripratę prie aplinkos.
            Aš grįžęs iš šiltų kraštų visada džiaugiuosi lietuvišku oru. Man tikrai daug labiau patinka dargana nei karštis. Bet gal čia tik aš vienas toks.

            Comment


              Sodroje nepavyko rasti kiek taškų gautum už sugrąžintas Sodros ir biudžeto lėšas, bet tai yra GoIndex skaičiuoklėje https://www.goindex.lt/reformos-skaiciuokle
              parodo, kad 1 vnt yra už €2'207 kas duoda pagal dabartinę vieneto vertę prie pensijos €7,16/month.
              Kad atkalti tą sumą reikia 25,7 metų. Bet reikia nepamiršti kad Sodros apskaitos vnt buvo indeksuojami bent kol kas smarkiau nei kyla ekonomika ar gali uždirbti saugiai investuodamas.
              Bet iš kitos pusės Sodros + biudžeto daugumai sudaro gal ~40% nuo turimų lėšų, reiškia likusius 60% atgauni be jokių mokesčių (ar tikrai?) ir gali ištratinti kaip runkelis ir tada myžti į batą kodėl negauni orios pensijos ar asmeniškai be mokesčių padėti į ETF kad ir tuos pačius į kuriuos investuoja PF valdytojai.
              Ar tiesiog į S&P500 ETF. Skonio reikalas.
              Paskutinis taisė Arunasx; 2025.12.05, 18:39.
              Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
              Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

              Comment


                Apie lyderšypų vištų kliedesius labai mandagioje formoje: Arvydas Jacikevičius https://www.linkedin.com/posts/arvyd...98296320-9ADO/
                Šį kartą mane sutrigerino socialinės apsaugos ir darbo ministrės retorika: "sistema po pasitraukimo bumo kitąmet turėtų grįžti į buvusią padėtį per 2–3 metus." Neaišku, ką konkrečiai ministrė turėjo omenyje, bet jei sistemos dydį - tai kažkiek į tą pusę. Dėl investicinės grąžos ir naujų įmokų, po kokių 4-6 metų sistemoje investuotojai gali turėti sukaupę iš viso turto ~10 mlr. €, kaip yra dabar.
                Deja, bet apie kiekvieną individualų investuotoją, kuris nuspręs sudaužyti savo taupyklę ir išleisti monetas, to pasakyti negalima. Atgal į tą pačią upę įbristi nebeįmanoma, niekaip, nes tokie yra finansų ir investavimo matematikos dėsniai.
                Šiemet sukako 20 metų, kai aš investuoju į antros pakopos fondą (ir į trečios pakopos fondą). Bendrai pensijos kaupimas turėtų trukti ~40 metų, taigi įpusėjau. Per 20 metų laikotarpį šiai dienai mano investicijos IRR (vidinė grąžos norma) yra 7,23%. Ne stebuklas, bet tam yra priežasčių. Pagrindinės - iš pradžių investavau per daug konservatyviai (akcijos plius obligacijos) nors tuo metu man iki pensijos buvo 30+ metų). Taip pat sistemos darbo pradžioje nebuvo sureguliuoti valdymo mokesčiai, kurie tuo metu siekdavo ir net kokius 3 proc.

                Praėjo 20 metų, ir jau dabar mano sumokėtos įmokos (visos - asmeninės nuo atlyginimo, sodros dalis, valstybės paskata) jau sudaro mažesnę sukauptos sumos dalį palyginti su investicine grąža. Santykis yra maždaug 45 proc. ir 55 proc. Ir kas toliau? Skirtumas tik didės, ir ne procentais, o kartais. Nes taip veikia sudėtinių palūkanų principas. Po 20 metų investavimo laikotarpio dabar galiu džiaugtis sudėtinės grąžos efektu.
                Iliustracijai įdėjau 2 grafikus. Viršuje teorinis modelis. Tarkime, 25 metų jaunuolis, gaunantis vidutinį atlyginimą (2375 eur) nusprendžia investuoti antroje pakopoje. Su prielaida, kad kasmet jo darbo užmokestis augs 3 proc., kaupimo principas 3+1,5 proc. išliks nepakitęs visus 40 metų, o investicinė grąža sudarys 7,23 proc., viso projekto pabaigoje jaunuolis savo pensijų sąskaitoje gali tikėtis būti sukaupęs >400 tūkst. €.
                Apatiniame grafike - realus pavyzdys iš mano asmeninio antros pakopos fondo. Net ir plika akimi nesunku pastebėti, kad atmetus trumpalaikius svyravimus, abu grafikai puikiai sutampa, tik antrasis dar labai ankstyvoje fazėje.
                O dabar, įsivaizuokime, kad išmetame iš šių grafikų 5, 10 ar 15 metų. Tiesiog tada pasislenkame investicinio turto kreivėje per atitinkamą metų skaičių į kairę. Taigi, jei kaupėte 10 metų, po to lėšas atsiėmėte ir dėl kažkokių mistinių priežasčių nuspręstumėte grįžti į kaupimą, jums prireiks 10 metų grįžti atgal į tą pačią situaciją. Ne 2-3 metų, kaip teigė ministrė. Arba kaupti 2-3-5 kartus didesnėmis sumomis, kad sutrumpinti šį laiką.
                Neteikiu jokios rekomendacijos, bet kviečiu tiesiog susimąstyti. Jei dvejojate, primenu, kad sprendimui priimti bus ištisi ilgi du metai. Nebūtina sudaužyti taupyklės pačioje pradžioje, o po to, galbūt, gailėtis. Kiekvienas turime savo galvą, kurią dažniausiai naudojame pagal paskirtį
                John Ar mesi iššūkį paneigti kritiką tavo vištoms?
                Paskutinis taisė Arunasx; 2025.12.05, 19:18.
                Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
                Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

                Comment


                  Parašė Gator Rodyti pranešimą

                  O tu supranti, kad Lietuva neiskirtinė ir tos kitos šalys irgi pilnos netaupiusių runkelių, kuriems tu tą kapitalą veši?
                  Teorija, kad pensiją gali ir turi susitaupyti yra skirta silpnapročiams. Bet būtent dėl to ji tokia populiari.
                  It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                  Comment


                    Parašė Tomas Rodyti pranešimą

                    Teorija, kad pensiją gali ir turi susitaupyti yra skirta silpnapročiams. Bet būtent dėl to ji tokia populiari.
                    Dėl to ir yra kuriami įvairūs NT deficitai ir pučiami akcijų burbulai. Sutaupymas gaunasi su sąlyga, kad brangs ir tu perleisi estafetę kitiems.
                    Paskutinis taisė andyour; Vakar, 09:35.

                    Comment


                      Parašė Tomas Rodyti pranešimą

                      Teorija, kad pensiją gali ir turi susitaupyti yra skirta silpnapročiams. Bet būtent dėl to ji tokia populiari.
                      Tai kam skirta teorija, kad viskuo pasirūpins (mistiškoji) valstybė?

                      Comment


                        Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą

                        Gimstamumas mažas visur išskyrus subsacharinę afriką, o ten irgi sparčiai krenta. Čia toli gražu nėra tik Europos problema.
                        Taip, gimstamumas mažas. Bet tarp to mažo gimstamumo yra didžiulis skirtumas, pvz. tarp mažo suminio gimstamumo 1.6 (Jav, Prancūzija, Danija) ir mažo suminio gimstamumo 1.0 (Lietuva)

                        Comment


                          Parašė Arunasx Rodyti pranešimą

                          Nebūtina žinoti visų detalių, užtenka to kad išėmė 1,34 mlrd kas yra 4,6% BVP.
                          Ir ministrė višta tauzina, kad atseit po 2-3 metų atsistatys atgal fondų vertė ką gali tik Ruginienė-2 sukliedėti panašiai kaip originalas kliedi apie 4 dienų darbo savaitę visuotinę išlaikant DU ir t.t.
                          Galiu lažintis, kad ir po 5 metų toli gražu nebus nieko panašaus kas yra dabar, jei LB neatmeta net varianto, kad gali pasitraukti iki 50% dalyvių.
                          Koks skirtumas, kiek išėmė Estijoje, jei Lietuvoje tas skaičius nebus net iš tolo panašus dėl objektyvių priežasčių ir fundamentalių reformos skirtumų? Estijos pavyzdys paprasčiausiai netinkamas, nes ten reforma nebuvo net iš tolo nepanaši į tai, kas daroma Lietuvoje. Gal verčiau pasidomėk, o neapsiribok vien antraščių skaitymu, nes dabar rašinėji kažkokias nerišlias nesąmones ir vis kiši visiškai nesusijusį Estijos pavyzdį.

                          Comment


                            Atsiimti ar neatsiimti? Ką daryti su pensijų fonduose sukauptais pinigais – galvosūkis net finansų profesionalams


                            Estijoje puota baigėsi

                            Alfa.lt primena, kad panaši pensijų reforma kaip Lietuvoje prieš kelerius metus vyko kitoje Baltijos šalyje – Estija pirmoji leido gyventojams atsiimti sukauptus pinigus. Reforma suteikė tris galimybes: pasilikti antroje pakopoje, išsiimti sukauptus pinigus arba atsidaryti asmeninę pensijų investicinę sąskaitą, pervesti ten lėšas ir investicinius sprendimus priimti savarankiškai. Trečiuoju atveju pajamų mokesčio mokėti nereikėjo, tačiau antruoju – išsiėmus pinigus anksčiau laiko, buvo taikomas 20 proc. gyventojų pajamų mokestis (GPM).

                            Vos tik nauja tvarka įsigaliojo, daugiau nei 250 tūkst. žmonių, arba beveik 30 proc. gyventojų, atsiėmė sukauptus pinigus iki pensijos. Estijos finansų ministerijos duomenys rodo, kad trečioji galimybė – pervesti lėšas į savo pensijų investicinę sąskaitą ir jas valdyti savarankiškai – nesulaukė didelio susidomėjimo.

                            Iš 5,7 mlrd. eurų dydžio antros pakopos pensijų kaupimo fondo buvo atsiimta 1,34 mlrd. eurų. Iš šios sumos buvo išskaičiuota 20 proc. GPM, o į gyventojų, kurie pasitraukė iš sistemos, sąskaitas iš viso įplaukė apie 1 mlrd. eurų. Į asmenines pensijų investicines sąskaitas buvo pervesta vos 47 mln. eurų.

                            Estijos banko duomenimis, atsiimtas lėšas daugiausia naudojo gyventojai be santaupų, turintys didelių paskolų arba sunkiai galintys gauti kreditą iš banko. Maždaug ketvirtadalis išimtų pinigų buvo išleista vartojimui – daugiausia automobiliams ir buitinei technikai.

                            „Situacija tapo panaši į skolinimąsi kalėdinėms dovanoms, o paskui – gyvenimą ilgus metus skolose. Padidėjęs vartojimas Estijoje prisidėjo prie didesnės infliacijos, kuri palietė visus gyventojus, o tikroji šio sprendimo kaina gali skaudžiai pasireikšti, sulaukus senatvės“, – estų vartotojų sprendimus įvertino „Citadele“ banko valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė Rūta Ežerskienė.

                            Pasak jos, atrodė, kad Estijos patirtis – geras pavyzdys, iš kurio verta pasimokyti, tačiau „šalys, kaip ir žmonės, dažnai ne mokosi iš kitų klaidų, o jas kartoja“.

                            Reforma vyks kitaip, bet pasekmės bus panašios

                            Skirtingai nei Estijoje, Lietuvoje numatyti gerokai mažesni mokesčiai už kaupimo lėšų atsiėmimą – 3 proc., jei žmogus norės atsiimti ketvirtadalį (25 proc.) sukauptos pensijos anksčiau laiko. O gyventojai, sukaupę 5400–10 800 eurų, galės išsiimti visą sumą iš karto, tačiau tik nustatytu laikotarpiu (2026–2027 m.). Šios lėšos, kaip ir išsiimtos jau išėjus į pensiją, bus neapmokestinamos.

                            Antros pensijų pakopos fondų turtas Lietuvoje šiuo metu jau šiek tiek viršija 10 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad iš sistemos gali pasitraukti apie penktadalis kaupime dalyvaujančių gyventojų.

                            R. Ežerskienės nuomone, Estijos pavyzdys rodo, kad tokios prognozės yra pernelyg optimistinės, – tikėtina, kad bus išimta bent pusė visų sukauptų lėšų. Manoma, kad apie penktadalį šių pinigų bus investuota į nekilnojamąjį turtą, bet dauguma bus tiesiog išleista trumpalaikiam vartojimui“, – teigė finansų ekspertė.
                            Šiuo metu lygtais apie pusė nedalyvauja aktyviai kaupime, tai gali būti, kad jie ir pasitrauks.

                            Click image for larger version

Name:	Untitled.jpg
Views:	81
Size:	51,8 kB
ID:	2233465

                            Comment


                              Parašė John Rodyti pranešimą

                              Koks skirtumas, kiek išėmė Estijoje, jei Lietuvoje tas skaičius nebus net iš tolo panašus dėl objektyvių priežasčių ir fundamentalių reformos skirtumų? Estijos pavyzdys paprasčiausiai netinkamas, nes ten reforma nebuvo net iš tolo nepanaši į tai, kas daroma Lietuvoje. Gal verčiau pasidomėk, o neapsiribok vien antraščių skaitymu, nes dabar rašinėji kažkokias nerišlias nesąmones ir vis kiši visiškai nesusijusį Estijos pavyzdį.
                              1.Nepateiki nei vieno argumento, kad rašinėju "kažkokias nerišlias nesąmones ir vis kiši visiškai nesusijusį Estijos pavyzdį"
                              2. lyderšypai vardan populizmo žlugdo iš esmės 2 pakopą ir pvz LB rašė kad gali pasitraukti net iki 50%. Ar tai tavo manymu yra atsakingas socbebrų elgesys? Ar jiems nors kiek rūpi toliau nei 3 metai? Manau yra akyvaizdu, kad "po mūsų nors ir tvanas". Jie tiesiog bet kokiomis nesąmonėmis ir kliedesiais veržėsi į valdžią #kurVilija ir dabar nesugeba iš viso nors kiek padoriai elgtis, yra tratinami atmataičio vis kitokiomis pozomis, nes nukirto bet kokius kitus protingesnius kelius
                              Paskutinis taisė Arunasx; Vakar, 22:47.
                              Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
                              Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

                              Comment


                                Parašė Arunasx Rodyti pranešimą

                                1.Nepateiki nei vieno argumento, kad rašinėju "kažkokias nerišlias nesąmones ir vis kiši visiškai nesusijusį Estijos pavyzdį"
                                2. lyderšypai vardan populizmo žlugdo iš esmės 2 pakopą ir pvz LB rašė kad gali pasitraukti net iki 50%. Ar tai tavo manymu yra atsakingas socbebrų elgesys? Ar jiems nors kiek rūpi toliau nei 3 metai? Manau yra akyvaizdu, kad "po mūsų nors ir tvanas". Jie tiesiog bet kokiomis nesąmonėmis ir kliedesiais veržėsi į valdžią #kurVilija ir dabar nesugeba iš viso nors kiek padoriai elgtis, yra tratinami atmataičio vis kitokiomis pozomis, nes nukirto bet kokius kitus protingesnius kelius
                                Net per TSLKD ruporą LRT buvo reportažas, kur buvo aiškinama, kad gal ta reforma ir nevisai tokia jau bloga, ir kad gal nevisai jau tokia kaip Estijoje ir kad gal nieko tokio taip jau baisaus ir neatsitiks. Eik pasieškok, buvo kažkurioje Panoramoje per paskutinį mėnesį or so. Aš nelabai turiu laiko/tingiu tau čia ieškoti. Gal kada vėliau, jei netyčia aptiksiu.

                                Comment


                                  Parašė John Rodyti pranešimą
                                  Net per TSLKD ruporą LRT buvo reportažas, kur buvo aiškinama, kad gal ta reforma ir nevisai tokia jau bloga, ir kad gal nevisai jau tokia kaip Estijoje ir kad gal nieko tokio taip jau baisaus ir neatsitiks. Eik pasieškok, buvo kažkurioje Panoramoje per paskutinį mėnesį or so. Aš nelabai turiu laiko/tingiu tau čia ieškoti. Gal kada vėliau, jei netyčia aptiksiu.
                                  Rašinėji kažkokias nerišlias nesąmones ir vis kiši visiškai nesusijusį ar visai nebūtą įvykį, kai neaišku kas, kada ir neaišku ką sakė ar nesakė.
                                  Ir aišku reikia medinio bajerio įterpiant TSLKD. Tiek ir yra iš visų skambių frazių. O luknas pateikė ir apie Estiją, ko tu nesugebi nieko teigdamas atseit ten viskas kitaip bet realiai bus pas mus panašiai ištratitant pinigus šaldytuvui ir apmokėti skolas už kalėdines dovanas.
                                  Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
                                  Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

                                  Comment

                                  Working...
                                  X